A-662-239-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-239/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01005-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. I. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja S. I. (toliau – ir pareiškėja) teismui padavė skundą, prašydama pripažinti jai paskirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą – neteisėta ir panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) generalinio direktoriaus 2013 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. 1P-311 (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėja nesutiko su jai paskirta tarnybine nuobauda – griežtu papeikimu, skirtu už tai, kad pareiškėja 2012 m. gruodžio 2 d. atlikdama pašto siuntos muitinį įforminimą pavedė atlikti šios siuntos detalų patikrinimą pažeisdama Patikrinimo akto pildymo taisyklių, patvirtintų Departamento generalinio direktoriaus 2007 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 1B-627, (toliau – ir Patikrinimo akto pildymo taisyklės) 39 punktą, neįrašė patikrinimo kodo „705“. Pareiškėja nurodė, kad vadovavosi Muitinės deklaracijos, kartu su ja pateiktų dokumentų ir deklaruojamų prekių muitinio tikrinimo muitinio įforminimo metu taisyklių 23 punktu, nustatančiu, kad priėmus sprendimą patikrinti prekes surašomas pavedimas. Pildydama pavedimą, nurodė „VL0569“, parinko patikrinimo kodą „705“ tam, kad būtų tiksliai aprašyta, susverta, kas yra siuntoje. Manė, kad pareigūnui, baigusiam tikrinimą, fiksuojant akto užbaigimą sistemoje, gali būti panaikinta pavedimą formavusio pareigūno informacija. Pareiškėja pati kreipėsi į Departamentą dėl neaiškumų su patikrinimo aktais, taip pat kreipėsi į „Helpdesk“, gautas atsakymas, jog yra sisteminė klaida. Ši klaida buvo ištaisyta 2012 m. kovo 20 d., patikrinimo akto informacijoje matyti, kad pavedimą suformavo ir patikrinimo kodą „705“ suvedė pareiškėja.

Tarnybinė nuobauda paskirta taip pat dėl to, kad pareiškėja, asmeniškai dalyvaudama patikrinime, negalėjo nematyti siuntoje buvusių prekių, didesnio jų kiekio. Pažymėjo, kad 2012 m. gruodžio 2 d. buvo paskirta dirbti į muitinės deklaracijų duomenų ir dokumentų muitinio tikrinimo darbo barą, taip pat lokalios rizikos valdymo poste, o nurodytu metu buvo priėjusi prie siuntos pažiūrėti, ar vykdoma prekių muitinė kontrolė. Manė, kad nepateikta jokių argumentų, kokie rizikos veiksniai turėjo būti pastebėti ir kodėl. Pareiškėja siuntos detalaus tikrinimo fiziškai neatliko, nes tai ne jos tarnybos funkcija, pareiškėjai priėjus prekės nebuvo iškrautos, prie siuntos pareiškėja buvo labai trumpai ir jų rūšių nematė.

Pareiškėja paliko inspektorius V. J. ir A. B., manydama, kad tikrinimas bus atliktas teisingai. Patikrinimo aktas pateiktas su pašto deklarantės spaudu ir parašu, todėl manytina, kad ji dalyvavo patikrinime ir patvirtino teikiamų duomenų teisingumą. Siekiant nustatyti sulaikytų prekių TARIC kodą buvo kreiptasi į Muitinės laboratoriją ir nustatyta, kad dalis prekių netraktuojamos kaip maisto papildai. Tai prieštarauja 2013 m. vasario 20 d. tarnybinio patikrinimo išvados „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektorės S. I. veiksmų“ Nr. 7B-779 (toliau – ir Išvada) argumentams, kad vaizdo įrašas patvirtina, jog pareiškėja matė tikrinamas prekes, didesnį nei 15 pakuočių maisto papildų kiekį.

Išvadoje nurodyta, kad pareiškėja, gavusi netinkamai užpildytą patikrinimo aktą, neįvertino rizikos, neinformavo viršininko, apskaičiavo mokesčius prekėms, faktiškai nesančioms pašto siuntoje. Paaiškino, kad gavusi siuntos dokumentus pastebėjo, jog trūko duomenų, jie buvo netikslūs. Remiantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 237 straipsnio 4 dalimi, kai nepateikti dokumentai, AB „Lietuvos paštas“ atstovas, dalyvaujant muitinės pareigūnui, atidaro siuntą ir užpildo naują muitinės deklaraciją, kurioje pateikia teisingą informaciją su pastabomis.

Pareiškėja deklaracijoje jokių pastabų nematė, todėl ja tikėti negalėjo, nes deklaracija nebuvo originalas, neaišku, kokiu pagrindu surašyta, nepatvirtinta. Prekių vertė ir siuntos šalis pareiškėjai kėlė įtarimą, kad gavėjas stengiasi išvengti mokesčių, todėl pareiškėja rinkosi detalų muitinės tikrinimo būdą. Pareiškėjai susipažinus su V. J. pateiktu patikrinimo aktu, patvirtintu jo ir pašto darbuotojos parašais bei spaudais, palyginus juos su turimais pirminiais dokumentais, įtarimų nekilo. Papildomų rizikos veiksnių neįžvelgė, nes buvo laikytasi įprastų procedūrų.

Pavedimas atlikti detalų tikrinimą turėjo užtikrinti tinkamą siuntos turinio įvertinimą, poreikio papildomai rekontrolei nebuvo. Dėl Išvados argumento, jog pareiškėja neinformavo apie netikslumus patikrinimo akte tiesioginio vadovo, pažymėjo, kad tuo metu buvo prieškalėdinis laikotarpis, ypač daug darbo, dažnai buvo dirbama per kelis darbo barus, todėl galimai nepastebėjusi, ar ištaisyta iš „T01-Neatitikimų nenustatyta“ į „T02-Nustatyti neatitikimai“, tačiau pabrėžė davusi pastabą inspektoriui V. J..

Išvadoje nurodoma, kad pareiškėja neišsaugojo deklaracijos, jos nesurišo į muitinės dokumentų paketus ir neperdavė saugoti Vilniaus teritorinei muitinei. Paaiškino, kad visus dokumentus surišo į paketus, pasirašė lydraščius, surištas paketas buvo padėtas įprastoje dokumentų laikymo vietoje, rišant siuntos gavėjui dokumentus netikrinama, kokie dokumentai pridėti, todėl šiuo atveju pareiškėjos kaltės nėra.

Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 26-30).

Paaiškino, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėja, privalėdama kontroliuoti, ar visi jos duotame pavedime kitam pareigūnui nurodyti muitinio tikrinimo veiksmai tinkamai atlikti, palyginti rezultatus, pati stebėdama siuntos tikrinimą, žinodama, kad tikrinime nedalyvauja AB „Lietuvos paštas“ atstovas, kad dalyvauja pareigūnas, kuriam nebuvo pavesta atlikti detalaus tikrinimo, priėmė neteisingai užpildytus dokumentus su melagingais duomenimis, jais rėmėsi, apskaičiuodama mokesčius, neišsaugojo CN23 deklaracijos, jos nustatyta tvarka nesurišo ir neperdavė saugojimui.

Pareiškėjos argumentai prieštarauja vaizdo medžiagoje užfiksuotiems pareigūnės veiksmams, iš kurios matyti, kad 16.05 val. prie siuntos priėjo pareigūnai V. J., A. B. ir pareiškėja, A. B. atidarė siuntą ir išėmė prekes, pareiškėja stovėjo šalia ir stebėjo. V. J. paaiškinime nurodė, kad prekių siuntoje, kurias nurodė A. B. ir kurioms pareiškėja apskaičiavo mokesčius, nematė. Pareiškėja nėra kaltinama tuo, kad turėjo įsidėmėti tikslų siuntoje buvusių prekių pakuočių kiekį, tačiau ji negalėjo objektyviai patvirtinti siuntoje buvus 15 pakuočių, kai jų iš tiesų buvo 126.

Be to, stebėdama iškraunamas prekes, ji negalėjo nepastebėti, kad siuntoje nebuvo dokumentuose nurodytų prekių – keraminių suvenyrų ir statulėlių. Pareiškėja, nebūdama paskirta atlikti detalų tikrinimą, pati pasirinko stebėti, kaip jį atlieka kiti pareigūnai, matė išimtas ir dėliojamas prekes ir prisiėmė savo veiksmų pasekmes. Pareiškėja nurodė, kad nesirėmė CN23 deklaracija, nes joje trūko kai kurių rekvizitų. Pažymėjo, kad pareiškėja net nesiaiškino, kodėl atsirado neatitikimai tikrinimo akte, ar jie reikšmingi, matydama, kad muitinės pareigūnas, kurio parašas ir spaudas yra deklaracijoje, nurodė, jog siuntoje esantiems maisto papildams reikalingas leidimas, rėmėsi šiais duomenimis, pradėdama detalų tikrinimą.

Pareiškėja nevertino, kad detalų tikrinimą atliko pareigūnas, kuriam tai nebuvo pavesta, nedalyvavo pašto darbuotojas, kad CN23 deklaracijoje ir patikrinimo akte nustatytos skirtingos prekės ir skirtingi jų kiekiai, patikrinimo akte nurodytas neteisingas kodas „T01“; pareiškėja nesulaukė siuntos gavėjo atsakymo ir apskaičiavo mokesčius, siuntos gavėjas informaciją teikė kelis kartus ir ši informacija buvo prieštaringa. Pažymėjo, kad ne maisto papildai sudarė tik itin nedidelę dalį prekių – 6 pakuotės, o likęs prekių kiekis (101 pakuotė) buvo maisto papildai.

Pareiškėja neteisingai nurodė atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimo tvarką reglamentavusį teisės aktą: statutiniams valstybės tarnautojams be išlygų taikomas Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnis, reglamentuojantis nuobaudų skyrimą, taip pat Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas išdėstė faktines bylos aplinkybes ir nurodė Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2000 m. spalio 10 d. įstatymu Nr. VIII-1986 (nauja 2003 m. birželio 19 d. redakcija Nr. IX-1635), (toliau – ir Statutas) 42 straipsnį, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių 3, 4 ir 21 punktus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008 ir kt., Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus. Taip pat teismas išdėstė Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento generalinio direktoriaus 2012 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1B-285, (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.1, 7.3, 7.4, 7.5, 7.15, 7.17, 7.21 punktus, nurodė Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 19 punktą, Vilniaus teritorinės muitinės pašto posto vidaus darbo taisyklių, patvirtintų Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2011 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 3B-37, 2 priedo nuostatas, Pašto siuntų deklaravimo, muitinio tikrinimo ir mokesčių už prekes, gaunamas pašto siuntose, apskaičiavimo taisyklių, patvirtintų Departamento generalinio direktoriaus 2009 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1B-124, 20 punktą, Importuojamo negyvūninio maisto valstybinės maisto kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. B1-478, (toliau – ir Importuojamo negyvūninio maisto valstybinės maisto kontrolės tvarkos aprašas) 4.3 punktą, Patikrinimo akto pildymo taisyklių 39 punktą, Muitinės dokumentų tvarkymo Vilniaus teritorinėje muitinėje instrukcijos, patvirtintos Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2009 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 3B-194, (toliau – ir Muitinės dokumentų tvarkymo Vilniaus teritorinėje muitinėje instrukcija) 4 punktą.

Išvadoje teigiama, kad pareiškėja, pavesdama atlikti detalų patikrinimą, neįrašė patikrinimo kodo „705“. Muitinio tikrinimo būdų klasifikatoriaus, patvirtinto Departamento generalinio direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 1B-473, 3.2 punkte numatyta, kad muitinio tikrinimo būdas, kurio kodas „705“, reiškia, kad reikia suskaičiuoti, pasverti ar kitu būdu nustatyti prekių kiekį, rūšį, patikrinti gabenamų prekių atitikimą turimiems duomenims, tikrinimo instrukcijos reikalavimams. Pareiškėjos teigimu, pildydama pavedimą, parinko būtent šį kodą, tačiau užbaigus pavedimą panaikinama pareigūno, formavusio pavedimą, informacija. Pareiškėja kreipėsi dėl šio netikslumo į Muitinės kriminalinės tarnybos Pažeidimų prevencijos skyrių, 2013 m. kovo 20 d. klaida buvo ištaisyta. Nustatyta, kad pavedimą dėl patikrinimo suformavo pareiškėja (I t., b. l. 22), o pateiktame el. laiške nurodoma, jog duomenų bazėje nustatyta klaida, dėl kurios patikrinimo aktų pildymo rezultatai galėjo būti neteisingi (I t., b. l. 21). Teismo vertinimu, ši aplinkybė vertintina pareiškėjos naudai.

Išvadoje teigiama, kad pareiškėja, asmeniškai dalyvaudama detaliame siuntos patikrinime, dalyvaujant inspektoriui A. B., kuriam tokie veiksmai nebuvo pavesti, nedalyvaujant AB „Lietuvos paštas“ darbuotojai, turėjo suprasti, kad siuntą sudarė gerokai daugiau nei 15 pakuočių maisto papildų, be to, turėjo matyti, kad siuntoje nėra tam tikrų prekių, nurodytų jai pateiktuose dokumentuose (keraminių suvenyrų ir statulėlių). Pareiškėjos teigimu, prekių detalaus tikrinimo metu ji fiziškai negalėjo matyti prekių, nes siunta nebuvo prie jos iškrauta, pareiškėja buvo priėjusi tik trumpam, be to, ne visos prekės buvo maisto papildai.

Iš vaizdo medžiagos matyti, kad pareiškėja kartu su inspektoriais A. B. ir V. J. 16.05 val. priėjo prie siuntos, ją nusinešė ant stalo, A. B. atidarė siuntą, kartu su V. J. išiminėjo prekes ir dėjo ant stalo, pareiškėjai stovint šalia ir žiūrint, 16.07 val. pareiškėja nuėjo, tuo metu baigta ir prekių apžiūra, jos sukrautos atgal į siuntą (I t., b. l. 62, II t., b. l. 2-3). Byloje nustatyta, kad A. B. surašė prekių sulaikymo protokolą, kuriame nurodė, jog rasta 15 pakuočių maisto papildų, išimtos 5 prekės (I t., b. l. 73);

V. J. patikrinimo akte nurodė, kad „T01-Neatitikimų nerasta“, išimtos 5 pakuotės, surašytas prekių sulaikymo protokolas, tarp rastų prekių nurodytos ir statulėlės bei keraminės žvakidės (I t., b. l. 74). Remiantis V. J. paaiškinimu, statulėlių ir žvakidžių siuntoje jis nematė (I t., b. l. 82). Patikrinimo akte esantis spaudas nurodo, kad detaliame tikrinime dalyvavo pašto darbuotoja V. J., tačiau iš vaizdo medžiagos matyti, jos paaiškinime (I t., b. l. 83-84) nurodyta, kad faktiškai ji nematė atliekamo tikrinimo. Vis dėlto teismas sutiko su pareiškėjos argumentu, kad pašto darbuotojai buvo žinoma apie patikrinimą, kadangi ji atidarė siuntą; pašto darbuotojo dalyvavimo detaliojo patikrinimo procedūros metu tvarka nėra reglamentuota.

Pažymėta, kad 2012 m. gruodžio 3 d. pakartotinai patikrinus siuntą, buvo nustatyta, jog statulėlių ir keraminių žvakidžių nėra, siuntoje rasti maisto papildai, iš viso buvo sulaikytos 88 dėžutės ir 33 pakuotės (I t., b. l. 72). Vėliau Muitinės laboratorijoje atliktas tyrimas patvirtino, kad didžioji dalis rastų prekių buvo maisto papildai, 6 pakuotės – gėrimai ir sirupai (II t., b. l. 6-7). Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog pareiškėjai stovint šalia tikrinamos siuntos, matant išimamas prekes, objektyviai nebuvo galima teigti, kad rasta 15 pakuočių, kai faktiškai jų buvo virš 100.

Tokiu būdu pareiškėja, remdamasi jai pateiktais dokumentais, apskaičiavo mokesčius prekėms, kurių siuntoje nebuvo, bei nesiėmė veiksmų, kad būtų nutrauktas Importuojamo negyvūninio maisto valstybinės maisto kontrolės tvarkos aprašo 4.3 punkto reikalavimo, nustatančio, kad leidžiama vežti ne daugiau kaip 10 maisto papildų pakuočių, pažeidimas. Pareiškėja, gavusi dokumentus, galėjo ir privalėjo įvertinti, kad juose nurodytas pakuočių skaičius ir turinys neatitinka tikrovės bei disponuojamoje CN23 deklaracijoje nurodytų duomenų, be to, pareiškėja neįvertino patikrinimo akte esančių netikslumų – skiltyje „Patikrinimo rezultatai“ nurodytas kodas „T01-Neatitikimų nerasta“, nors taip pat nurodyta, jog išimtos 5 pakuotės ir surašytas prekių sulaikymo protokolas.

Pareiškėjos argumentas, kad ji detalaus tikrinimo neatliko, nes tai ne jos tarnybos funkcija, nepagrįstas, nes pareiškėja buvo atsakinga už lokalios rizikos valdymą ir todėl turėjo teisę būti toje darbo vietoje (pagal Vilniaus teritorinės muitinės pašto posto darbo vietos Nr. 3 funkcijų aprašymą, pareigūnas, be kita ko, yra atsakingas už nustatytų rizikos požymių ar neatitikimų įvertinimą, sprendimo dėl muitinio tikrinimo būdų ir tolesnio muitinio įforminimo, įskaitant detalųjį tikrinimą, priėmimą). Taigi pareiškėja, dalyvaudama detaliame tikrinime, matydama iškraunamas prekes, turėjo teisinį ir faktinį pagrindą prisiimti veiksmų kontrolę, vertindama pateiktus dokumentus.

Kaip minėta, deklaracijoje CN23, kuria disponavo pareiškėja, buvo išvardintos kitos prekės ir jų kiekiai, nei nurodyta V. J. užpildytame patikrinimo akte. Pareiškėja nurodė nesirėmusi šia deklaracija, nes ji nebuvo originali, nustatyta tvarka patvirtinta, joje trūko rekvizitų, tai sudarė prielaidas papildomam patikrinimui. Teismo vertinimu, konstatavus, kad pareiškėja, faktiškai dalyvaudama ir stebėdama detalų tikrinimą matė akivaizdų siuntos ir patikrinimo akto turinio neatitikimą, darytina išvada, kad jai objektyviai turėjo kilti įtarimų dėl dokumentuose nurodytų duomenų teisingumo.

Todėl pareiškėjos teiginys, kad poreikio papildomai siuntos kontrolei nebuvo, nepagrįstas. Pažymėta, kad pareiškėja neginčija aplinkybės, kad matė netikslumus patikrinimo akte („T01-Neatitikimų nenustatyta“ vietoje „T02-Nustatyti neatitikimai“), tačiau dėl didelio darbo krūvio galimai nepastebėjo, ar patikrinimo aktas buvo pataisytas. Kritiškai vertintas pareiškėjos teiginys, kad jos veiksmai negali būti laikomi neatitinkančiais teisės aktų reikalavimų vien dėl kito pareigūno veiksmų, kurie pareiškėjai nebuvo žinomi, nes šiuo atveju toks nežinojimas objektyviai negalėjo būti galimas vykdant jos kompetencijai priskirtas funkcijas ir nėra pateisinamas.

Išvadoje teigiama, kad pareiškėja, atlikusi siuntos įforminimą, neišsaugojo CN23 deklaracijos, jos nustatyta tvarka nesurišo ir neperdavė saugojimui Vilniaus teritorinei muitinei, tokiu būdu tarnybinį nusižengimą padarė dėl aplaidumo. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad 2013 m. vasario 20 d. Departamento Dokumentų valdymo skyriaus vyresn. specialistė telefonu informavusi, jog CN23 deklaracija nėra pridėta. Pareiškėjos teigimu, visus dokumentus ji pasirašiusi, surišusi ir padėjusi į jų laikymo vietą, tokiu būdu savo funkcijas atliko tinkamai, kokie dokumentai pridedami prie muitinės sąskaitos pašto siuntos gavėjui, netikrinama. Remiantis Muitinės dokumentų tvarkymo Vilniaus teritorinėje muitinėje instrukcijos 8.1 punktu, CN23 deklaracijos sudedamos, pridedamas sąrašas, surišama į atskirus paketus ir pristatoma į dokumentų saugyklą (I t., b. l. 151-155). Nagrinėjamu atveju nustatyta ir neginčijama, jog pareiškėja disponavo minėta deklaracija, tačiau duomenų apie jos perdavimą nerasta. Byloje pateiktas 2012 m. gruodžio 2 d. lydraštis Nr. 1201202-1, kuriame išvardintos pridedamos deklaracijos, kartu pridėtas patvirtinimas dėl muitinės sąskaitų pašto siuntos gavėjui perdavimo, CN23 deklaracijų (I t., b. l. 135-138). Pažymėta, kad CN23 deklaracijų perdavimo ir priėmimo lydraščiai patvirtinti inspektoriaus V. J. spaudu (I t., b. l. 137-138), dėl ko padaryta išvada, kad šis pareigūnas, o ne pareiškėja pristatė minėtus dokumentus. Teismas atkreipė dėmesį, kad nurodytuose dokumentuose nėra detalizuojama, kokios CN23 deklaracijos perduodamos, nėra nurodomi jų numeriai, vis dėlto nagrinėjamu atveju vertintas faktas, kad pareiškėja turimos CN23 deklaracijos atskirai nesurišo ir neperdavė, tuo labiau kad ji pati nurodė, jog eilės tvarka sudėjo, surišo ir perdavė muitinės sąskaitas pašto siuntos gavėjui pagal minėtos instrukcijos 7.1 punktą, bet ne deklaracijas pagal 8.1 punktą.

Padaryta išvada, kad pareiškėja netinkamai vykdė jos kompetencijai priskirtas funkcijas, tokiu būdu pagrįstai pripažinta, kad ji padarė tarnybinį nusižengimą. Teismas pažymėjo, kad Išvadoje nurodytas pažeidimas dėl „705“ kodo nėra įrodytas, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo pakeisti ar panaikinti pareiškėjai skirtą tarnybinę nuobaudą.

III. Pareiškėja S. I. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 33-40) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nepagrįstai pavedimo atlikti siuntos detalų tikrinimą nevertino kaip rizikos valdymo priemonės, turėjusios užtikrinti teisingą Importuojamo negyvūninio maisto valstybinės maisto kontrolės tvarkos aprašo 4.3 punkto vykdymą. Vertinant nusižengimą dėl deklaracijos išsaugojimo ir nesurišimo, t. y. Muitinės dokumentų tvarkymo Vilniaus teritorinėje muitinėje instrukcijos 4 ir 15 punktų darbo vietos funkcijų pažeidimo teismas taikė ne tų dokumentų surišimo tvarką, ir nors prieštaravimas buvo, tačiau jo netyrė, prieštaravimai nebuvo pašalinti, dėl ko buvo neteisingai vertinti faktai ir priimtas neteisėtas sprendimas. Byloje nebuvo pateikta jokių aplinkybių, įrodymų ar duomenų, kurie leistų manyti, kad galimi nusižengimai daromi tyčia, pagal ką ir kodėl jie buvo klasifikuoti kaip šiurkštūs, nors pareiškėjai inkriminuojami pažeidimai nepatenka į Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje nustatytą šiurkščių tarnybinių nusižengimų sąrašą. Skiriant tarnybinę nuobaudą turi būti laikomasi pagrindinių procedūrų ir taisyklių, kurias nustato Statutas (35, 36, 42 str.), atsižvelgiant į muitinės pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į muitinės pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo. Dėl Etikos kodekso 19 punkto teismas nepasisakė.

Pareiškėjos teigimu, teismas neteisingai traktavo deklaracijos užpildymo faktą, jos duomenis bei pastabas. Muitinės pareigūnai nepildo deklaracijų, tai būtų prieštaringa muitinės funkcijoms. Pareigūnas tik jos antroje pusėje parašo pastabą, priežastį (trūkumus), kodėl ji nepriimta, ką ir padarė posto pareigūnė N. Ž., parašydama „reikalingas leidimas maisto papildams“. Tai nėra CN23 deklaracijos tvirtinimas, o tik konstatavimas, kad užpildytas dokumentas yra su trūkumais. CN23 deklaracija po jos užpildymo nebuvo pateikta muitinei ir nebuvo tikrinta, šį faktą patvirtina AB „Lietuvos paštas“ specialistės D.

S. 2013 m. sausio 10 d. paaiškinimas. Programos fotonuotraukoje matyti, kad siuntos CP246249611CN dokumentai 2012 m. lapkričio 20 d. 16.07 val. pateikti ir 2012 m. lapkričio 20 d. 16.09 val. grąžinti su pastaba. Per tiek laiko fiziškai neįmanoma, kad deklaracija būtų buvusi nunešta į pašto muitinės postą patikrinti, neaišku, kokiu pagrindu ir pagal ką patikrinta ir vėl grąžinta specialistei. Vyr. inspektorė paaiškino, kad ji nepriėmė jokio sprendimo dėl siuntos, tik patvirtino, kad užrašė pastabą dėl leidimo. Net ir vertinant, kad V.

Ž. būtų tikrinusi deklaraciją, tokiu atveju ji turėjo fiksuoti pastabas (deklaracija užpildyta ne pagal reikalavimus, nustatytu būdu nepatvirtinta, nepažymėta, kokiu pagrindu surašyta (nes ne originalas); joje trūksta svarbių duomenų, vertės, masės vnt., reikalingų prekių vertei nustatyti; neaiškiai įvardintos prekės, todėl negalima parinkti TARIC prekės kodo ir tuo pačiu įvertinti siuntos vertę). Šie dideli CN23 deklaracijos trūkumai nebuvo pašalinti, deklaracija pateikta su jais, o ne be kai kurių rekvizitų, kaip teigia atsakovas.

Teigia, jog neaiški ir neapibrėžta lieka muitinės pareigūno, dalyvaujančio siuntos atidaryme, funkcija ir pašto deklarantei surašinėjant deklaraciją. Jei šis veiksmas buvo traktuotas kaip prekių fizinis tikrinimas, tokiu atveju turėjo būti pridėtas prekių patikrinimo aktas, tačiau šis aktas nebuvo pildytas ar pateiktas. CN23 deklaracijos trūkumai nebuvo pažymėti, maisto papildų pakuočių skaičius pastaboje nebuvo fiksuotas ir žodžių „radus didelį kiekį maisto papildų (87 vnt.)“ nebuvo. Pašto darbuotojos laiške (-uose) siuntos gavėjui T.

P. nebuvo informacijos apie rastą konkretų papildų kiekį, kuriam reikalingas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimas. Teismas neteisingai traktavo pateiktus duomenis dėl CN23 deklaracijos ir susijusias aplinkybes.

Teismas neįvertino atsakovo teiginiuose esančių prieštaravimų dėl deklaracijos CN23 neatitikimų, nevertino, ar ji galiojanti, ar pagrįstai taikytini tokie pat aspektai, kaip teisingai užpildytai deklaracijai, ar logiška tikrinti duomenis pagal tikrinamą, rizikingą dokumentą, ar tai atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, ar įmanoma patikrinti tam tikrus duomenis, kai jų ten net nėra, ar tokioje deklaracijoje esantys netikslūs duomenys vertintini kaip objektyvūs. Sprendimas priimtas remiantis prielaidomis, nebuvo vertinti nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių valstybės tarnautojo kaltė, nevertintos subjektyviosios ir objektyviosios pusės. Teismas neteisingai konstatavo, kad dėl per postą gabenamų, poste deklaruojamų prekių, dokumentų muitinio tikrinimo bei įforminimo rizikos vertinimo bei veiksmų teisingam siuntos Nr. CP246249611CN muitiniam įvertinimui ir draudžiamų prekių kontrolei veiksmų ėmėsi inspektorius V. J., o ne pareiškėja.

Byloje pateikti prieštaraujantys duomenys: „detalus tikrinimas“ traktuojamas kaip atliktas baigtinis veiksmas, nors realiai tokia procedūra nebuvo atlikta, netirta, kas yra siuntos detalus tikrinimas, kas yra vizualus tikrinimas, per kiek laiko jis galėjo būti optimaliai atliekamas, neatskirtos atsakomybės ribos, ar yra draudžiamas kito inspektoriaus priėjimas prie siuntos, kokia priėjusiojo atsakomybė, kur ji apibrėžta, kokiuose teisės aktuose tai nustatyta. Nepateikti jokie argumentai, leidžiantys daryti išvadą, kad pareiškėja turėjo suprasti, kas yra siuntoje. Be to, realiai siuntą nusinešė pareigūnas A. B.. Vaizdo medžiagoje nėra užfiksuota, kad pareiškėja žiūri į siuntą, taip pat nėra pateikti kokie kiti jos siuntos turinio matymo faktai. Nevertinta, kokią procedūros dalį stebėjo pareiškėja, ar ji galėjo tinkamai ir objektyviai įvertinti visas aplinkybes. Anot pareiškėjos, prekių skaičius jai buvo neaktualus, nes prekėms, buvusioms siuntoje, vertė buvo nustatinėjama pagal PREMI duomenų bazės kainą už kilogramą, o ne nuo vienetų skaičiaus. Pareiškėjos teigimu, ji atliko savo tiesiogines pareigas, atliko muitinio įforminimo procedūras, vertino riziką kitų siuntų dokumentuose ir laukė rezultatų. Teismas nevertino, kad detalaus tikrinimo pareiškėja nematė, o tik stebėjo inspektorių darbą. Byloje pateikta filmuota medžiaga, kurioje neaišku, kaip filmuota, kaip atidaryta siunta. Komisija netyrė, kas buvo siuntos viršuje atidarinėjant siuntą 2012 m. lapkričio 19 d., 2012 m. gruodžio 3 d., duomenys nesulyginti.

Pažymi, jog yra neaišku, iš ko pareiškėja galėjo suprasti, kad siuntoje yra vienoks ar kitoks kiekis maisto papildų. Nurodo Patikrinimo akto pildymo taisyklių 43 punktą ir teigia, jog tai, kad patikrinimo aktas buvo atspausdintas, pridėtas prie dokumentų, vienareikšmiškai rodo, kad yra neatitikimai. Siunta, patikrinimo aktas buvo traktuojami su neatitikimais, akte likęs neužbrauktas kodas T01 yra smulki techninė klaida, neturėjusi reikšmės patikrinimo rezultatams ar siuntos mokesčio apskaičiavimui. Paaiškina, jog siuntos turinį vertino pagal dokumentus (V. J. akte fiksuotus duomenis), kuriais netikėti neturėjo jokio pagrindo, akto teisingumą patvirtino pareigūno ir pašto darbuotojos asmeniniai spaudai ir parašai. Jei tikrinimo metu pastebėti rizikos požymiai rodo, kad tikrinimas yra nepakankamas, siekiant užkirsti kelią pažeidimui arba pažeidimą nustatyti, tikrinimą atliekantys pareigūnai privalo apie tai informuoti tikrinimui vadovaujantį pareigūną, lokalų rizikos valdytoją ir imtis visų priemonių rizikai sumažinti (Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1B-625 patvirtintų Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių 12 p.). Nei iš inspektoriaus V. J., nei inspektoriaus A. B. jokių perspėjimų nebuvo, todėl papildomam tikrinimui, prekių rekontrolei pareiškėja būtinybės nematė. Papildoma informacija apie kokią pastebėtą riziką, neteisingai užpildytus dokumentus taip pat nebuvo pateikta. Pareiškėjos teigimu, byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad ji žinojo ar numanė apie neteisingą siuntos tikrinimą ar kokį kitą pažeidimą.

Nagrinėjant administracinę bylą nebuvo įvertintos pasekmės dėl mokesčių apskaičiavimo, t. y., kokie mokesčiai buvo paskaičiuoti po siuntos rekontrolės. Naujai apskaičiuoti mokesčiai buvo 62 Lt, skirtumą sudarė 2 Lt. Byloje nėra tirta, dėl ko jis atsirado, ar tai buvo pareiškėjos kaltė. Tikslesnį mokesčių apskaičiavimą lėmė pateikti tikslūs duomenys apie prekes, paremti laboratoriniais tyrimais, turint tikslius prekių kodus, todėl parinkta kaina pagal tikslesnį prekės aprašymą pagal PREMI duomenų bazėje esančius to laiko duomenis. Teismui neteisingai supratus situaciją, neįvertinus, kad visos muitinio įforminimo procedūros yra griežtai reglamentuotos, buvo padarytos klaidingos išvados, lėmusios nepagrįstą sprendimą. Teismas turėjo konstatuoti, kad tarnybinė atsakomybė už ankščiau nurodytus veiksmus jai pritaikyta nepagrįstai.

Taip pat nepateikta medžiaga, kodėl CN23 deklaracija tampa svariu pagrindu įvertinant riziką, o ne muitinės inspektoriaus tikrinimo aktas, patvirtintas dviejų žmonių asmeniniais spaudais ir parašais. Pareiškėjos manymu, teismas jos veiksmus dėl deklaracijos CN23 Nr. CP246249611CN išsaugojimo ir surišimo įvertino netinkamai ir nevisapusiškai, atsižvelgė tik į subjektyvią atsakovo poziciją. Nei Išvadoje, nei teismo sprendime neištirtos ir nenustatytos pareiškėjos veikos pasekmės, priežastinis ryšys tarp veiklos ir pasekmių, taip pat jos kaltė dėl deklaracijos neišsaugojimo ir nesurišimo. Tiek teismui, tiek patikrinimą atlikusiai komisijai nurodė, kad eilės tvarka sudėjo, surišo ir perdavė muitinės sąskaitas pašto siuntos gavėjui pagal instrukcijas. Į atskirus paketus rišami skirtingų procedūrų dokumentai, o ne pavienės deklaracijos CN23 atskirai, kas rodo, kad teismas netinkamai taikė dokumentų surišimo tvarką. Teismo sprendimas, kuriuo konstatuota, jog pareiškėja pažeidė nustatytą dokumentų surišimo tvarką, yra nepagrįstas, paremtas motyvais, kurie priimti netinkamai ir nevisapusiškai įvertinus faktines aplinkybes, o tai sudaro absoliutų sprendimo dėl šio pažeidimo negaliojimo pagrindą.

Atsakovas Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 63-67) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, jog neteisėtais pripažinti apeliantės veiksmai, pasireiškę netinkama duoto pavedimo kontrole, žinomai neteisingų duomenų panaudojimu ir dokumentų nepateikimu muitinės archyvui (praradimu). Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ji neturėjo atsižvelgti į pašto siuntos Nr. CP246249611CN CN23 deklaraciją, nes neaišku, kieno ir kaip ji buvo užpildyta. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, kad apeliantė faktiškai rėmėsi šia deklaracija, duodama pavedimą atlikti detalų pašto siuntos Nr. CP246249611CN tikrinimą, kadangi deklaracijoje buvo muitinės pareigūnės parašas ir asmeninis antspaudas, o pačioje deklaracijoje nurodyta, kad pašto siuntoje esantiems maisto papildams reikalingas leidimas.

Šie duomenys, kaip nurodė apeliantė, jai suteikė pagrindą daryti prielaidą, kad siuntoje galėjo būti viršytas leistinas įvežti maisto papildų kiekis. Apeliantė nebandė išsiaiškinti jai kilusius klausimus dėl CN23 deklaracijos, nors turėjo tam visas galimybes – deklaracijoje buvo siuntą prieš tai tikrinusios muitinės pareigūnės parašas ir asmeninis antspaudas, o neatitikimai tarp šios deklaracijos su muitinės pareigūnės parašu ir antspaudu ir kito muitinės pareigūno užpildyto tikrinimo akto buvo pernelyg dideli ir neproporcingi, kad negalėtų sukelti pagrįstų įtarimų bei prieštaravo pačios apeliantės tikrinimo metu matytiems faktams.

Tai, kad prieš duodama pavedimą atlikti detalų muitinį tikrinimą apeliantė rėmėsi šia deklaracija, kurioje minimas leidimas siuntoje esantiems maisto papildams, patvirtina ir kito tikrinime dalyvavusio pareigūno paaiškinimas. Posto pareigūnas A. B. kartu su S. I. ir posto pareigūnu V. J. atlikęs detalų siuntoje buvusių prekių tikrinimą, 2012 m. gruodžio 5 d. paaiškinime nurodė, kad jis buvo informuotas, kad siuntoje yra didesnis prekių kiekis negu leistina. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad kelių rekvizitų trūkumas deklaracijoje, esant siuntą tikrinusio pareigūno asmeniniam antspaudui ir parašui, nesukliudė apeliantei remtis CN23 deklaracija ir pavesti atlikti pašto siuntos Nr. CP246249611CN detalų tikrinimą, todėl apeliantės argumentai, kad ši deklaracija buvo nereikšminga, prieštarauja jos pačios atliktiems veiksmams.

AB „Lietuvos paštas“ darbuotojos D. S. 2013 m. sausio 14 d. paaiškinime nurodyta, kad ji surašė CN23 deklaraciją dalyvaujant muitinės pareigūnei N. Ž., kurios antspaudas ir parašas su prierašu apie reikalingą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą yra deklaracijoje, todėl deklaracijos pildymo aplinkybės yra žinomos, papildomai buvo išnagrinėtos teismo posėdyje, o teismo sprendime esantis formalus neatitikimas, kad CN23 dublikatą surašė N. Ž., neturi įtakos apeliantės atsakomybei ir nedaro šio sprendimo negaliojančiu.

Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad prekių detalaus tikrinimo metu pašto siuntoje esančios prekės nebuvo išimtos, kad į siuntą ir jos turinį ji nežiūrėjo. Šie argumentai prieštarauja AB „Lietuvos paštas“ pateiktoje vaizdo medžiagoje užfiksuotiems pareigūnės veiksmams. Be to, posto inspektorius V. J., tikrinęs siuntą kartu su S. I., 2012 m. gruodžio 5 d. paaiškino, jog jam buvo pranešta, kad pareigūnai A. B. ir S. I. kartu patikrins siuntą, o 2013 m. sausio 14 d. paaiškinime šis pareigūnas patvirtino, kad A. B. ir S. I. pakvietė jį apžiūrėti siuntą, o apžiūrint siuntą kartu dalyvavo ir apeliantė. Šioje siuntoje jis prekių, kurias nurodė A. B. ir kurioms mokesčius apskaičiavo apeliantė (statulėlės), nematė, o sąrašą prekių protokolui surašyti jam padavė A. B. ar pati S. I. (tiksliai neprisiminė). Peržiūrėjęs ankščiau nurodytą vaizdo įrašą, V. J. atpažino vaizdo medžiagoje apeliantę, kuri kartu dalyvavo atliekant siuntoje buvusių prekių apžiūrą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu gautas vaizdo įrašas ir pareigūnų V. J. ir A. B., tikrinusių pašto siuntą Nr. CP246249611CN, paaiškinimai patvirtina S. I. betarpišką dalyvavimą siuntos tikrinime ir jos dalyvavimą viso tikrinimo metu iki pat jo pabaigos.

Be to, atsakovo teigimu, apeliantės argumentai dėl siuntos tikrinimo stebėjimo yra prieštaringi. Teismo posėdžio metu apeliantė negalėjo paaiškinti, ką ji veikė stovėdama prie siuntos visą laiką, kol iš siuntos buvo kraunamos ir joje perdėliojamos prekės, kaip tai matoma AB „Lietuvos paštas“ pateiktame vaizdo įraše. Apeliantės paaiškinimai šiuo aspektu yra akivaizdžiai nenuoseklūs, prieštarauja vaizdo medžiagoje užfiksuotiems veiksmams ir vertintini kaip siekis išvengti tarnybinės atsakomybės. Tai pasakytina ir apie argumentą, kad siuntos turinį pareigūnė vertino tik pagal V. J. pateiktus dokumentus.

Pastebėtina, kad apeliantė nėra kaltinama tuo, kad turėjo įsidėmėti tikslų siuntoje buvusių maisto papildų kiekį, tačiau matydama pašto siuntos turinį ji objektyviai negali teigti, kad siuntoje buvo iš viso tik 15 prekių (maisto papildų ar kitų prekių) pakuočių, kadangi siuntinyje buvo 126 pakuotės. Apeliantės argumentai, kad maisto papildai būna įvairaus dydžio ir svorio ir kad siuntoje nebūtinai visos prekės buvo būtent maisto papildai, neturi reikšmės apeliantės tarnybinei atsakomybei. Be to, stebėdama iškraunamas ir siuntoje dėliojamas prekes, apeliantė negalėjo nepastebėti, kad siuntoje nebuvo jai pateiktuose dokumentuose nurodytų prekių – įvairių keraminių suvenyrų ir statulėlių. Posto pareigūnas V. J., kartu su pareigūne stebėjęs tuos pačius veiksmus, savo 2013 m. sausio 14 d. paaiškinime nurodė, kad tokių prekių šioje pašto siuntoje jis nematė. Tai, kad šiuos pareigūno paaiškinimus galima vertinti kaip pagrįstus, patvirtina ir ta aplinkybė, kad šią pašto siuntą šis pareigūnas apžiūrinėjo ne pirmą kartą. Posto pareigūnė N. Ž., kuri prieš tai tikrino siuntos turinį ir pasirašė ant CN23 deklaracijos, kurios pagrindu apeliantė pavedė atlikti detalų siuntos tikrinimą, 2013 m. sausio 10 d. paaiškinime nurodė, kad ji pasikvietė V. J. ir A. B. padėti jai atlikti tikrinimą, o AB „Lietuvos paštas“ darbuotoja D. S. 2013 m. sausio 14 d. paaiškinime patvirtino, kad V. J. ir A. B. buvo priėję prie pašto siuntos ir žiūrėjo jos turinį.

Apeliantės argumentai, kad teismas nesiaiškino, kas yra detalus tikrinimas ir neteisingai vertino šią procedūrą, yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju apeliantė kartu su kitais dviem muitinės pareigūnais V. J. ir A. B. veikė priešingai teisei, pažeisdami savo darbo vietų aprašymus, detalaus tikrinimo tvarką, surašydami tikrovės neatitinančius duomenis ir remiantis jais paskaičiavo mokesčius, todėl teismas teisingai ir pagrįstai vertino būtent faktiškai muitinės pareigūnų atliktus veiksmus. Paaiškinimuose S. I. patvirtino, kad pavedusi atlikti detalų tikrinimą, ji nuėjo įsitikinti, kad procedūra yra atliekama. Apeliaciniame skunde pareigūnė patvirtino, kad tikrinimo epizodas, kurį ji matė, jai pasirodė įprastas, prekių kontrolė buvo atliekama, papildomų rizikos faktorių ji neįžvelgė. Taigi pareigūnų atliekamus veiksmus apeliantė suvokė kaip tinkamus ir atitinkančius jos duotą pavedimą. A. B. ir V. J. paaiškinimuose patvirtino, kad S. I. dalyvavo detaliai tikrinant pašto siuntą.

Apeliantė, būdama paskirta atsakinga už rizikos valdymą ir turėdama įgaliojimus duoti pavedimą atlikti detalų prekių tikrinimą, vadovaudamasi Muitinės deklaracijos, kartu su ja pateiktų dokumentų ir deklaruojamų prekių muitinio tikrinimo muitinio įforminimo metu taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 1B-815, 31 punktu, privalėjo kontroliuoti, ar visi pavedime nurodyti muitinio tikrinimo veiksmai buvo tinkamai atlikti, bei palyginti muitinio tikrinimo rezultatus, nurodytus prekių tikrinimo akte, su duomenimis, nurodytais muitinės deklaracijoje. Vykdydama šią pareigą pareigūnė galėjo dalyvauti siuntos prekių detaliajame tikrinime. Muitinės deklaracijos, kartu su ja pateiktų dokumentų ir deklaruojamų prekių muitinio tikrinimo muitinio įforminimo metu taisyklių 31 punktas įpareigoja palyginti muitinio tikrinimo rezultatus, nurodytus prekių tikrinimo akte, su duomenimis, nurodytais muitinės deklaracijoje, todėl apeliantės argumentai, kad tokios normos nėra, yra nepagrįsti.

Muitinės dokumentų tvarkymo Vilniaus teritorinėje muitinėje instrukcijos 5 priedo 8.1 punkte, priešingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, nurodomos visos CN23 deklaracijos. Surišti muitinės sąskaitas pašto siuntos gavėjams įpareigoja nurodytos instrukcijos 5 priedo 7.1 punktas. S. I., disponavusi CN23 deklaracija pašto siuntai Nr. CP246249611CN, šios deklaracijos neįdėjo nei kartu su muitinės sąskaitomis pašto siuntos gavėjams, nei kaip to reikalauja 5 priedo 8.1 punktas. Tokiu būdu deklaracija buvo prarasta, o jos kopiją, kad būtų galima patikrinti siuntos muitinio tikrinimo veiksmus, pateikė AB „Lietuvos paštas“. Apeliantės padaryto tarnybinio nusižengimo kaltės forma yra išsamiai aptarta Išvadoje, jai paskirta proporcinga tarnybinė nuobauda.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2013 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 1P-311, kuriuo pareiškėjai S. I. paskirta tarnybinė nuobauda (griežtas papeikimas), teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja S. I. yra statutinė valstybės tarnautoja – Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektorė. Atlikus tarnybinį patikrinimą 2013 m. vasario 20 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-779 dėl galimo S. I. tarnybinio nusižengimo, kuria pasiūlyta pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

Muitinės pareigūnų tarnybinę atsakomybę reglamentuoja Tarnybos muitinėje statuto VIII skirsnis. Muitinės pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn (Statuto 33 str. 1 d.). Kai yra duomenų apie muitinės pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas (Statutas 42 str. 1 d.). Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į muitinės pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į muitinės pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei į informaciją, pateiktą Korupcijos prevencijos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka (Statuto 37 str. 1 d.).

Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsniu (2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2041 redakcija, galiojusi nuo 2012 m. lapkričio 1 d.), statutiniams valstybės tarnautojams šio Įstatymo 30 straipsnis „Tarnybinių nuobaudų skyrimas“ taikomas be išlygų, todėl šiuo atveju taikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimas Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos (Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių)“ (toliau – ir Taisyklės). Pastebėtina, jog vadovaujantis minėtomis taisyklėmis Muitinės generalinio direktoriaus 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1B-934 „Dėl komisijos tarnybiniam patikrinimui sudarymo“ sudaryta komisija dėl pareiškėjos atliko tarnybinį patikrinimą.

Jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda (Taisyklių 13 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys, todėl įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebūtina pakartoti padarytų pažeidimų aplinkybių ir nuobaudos skyrimo motyvų. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (2009 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą, turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos.

Kaip matyti iš Išvados, tarnybinė atsakomybė pareiškėjai taikyta už tai, kad pareiškėja, 2012 m. gruodžio 2 d., apie 16 val., atlikdama pašto siuntos Nr. CP246249611CN muitinį įforminimą, pavedė atlikti šios siuntos detalų patikrinimą pareigūnui V. J. ir sukūrė patikrinimo aktą Nr. 12LTVM00000045904, kuriame, pažeisdama Patikrinimo akto pildymo taisyklių 39 punktą, neįrašė patikrinimo kodo „705“. Taip pat pareiškėja pavedė pareigūnui V. J. atlikti siuntos Nr. CP246249611CN detalų tikrinimą, pati asmeniškai dalyvavo (stebėjo), kaip Vilniaus pašto posto inspektoriai V.

J. ir A. B. (kuriam nebuvo pavesta atlikti patikrinimo) atlieka minėtos siuntos detalų patikrinimą, nedalyvaujant AB „Lietuvos paštas“ darbuotojai. Pareiškėja, stovėdama prie pat tikrinamos siuntos dėžės, stebėdama, kaip išimamos prekės, negalėjo nematyti siuntoje buvusių prekių ir nepastebėti fakto, kad siuntoje yra didesnis nei 15 pakuočių maisto papildų kiekis. Pareiškėja, gavusi pareigūno V. J. neteisingai užpildytą patikrinimo aktą, tinkamai neįvertino rizikos ir neatitikimų, neinformavo apie tai vadovaujančio pareigūno ar posto viršininko, užpildė muitinės sąskaitą pašto siuntos gavėjui ir apskaičiavo mokesčius prekėms, faktiškai nesančioms pašto siuntoje Nr. CP246249611CN.

Be to, pareiškėja, matydama, kad siuntoje gabenama maisto papildų žymiai daugiau nei leidžia teisės aktai, gavusi patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, jog rasta tik 15 pakuočių maisto papildų, nesiėmė jokių veiksmų pažeidimui nustatyti ir jį nutraukti. Nustačiusi, kad skiltyje „Patikrinimo rezultatai“ nurodytas kodas „T01-Neatitikimų nenustatyta“, neinformavo V. J., tiesioginio vadovo ir kitų asmenų. Pareiškėja, atlikusi siuntos muitinį įforminimą ir disponuodama CN23 deklaracija, kuria pavedė atlikti siuntos detalų patikrinimą, neišsaugojo šios deklaracijos, jos nustatyta tvarka nesurišo ir neperdavė saugojimui.

Išvadoje konstatuojama, kad pareiškėja pažeidė Patikrinimo akto pildymo taisyklių 39 punktą (pavedimą pildantis pareigūnas parenka tinkamą tikrinimo būdą iš išskleidžiamojo sąrašo), Muitinės dokumentų tvarkymo Vilniaus teritorinėje muitinėje instrukcijos 4 punktą (Vilniaus teritorinės muitinės postuose įforminti muitinės dokumentai tvarkomi pagal dokumentų egzempliorių, lapų ar lakštų paskirtį, <...> ir rišami į atskirus paketus, vadovaujantis Instrukcijos nuostatomis. Instrukcijos 5 priedo 8.1 punkte nustatyta, jog CN23 deklaracijos turi būti sudedamos abėcėlės ir numerių mažėjimo tvarka, pridedamas sąrašas, perdavimo-priėmimo lydraštis, surišama į atskirus paketus, sunumeruojami lapai), netinkamai vykdė Vilniaus pašto posto 3 ir 15 darbo vietos funkcijas, numatytas Pašo posto vidaus darbo taisyklių 2 priede (šioje darbo vietoje dirbantis pareigūnas privalo įvertinti nustatytus rizikos požymius ar neatitikimus; darbo vietoje dirbantis pareigūnas privalo tvarkyti muitinės poste pasiliekamus dokumentus muitinės departamento generalinio direktoriaus bei Vilniaus teritorinės muitinės viršininko nustatyta tvarka), pažeidė Importuojamo negyvūninio maisto valstybinės maisto kontrolės tvarkos aprašo 4.3 punktą (vienam asmeniui leidžiama vežti ar siųsti ne daugiau kaip 10 pirminių maisto papildų ar specialiojo maisto pakuočių, kurių bendras svoris neviršija 20 kg), Pašto siuntų deklaravimo, muitinio tikrinimo ir mokesčių už prekes, gaunamas pašto siuntose, apskaičiavimo taisyklių 20 punktą (už pašto siuntose gaunamas prekes, kurios laikomos deklaruotomis muitinei <...> mokėtinus mokesčius apskaičiuoja muitinė), Etikos kodekso 19 punktą (jei pareigūnas mano, kad bendradarbis pažeidė šio kodekso ar kitų teisės aktų reikalavimus, jis turi atkreipti į tai jo dėmesį, jei pareigūnas šiurkščiai pažeidė šio kodekso reikalavimus, tai pareigūnas privalo apie tai pranešti savo tiesioginiam vadovui ar aukštesnes pareigas einančiam vadovui ar MD Tarnybinių tyrimų tarnybai), Pareigybės aprašymo 7.1, 7.3, 7.4, 7.5, 7.15, 7.17, 7.21 punktų reikalavimus, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus (valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis).

Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą. Vienas svarbiausių vidaus dokumentų, kuriame fiksuojami reikalavimai muitinės pareigūnui, jo atliekamos funkcijos, yra pareigybės aprašymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-297/2013).

Pareiškėjos pareigybės aprašymo atitinkamuose punktuose, kuriuos pareiškėja pripažinta pažeidusi, nustatyta, kad šias pareigas einantis statutinis valstybės tarnautojas privalo atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą bei įforminimą vadovaudamasis teisės aktais (7.1 p.); apskaičiuoti muitus ir kitus mokesčius, taikyti priemones, kurios užtikrintų įsipareigojimų muitinei vykdymą, rinkti muitus, kitus mokesčius bei rinkliavas (7.3 p.); taikyti importo, eksporto, tranzito draudimus ir apribojimus, vykdyti kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją (7.4 p.); klasifikuoti prekes, nustatyti jų kilmę ir muitinę vertę, apskaičiuoti muitus ir kitus mokesčius, taikyti priemones, kurios užtikrintų įsipareigojimų muitinei įvykdymą, rinkti muitus, kitus mokesčius ir rinkliavas (7.5 p.); atlikti rizikos vertinimą ir priimti sprendimus dėl muitinio tikrinimo būdo parinkimo (7.15 p.); laikytis Etikos kodekso reikalavimų (7.17 p.); vykdyti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų numatytas pareigas (7.21 p.).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja netinkamai vykdė jos kompetencijai priskirtas funkcijas, tokiu būdu pagrįstai pripažinta, kad ji padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau Išvadoje nurodytas pažeidimas dėl „705“ kodo nėra įrodytas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliaciniame skunde pareiškėja teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pavedimo atlikti siuntos detalų tikrinimą nevertino kaip rizikos valdymo priemonės, turėjusios užtikrinti teisingą Importuojamo negyvūninio maisto valstybinės maisto kontrolės tvarkos aprašo 4.3 punkto vykdymą. Pareiškėjos teigimu, vaizdo medžiagoje nėra užfiksuota, kad pareiškėja žiūri į siuntą, nėra pateikti kiti jos siuntos turinio matymo faktai.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, su pareiškėjos argumentais nesutinka. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš vaizdo medžiagos matyti, kad pareiškėja kartu su inspektoriais A. B. ir V. J. 16.05 val. priėjo prie siuntos, ją nusinešė ant stalo, A. B. atidarė siuntą, kartu su V. J. išiminėjo prekes ir dėjo ant stalo, pareiškėjai stovint šalia ir žiūrint, 16.07 val. pareiškėja nuėjo, tuo metu baigta ir prekių apžiūra, jos sukrautos atgal į siuntą (I t., b. l. 62, II t., b. l. 2-3), todėl pareiškėjos argumentai, jog nėra užfiksuota, kad ji žiūri į siuntą, atmestini kaip nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad A. B. surašė prekių sulaikymo protokolą, kuriame nurodė, jog rasta 15 pakuočių maisto papildų, išimtos 5 prekės (I t., b. l. 73); V. J. patikrinimo akte nurodė, kad „T01-Neatitikimų nerasta“, išimtos 5 pakuotės, surašytas prekių sulaikymo protokolas, tarp rastų prekių nurodytos ir statulėlės bei keraminės žvakidės (I t., b. l. 74) (remiantis V. J. paaiškinimu, statulėlių ir žvakidžių siuntoje jis nematė (I t., b. l. 82)). Kaip pažymėta Išvadoje, pareiškėja, gavusi pareigūno V. J. neteisingai užpildytą patikrinimo aktą, užpildė muitinės sąskaitą pašto siuntos gavėjui ir apskaičiavo mokesčius prekėms, faktiškai nesančioms pašto siuntoje Nr. CP246249611CN, nors pareiškėja disponavo CN23 deklaracija pašto siuntai Nr. CP246249611CN, kurioje buvo išvardintos siuntoje esančios prekės, be kita ko, nurodyti 87 vnt. maisto papildų (I t., b. l. 107).

Pareiškėja nurodo, jog teismas neteisingai traktavo pateiktus duomenis dėl CN23 deklaracijos, CN23 deklaracijos trūkumai nebuvo pažymėti, maisto papildų pakuočių skaičius pastaboje nebuvo fiksuotas ir žodžių „radus didelį kiekį maisto papildų (87 vnt.)“ nebuvo. Kaip pažymi atsakovas, apeliantė, nors ir teigia, jog CN23 deklaracija buvo neaiški ir su trūkumais, nebandė išsiaiškinti jai kilusius klausimus dėl CN23 deklaracijos, nors turėjo tam visas galimybes – deklaracijoje buvo siuntą prieš tai tikrinusios muitinės pareigūnės parašas ir asmeninis antspaudas, o neatitikimai tarp šios deklaracijos su muitinės pareigūnės parašu ir antspaudu ir kito muitinės pareigūno užpildyto tikrinimo akto buvo pernelyg dideli ir neproporcingi, kad negalėtų sukelti pagrįstų įtarimų bei prieštaravo pačios apeliantės tikrinimo metu matytiems faktams. Be to, kelių rekvizitų trūkumas deklaracijoje, esant siuntą tikrinusio pareigūno asmeniniam antspaudui ir parašui, nesukliudė apeliantei remtis CN23 deklaracija ir pavesti atlikti pašto siuntos Nr. CP246249611CN detalų tikrinimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantės argumentai, kad CN23 deklaracija buvo nereikšminga, prieštarauja jos pačios atliktiems veiksmams ir yra atmestini.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija palaiko pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog pareiškėjai stovint šalia tikrinamos siuntos, matant išimamas prekes, objektyviai nebuvo galima teigti, kad rasta 15 pakuočių, kai faktiškai jų buvo daugiau nei 100. Tokiu būdu pareiškėja, remdamasi jai pateiktais dokumentais, apskaičiavo mokesčius prekėms, kurių siuntoje nebuvo, bei nesiėmė veiksmų, kad būtų nutrauktas Importuojamo negyvūninio maisto valstybinės maisto kontrolės tvarkos aprašo 4.3 punkto reikalavimo, nustatančio, kad leidžiama vežti ne daugiau kaip 10 maisto papildų pakuočių, pažeidimas. Pareiškėja, gavusi dokumentus, galėjo ir privalėjo įvertinti, kad juose nurodytas pakuočių skaičius ir turinys neatitinka tikrovės bei disponuojamoje CN23 deklaracijoje nurodytų duomenų, be to, pareiškėja neįvertino patikrinimo akte esančių netikslumų – skiltyje „Patikrinimo rezultatai“ nurodytas kodas „T01-Neatitikimų nerasta“, nors taip pat nurodyta, jog išimtos 5 pakuotės ir surašytas prekių sulaikymo protokolas.

Pareiškėjos argumentai, kad byloje netirta, kas yra siuntos detalus tikrinimas, kas yra vizualus tikrinimas, per kiek laiko jis galėjo būti optimaliai atliekamas, neatskirtos atsakomybės ribos, ar yra draudžiamas kito inspektoriaus priėjimas prie siuntos, kokia priėjusiojo atsakomybė, kur ji apibrėžta, kokiuose teisės aktuose tai nustatyta, nepateikti jokie argumentai, leidžiantys daryti išvadą, kad pareiškėja turėjo suprasti, kas yra siuntoje, vertintini kritiškai, kaip pareiškėjos gynybinė pozicija. Šiuo aspektu pritartina atsakovui, jog pareiškėja nėra kaltinama tuo, kad neįsidėmėjo tikslaus maisto papildų kiekio pašto siuntoje, tačiau pamačiusi pašto siuntos turinį objektyviai negalėjo vertinti, kad pašto siuntoje iš viso buvo 15 prekių (maisto papildų ar kitų prekių) pakuočių, kadangi jų buvo akivaizdžiai daugiau. Be to, pašto siuntoje apskritai nebuvo pareiškėjai pateiktuose dokumentuose nurodytų prekių – įvairių keramikinių suvenyrų ir statulėlių. 2012 m. gruodžio 3 d. pakartotinai patikrinus siuntą, buvo nustatyta, jog statulėlių ir keraminių žvakidžių nėra, siuntoje rasti maisto papildai, iš viso buvo sulaikytos 88 dėžutės ir 33 pakuotės (I t., b. l. 71). Vėliau Muitinės laboratorijoje atliktas tyrimas patvirtino, kad didžioji dalis rastų prekių buvo maisto papildai (II t., b. l. 6-7).

Vertintina, jog pareiškėjos argumentas, kad ji detalaus tikrinimo neatliko, nes tai ne jos tarnybos funkcija, nepagrįstas, nes pareiškėja buvo atsakinga už lokalios rizikos valdymą ir todėl turėjo teisę būti toje darbo vietoje. Pagal Vilniaus teritorinės muitinės pašto posto darbo vietos Nr. 3 funkcijų aprašymą (b. l. 167), pareigūnas, be kita ko, yra atsakingas už nustatytų rizikos požymių ar neatitikimų įvertinimą, sprendimo dėl muitinio tikrinimo būdų ir tolesnio muitinio įforminimo, įskaitant detalųjį tikrinimą, priėmimą. Be to, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 1B-815 „Dėl Muitinės deklaracijos, kartu su ja pateiktų dokumentų ir deklaruojamų prekių muitinio tikrinimo muitinio įforminimo metu taisyklių patvirtinimo“ 31 punkte įtvirtina, jog atsakingi muitinės pareigūnai privalo kontroliuoti, ar visi pavedime nurodyti muitinio tikrinimo veiksmai buvo tinkamai atlikti, bei palyginti muitinio tikrinimo rezultatus, nurodytus Prekių tikrinimo akte, su duomenimis, nurodytais muitinės deklaracijoje.

Pareiškėjos teigimu, vertinant nusižengimą dėl CN23 deklaracijos išsaugojimo ir nesurišimo teismas taikė ne tų dokumentų surišimo tvarką ir nepašalino prieštaravimų, tačiau apeliaciniame skunde pareiškia nenurodė, kokia gi tvarka, vertindamas šias aplinkybes, turėjo remtis teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su atsakovo išdėstytais argumentais, kuriais vadovaujantis pareiškėja pripažinta pažeidusi Muitinės dokumentų tvarkymo Vilniaus teritorinėje muitinėje instrukcijos 4 punktą, kuris nukreipia į instrukcijos 5 priedą, pagal kurio 8.1 punktą, CN23 deklaracijos turi būti sudedamos abėcėlės ir numerių mažėjimo tvarka, pridedamas sąrašas, perdavimo-priėmimo lydraštis, surišama į atskirus paketus, sunumeruojami lapai. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja turimos CN23 deklaracijos atskirai nesurišo ir neperdavė, tuo labiau kad ji pati nurodė, jog eilės tvarka sudėjo, surišo ir perdavė muitinės sąskaitas pašto siuntos gavėjui pagal minėtos instrukcijos 7.1 punktą, bet ne deklaracijas pagal 8.1 punktą.

Be to, pareiškėja klaidingai teigia, jog jos pažeidimai buvo vertinti kaip šiurkštūs, kadangi tokios išvados nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas nedarė. Tai, jog, pareiškėjos teigimu, nebuvo įvertintos pasekmės dėl mokesčių apskaičiavimo, t. y., kokie mokesčiai buvo paskaičiuoti po siuntos rekontrolės, kadangi naujai apskaičiuoti mokesčiai buvo 62 Lt, skirtumą sudarė 2 Lt, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, kadangi tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo skirta ne už matematiškai neteisingai apskaičiuotus mokesčius, o už netinkamai atliktą pašto siuntos muitinį įforminimą ir rizikos valdymą bei dėl to, jog muitinės sąskaitą pašto siuntos gavėjui pareiškėja apskaičiavo nesilaikydama teisės aktų reikalavimų ir į ją įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Nors pirmosios instancijos teismas atskirai neaptarė pareiškėjai inkriminuoto Etikos kodekso 19 punkto pažeidimo, tai nedaro pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl pareiškėjos tarnybinio nusižengimo, neteisėtų ar nepagrįstų. Etikos kodekso nuostatos nagrinėjamu atveju numato bendro pobūdžio principus, kuriais turi vadovautis pareigūnas tarnybinėje veikloje. Iš Išvados matyti, jog Etikos kodekso 19 punkto pažeidimas pareiškėjai buvo inkriminuotas dėl to, jog pareiškėja neatkreipė savo kolegos dėmesio į jo daromus galimus pažeidimus, neinformavo apie tai vadovo, tai išdėstydama teisėjų kolegija papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos veikoje buvo jai inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl ji pagrįstai bei teisėtai buvo patraukta tarnybinėn atsakomybėn. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip matyti iš Išvados, joje yra detaliai nurodyta, kokiais veiksmais pasireiškė pareiškėjos neteisėtas elgesys, atskleista objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė (nurodyti pareiškėjos veiksmai, kuriais ji pažeidė atitinkamas teisės normas), taip pat aptarta tarnybinį nusižengimą padariusios pareigūnės kaltė (tyčia ir aplaidumas), t. y. atskleista subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė. Išvadoje nurodyta, jog pareiškėjos veiksmai neigiamų pasekmių nesukėlė tik dėl to, kad laiku buvo atlikta pašto siuntos Nr. CP246249611CN rekontrolė. Įvertinusi atsakovo Išvadą bei joje užfiksuotas aplinkybes, taip pat pirmosios instancijos teismo išdėstytus motyvus, kuriais jis vertino Išvados bei Įsakymo pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos argumentais, jog sprendimas buvo priimtas remiantis prielaidomis, nebuvo vertinti nusižengimo sudėties elementai.

Įvertinus nurodytas faktines ir teisines bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, kuriais ji teigia nepadariusi tarnybinio nusižengimo. Peržiūrėjusi bylą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles.

Tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Už tarnybinius nusižengimus muitinės pareigūnams gali būti skiriama viena iš Statuto 34 straipsnyje numatytų nuobaudų. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog pareiškėjos veiksmai vertintini kaip padaryti tiesiogine tyčia, nes iš objektyvių duomenų nustatyta, kad S. I. turėjo ir galėjo pašto siuntos Nr. CP246249611CN mutinį įforminimą atlikti ir riziką poste šios siuntos atžvilgiu valdyti tinkamai ir pan., o tarnybinis nusižengimas epizoduose dėl patikrinimo akto pildymo, CN23 deklaracijos neišsaugojimo padarytas dėl aplaidumo. Išvadoje taip pat pažymėta, jog dėl šio tarnybinio nusižengimo pasekmės nekilo tik dėl to, kad laiku buvo atlikta pašto siuntos rekontrolė, siunta sulaikyta. Tarnybinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007, 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, jog skundžiamu Įsakymu skirta nuobauda – griežtas papeikimas – laikytina neproporcinga padarytam pažeidimui, t. y. aiškiai per griežta. Pareiškėjos padarytas pažeidimas sunkių pasekmių nesukėlė, todėl pareiškėjai skirtas griežtas papeikimas keičiamas į Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 34 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą švelnesnę nuobaudą – papeikimą.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimant naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamas Įsakymas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos S. I. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos S. I. skundą tenkinti iš dalies. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2013 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 1P-311 „Dėl tarnybinės nuobaudos S. I.“ 1 punktą pakeisti ir pareiškėjai S. I. už padarytą tarnybinį nusižengimą paskirtą nuobaudą – griežtą papeikimą – pakeisti į papeikimą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius