AS-25-520/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-25-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03731-2014-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 63.2, 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. V. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir valstybinio socialinio draudimo pensijos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) atnaujinti kreipimosi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą (toliau – ir VSDFV) terminą; 2) panaikinti VSDFV 2014 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. (6.5)I-6315; 3) priteisti jam iš VSDFV 17 128,28 Lt senatvės pensijos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pareiškėjo skundą priimti atsisakė.

Teismas pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo atnaujinti terminą kreiptis į VSDFV dėl neteisėtai sumažintos pensijos grąžinimo atsisakė priimti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Teismas nurodė, kad termino atnaujinimo klausimas turi būti sprendžiamas neteisminėje institucijoje, vykdančioje viešojo administravimo funkcijas. Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti VSDFV 2014 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. (6.5)I-6315 teismas pažymėjo, kad šis skundžiamas aktas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuris pareiškėjui nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių, todėl negali būti laikomas teisės aktu, tiesiogiai nustatančiu pareiškėjui atitinkamas teises ar pareigas, kuris gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Atsižvelgęs į tai bei vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjo skundą dėl reikalavimo panaikinti minėtą VSDFV sprendimą teismas atsisakė priimti. Atkreipęs dėmesį, kad ginčas dėl senatvės pensijos sumažinimo nėra išspręstas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir šia tvarka pareiškėjas dar gali pasinaudoti (pareiškėjui suteikta teisė iki 2014 m. rugpjūčio 22 d. pateikti įrodymus, pagrindžiančius termino praleidimą), teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl reikalavimo priteisti senatvės pensijos nepriemoką.

II. Pareiškėjas J. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad byloje kilęs ginčas nėra išspręstas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pareiškėjo vertinimu, VSDFV iš esmės išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir pasiūlė pateikti įrodymus. Pareiškėjas mano, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra yra baigta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Pareiškėjas J. V. atskirajame skunde ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas, 2014 m. rugpjūčio 5 d. kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą teismą, prašė atnaujinti kreipimosi į VSDFV terminą, panaikinti VSDFV 2014 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. (6.5)I-6315 bei priteisti jam iš VSDFV 17 128,28 Lt senatvės pensijos.

Iš skundo argumentų matyti, jog pareiškėjas, skunde formuluodamas reikalavimą priteisti iš atsakovo VSDFV 17 128,28 Lt senatvės pensijos nepriemoką, siekia Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) pagrindu sumažintos senatvės pensijos dalies priteisimo, t. y. pareiškėjas iš esmės nesutinka su atsakovo VSDFV veiksmais nemokėti jai tam tikro dydžio pensijos.

Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal ABTĮ 25 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios sąlygos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nustatantį, kad skundą atsisakoma priimti, jei pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 40 straipsnio 1 dalį valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka VSDFV teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-87 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių ir kitų VSDFV įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV. VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad VSDFV, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. VSDFV išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui.

Aiškindama minėtas Pensijų įstatymo 45 straipsnio ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 konstatavo, kad minėtos nuostatos neabejotinai patvirtina, jog valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., administracines bylas Nr. AS602-716/2013, AS438-818/2013, AS502-849/2013, AS525-813/2013 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, sistemiškai įvertinusi Pensijų įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas, 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 taip pat konstatavo, kad ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčo iš esmės išsprendimu privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka teismų praktikoje pripažįstamas toks išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas jį išnagrinėjus patenkinamas visas ar iš dalies, arba atmetamas, t. y. kai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija priima sprendimą pagal kompetenciją išnagrinėjusi skundą ir patikrinusi atitinkamo viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1101/2014).

Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje pareiškėjo pateiktų duomenų, jis 2014 m. birželio 30 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, prašydamas išmokėti senatvės pensijos skirtumą, susidariusį dėl Laikinojo įstatymo taikymo. VSDFV, atsakydama į pareiškėjo prašymą, 2014 m. liepos 18 d. sprendime Nr. (6.5)I-6315 konstatavo, jog VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo nuo 2010 m. sausio 1 d. mokėti pareiškėjui sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją apskundimo terminą pareiškėjas praleido, bei nurodė, kad, jei iki 2014 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjas pateiks įrodymų, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo, priešingu atveju – pareiškėjo prašymas bus paliktas nenagrinėtas (b. l. 4–5). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų pakartotinai kreipęsis į VSDFV ir nurodęs aplinkybes, pateisinančias skundo padavimo termino praleidimą, bei pateikęs minėtas aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas bylos aplinkybes bei nurodyto VSDFV sprendimo turinį, konstatuoja, jog pareiškėjo senatvės pensijos dalies išmokėjimo klausimas nagrinėjamu atveju nebuvo iš esmės išnagrinėtas, t. y. VSDFV pareiškėjo prašymą dėl senatvės pensijos nepriemokos nepriėmė nagrinėti. Pažymėtina, jog ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka institucijos sprendimas atsisakyti nagrinėti skundą reiškia tai, kad ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka nebuvo pasinaudota, nes institucija nėra išnagrinėjusi ginčo iš esmės ir nėra priėmusi sprendimo dėl ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-774/2014). Atsižvelgdama į išdėstytas teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir šios bylos individualias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjo pradėta privaloma išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą procedūra nebuvo užbaigta, o pareiškėjo argumentai, kad jis pasinaudojo išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka, nepagrįsti. Šios aplinkybės yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti senatvės pensijos nepriemoką pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Dėl pareiškėjo skunde išdėstyto reikalavimo atnaujinti kreipimosi į VSDFV terminą priėmimo, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi VSDFV direktoriui suteikė įgaliojimus nustatyti skundų nagrinėjimo tvarką. Vykdydamas įstatymų leidėjo pavedimą, VSDFV direktorius patvirtino Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisykles (bylai aktuali 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-247 redakcija, toliau – ir Taisyklės). Šių Taisyklių 31 punkte nurodyta, kad jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Atsižvelgusi į nurodytą teisės normą, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas VSDFV kompetencijai priskyrė teisę atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad termino atnaujinimo klausimas turi būti sprendžiamas neteisminėje institucijoje, vykdančioje viešojo administravimo funkcijas, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo atnaujinti kreipimosi į VSDFV terminą.

Pareiškėjas savo skunde taip pat reiškė reikalavimą panaikinti VSDFV 2014 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. (6.5)I-6315 kaip neteisėtą ir nepagrįstą, bei nurodė, jog nesutinka su VSDFV išvada, kad nagrinėjamu atveju yra praleistas skundo padavimo terminas.

Byloje konstatuota, VSDFV 2014 m. liepos 18 d. sprendime Nr. (6.5)I-6315 pareiškėjo skundas dėl pensijos nepriemokos neišmokėjimo nebuvo išnagrinėtas iš esmės, t. y., vadovaujantis byloje esančiais duomenimis, darytina išvada, kad VSDFV pareiškėjo skundo dėl senatvės pensijos nepriemokos nagrinėti nepriėmė. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šioje byloje ginčijamas VSDFV sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas neišnagrinėtas iš esmės, nelaikytinas sprendimu, priimtu išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo nagrinėjamu atveju, pareiškėjui nesutinkant su VSDFV sprendime išdėstytais motyvais, jog pareiškėjas yra praleidęs terminą kreiptis į VSDFV, VSDFV 2014 m. liepos 18 d. sprendimui Nr. (6.5)I-6315 apskųsti turi būti taikoma Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, kad VSDFV sprendimai ir veiksmai (neveikimas) (išskyrus numatytus šio straipsnio 4 dalyje) gali būti skundžiami Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Vadovaudamasi bylos duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas dėl VSDFV 2014 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. (6.5)I-6315 į teismą kreipėsi 2014 m. rugpjūčio 5 d., t. y. nepraleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti VSDFV 2014 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. (6.5)I-6315.

Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir iš dalies pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, t. y. pareiškėjo J. V. skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti VSDFV 2014 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. (6.5)I-6315 priimti. Kita Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarties dalis, kuria nepriimtas nagrinėti pareiškėjo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 17 128,28 Lt senatvės pensijos skirtumą bei atnaujinti skundo VSDFV pateikimo terminą, paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartį pakeisti.

Priimti pareiškėjo J. V. skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. (6.5)I-6315.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė