A-1368-602/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1368-602/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00140-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.2; 15.2.3.1; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo skundą atsakovui Skuodo rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Skuodo rajono Skuodo medžiotojų klubui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubas (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą (I t., b. l. 41–46, 172–177, II t., 15–21), prašydamas:

1) panaikinti Skuodo rajono medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisijos sprendimą, įformintą 2014 m. sausio 14 d. posėdžio protokolu Nr. Ž3-1, kuriuo nutarta nepriimti sprendimo dėl Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo prašymo grąžinti klubui 200 ha medžioklės plotą, nes pareiškėjas kreipėsi į teismą;

2) panaikinti Skuodo rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. A2-24, kuriuo nutarta pavesti Skuodo rajono medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisijai priimti sprendimą dėl plotų padalijimų po teismo sprendimo priėmimo ir nubraižyti naują žemėlapį su pažymėtais medžioklės plotais;

3) įpareigoti atsakovą pareiškėjui Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubui grąžinti 5 000 ha plotų ribas į pirminę padėtį;

4) priteisti iš atsakovo 125 800 Lt turtinei ir 53 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, jog 2003 metais Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubui buvo sumažinti ir visiškai nusavinti medžioklės plotai, t. y. Udralių pievos ir miškai pagal kelią Mosėdis – Daukšiai iki Erlos ir Bartuvos upių. Pažymėjo, jog dalis plotų, kurie daug metų priklausė pareiškėjui pagal kelią Mosėdis – Šatės ir Erslos pusėje, taip pat buvo nusavinti ir prijungti prie Skuodo rajono Skuodo medžiotojų klubo teritorijos, nors minėti plotai niekada šiam medžiotojų klubui nepriklausė. Teigė, kad minėti plotai buvo atimti ir neteisėtai priskirti Skuodo rajono Skuodo medžiotojų klubui, klastojant įvairius dokumentus, taip pat ir medžioklės plotų ribų žemėlapį. Pažymėjo, kad su prašymu grąžinti medžioklės plotus, priklausančius Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubui pareiškėjas keletą kartų (t. y. 2013 m. rugpjūčio 20 d., 2013 m. gruodžio 20 d.) kreipėsi į Skuodo rajono medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisiją (toliau – ir Komisija), kuri nepagrįstai neišsprendė pareiškėjo skundo iš esmės.

Pareiškėjui dėl neteisėtai atimtų medžioklės plotų per 11 metų buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Turtinę žalą sudaro: medžiotojų investicijos į įvairius pašarus (pašarų pirkimas, pristatymas, išdėstymas); transporto priemonių eksploatacija (kuro, tepalų pirkimas, remontas); bendras medžioklės inventoriaus, pagalbinių priemonių ir bokštelių konstravimas, sugaištas laikas; dėl netektų medžioklės plotų buvo sumedžiota mažiau gyvūnų. Pažymėjo, jog jokių kvitų už pašarų, degalų ir kt. pirkimą neišsaugojo, todėl teismo prašė turtinę žalą priteisti remiantis protingumo principu. Neturtinė žala kilo dėl klubo narių nesutarimų su buvusiu pirmininku, kaltinimų jam praradus turimus 5 000 ha medžioklės plotus; taip pat pablogėjusių santykių šeimose dėl nesumedžiojamo atitinkamo kiekio žvėrienos.

Pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas grąžinti neteisėtai nusavintus 5 000 ha medžioklės plotus, tačiau atsakovas jokių veiksmų neatliko. Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 11 d. protokoliniu sprendimu Nr. A2-24 pareiškėjas buvo informuotas, kad po teismo sprendimo atsakovas priims sprendimą ir nustatys Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo medžiojamų teritorijų ribas. Manė, jog minėtas protokolinis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl to turi būti panaikintas.

Atsakovas Skuodo rajono savivaldybės administracija atsiliepimuose (I t., b. l. 64–66, II t., b. l. 34–36, 38–39) nurodė, jog pareiškėjas 2003 m. sausio 29 d. kreipėsi į Skuodo rajono medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisiją su prašymu patvirtinti Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo plotų ribas pagal pridedamus planus M1:10000 su ribų aprašymu. Iš šių dokumentų matyti, kad medžioklės plotų ribos yra suderintos su medžioklės klubais „Aitra“, „Gilzė“ ir „Skuodas“. Nurodė, kad Komisija 2003 m. kovo 5 d. protokolu Nr. 2 patvirtino Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubui medžioklės plotų vienetų ribas. Pareiškėjas 2003 m. kovo 31 d. kreipėsi į Komisiją, prašydamas pakeisti nustatytas medžioklės plotų ribas, tačiau Komisija 2003 m. balandžio 16 d. protokoliniu sprendimu Nr. Ž3-3 šio klausimo pakartotinai nesvarstė. Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 13.6-2630 „Dėl medžioklės plotų vienetų tvirtinimo“ devyniems medžiotojų klubams buvo patvirtinti medžioklės ploto vieneto projektai. Atsakovas teigė neturintis duomenų, ar pareiškėjo prašoma grąžinti teritorija anksčiau kokiu nors būdu priklausė Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubui, ir vadovavosi Skuodo rajono medžiotojų klubų suderintais medžioklės plotų ribų aprašymais ir Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintais medžioklės plotų vienetais. Nuo Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. 13.6-2630 „Dėl medžioklės plotų vienetų tvirtinimo“ priėmimo iki dabar Skuodo rajono medžiotojų klubai medžioja nustatytose medžioklės plotų teritorijose ir jokių skundų iš kitų medžiotojų klubų Komisija nėra gavusi.

Nurodė, kad Komisija, 2013 m. spalio 1 d. posėdyje apsvarsčiusi pakartotinį pareiškėjo prašymą grąžinti medžioklės plotus, nutarė įpareigoti Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų ir Skuodo rajono Skuodo medžiotojų klubus susitarti dėl ribų tarp medžioklės plotų vienetų ir susitarimą pasirašyti raštu su preliminariais medžioklės plotų vienetų projektais bei pateikti Komisijai. Kai prašoma pakeisti egzistuojančių medžioklės plotų vienetų ribas, turi būti medžioklės plotų naudotojų susitarimas, tačiau toks susitarimas nebuvo pateiktas, todėl tenkinti pareiškėjo prašymą panaikinti Komisijos 2014 m. sausio 14 d. protokolinį sprendimą Nr. Ž3-1 nėra teisinio pagrindo, nes, panaikinus Komisijos sprendimą, klausimas nebūtų išspręstas, kol nėra kitų medžioklės plotų vienetų naudotojų sutikimo keisti ribas. Skuodo rajono savivaldybės administracija neturi laisvos nuosavybės teise valdomos žemės, kuri galėtų būti suteikta Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubui, todėl prašymas išskirti kitus naudingus medžioklės plotus pareiškėjui bei sudaryti naują Skuodo rajono medžioklės ribų vienetų žemėlapį, kuriame būtų pažymėtos naujos ribos, negali būti įvykdytas.

Atsakovas taip pat nesutiko su pareiškėjo prašoma atlyginti turtine ir neturtine žala. Pažymėjo, jog medžiotojai, pasiruošdami kiekvienai medžioklei, patiria būtinąsias išlaidas – investicijas į pašarus, jų pristatymą, transporto priemonių eksploataciją, medžioklės bokštelių statymą ir kt., todėl šios išlaidos negali būti laikomos pareiškėjo patirtais nuostoliais dėl atsakovo kaltės. Pareiškėjas, teigdamas, kad patyrė neturtinę žalą, ją privalo ir įrodyti. Vien abstraktūs paaiškinimai be jokių įrodymų apie neturtinės žalos atsiradimą nesudaro pagrindo konstatuoti tokios žalos buvimą.

Atsakovo vertinimu, Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 11 d. protokolinis sprendimas Nr. A2-24 nėra administracinis teisės aktas ir jokių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Skuodo rajono savivaldybės mero suorganizuotame visų Skuodo rajono medžiotojų klubų pirmininkų 2014 m. rugsėjo 11 d pasitarime, kurio metu surašytas minėtas protokolas, Skuodo rajono medžiotojų klubai buvo informuoti apie vykstantį ginčą dėl medžioklės plotų ribų, todėl buvo atsiklausta Skuodo rajono medžiotojų klubų nuomonės.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Panaikino Skuodo rajono medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisijos sprendimą, įformintą 2014 m. sausio 14 d. posėdžio protokolu Nr. Ž3-1. Įpareigojo atsakovą išspręsti pareiškėjo prašymą dėl 5 000 ha medžioklės plotų grąžinimo. Administracinės bylos dalį dėl Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. A2-24 panaikinimo nutraukė. Kitą dalį pareiškėjo skundo atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (byloje aktuali 2013 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XII-372 redakcija, įsigaliojusi 2014 m. sausio 1 d.) nuostatas, sprendė, kad pareiškėjas Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubas turėjo teisę kreiptis į Komisiją ir pateikti pasiūlymą pakeisti bendrojo naudojimo medžioklės plotų vienetų ribas (Medžioklės įstatymo 8 str. 5 d. 3 p.). Įgyvendindamas šią teisę, pareiškėjas 2013 m. gruodžio 20 d. dar kartą kreipėsi į Skuodo rajono savivaldybės administraciją su prašymu grąžinti medžioklės plotus, priklausančius pareiškėjui.

Pareiškėjas kreipėsi į Komisiją ne skųsdamas atitinkamus veiksmus ar administracinius aktus, o prašydamas priimti atitinkamą administracinį sprendimą jo atžvilgiu, t. y. pateikė prašymą, kurio nagrinėjimo procedūrai taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatos. Taisyklės nenumato prašymo nagrinėjimo sustabdymo procedūros, tai yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A662-295/2012. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubas į Komisiją kreipėsi su prašymu grąžinti šiam medžiotojų klubui priklausančius medžioklės plotus bei specialiame teisės akte – Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatuose (2010 m. birželio 18 d. akto redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 7 d. iki 2014 m. vasario 5 d., t. y. skundžiamo sprendimo priėmimo metu), patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 487/361 (toliau – ir Nuostatai) – nesant įtvirtinto reglamentavimo, kad Komisija gali nenagrinėti suinteresuotų asmenų pasiūlymų, o Taisyklėse nesant nenumatytai prašymų nagrinėjimo sustabdymo galimybei, atsakovas nepagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo pateikto pasiūlymo (prašymo).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Skuodo rajono medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisijos sprendimas, įformintas 2014 m. sausio 14 d. posėdžio protokolu Nr. Ž3-1, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Vertindamas skundžiamo 2014 m. rugsėjo 11 d. Skuodo rajono savivaldybės administracijos medžiotojų klubų ir Skuodo rajono savivaldybės administracijos darbuotojų posėdžio protokolą Nr. A2-24, teismas pažymėjo, kad juo nėra išspręstas medžioklės plotų vienetų ir jų ribų klausimas; jame nėra nustatytos atitinkamos teisės ir pareigos pareiškėjui, t. y. minėtas teisės aktas pareiškėjui nesukuria jokių teisinių pasekmių.

Teismas darė išvadą, kad skundžiamas Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 11 d. medžiotojų klubų ir Skuodo rajono savivaldybės administracijos darbuotojų posėdžio protokolas Nr. A2-24 nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, jame nėra valinių patvarkymų, kurie sukeltų teisines pasekmes pareiškėjui, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, apibendrinime (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis, Nr. 23, 2012, p. 623) yra išaiškinta, jog tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniam teismui. Nagrinėjamu atveju skundo priėmimo nagrinėti stadijoje nebuvo aiški ginčo kvalifikacija, o visa ginčo esmė bei jos teisinis vertinimas paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo metu. Todėl teismas konstatavo, kad administracinės bylos dalis dėl Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. A2-24 panaikinimo nutrauktina, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 punktu (byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai).

Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubui grąžinti 5 000 ha plotų ribas į pirminę padėtį teismas akcentavo, kad pagal Nuostatų 7.1 punktą tik Komisija priima ir nagrinėja pasiūlymus medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti, t. y. ši funkcija išimtinai yra priskirta Komisijai, o ne kitiems subjektams (pvz., teismui). Šiuo atveju teismas pagal kompetenciją galėtų patikrinti tik Komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei nustatęs, kad jis nepagrįstas, tokį sprendimą panaikinti ir Komisiją įpareigoti dar kartą išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Atsižvelgdamas į prieš tai išdėstytą, teismas įpareigojo atsakovą išspręsti pareiškėjo prašymą dėl Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubui grąžinimo 5 000 ha plotų ribų į pirminę padėtį.

Teismas, pasisakydamas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, sprendė, jog pareiškėjo pateikti įrodymai, t. y. Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo 2014 m. gegužės 25 d. bei 2014 m. rugsėjo 13 d visuotinio susirinkimo protokolai ir Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo 2014 m. gegužės 25 d. raštas nepagrindžia fakto dėl turtinės žalos, nes tik abstraktus nurodymas apie patirtas išlaidas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tokios realios išlaidos buvo patirtos; taip pat teiginys apie negautas pajamas dėl prarastos galimybės sumedžioti didesnį gyvūnų kiekį nepagrindžia netiesioginių nuostolių. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė jokių kvitų ar kitų įrodymų, kurie pagrįstų nurodytas išlaidas. Be to, pareiškėjo nurodomos išlaidos negali būti traktuojamos kaip išlaidos, kilusios iš atsakovo neteisėto veikimo ar neveikimo. Pareiškėjo nurodomos išlaidos dėl pašarų pirkimo, automobilių eksploatacijos, bokštelių statymo ir kt. yra reikalingos medžioklės pasiruošimui, jos kyla kiekvienos medžioklės metu ir tai neturi jokio priežastinio ryšio su medžioklės plotų ribų teisėtu ar neteisėtu nustatymu. Kitokios turtinės žalos (išlaidų, kurios galėjo atsirasti iš atsakovo neteisėtų veiksmų) bei įrodymų, kurie pagrįstų tokią žalą, pareiškėjas nenurodė ir nepateikė. Žala nėra preziumuojama, patirtą žalą ir jos dydį privalėjo įrodyti pareiškėjas.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė, kokia būtent jam atsirado neturtinė žala, t. y. ar buvo pablogėjusi Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo reputacija ar kitaip buvo pakenkta pareiškėjo nematerialiosioms vertybėms. Nors pareiškėjo teigimu, neturtinė žala atsirado Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo nariams, t. y. tretiesiems asmenims, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubas yra juridinis asmuo, todėl Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubas gali siekti neturtinės žalos, kilusios būtent jam, o ne tretiesiems asmenims – šio klubo nariams, atlyginimo. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė įrodymų apie atsiradusią turtinę žalą ir neįrodė neturtinės žalos atlyginimo sąlygų, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

III. Pareiškėjas Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubas, nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu, apeliaciniame skunde (II t., b. l. 83–92) prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

Pareiškėjas nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria administracinė byla dėl Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. A2-24 panaikinimo buvo nutraukta, o pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestas kaip nepagrįstas.

Pažymi, kad 2014 m. rugsėjo 11 d. Skuodo rajono savivaldybės administracijos darbuotojų ir medžiotojų klubų posėdžio protokolas Nr. A2-24 įrodo, kad šiame posėdyje buvo svarstyta galimybė perskirstyti medžioklės plotus tarp Skuodo medžiotojų klubo ir Mosėdžio medžiotojų klubo, be to, šiuo klausimu nutarta pavesti Skuodo rajono medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisijai priimti sprendimą dėl plotų padalijimų po teismo sprendimo priėmimo, nubraižyti naują žemėlapį su pažymėtais medžioklės plotais. Mano, kad paminėtas aktas pareiškėjui sukelia tam tikras teisines pasekmes, todėl gali būti ginčo administraciniame teisme objektas.

Pasisakydamas dėl žalos atlyginimo, pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad patirtą žalą prašė atlyginti ne kiekvienam medžiotojų klubo nariui atskirai, o Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubui.

Papildomai prašo panaikinti Komisijos 2003 m. kovo 5 d. protokolą Nr. 2, kuriuo buvo nuspręsta palikti Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubui tas pačias medžioklės plotų ribas; 2) nustatyti ribas pagal 1980 m. miškotvarkos ribų valstybinį žemėlapį; 3) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. 13.6-2630.

Atsakovas Skuodo rajono savivaldybės administracija su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 98–99) nurodo, kad pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuris neatitinka ABTĮ 130 straipsnio reikalavimų: skunde nurodytas netinkamas atsakovas, t. y. Skuodo rajono savivaldybė. Nors ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti skundžiamas sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą, pareiškėjas savo apeliaciniame skunde iš viso nepasisako dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo, o tik dėsto tuos pačius argumentus, kurie jau buvo nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniame teisme. Apeliaciniame skunde taip pat nenurodyti įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas). Nors ABTĮ 130 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus, kurie nebuvo keliami nagrinėjant bylą Klaipėdos apygardos administraciniame teisme, t. y. prašo panaikinti Komisijos 2003 m. kovo 5 d. protokolą Nr. 2, kuriuo buvo nuspręsta palikti Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubui tas pačias medžioklės plotų ribas; nustatyti ribas pagal 1980 m. miškotvarkos ribų valstybinį žemėlapį; panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. 13.6-2630.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Skuodo rajono medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisijos sprendimo, įforminto 2014 m. sausio 14 d. posėdžio protokolu Nr. Ž3-1, bei Skuodo rajono savivaldybės administracijos sprendimo, įforminto 2014 m. rugsėjo 11 d. protokolu Nr. A2-24, teisėtumo. Panaikinus minėtus aktus, pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubui grąžinti 5 000 ha plotų ribas į pirminę padėtį bei priteisti 125 800 Lt turtinei ir 53 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 13.6-2630 „Dėl medžioklės plotų vienetų tvirtinimo“ buvo patvirtinti šių Skuodo rajono medžioklės plotų vienetų projektai: „Aidas“, „Aleksandrija“, „Gilzė“, „Ylakiai“, „Judrė“, Mosėdis“ , „Pušynas“ ir „Šilas“ (I t., b. l. 112), o Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 13.6-2657 „Dėl medžioklės plotų vienetų tvirtinimo“ buvo patvirtintas Skuodo rajono Skuodo medžioklės plotų vieneto projektas (II t., b. l. 65).

Pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubui grąžinti anksčiau priklausiusius medžioklės plotus ir teritorijas (I t., b. l. 113). Komisija 2013 m. spalio 1 d. sprendimu, įformintu 2013 m. spalio posėdžio protokolu Nr. Ž3-2, nutarė pasiūlyti Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubui ir Skuodo rajono Skuodo medžiotojų klubui susitarti dėl ribų tarp medžioklės plotų vienetų (I t., b. l. 114).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. gruodžio 20 d. dar kartą kreipėsi į Skuodo rajono savivaldybės administraciją, prašydamas grąžinti medžioklės plotus, priklausančius Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubui. Komisija 2014 m. sausio 14 d. sprendimu, įformintu skundžiamu 2014 m. sausio 14 d. posėdžio protokolu Nr. Ž3-1, nutarė nepriimti sprendimo dėl Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo prašymo, kadangi Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubas kreipėsi į administracinį teismą.

Skundžiamas 2014 m. rugsėjo 11 d. Skuodo rajono savivaldybės administracijos darbuotojų ir medžiotojų klubų posėdžio protokolas Nr. A2-24 įrodo, kad šiame posėdyje buvo svarstyta galimybė perskirstyti medžioklės plotus tarp Skuodo rajono Skuodo medžiotojų klubo ir Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo. Šiuo klausimu nutarta pavesti Skuodo rajono medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisijai priimti sprendimą dėl plotų padalijimų po teismo sprendimo priėmimo, nubraižyti naują žemėlapį su pažymėtais medžioklės plotais (II t., b. l. 26-27).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino Skuodo rajono medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisijos sprendimą, įformintą 2014 m. sausio 14 d. posėdžio protokolu Nr. Ž3-1; įpareigojo atsakovą išspręsti pareiškėjo prašymą dėl 5 000 ha medžioklės plotų grąžinimo; administracinės bylos dalį dėl Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. A2-24 panaikinimo nutraukė; kitą dalį pareiškėjo skundo atmetė kaip nepagrįstą.

Byloje konstatuota, kad Skuodo rajono medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisijos sprendimas, įformintas 2014 m. sausio 14 d. posėdžio protokolu Nr. Ž3-1, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjo skundą, įvertino Medžioklės įstatymo (byloje aktuali 2013 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XII-372 redakcija, įsigaliojusi 2014 m. sausio 1 d.) nuostatas ir sprendė, kad pareiškėjas Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubas turėjo teisę kreiptis į Komisiją ir pateikti pasiūlymą pakeisti bendrojo naudojimo medžioklės plotų vienetų ribas (Medžioklės įstatymo 8 str. 5 d. 3 p.). Teismas konstatavo, kad pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, prašydamas priimti atitinkamą administracinį sprendimą jo atžvilgiu, t. y. pateikė prašymą, kurio nagrinėjimo procedūrai taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nuostatos. Taisyklės nenumato prašymo nagrinėjimo sustabdymo procedūros. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas į Komisiją kreipėsi su prašymu grąžinti šiam medžiotojų klubui priklausančius medžioklės plotus bei specialiame teisės akte – Nuostatuose – nesant įtvirtinto reglamentavimo, kad Komisija gali nenagrinėti suinteresuotų asmenų pasiūlymų, o Taisyklėse nesant numatytai prašymų nagrinėjimo sustabdymo galimybei, atsakovas be pagrindo nenagrinėjo pareiškėjo pateikto pasiūlymo (prašymo).

Pareiškėjas minėtos teismo sprendimo dalies neskundžia, nesutinka su teismo sprendimo dalimis dėl bylos nutraukimo ir reikalavimų dėl žalos atlyginimo netenkinimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai sprendė, kad administracinė bylos dalis dėl Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. A2-24 panaikinimo nutrauktina, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu (byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS16-420/2007, kt.). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-447/2010).

ABTĮ 2 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes.

Vertinant administracinėje byloje ginčijamą 2014 m. rugsėjo 11 d. Skuodo rajono savivaldybės administracijos darbuotojų ir medžiotojų klubų posėdžio protokolą Nr. A2-24, akivaizdu, jog juo nėra išspręstas medžioklės plotų vienetų ir jų ribų nustatymo klausimas. Protokole konstatuoti faktai be privalomo pobūdžio patvarkymų, tiesiogiai nesukūrę pareiškėjui ar kitiems asmenims teisių ir pareigų. Minėtame protokole yra įrašyta savivaldybės administracijos darbuotojų pasitarimo eiga bei rezultatai. Todėl negalima pripažinti, kad tai yra administracinis sprendimas, kurį priėmė viešojo administravimo subjektas – savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, įgalioti atlikti viešąjį administravimą.

Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad skundžiamas 2014 m. rugsėjo 11 d. Skuodo rajono savivaldybės administracijos darbuotojų ir medžiotojų klubų posėdžio protokolas Nr. A2-24 nei pagal savo turinį, nei pagal subjektą, kuris jį priėmė, nėra individualus administracinis sprendimas, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Pažymėtina, kad proceso šalys apeliacinėje instancijoje nesutaria ir dėl deliktinės atsakomybės sąlygų buvimo, todėl šis klausimas nagrinėtinas plačiau ir pirmiausiai pasisakytina dėl sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti.

ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.271 straipsnis numato žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sąlygas. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Toks reguliavimas atitinka ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą).

Teisėjų kolegija pažymi, jog žala, kaip viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, yra apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, ji nėra preziumuojama, todėl jos faktą ir dydį paprastai privalo įrodyti pareiškėjas.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra nurodęs, kad turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į minėtą nutarimą, turtinės žalos atlyginimas pirmiausia turi būti vertinamas kaip kompensacinė priemonė, būtina atkurti realius, o ne menamus turtinius praradimus. Taigi priteistinomis pareiškėjo negautomis pajamomis negali būti tokios pajamos, kurių gavimas grindžiamas prielaidomis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad negautų pajamų (netiesioginių nuostolių) dydį turi įrodyti ieškovas, jos turi būti realios. Tai, ar ieškovo patirtais nuostoliais gali būti laikomos jo negautos pajamos (nauda), spręstina pagal tai, ar šios pajamos ieškovo buvo numatytos iš anksto, ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai ūkinei veiklai ir į tai, ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

Pareiškėjas, prašydamas priteisti turtinę žalą, nurodo, kad 2003 metais Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubui neteisėtai 5 000 ha sumažintas medžioklės plotas.

Bylos medžiaga nustatyta, jog Skuodo rajono savivaldybės medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisijos sprendimu, įformintu 2003 m. kovo 5 d. posėdžio protokolu Nr. 2, buvo nuspręsta patvirtinti medžiotojų klubams „Skuodas“ ir „Mosėdis“ medžioklės plotų vienetų projektus senomis ribomis, medžiotojų klubui „Skuodas“ pridedant 50 ha plotą Žemaitijos nacionaliniame parke (I t., b. l. 105). Pareiškėjas Komisijai 2003 m. kovo 31 d. pateikė prašymą pakeisti turimų medžioklės plotų ribas, t. y. pareiškėjui perduoti visą Erslinės mišką, kadangi šis miškas Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubui priklausė nuo 1956 m. (I t., b. l. 76). Komisija 2003 m. balandžio 16 d. posėdyje nusprendė pareiškėjo prašymo dėl medžioklės plotų ribų pakeitimo nesvarstyti, kadangi medžioklės plotų vienetas Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubui buvo patvirtintas ankstesniame posėdyje (I t., b. l. 77-78). Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 13.6-2630 „Dėl medžioklės plotų vienetų tvirtinimo“ buvo patvirtinti medžioklės ploto vieneto projektai (I t., b. l. 106-112). Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 13.6-2630 patvirtintas medžioklės plotų žemėlapis bei Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo medžioklės ploto vieneto ribų aprašymas (I t., b. l. 106, 110). Skuodo rajono savivaldybės medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisija kartu su 2003 m. rusėjo 29 d. raštu Nr. R3-(19-924) išsiuntė pareiškėjui Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. 13.6-2630, kuriuo buvo patvirtinti medžioklės plotų vienetai (I t., b. l. 111).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas minėtų administracinių aktų, kuriais pareiškėjui buvo nustatytos medžioklės ploto vieneto ribos, nustatyta tvarka ir terminais neskundė, nors apie pasikeitusias ribas pareiškėjui buvo žinoma (pareiškėjui 2003 m. rusėjo 29 d. išsiųstas raštas Nr. R3-(19-924) kartu su Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 13.6-2630). Be to, iš bylos duomenų matyti, jog tuo metu pareiškėjas buvo aktyvus ir domėjosi medžioklės plotų vienetų ribų nustatymu, nes dar 2003 metais kreipėsi į Komisiją, prašydamas Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubui perduoti Erslinės miškų plotus.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikalavimo dėl viešojo administravimo subjektų padarytos žalos atlyginimo pagrįstumui neturi reikšmės tai, kad pareiškėjas neskundė nustatytais terminais administracinių aktų, iš kurių kildina žalos atsiradimą, nes teisės aktai nenustato minėtos sąlygos dėl būtinumo skųsti administracinį aktą, kreipiantis dėl žalos atlyginimo. Dėl minėtų priežasčių, neturi teisinės reikšmės taip pat ir sprendimų apskundimo terminai, teisinę reikšmę gali turėti tik ieškinio senaties terminas, jeigu jį atsakovas prašytų taikyti. Nagrinėjamu atveju atsakovas neprašė taikyti ieškinio senaties. Todėl reikšmingos yra tik būtinos deliktinės atsakomybės sąlygos, kurių buvimą ir nagrinėjo pirmosios instancijos teismas.

Pareiškėjas prašomos priteisti turtinės žalos dydį grindžia Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo 2014 m. gegužės 25 d. bei 2014 m. rugsėjo 13 d. visuotinio susirinkimo protokolais (I t., b. l. 163–164, 178) bei Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo 2014 m. gegužės 25 d. raštu (I t., b. l. 165).

Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo 2014 m. gegužės 25 d. visuotinio susirinkimo protokole ir Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo 2014 m. gegužės 25 d. rašte nurodoma, kad kiekvienas Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo narys asmeniškai įvertina jam padarytą žalą, susidariusią per 10 metų, tokiu būdu susidaro 179 800 Lt dydžio žala. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodyta suma nėra detalizuota. Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo 2014 m. rugsėjo 13 d. visuotinio susirinkimo protokole nurodyta, kad turtinę žalą sudaro medžiotojų investicijos į pašarus, transporto priemonių eksploatacija (degalai, amortizacija ir kitos išlaidos), medžioklės inventoriaus pirkimas. Be to, nurodyta, kad netekus naudingiausių plotų, klubo nariai neteko galimybės sumedžioti didesnį kiekį stirnų, šernų bei visai prarado galimybę sumedžioti elnius, dėl to investicijos į medžioklę esamuose plotuose buvo nuostolingos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo 2014 m. gegužės 25 d. visuotinio susirinkimo protokolas, Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo 2014 m. gegužės 25 d. raštas ir Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo 2014 m. rugsėjo 13 d. visuotinio susirinkimo protokolas nepagrindžia turtinės žalos atsiradimo fakto. Pareiškėjo deklaratyvus nurodymas, kad jis patyrė turtinę žalą (nuostolius) dėl jo įvardijamų neteisėtų veiksmų, nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė turtinę žalą (nuostolius), kuriuos privaloma atlyginti. Pareiškėjo surašyti raštai bei susirinkimų protokolai, kuriuose tik pats pareiškėjas nurodo apie jo patirtą žalą, negali būti pripažįstami tinkamais ir pakankamais įrodymais, patvirtinančiais žalos padarymą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, jog, nustatinėjant žalos, kaip negautų pajamų, faktą ir jos dydį, nuostoliai turi būti realūs, šalims draudžiama kurti hipotetinius nuostolius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013). Taigi turtinės žalos atlyginimas pirmiausia turi būti vertinamas kaip kompensacinė priemonė, būtina atkurti realius, o ne menamus turtinius praradimus, tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo nustatyta, pareiškėjas nepateikė pagrįstų duomenų apie patirtą turtinę žalą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė patirtos turtinės žalos sąlygos, jos, be kita ko, konkrečiai, aiškiai nepagrindė, konstatuoja, jog kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, nustatymas yra betikslis, kadangi tam, kad būtų priteistas pareiškėjo prašomas žalos atlyginimas, turi būti nustatytos visos trys komuliatyvios sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą, iš esmės konstatavęs, jog nėra nustatyta visų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Taikant CK 6.250 straipsnį, svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimas yra vienas iš civilinę atsakomybę (tuo pačiu ir valstybės deliktinę atsakomybę) reglamentuojančių institutų. Tai reiškia, kad šiam institutui taikyti (kalbant apie valstybės deliktinę atsakomybę) yra būtinos tos pačios trys valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos: valdžios institucijų neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp paminėtų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo.

Grįsdamas neturtinės žalos išraišką ir dydį, pareiškėjas nurodė, kad neturtinė žala atsirado dėl to, kad Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo nariai, mokėdami mokesčius, nepasinaudojo nusavintais medžioklės plotais, kilo įvairūs klubo narių emociniai išgyvenimai, konfliktai tarp klubo narių, konfliktai su šeimomis dėl sumedžiojamo kur kas mažesnio žvėrienos kiekio.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubas nenurodė, kokia būtent jam atsirado neturtinė žala, t. y. ar buvo pablogėjusi Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo reputacija ar kitaip buvo pakenkta pareiškėjo nematerialiosioms vertybėms. Be to, dėmesys atkreiptinas į tai, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, todėl byloje pagrįstai konstatuota, kad Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubas gali siekti neturtinės žalos, kilusios būtent jam, o ne tretiesiems asmenims – šio klubo nariams, atlyginimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktame apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą. Papildomai patikrinus bylą (ABTĮ 136 str.), aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas papildomai prašo panaikinti Komisijos 2003 m. kovo 5 d. protokolą Nr. 2, kuriuo buvo nuspręsta palikti Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubui tas pačias medžioklės plotų ribas; nustatyti ribas pagal 1980 m. miškotvarkos ribų valstybinį žemėlapį; panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. 13.6-2630.

Pagal ABTĮ 130 straipsnio 6 dalį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui, kuris, be kita ko, nustato šios administracinės bylos nagrinėjimo teisme ribas, reikalavimai dėl Komisijos 2003 m. kovo 5 d. protokolo Nr. 2, kuriuo buvo nuspręsta palikti Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubui tas pačias medžioklės plotų ribas panaikinimo, ribų pagal 1980 m. miškotvarkos ribų valstybinį žemėlapį nustatymo ar Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. 13.6-2630 panaikinimo, suformuluoti nebuvo. Atsižvelgus į nurodytą aplinkybę, šie pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimai, laikytini naujais reikalavimais. Teisėjų kolegijos vertinumu, paminėti reikalavimai dėl atitinkamų aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nėra neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais, todėl negalėjo būti pareikšti apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 130 straipsnio 6 dalimi, neturi pagrindo pasisakyti dėl šių pareiškėjo argumentų pagrįstumo.

Įstatymas nenustato konkrečios procesinės formos, kuria turi būti sprendžiama dėl atsisakymo priimti naujus reikalavimus teisme ar dėl apeliacinio proceso nutraukimo. Teismas daro išvadą, kad apeliacinis procesas dėl naujų aplinkybių nutrauktinas remiantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, t. y. paaiškėjus procesinio pobūdžio aplinkybei, kuri daro apeliacinį procesą negalimą. Ginčijamu atveju nėra apeliacinio apskundimo objekto, nes nėra priimtas teismo sprendimas dėl reikalavimų, kurie pareikšti tik apeliacinės instancijos teisme, o apeliacinės instancijos teismas nekompetentingas nagrinėti bylos kaip pirmoji instancija.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutraukti apeliacinį procesą dėl pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimų: panaikinti Komisijos 2003 m. kovo 5 d. protokolą Nr. 2; nustatyti ribas pagal 1980 m. miškotvarkos ribų valstybinį žemėlapį; panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. 13.6-2630.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius