A-146-185-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-185/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00528-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 16.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. (V. P.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neišmokėto darbo užmokesčio dalies ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. .

Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu (b. l. 1–5), kurį patikslino (b. l. 20–26, 91–96), prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK, atsakovas) 2013 m. sausio 15/16 d. sprendimą Nr. 10-S-703 „Dėl tarnybos stažo perskaičiavimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 10-S-703); 2) įpareigoti Vilniaus AVPK įskaityti į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą pusę mokymosi Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1994 m. birželio 1 d. laiko; 3) priteisti iš atsakovo už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 16 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 1447,97 Lt ir 485,75 Lt delspinigių, taip pat po 1,01 Lt delspinigių nuo kreipimosi į teismą dienos (2013 m. vasario 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovas ginčijamu Sprendimu Nr. 10-S-703 nepagrįstai atsisakė į jo vidaus tarnybos stažą įskaityti pusę mokymosi Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje (toliau – ir Technikos mokykla) laikotarpio. Pagal Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkto į vidaus tarnybos stažą įskaitoma mokymosi kitose aukštosiose švietimo įstaigose laiko, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į vidaus tarnybą per tris mėnesius, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo bei tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose, ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursų trukme. Pareiškėjas nuo1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1994 m. birželio 1 d. mokėsi Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje. Nepraėjus 3 mėnesiams po šių studijų baigimo, 1994 m. rugpjūčio 15 d. išreiškė valią būti priimtas į vidaus tarnybą ir studijuoti Vilniaus aukštesniojoje policijos mokykloje (toliau – ir Policijos mokykla).

Pareiškėjui stojant į vidaus tarnybą vidaus tarnybos stažo įskaitymo ir skaičiavimo klausimus reguliavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. 240 „Dėl darbo stažo, suteikiančio teisę gauti procentinį darbo užmokesčio priedą už ištarnautus vidaus reikalų sistemoje metus, įskaitymo“ (toliau – ir Vyriausybės 1991 m. nutarimas Nr. 240). Šis teisės aktas nenumatė darbdaviui pareigos įskaičiuoti į stažą pusę mokymosi laikotarpio aukštesniojoje mokykloje. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 1992 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 742 patvirtintos instrukcijos „Dėl pareigūnų tarnybos stažo, suteikiančio teisę gauti procentinį priedą už ištarnautus metus vidaus reikalų sistemoje, įskaitymo“ (toliau – ir 1992 m. Instrukcija) 3.10 punktas nustatė, kad į tarnybos stažą, suteikiantį teisę gauti procentinį priedą už ištarnautus metus vidaus reikalų sistemoje, atsižvelgiant į Vyriausybės 1991 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 240 kiekvieni mokymosi metai civilinių aukštųjų, aukštesniųjų ir specialiųjų vidurinių mokyklų dieniniuose skyriuose, jeigu jas baigę asmenys iš karto paskirti vidaus reikalų sistemos pareigūnais įskaitomi kaip pusė metų. Pareiškėjas akcentavo, kad prašymą stoti į Policijos mokyklą jis pateikė praėjus 2,5 mėn., t. y. iš karto baigęs mokslus Technikos mokykloje.

Pareiškėjo teigimu, studijuodamas Vilniaus aukštesniojoje policijos mokykloje, jis turėjo vidaus tarnybos pareigūno statusą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos aukštesniosios policijos mokyklos tipinio statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 1992 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 494 (toliau – ir VAPM statutas), 5.1 punkte buvo nustatyta, kad bazinio profesinio parengimo skyriaus klausytojai yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir vidaus reikalų sistemos pareigūnai, konkurso tvarka priimti į mokyklą specializuotai mokytis stacionare pagal aukštesniosios policijos mokyklos programą. Šių klausytojų teises ir pareigas, vadovaujantis VAPM statuto 5.4 punktu, be kita ko, nustatė ir Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 304 (toliau – ir 1991 m. Statutas), kurio 1 punktas nustatė, kad vidaus reikalų ministerijos mokymo įstaigų pareigūnams taikomi šio statuto bei tų mokymo įstaigų statutų reikalavimai. Aukštesniųjų policijos mokyklų klausytojų tarnyba buvo organizuojama statutiniais pagrindais, jie buvo sudedamoji vidaus reikalų sistemos dalis. Be to, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 1992 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 494 patvirtintų Priėmimo į Vidaus reikalų ministerijos aukštesniąsias policijos mokyklas taisyklių 1.3 punkte buvo nustatyta, kad įstoję į aukštesniąsias policijos mokyklas klausytojai duoda policijos pareigūno priesaiką. Pareiga prisiekti buvo įtvirtinta ir 1991 m. Statuto 18 punkte. Pareiškėjas policijos pareigūno priesaiką davė 1994 m. rugsėjo 30 d. ir antrą kartą neprisiekinėjo. Remiantis 1991 m. Statuto 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jam buvo suteiktas žemiausias policijos pareigūno pareiginis laipsnis, išduotas policininko pažymėjimas, jis atlikdavo įvairias viešosios tvarkos palaikymo užduotis, dėvėjo policijos pareigūno uniformą. Šios aplinkybės patvirtina, kad įstojęs į Policijos mokyklą pareiškėjas įgijo policijos pareigūno statusą.

Savo poziciją pareiškėjas grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. spalio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-2369/2012, kurioje buvo nagrinėjama analogiška situacija.

Pareiškėjas teigė, kad įskaičius į jo vidaus tarnybos stažą pusę mokymosi aukštesniojoje mokykloje laiko, nuo 2010 m. spalio 16 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. susidaro pareiškėjo procentinio priedo už ištarnautus metus skirtumas (18 proc. pareiginės algos dydžio priedas pareiškėjui pradėtas mokėti nuo 2012 m. rugsėjo 1 d.). Todėl pareiškėjas prašė priteisti neišmokėtą priedas už tarnybą, t. y. 1447,97 Lt, ir 485,75 Lt delspinigių (Darbo kodekso 207 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neatsiskaitė net ir vykstant teisminiam ginčui su pareiškėju, delspinigiai skaičiuotini iki tol, kol atsakovas išmokės pareiškėjui neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, t. y. po 1,01 Lt už kiekvieną uždelstą dieną.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimuose (b. l. 31–35, 66–71, 103–108) paaiškino, kad nėra pagrindo įskaičiuoti į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą pusę mokymosi Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje laiko, nes po šios mokyklos baigimo pareiškėjas mokėsi Vilniaus aukštesniojoje policijos mokykloje, o į pareigas buvo paskirtas tik Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo komisaro 1996 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 45t/e. LVAT 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-984/2008 pažymėjo, kad priėmimo į vidaus tarnybą momentas yra siejamas su vidaus reikalų sistemos pareigūno statuso įgijimo momentu, numatytu šiuo metu galiojančio Vidaus tarnybos statuto 10 straipsnio 3 dalyje, arba, jeigu asmuo į tarnybą priimtas laikotarpiu nuo 1991 m. rugsėjo 11 d. iki 2003 m. gegužės 1 d., – 1991 m.

Statuto 17 punkte, ir tam, kad į vidaus tarnybos stažą būtų įskaityta pusė mokymosi aukštojoje švietimo įstaigoje laiko, asmuo į vidaus tarnybą turi būti priimtas, t. y. turi įgyti vidaus reikalų sistemos pareigūno statusą, per tris mėnesius nuo aukštosios švietimo įstaigos baigimo. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrįstai sieja stojimą į Vilniaus aukštesniąją policijos mokyklą su priėmimo į vidaus tarnybą momentu, nes jis į Policijos mokyklą buvo priimtas mokytis į bazinio policininkų parengimo I pakopą klausytoju.

Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 1993 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 322 patvirtintas Priėmimo į Vidaus reikalų ministerijos aukštesniąsias policijos mokyklas taisykles (toliau – ir 1993 m. Priėmimo į aukštesniąsias policijos mokyklas taisyklės), į policijos aukštesniąją mokyklą buvo priimami mokytis ir vidaus reikalų sistemos darbuotojai, ir paprasti piliečiai; klausytojams, baigusiems bazinio profesinio parengimo skyrių, išlaikiusiems kvalifikacinius egzaminus, buvo suteikiama policininko kvalifikacija ir išduodamas bazinio profesinio parengimo liudijimas (1.1, 1.5 punktai).

Pareiškėjas tapatina 1991 m. Statute nustatytą naujai priimamų asmenų tvarką su teisės aktais numatyta Vilniaus aukštesniosios policijos mokyklos veikla (dokumentų pateikimu, stojamaisiais testais ir egzaminais, tiksliniu priėmimu, priėmimo tvarka ir kt.). VAPM statuto 5.1 punkte nurodyta, kad bazinio profesinio parengimo skyriaus klausytojai yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir vidaus reikalų sistemos pareigūnai, konkurso tvarka priimti į mokyklą specializuotai mokytis stacionare pagal aukštesniosios policijos mokyklos programą: 5.3 punkte numatyta, kad mokymosi metu klausytojai aprūpinami uniforma ir apgyvendinami mokykloje.

Naujai priimtiems klausytojams, besimokantiems bazinio profesinio parengimo skyriuje, mokama stipendija, o pareigūnams – visas darbo užmokestis. 1993 m. priėmimo į aukštesniąsias policijos mokyklas taisyklėse ir 1991 m. Statute nuosekliai išskiriamos dvi kategorijos klausytojų: piliečiai ir vidaus reikalų sistemos darbuotojai. Pareiškėjo tarnybos byloje yra pažyma, kad jis patikrintas Vidaus reikalų ministerijos Kauno miesto poliklinikos medicinos ekspertizės komisijos 1994 m. rugpjūčio 15 d. ir pripažintas tinkamas mokytis Policijos mokykloje.

Pagal 1991 m. Statuto 17 punktą, pareigūnu asmuo tampa paskyrus jį į pareigas ir suteikus jam atitinkamą laipsnį; pareigūnui išduodamas tarnybinis pažymėjimas, ženklas ir uniforma. Pareiškėjas į pareigas priimtas 1996 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 45t/e. Pagal Policijos įstatymo 27 straipsnio 2 dalį, pareiginiai laipsniai suteikiami skiriant į atitinkamas pareigas ir išlaikius kvalifikacinį egzaminą. Vilniaus aukštesniosios policijos mokyklos išduotame aukštesniojo mokslo diplome nurodyta, kad pareiškėjas 1996 m. baigė teisėsaugos specialybės kursą ir jam suteikta teisininko kvalifikacija, bet ne laipsnis.

Laipsnis pareiškėjui buvo suteiktas tik priėmus jį į pareigas. 1991 m. Statuto 14 punkte nustatyta, kad su priimtais į tarnybą asmenimis sudaroma terminuota sutartis. Tokią sutartį pareiškėjas pasirašė 1996 m. rugpjūčio 1 d. Nuo 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiame Vidaus tarnybos statute numatyta praktiškai vienoda paskyrimo į pareigas procedūra. Šio Statuto 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą, į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant išvardytus laikotarpius, tarp jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.).

Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkte nėra numatyta, kad į vidaus tarnybos stažą gali būti įskaitoma pusė mokymosi aukštesniojoje mokymo įstaigoje laiko. Be to, pareiškėjas mokytis Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje pradėjo būdamas 15 metų ir baigė turėdamas 19 metų. Tai reiškia, kad prašomu įskaičiuoti laikotarpiu pareiškėjas negalėjo tapti policijos pareigūnu, nes buvo nepilnametis, o stoti į vidaus tarnybą galima tik sulaukus pilnametystės ir turint vidurinį išsilavinimą. Pareiškėjo prašomo įskaičiuoti mokymosi laiko įskaitymas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, Vidaus tarnybos statutui.

Pareiškėjo nurodyta LVAT 2012 m. spalio 5 d. nutartis Nr. A756-2369/2012 nėra tapati šiai bylai, nes joje nagrinėtas ginčas dėl stažo skaičiavimo valstybinei pensijai gauti , kuri nėra tapatus vidaus tarnybos stažui ir jį skaičiuojant taikomos kitos teisės normos. Atsakovas rėmėsi LVAT 2011 m. lapkričio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-3047/2011, kurioje parteiktas Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies išaiškinimas, nurodydamas, jog šiame straipsnyje nustatytas vidaus tarnybos stažo skaičiavimo reglamentavimas yra nukreiptas į retrospektyvų teisinių santykių, buvusių iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo, įskaitant laikotarpius iki 1990 m. kovo 11 d., vertinimą, todėl šioje teisės normoje yra pateiktas išsamus ir baigtinis galimų įtraukti į pareigūno vidaus tarnybos stažą laikotarpių sąrašas. LVAT išaiškino, kad asmens įstojimas į policijos mokymo įstaigą negali būti laikomas paskyrimu į pareigas.

Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjo prašomas įskaičiuoti laikotarpis niekada nebuvo įskaičiuotas į jo vidaus tarnybos stažą, todėl nebuvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai. Vidaus tarnybos stažas pareiškėjui apskaičiuotas ir darbo užmokestis mokamas teisingai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendimu (b. l. 116–123) pareiškėjo V. P. skundą patenkino, t. y.: panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 10-S-703; įpareigojo atsakovą į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą įskaityti pusę mokymosi nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1994 m. birželio 1 d. Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje laiko; priteisė pareiškėjui iš atsakovo nuo 2010 m. spalio 16 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 1447,97 Lt ir 485,75 Lt delspinigių, taip pat po 1,01 Lt delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško atsiskaitymo su pareiškėju.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamas ginčas kilo dėl Vilniaus AVPK 2013 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. 10-S-703 neperskaičiuoti pareiškėjo vidaus tarnybos stažo, į jį įskaitant pusę mokymosi Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje laiko (b. l. 38). Sprendimą atsakovas grindė tuo, kad pareiškėjo įstojimas į Policijos mokyklą negali būti laikomas paskyrimu į pareigūno pareigas. Pareiškėjas aiškino, kad įstojęs mokytis į Policijos mokyklą jis įgijo pareigūno statusą, todėl į jo vidaus tarnybos stažą turi būti įskaityta pusė mokymosi Technikos mokykloje laiko.

Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1994 m. birželio 1 d. mokėsi Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje ir įgijo techniko technologo kvalifikaciją (b. l. 8). 1994 m. rugpjūčio 15 d. parašė prašymą leisti mokytis Vilniaus aukštesniojoje policijos mokykloje (b. l. 13), 1994 m. rugpjūčio 2 d. užpildė anketą (tarnybos bylos II dalies l. 3), dėl to buvo tikrinamas Vidaus reikalų ministerijos Kauno miesto poliklinikos medicinos ekspertizės komisijoje, kuri 1994 m. rugpjūčio 15 d. surašė pažymą, kad pareiškėjas yra tinkamas mokytis Policijos mokykloje (tarnybos bylos II dalies l. 4). Pareiškėjas nuo 1994 m. rugsėjo 1 d. priimtas į Vilniaus aukštesniąją policijos mokyklą mokytis į bazinio policininkų parengimo I pakopą (tarnybos bylos tarnybos lapas), 1994 m. rugsėjo 30 d. davė policijos pareigūno priesaiką (tarnybos bylos II dalies l. 5), nuo 1995 m. rugpjūčio 1 d. priimtas į antrąją mokymosi pakopą mokytis policijos apylinkės inspektoriaus specializacijoje. pagal 1996 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. 38 nuo balandžio 29 d. iki gegužės 24 d. stažavosi būsimos tarnybos vietoje (tarnybos bylos tarnybos lapas). Vilniaus m. VPK vyriausiojo komisaro 1996 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 45 t/e nuo 1996 m. rugpjūčio 1 d. paskirtas į pareigas Vilniaus m. 6 policijos komisariato SP prevencijos skyriaus jaun. apylinkės inspektoriumi (b. l. 42), 1996 m. rugpjūčio 1 d. su pareiškėju sudaryta sutartis (tarnybos bylos II dalies l. 6). Vilniaus m. VPK vyriausiojo komisaro 1996 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 55 t/e patvirtintas pareiškėjo tarnybos stažas, suteikiantis teisę gauti procentinį priedą už ištarnautus vidaus reikalų sistemoje metus - 5 mėnesiai 25 dienos (b. l. 43). Vilniaus m. VPK 2003 m. gruodžio 5 d. išvadoje nurodyta, kad vidaus tarnybos stažas 2003 m. gegužės 1 d. - 8 metai 7 mėnesiai 27 dienos Į šį stažą įskaičiuotas mokymosi Vilniaus aukštesniojoje policijos mokykloje laikas – 1 metai 10 mėnesių 27 dienos. Toks pats patvirtintas tarnybos Lietuvos valstybei stažas (tarnybos bylos I dalis). Mokymosi Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje laikas į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą niekada nebuvo įskaitytas. Įskaityti šį laiką į vidaus tarnybos stažą pareiškėjas paprašė 2012 m. gruodžio 4 d. prašymu (b. l. 39).

Sprendimo Nr. 10-S-703 priėmimo metu galiojusio Vidaus reikalų statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas, Statutas) 37 straipsnio 1 dalies 9 punkte nėra numatyta, kad į vidaus tarnybos stažą gali būti įskaitoma pusė mokymosi laiko aukštesniojoje mokymo įstaigoje. Tokią galimybę nustatė iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo (2003 m. gegužės 1 d.) galiojusios tarnybos vidaus reikalų sistemoje teisinius santykius reglamentavusios teisės aktų nuostatos.

Atsižvelgdamas į tai, kad tarnybą vidaus reikalų sistemoje pareiškėjas pradėjo iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo, teismas analizavo iki šio Statuto įsigaliojimo buvusį teisinį reguliavimą. 1991 m. Statutas nereglamentavo tarnybos stažo, pagal kurį nustatomos kvalifikacinės kategorijos ir pareigūnų laipsniai, skaičiavimo tvarkos. Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 83 „Dėl vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų patvirtinimo ir tarnybos laiko, kurio reikia procentiniam priedui už ištarnautus metus gauti, nustatymo“ (toliau – ir Vyriausybės 1995 m. nutarimas Nr. 83)4.2 punkte buvo nustatyta, kad asmenims, priimtiems iki 1995 m. sausio 1 d.

į tarnybą vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnais ir kariais, tarnybos laikui, pagal kurį apskaičiuojami procentiniai priedai už ištarnautus metus, prilyginami laikotarpiai, nurodyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnyje. Nuo 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas) 16 straipsnio 4 dalies 6 punktas nustatė, kad asmenims, priimtiems tarnauti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros pareigūnais ir kariais, į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jei jas baigę asmenys iš karto paskirti pareigūnais.

Pagal šį teisės aktą įskaitomi tik iki įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1995 m. sausio 1 d., buvę laikotarpiai. Aiškindamas sąvoką „iš karto“, LVAT yra pažymėjęs, kad asmuo per tris mėnesius nuo mokymo įstaigos baigimo turi pareikšti valią tarnauti vidaus reikalų sistemoje (pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-984/2008, 2011 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1475/2011).

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija paminėtoje 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartyje (adm. byla Nr. A556-984/2008), analizuodama Vidaus tarnybos statuto 6–12 straipsnius bei iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo galiojusio Tarnybos statuto 17–18 punktus, priėjo prie išvadų, kad priėmimo į vidaus tarnybą momentas yra siejamas su vidaus reikalų sistemos pareigūno statuso įgijimo momentu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamai bylai aktualus priėmimo į vidaus tarnybą sampratos aiškinimas iki Vidaus tarnybos įsigaliojimo (t. y. iki 2003 m. gegužės 1 d.) galiojusių teisės aktų taikymo prasme, nes Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad į vidaus tarnybos stažą įskaitomas faktinis tarnybos vidaus reikalų sistemoje laikas nuo paskyrimo į pareigūno pareigas dienos.

Aukštesniųjų policijos mokyklų bazinio profesinio parengimo skyriaus klausytojų teisinį statusą apibrėžė ginčui aktualiu laikotarpiu galiojęs VAPM statutas (b. l. 49–53). Šio norminio akto 5.1 punkte buvo nustatyta, kad bazinio profesinio parengimo skyriaus klausytojai yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir vidaus reikalų sistemos pareigūnai, konkurso tvarka priimti į mokyklą specializuotai mokytis stacionare pagal aukštesniosios policijos mokyklos programą. Šių klausytojų teises ir pareigas, vadovaujantis VAPM statuto 5.4 punktu, be kita ko, nustatė Tarnybos statutas, kurio 1 punktas taip pat įtvirtino, kad Vidaus reikalų ministerijos mokymo įstaigų pareigūnams taikomi šio statuto bei tų mokymo įstaigų statutų reikalavimai. Įvertinęs tai, teismas priėjo prie išvadų, kad aptariamų aukštesniųjų policijos mokyklų klausytojų tarnyba buvo organizuojama statutiniais pagrindais, jie buvo sudedamoji vidaus reikalų sistemos dalis, VAPM nuostatai aiškiai apibrėžė jų teisinį statusą šioje sistemoje, priskirdami juos vidaus reikalų sistemos pareigūnams.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Tarnybos statuto 17 punkto nuostatą, kad „asmuo, paskyrus jį į pareigas ir jam suteikus atitinkamą laipsnį (pareiginį laipsnį), tampa pareigūnu“ negali būti aiškinama kaip neapimanti asmenų priėmimo minėtų aukštesniųjų policijos mokyklų klausytojais. Priešingas šios nuostatos aiškinimas, t. y. kad pareigūno statusą asmuo įgyja tik paskyrus jį į konkrečias pareigas atitinkamoje vidaus reikalų sistemos įstaigoje, o ne šių įstaigų klausytojais, be kita ko, neleistų pareigūnais pripažinti ir tuometinės Lietuvos policijos akademijos klausytojų, nors jie pagal Policijos įstatymo 5 straipsnio 4 dalį buvo laikomi policijos pareigūnais, ir jiems, kaip ir aukštesniųjų policijos mokyklų klausytojams, taikomos Tarnybos statuto nuostatos (Tarnybos statuto 1 punktas). Vien tai, kad dėl aukštesniųjų policijos mokyklų klausytojų statuso nebuvo eksplicitiškai pasisakyta tuo metu galiojusiame Policijos įstatyme, savaime negali lemti išvados, kad tokie asmenys nelaikytini vidaus reikalų sistemos pareigūnais, nes toks jų statusas, kaip minėta, buvo įtvirtintas VAPM statute.

Atsakovas nepaneigė, kad įstojus į Vilniaus aukštesniąją policijos mokyklą pareiškėjui buvo išduotas policininko pažymėjimas ir suteiktas policininko stažuotojo laipsnis, jis atlikdavo įvairias viešosios tvarkos palaikymo užduotis. Vadovaujantis Tarnybos statuto 20 punktu, pirmą kartą priimtiems į tarnybą ir neturintiems aukštesniojo ar aukštojo išsimokslinimo asmenims suteikiamas vidaus tarnybos eilinio arba policininko stažuotojo pareiginis laipsnis bei nustatomas vienerių metų stažuotės terminas. Šis laipsnis, remiantis pareiškėjo priėmimo į Vilniaus aukštesniąją policijos mokyklą metu galiojusio Policijos įstatymo 27 straipsniu, buvo žemiausias policijos pareigūnų pareiginis laipsnis, todėl teismas konstatavo, jog tokio laipsnio suteikimas pareiškėjui patvirtino jo, kaip policijos pareigūno, statusą. Teismui nekilo abejonių ir dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių apie užduočių vykdymą, nes pagal Tipinio statuto 1.2 punktą, viena iš aukštesniųjų policijos mokyklų užduočių buvo padėti Policijos departamentui palaikyti teisėtvarką Respublikoje. Be to, 1993 m. Priėmimo į aukštesniąsias policijos mokyklas taisyklių 1.3 punkte buvo nustatyta, kad klausytojai, įstoję į mokyklas, yra vidaus reikalų sistemos pareigūnai ir duoda priesaiką. Reikalavimas į tarnybą vidaus reikalų sistemoje priimtiems asmenims prisiekti Lietuvos valstybei buvo įtvirtintas ir Tarnybos statuto 18 punkte. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ši sąlyga buvo įvykdyta pareiškėjui 1994 m. rugsėjo 30 d. davus policijos pareigūno priesaiką, t. y. Policijos įstatymo 26 straipsnyje nustatytą priesaiką. Dėl to pareiškėjas baigęs Policijos mokyklą ir paskirtas į konkrečias pareigas antrą kartą neprisiekė. Pagal VAPM statuto 5.3 punktą ir 1993 m. Priėmimo į aukštesniąsias policijos mokyklas taisyklių 1.2 punktą, aukštesniųjų policijos mokyklų klausytojai buvo aprūpinami ir dėvėdavo būtent Lietuvos Respublikos policijos pareigūnų uniformą, patvirtintą Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 319.

Apibendrindamas teismas konstatavo, kad pagal ginčo teisiniams santykiams aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą pareiškėjo priėmimas į Vilniaus aukštesniąją policijos mokyklą lėmė ir vidaus reikalų sistemos pareigūno statuso įgijimą.

Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, kad šioje byloje negali būti remiamasi LVAT 2012 m. spalio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-2369/2012. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamai bylai aktualus nurodytoje byloje pateiktas LVAT aiškinimas dėl pareigūno statuso įgijimo pareiškėjui įstojus į Policijos mokyklą panašiu laikotarpiu kaip ir nagrinėjamoje byloje.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas, baigęs Vilniaus aukštesniąją technikos mokyklą, per 3 mėnesius pareiškė valią stoti į tarnybą Lietuvos Respublikos policijoje, ir jo mokymasis Vilniaus aukštesniojoje policijos mokykloje yra susijęs su pareigūno statuso įgijimu. Į Vilniaus aukštesniąją policijos mokyklą pareiškėjas įstojo būdamas pilnametis. Tuo metu teisės aktai nustatė galimybę į stažą, reikalingą procentiniam priedui už ištarnautus metus gauti, įskaityti pusę mokymosi kitose aukštesniosiose mokyklose laiko. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas nusprendė, kad atsakovo atsisakymas į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą įskaityti pusę mokymosi Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje laiko yra nepagrįstas, todėl naikintinas.

Pagal Statuto 37 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į vidaus tarnybos stažą nustatomas darbo užmokesčio priedas. Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) VI skyriaus 23–26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams. Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos; 4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Pagal šio įstatymo 25 straipsnio 2 dalį, valstybės tarnautojams priedą už tarnybos stažą sudaro 3 procentai pareiginės algos už kiekvienus trejus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos.

Pareiškėjas, apsiribodamas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytu ieškinio senaties terminu, prašė negautą procentinį priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą priteisti nuo 2010 m. spalio 16 d. Pareiškėjas paaiškino, kad 18 proc. pareiginės algos dydžio priedas jam pradėtas mokėti nuo 2012 m. rugsėjo 1 d., todėl į jo vidaus tarnybos stažą įskaičius pusę mokymosi Technikos mokykloje laiko, 18 proc. pareiginės algos dydžio priedas jam turėjo būti pradėtas mokėti nuo 2010 m. spalio 16 d. Atsakovas šių aplinkybių neneigė, priešingai, jas patvirtino, pateikdamas 2013 m. kovo 18 d. pažymą Nr. 10-20-PAZ1-286 apie nepriemokos apskaičiavimą dėl stažo Lietuvos valstybei perskaičiavimo (b. l. 81). Nurodydamas konkrečią neišmokėto darbo užmokesčio dalies sumą, pareiškėjas rėmėsi būtent šia pažyma. Teismas neturėjo pagrindo abejoti šios pažymos duomenimis, todėl priteisė pareiškėjui prašomą neišmokėto procentinio priedo sumą – 1447,97 Lt.

Vadovaudamasis Darbo kodekso 207 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsniu, atsižvelgęs į tai, kad nuo 2009 m. vasario 1 d. nustatytas 0,07 procentų delspinigių dydis (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. sausio 27 d. įsakymas Nr. A1-32), teismas patenkino pareiškėjo reikalavimą dėl delspinigių už laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 16 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą darbo užmokesčio priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą priteisimo, pažymėdamas, jog darbo užmokesčio dalis – t. y. priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą buvo neteisingai skaičiuotas dėl atsakovo kaltės. Prašydamas delspinigių sumos pareiškėjas rėmėsi atsakovo pateikta 2013 m. kovo 27 d. pažyma Nr. 10-20-PAZ1-322 apie delspinigių apskaičiavimą (b. l. 82), kurios duomenimis teismas taip pat neturėjo pagrindo abejoti. Remdamasis pateiktais motyvais, teismas priteisė pareiškėjui pažymoje nurodytą delspinigių sumą – 485,75 Lt. Be to, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas iki šiol neišmokėjo pareiškėjui neišmokėtos priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dalies, teismas priteisė pareiškėjui po 1,01 Lt (1447,97 Lt x 0,07 proc.) delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško atsiskaitymo su pareiškėju.

III. Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (b. l. 129–135) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas apeliaciniame skunde remiasi argumentais, nurodytais atsiliepimuose, pateiktuose pirmosios instancijos teismui. Be to, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigdamas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, ir todėl naikintinas, apeliantas remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismams netinkamai taikė materialinės teisės normas. Statuto 37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą, į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant 1-11 punktuose išvardytus laikotarpius (tarp jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.). Vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punktu pareiškėjas prašo įskaityti į vidaus tarnybos stažą pusę mokymosi Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje laiko, t. y. ne aukštojoje mokykloje, o aukštesniojoje mokymo įstaigoje. Statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkte nėra numatyta, kad į vidaus tarnybos stažą gali būti įskaitoma pusė mokymosi laiko aukštesniosiose mokymo įstaigose. Teismas sprendime nurodydamas, kad tokią galimybę nustatė Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimas Nr. 83 ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas ir remdamasis šiais teisės aktais įskaičiuodamas į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą prašomą mokymosi Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje laikotarpį padarė esminę teisės taikymo klaidą, nes šie teisės aktai taikomi skaičiuojant policijos pareigūnų stažą valstybinei pensijai gauti (Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 3 dalis), o ne vidaus tarnybos stažą. Apeliantas akcentuoja, kad Tarnybos santykius iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo (2003 m. gegužės 1 d.) reglamentavo: Vyriausybės 1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 304 patvirtintas Tarnybos vidaus reikalų sistemoje statutas, Policijos įstatymas, įsigaliojęs nuo 1991 m. sausio 20 d., taip pat poįstatyminiai teisės aktai – vidaus reikalų ministro 1992 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 742 patvirtinta Instrukcija dėl pareigūnų tarnybos stažo, suteikiančio teisę gauti procentinį priedą už ištarnautus metus vidaus reikalų sistemoje, įskaitymo (įsigaliojo nuo 1993 m. sausio 1 d., neteko galios 1995 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 170 nuo 1995 m. sausio 1 d.), vidaus reikalų ministro 1995 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 170 patvirtinta Instrukcija dėl vidaus reikalų sistemos pareigūnų tarnybos laiko, kurio reikia procentiniam priedui už ištarnautus metus gauti, nustatymo ( įsigaliojo nuo 1995 m. sausio 1 d., neteko galios nuo 2001 m. gruodžio 6 d.).

2. Teismas įskaičiavo į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą mokymosi aukštesniojoje laikotarpį, kai pareiškėjas buvo nepilnametis (pareiškėjas įstojo į Technikos mokyklą būdamas 15 metų amžiaus), kurią baigęs įgijo vidurinį išsilavinimą ir specialybę. Toks įskaičiavimas prieštarauja Tarnybos statuto 2 punkto ir Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnio nuostatoms, reglamentuojančioms priėmimo į vidaus tarnybą sąlygas. Prašomu įskaičiuoti į vidaus tarnybos stažą mokymosi laikotarpiu pareiškėjas buvo ne tik nepilnametis, bet ir neatitiko kitų keliamų reikalavimų, t. y. neturėjo Vidaus tarnybos statute reikalaujamo vidurinio išsilavinimo, nes į Technikos mokyklą įstojo baigęs 8 klases. Toks įskaičiavimas prieštarauja ne tik minėtiems tesiės aktams, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismas neįvertino šių reikšmingų aplinkybių, nors atsakovas jos atsiliepime yra nurodytos,

3. Pirmosios instancijos teismams netinkamai vadovavosi LVAT praktika. LVAT 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556 -984/2008 teismas įpareigojo tos bylos atsakovą įskaičiuoti į tos bylos pareiškėjo vidaus tarnybos stažą pusę studijų laiko Lietuvos žemės ūkio akademijoje, t. y. aukštojoje mokykloje. Taip pat nepagrįstai vadovavosi LVAT 2012 m. spalio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-2369/2012, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl stažo pareigūno valstybinei pensijai gauti. Minėtų bylų aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į LVAT 2011 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3047/2011, kurioje buvo nagrinėjamas analogiškas ginčas, pateiktu teisės išaiškinimu.

4. Teismo sprendimas dėl policininko stažuotojo laipsnio suteikimo yra grįstas prielaidomis, neturint jokių įrodymų. Apeliantas akcentuoja, kad jis buvo aktyvus, 2013 m. kovo 7 d. Nr. 10-S-3504 ir 2013 m. kovo 27 d. Nr. 10S-4683 raštais kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, prašydamas pateikti informaciją ir dokumentų dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus aukštesniosios policijos mokyklos klausytojų pažymėjimų išdavimo tvarkos, pareiškėjo priėmimo mokytis į 1-ą ir 2-ą parengimo pakopas ir pareiškėjo studijų metu (nuo 1994 m. rugsėjo 1 d. iki 1996 m. birželio 28 d.) atliktų viešosios tvarkos palaikymo užduočių kopijas. Tokių duomenų negavo dėl to, kad jų nėra. Atsižvelgdamas į tai, kad įrodinėjimo pareiga tenka abiem šalims, apeliantas pabrėžia, jog šiuo atveju pareiškėjas neįrodė ir net neįrodinėjo, kad jam buvo suteiktas policininko stažuotojo laipsnis. Byloje įrodyta aplinkybė, kad pareiškėjui buvo suteiktas pareigybinis jaunesniojo inspektoriaus laipsnis, tačiau tai įvyko po to, kai pareiškėjas baigęs 1996 metais Vilniaus aukštesniosios policijos mokyklos 2-ąją pakopą Vilniaus m. VPK vyriausiasis komisaro 1996 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 45t/e nuo 1996 m. rugpjūčio 1 d. buvo paskirtas į Vilniaus m. 6 PK SP prevencijos tarnybos jaun. apylinkės inspektoriaus pareigas. Vadovaudamasis Policijos įstatymo 27 straipsnio 2 dalimi ir Tarnybos statuto 14 punktu, apeliantas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas sutartį pasirašė 1996 m. rugpjūčio 1 d., o ne jo priėmimo į Policijos mokyklą momentu. Policijos mokyklos išduotame aukštesniojo mokslo diplome nurodoma, kad V. P. 1996 m. baigė šios mokyklos teisėsaugos specialybės kursą ir jam suteikta teisininko kvalifikacija (bet ne laipsnis). Remdamasis nurodytais argumentais, apeliantas mano, jog teismo sprendimas dėl policininko stažuotojo laipsnio suteikimo yra grįstas prielaidomis, neturint jokių įrodymų.

5. Dėl pareiškėjo vidaus tarnybos stažo ir stažo Lietuvos valstybei paskaičiavimo Vilniaus m. VPK viršininkas priėmė individualų teisės aktą – 2004 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. 1-V2-12, kurio pareiškėjas 9 metus neskundė ir kreipėsi dėl vidaus tarnybos stažo perskaičiavimo tik 2012 m. gruodžio 4 d. Šis įsakymas sukūrė teises ir pareigas, nukreiptas į ateitį, t. y. pareiškėjui nuo šio įsakymo priėmimo atsirado teisė į apskaičiuotą ir patvirtintą stažą, o įstaigai pareiga mokėti kituose norminiuose aktuose nustatytus priedus, priklausančius nuo stažo dydžio, atsirado nuo konkretaus stažo patvirtinimo momento. Pareiškėjui buvo mokamas darbo užmokestis, nustatytas jo pareigybės aprašyme, nustatyta tvarka ir dydžiu. Pareiškėjas skundų dėl neteisingai skaičiuojamo darbo užmokesčio, vidaus tarnybos stažo ar stažo Lietuvos valstybei iki 2012 m. gruodžio 4 d. atsakovui nereiškė. Vilniaus m. VPK viršininko 2004 m. sausio 9 d. įsakymas Nr. 1-V2-12 nėra panaikintas, todėl pareiškėjo teiginiai esą jam neteisingai apskaičiuotas vidaus tarnybos stažas ir stažas Lietuvos valstybei, nepagrįsti. Ginčas kilo tik po 2012 m. gruodžio 4 d. (atsakymas pateiktas pareiškėjui 2013 m. sausio 16 d.), todėl pasekmės gali kilti tik į ateitį, t. y. įsakymu patvirtinus naują vidaus tarnybos stažą ir stažą Lietuvos valstybei. Teismas, priimdamas sprendimą, į tai neatsižvelgė ir, apelianto manymu, nepagrįstai priteisė iš Vilniaus AVPK sumokėti pareiškėjui už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 16 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 1447,97 Lt ir 485,75 Lt delspinigių, taip pat po 1,01 Lt delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško atsiskaitymo su pareiškėju.

Pareiškėjas V. P. nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 140–144) nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Pareiškėjo teigimu, jis tapo pareigūnu įstojęs į Policijos mokyklą, oficialiai į pareigas buvo paskirtas 1996 m. liepos 26 d. (Vilniaus m. VPK vyriausiojo komisaro 1996 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 45t/e), tarnybą pradėjo iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo. Teismas, nagrinėdamas bylą, pagrįstai atsižvelgė į teisėtų lūkesčių principą bei jo suponuojamą pareigą vertinti teisinį reguliavimą dėl įgytų teisių ir iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo. Pareiškėjo nuomone, tai, kad jis nuo tarnybos pradžios iki 2012 m. gruodžio 4 d. nesikreipė dėl stažo perskaičiavimo, nereiškia, jog šis laikotarpis neturėjo būti įskaitytas į stažą ir už jį mokamas priedas už stažą Lietuvos valstybei. Vidaus tarnybos stažą skaičiuoja ir priedą už ištarnautus metus moka darbdavys – Vilniaus AVPK. Tai, kad atsakovas savo pareigą vykdė netinkamai, o pareiškėjas nepastebėjęs atitinkamą laiką nesikreipė dėl savo interesų gynimo, nereiškia, jog pareiškėjo interesai neturi būti ginami.

2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 1498 Vilniaus aukštesnioji technikos mokykla reorganizuota į Vilniaus technikos kolegiją, aukštesniųjų mokyklų iš viso neliko, todėl priėmus Vidaus tarnybos statutą 2003 m. gegužės 1 d. jame negalėjo būti numatytos tokios mokymosi įstaigos, kurių pagal galiojančius aktus jau nebuvo. Tarnybos statutas numatė, jog šio statuto nuostatos taikytinos ir Lietuvos teisės akademijos bei Vidaus reikalų ministerijos mokymo įstaigų pareigūnams, tačiau jis nereglamentavo vidaus tarnybos stažo skaičiavimo ir kitų aspektų. Pareigūnų tarnybos stažo skaičiavimo klausimus reglamentavo vidaus reikalų ministro 1992 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 742 patvirtinta Instrukcija (3.10 p.) bei 1995 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 170 patvirtinta Instrukcija (2.12 p.).

3. Pareiškėjas sutinka su apelianto teiginiu, kad vidaus tarnybos stažas ir stažas pareigūno valstybinei pensijai gauti yra skirtingos sąvokos, tačiau mano, kad Vilniaus aukštesniosios policijos mokyklos kursanto teisinis statusas visais atvejais turi būti traktuojamas vienodai.

4. Statuto 37 straipsnis numato, kad į vidaus tarnybos stažą įskaitomas laikas nuo priėmimo į vidaus tarnybą datą, kartu į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant ir kitus laikotarpius. Ne visi laikotarpiai siejami išimtinai su pareigūno statuso turėjimu, iš dalies ir 9 punktas. Pareiškėjo teigimu, jis tapo pareigūnu įstodamas į Policijos mokyklą. Tuo metu jis buvo pilnametis ir turėjo vidurinį išsilavinimą, kaip tai buvo numatyta Tarnybos statuto 2 punkte ir 1993 m. Priėmimo į aukštesniąsias policijos mokyklas taisyklių 1 punkte. Todėl, pareiškėjo nuomone, nesant nei Vidaus tarnybos statute, nei prieš jį galiojusiuose teisės aktuose nustatytų papildomų reikalavimų asmenims, kuriems galėtų būti į tarnybos stažą įskaitoma pusė mokymosi laiko, išskyrus valios pareiškimą stoti į tarnybą per 3 mėnesius nuo mokslų baigimo, negali būti dirbtinai kuriami barjerai pasinaudoti teise, kuri jau yra įgyta.

4. Pagal Tarnybos statuto 17, 20 punktus, pareigūnu tampama paskyrus į pareigas ir suteikiant atitinkamą laipsnį (pareiginį laipsnį), pareigūnui išduodamas tarnybinis pažymėjimas, ženklas bei uniforma, pirmą kartą priimtiems į tarnybą ir neturintiems aukštesniojo ar aukštojo išsimokslinimo asmenims suteikiamas vidaus tarnybos eilinio arba policininko stažuotojo pareiginis laipsnis bei nustatomas vienerių metų stažuotės terminas. Pareiškėjo įsitikinimu, tai, kad nėra išlikę duomenų apie jam suteiktą laipsnį ar kitas jo mokslų Policijos mokykloje aplinkybes, nepaneigia, kad jis minėtą laipsnį turėjo, tuo labiau, kad teisės normomis buvo įtvirtinta pareiga suteikti laipsnį. Teismas įvertino pareiškėjo tarnybos bylą, kitus bylos dokumentus įvertino tinkamai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl mokymosi aukštesniojoje mokykloje įskaitymo į vidaus tarnybos stažą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas baigė dvi aukštesniąsias mokyklas. Nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1994 m. birželio 1 d. mokėsi Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerijos Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje ir įgijo techniko technologo kvalifikaciją. Nuo 1994 m. rugpjūčio 1 d. iki 1996 m. birželio 28 d. mokėsi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus aukštesniojoje policijos mokykloje, kurią baigus kvalifikacinės komisijos 1996 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 1 jam buvo suteikta teisininko kvalifikacija (diplomas B Nr. 114365). Vilniaus m. VPK vyriausiojo komisaro 1996 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 45 t/e pareiškėjas pagal jo 1996 m. liepos 3 d. prašymą nuo 1996 m. rugpjūčio 1 d. buvo priimtas į Vilniaus m. VPK savivaldybių policijos Prevencijos skyriaus jaunesniojo apylinkės inspektoriaus pareigas, priėmimo į pareigas dieną tarp policijos įstaigos ir pareigūno buvo sudaryta sutartis dėl tarnybos.

Pareiškėjo tarnybos byloje yra duomenys apie tai, kad skaičiuojant pareiškėjo vidaus tarnybos stažą, nuo priėmimo pareigas dienos (1996 m. rugpjūčio 1 d.) į šį stažą visą laiką buvo įskaitomas ir yra įskaitytas visas pareiškėjo mokymosi Policijos mokykloje laikotarpis. Dėl pareiškėjo mokymosi Policijos mokykloke įskaitymo į vidaus tarnybos stažą (Statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ginčo nėra. Pareiškėjas siekia, kad į jo vidaus tarnybos stažą būtų įskaityta pusė mokymosi Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje laiko. Atsakovas 2013 m. sausio 15/16 d. sprendimu Nr. 10-S-703 pareiškėjo 2012 m. gruodžio 5 d. prašymą šiuo klausimu tenkinti atsisakė.

Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio, kuris nustato vidaus tarnybos stažo skaičiavimo tvarką, 1 dalyje nurodyta, kad vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą, į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant laikotarpius, nurodytus šios dalies 1–11 punktuose (tarp jų ir laikotarpius iki 1990 m. kovo 11 d.). Pagal Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punktą į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitomas mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laikas. Mokymosi tokiose pat kitų valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į vidaus tarnybos stažą Vyriausybės nustatyta tvarka. Į vidaus tarnybos stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose švietimo įstaigose laiko, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į vidaus tarnybą per tris mėnesius, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo bei tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose, ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursų trukme.

Pagal Statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punktą į vidaus tarnybos stažą įskaitoma pusė mokymosi laiko ne bet kokio lygio mokyklose, o tik aukštosiose mokyklose (kitose aukštosiose švietimo įstaigose), t.y. tik tose aukštosiose mokyklose, kurios nėra aukštosios policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose, kadangi mokymosi šiose mokyklose laikas pagal šią įstatymo normą į vidaus tarnybos stažą įskaitomas visas. Be to, pusės mokymo laiko kitose aukštosiose švietimo įstaigose įskaitymas į vidaus tarnybos stažą yra siejamas su šioje įstatymo normoje nustatytomis sąlygomis.

Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad pagal 2003 metų Vidaus tarnybos statutą mokymosi aukštesniojoje mokykloje (šiuo atveju Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje) pusės laiko įskaitymas į vidaus tarnybos stažą nenumatytas (Statuto 37 str.). Pirmosios instancijos teismo nuomone, toks įskaitymas galimas pagal Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 83 4.2 punktą bei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 6 punktą. Teisėjų kolegija pažymi, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo normos ir su šio įstatymo taikymu susiję Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtinti Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatai ginčo atveju netaikytini.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sistemiškai aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnyje numatytos vidaus tarnybos stažo sąvokos turinį ir šio stažo santykį su kitais įstatymų numatytais tikslais skaičiuojamu tarnybos laiku, ne kartą yra pažymėjęs, kad vidaus tarnybos stažas (Statuto 37 str.), tarnybos laikas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti (Statuto 49 str. 6 d., Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas), pareigūno nepertraukiamai ištarnautas laikas išeitinei kompensacijai skirti (Statuto 57 str. 2 d.) ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas, kurį numato Valstybės tarnybos įstatymas, yra skirtingos sąvokos, skirtos apibrėžti savarankiškiems teisiniams santykiams. Šių stažų (tarnybos laikotarpių) skaičiavimui taikomos skirtingų įstatymų, ar to paties įstatymo (Vidaus tarnybos statuto) skirtingos teisės normos. Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnyje numatytas vidaus tarnybos stažas yra skaičiuojamas pagal šioje įstatymo normoje nustatytas sąlygas ir turi reikšmės nustatant vidaus tarnybos pareigūnų: 1) kasmetinių atostogų trukmę (Statuto 32 str. 1 d., 37 str. 2 d.); suteikiant galimybę įsigyti kvalifikacinę kategoriją (Statuto 36 str. 1 d., 37 str. 2 d.); 3) nustatant priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydį (Statuto 37 str. 3 d.) (žr. LVAT teisėjų išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1477/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 22, 2011; 2011 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-460/2011; LVAT 2011 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P438-16/2011; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1241/2010 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, teismų precedentais dėl statutinių valstybės tarnautojų atitinkamo stažo (tarnybos laiko) skaičiavimo reikia remtis itin apdairiai. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika rėmėsi nepakankamai apdairiai, nes nurodytose bylose buvo sprendžiami administraciniai ginčai dėl tarnybos laiko skaičiavimo pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti.

Atsakovas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir dėl to buvo priimtas neteisėtas sprendimas (ABTĮ 143 str.).

Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyto Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 83 antraštinės dalies 4 punkte buvo nuostatos, susijusios su tarnybos laiko, kurio reikia procentiniam priedui už ištarnautus metus gauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnams. Antraštinės dalies 4.1 punktas nustatė kokie laikotarpiai įskaitomi į šių sistemų pareigūnų tarnybos laiką suteikiantį jiems teisę nuo 1995 m. sausio 1 d. gauti procentinį priedą už ištarnautus metus, o 4.2 punktas reglamentavo kokie laikotarpiai prilyginami tarnybos laikui, pagal kurį skaičiuojami procentiniai priedai už ištarnautus metus. Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 83 antraštinės dalies 4.2 punktas reglamentavo, kad asmenims, priimtiems iki 1995 m. sausio 1 d. į tarnybą vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnais ir kariais, tarnybos laikui pagal kurį apskaičiuojami procentiniai priedai už ištarnautus metus, prilyginami laikotarpiai, nurodyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnyje. Pabrėžtina, kad Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 83 antraštinės dalies 4.2 punktas galėjo būti taikomas tik asmenims, priimtiems į tarnybą vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnais iki 1995 m. sausio 1 d. Iš pareiškėjo tarnybos bylos matyti, kad jis į pareigas vidaus reikalų sistemoje paskirtas nuo 1996 m. rugpjūčio 1 d., t. y. po 1995 m. sausio 1 d.

Pareiškėjui mokantis Vilniaus aukštesniojoje policijos mokykloje (nuo 1994 m. rugpjūčio 1 d. iki 1996 m. birželio 28 d.) policijos pareigūno statuso įgijimą reglamentavo 1991 m. Statuto 17 straipsnis ir Policijos įstatymo (1990 m. gruodžio 11 d. įstatymas Nr. I-851) 5 ir 25 straipsniai.

1991 m. Vidaus tarnybos statuto, kuris skirtas policijos pareigūnų ir kitų vidaus tarnybos pareigūnų tarnybos santykiams reguliuoti, 17 punktas nustatė, kad asmuo, paskyrus jį į pareigas ir jam suteikus atitinkamą laipsnį (pareiginį laipsnį), tampa pareigūnu. Statuto 14 straipsnis numatė, kad su asmenimis, priimtais į tarnybą, sudaroma terminuota sutartis.

Policijos įstatymo (1990 m. gruodžio 11 d. įstatymas Nr.I-851) 5 straipsnio 1 dalyje yra pateikta policijos pareigūno sąvoka apibrėžiant, kad policijos pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, tarnaujantis policijoje, užimantis tam tikras pareigas ir vykdantis policijos funkcijas. Jis visur ir visada turi valdžios atstovo teisinį statusą bei pareiginį laipsnį. Be to, Policijos įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nustatyti atvejai, kuriais policijos pareigūno statusą atitinkamam laikui įgyja šioje įstatymo normoje išvardyti asmenys. Policijos įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad policijos pareigūnai yra ir Lietuvos policijos akademijos klausytojai, taip pat policijos rezerve esantys asmenys, kai jiems pavesta vykdyti viešosios tvarkos palaikymo pareigas. Lietuvos policijos akademijos klausytojai policijos pareigūno statusą įgyja ir atlikdami praktiką bei stažuodamiesi policijoje. Policijos akademijos klausytojai policijos pareigūno statusą, skirtingai nė nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, policijos pareigūno statusą įgydavo tik nustatytais atvejais tam tikram atitinkamu administraciniu aktu apibrėžtam laikui.

Taigi pagal įstatymus policijos pareigūno statuso įgijimas tiek pagal 1991 m. Statutą bei Policijos įstatymą, tiek pagal šiuo metu galiojantį Vidaus tarnybos statutą (10 str. 3 d.) yra siejamas su paskyrimu į pareigas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Vidaus reikalų ministerijos priimtais teisės aktais, kurie reglamentavo priėmimą į aukštesniąsias policijos mokyklas ir jų veiklą, nepagrįstai sutapatino aukštesniosios policijos mokyklos klausytojo statusą su pareigūno statusu, kuris, kaip jau minėta, apibrėžtas bylai aktualios redakcijos 1991 m. Vidaus tarnybos statute ir Policijos įstatyme. Pareiškėjas pagal tuo metu galiojusią tvarką praėjęs atranką dėl tinkamumo tarnybai policijoje, buvo priimtas mokytis į Vilniaus aukštesniąją policijos mokyklą ir policijos pareigūno statusą įgijo ją baigęs, t. y. nuo 1996 m. rugpjūčio 1 d. Jo priėmimas į tarnybą policijoje įformintas Vilniaus m. VPK vyriausiojo komisaro 1996 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 45 t/e. Piliečio (šiuo atveju pareiškėjo), kuris praėjęs atranką dėl tinkamumo tarnybai policijoje, įstojo mokytis į aukštesniąją policijos mokyklą (bazinio policininkų parengimo skyrių) padėtis taip pat negali būti tapatinama su policijos pareigūno, t. y. priimto į tarnybą policijoje asmens su kuriuo sudaryta sutartis dėl tarnybos (pareigūno) padėtimi kai toks asmuo nukreipiamas mokytis aukštesnėje tos mokyklos pakopoje.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos netinkamai taikė materialinės teisės normas (ABTĮ 143 str.), priėmė neteisėtą sprendimą, kuris turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas atmetant pareiškėjo skundo pagrindinį ir su juo susijusius išvestinius reikalavimus.

Atsakovas 2013 m. sausio 15/16 d. sprendimu Nr. 10-S-703 pagrįstai atsisakė įskaityti į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą pusę mokymosi Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje laiko, nes toks įskaitymas pagal Vidaus tarnybos 37 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas bei kitas pirmiau aptartas įstatymų normas negalimas.

Remiantis išdėstytais argumentais atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo naikintinas priimant naują sprendimą ir netenkinant pareiškėjo skundo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo V. P. (V. P.) skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas