eAS-201-662/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-201-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05288-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. skundą atsakovui Lietuvos statistikos departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos statistikos departamento 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimą „Dėl 2014 m. spalio 31 d. tarnybinio pranešimo Nr. VL-1102“ Nr. SD-1049 (toliau – ir Sprendimas) ir perduoti 2014 m. spalio 31 d. tarnybinį pranešimą Nr. VL-1102 Lietuvos statistikos departamentui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei 15 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Nurodė, kad tarnybiniai ginčai – valstybės tarnautojų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, ginčai su administracija, susiję su tarnautojo statuso įgijimu, pasikeitimu ar praradimu ir drausminio poveikio priemonių taikymu. Paaiškino, jog teismui pateiktame skunde pareiškėja nurodė, kad kilusį ginčą kildina iš tarnybinių teisinių santykių, t. y. iš to, kad darbdavys tinkamai neišnagrinėjo jos pateikto tarnybinio pranešimo. Išanalizavęs anksčiau nurodytas ABTĮ nuostatas, konstatavo, kad pareiškėjos keliamas ginčas nėra tarnybinis ginčas, todėl jo nagrinėjimas pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas nepriskirtas administracinio teismo kompetencijai.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ABTĮ 5 ir 22 straipsniais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009, 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2012 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011) ir pažymėjo, kad pareiškėjos ginčijamas Sprendimas nėra individualus, viešojo administravimo srityje priimtas administracinis aktas, sukeliantis pareiškėjai teisines pasekmes. Juo pareiškėja informuota apie pateikto tarnybinio pranešimo nagrinėjimo rezultatą, tačiau juo nesukuriamos, nepakeičiamos ar nepanaikinamos pareiškėjos teisės ar pareigos. Be to, ginčijamas raštas negali būti vertinamas kaip viešojo administravimo subjekto sprendimas, priimtas viešojo administravimo srityje, nes pareiškėją ir Lietuvos statistikos departamentą sieja tarnybos teisiniai santykiai. Vadinasi, ginčijamas Sprendimas priimtas jam veikiant ne viešojo administravimo srityje.

II. Pareiškėja A. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą priimti.

Paaiškina, kad 2014 m. spalio 31 d. tarnybinis pranešimas Nr. VL-1102 buvo pateiktas dėl to, kad galimai buvo pažeistos pareiškėjos kaip valstybės tarnautojos teisės jai vykdant tarnybines funkcijas. Ginčijamu Sprendimu neatsakius į tarnybiniame pranešime nurodytus valstybės tarnautojos teisių pažeidimo klausimus, pareiškėjos pažeistos teisės liko neapgintos, todėl skundžiamas Sprendimas sukėlė jai teisines pasekmes. Pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti pareiškėjos skundą, buvo pažeista jos konstitucinė teisė į pažeistų teisių teisminę gynybą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas siaurinamai išaiškino tarnybinių ginčų sąvoką. Vadovaujantis pirmosios instancijos teismo išaiškinimu, jog pareiškėjos keliamas ginčas nėra tarnybinis ginčas, į teismą valstybės tarnautojas gali kreiptis tik tokiu atveju, jei jo teisių pažeidimas susijęs su tarnautojo statuso įgijimu, pasikeitimu ar praradimu ir drausminio poveikio priemonių taikymu. Dėl jokių kitų valstybės tarnautojo teisių pažeidimo, vadovaujantis šiuo išaiškinimu, valstybės tarnautojas kreiptis į teismą negali. Mano, kad teisė kreiptis į teismą negali būti ribojama teisių pažeidimo rūšimi – kad tik dėl tam tikrų teisių pažeidimo galima kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.). Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 15–20 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje pateikiamas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai, sąrašas. Vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktu, administracinių teismų kompetencijai priskirta spręsti bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigūnus ir įstaigų vadovus). Pagal ABTĮ 2 straipsnio 19 dalį tarnybiniai ginčai – valstybės tarnautojų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, ginčai su administracija, susiję su tarnautojo statuso įgijimu, pasikeitimu ar praradimu ir drausminio poveikio priemonių taikymu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas ABTĮ 15 straipsnio nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs (žr. pvz., administracines bylas Nr. AS146-201/2009; Nr. AS438-135/2009; Nr. AS502-466/2009), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Tuo atveju, jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams. Priešingu atveju, t. y. nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų beprasmis. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011).

Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, jog pareiškėja pirmosios instancijos teismo prašė panaikinti Lietuvos statistikos departamento 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimą „Dėl 2014 m. spalio 31 d. tarnybinio pranešimo Nr. VL-1102“ Nr. SD-1049 ir perduoti 2014 m. spalio 31 d. tarnybinį pranešimą Nr. VL-1102 Lietuvos statistikos departamentui nagrinėti iš naujo. Šį reikalavimą motyvavo tuo, jog Sprendime nebuvo atsakyta į jos 2014 m. spalio 31 d. tarnybiniame pranešime Nr. VL-1102 nurodytus klausimus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ginčijamas Sprendimas nėra individualus, viešojo administravimo srityje priimtas administracinis aktas, sukeliantis pareiškėjai teisines pasekmes. Juo pareiškėja informuota apie pateikto tarnybinio pranešimo nagrinėjimo rezultatą, tačiau juo nesukuriamos, nepakeičiamos ar nepanaikinamos pareiškėjos teisės ar pareigos. Be to, ginčijamas raštas negali būti vertinamas kaip viešojo administravimo subjekto sprendimas, priimtas viešojo administravimo srityje, nes pareiškėją ir Lietuvos statistikos departamentą sieja tarnybos teisiniai santykiai. Vadinasi, ginčijamas Sprendimas priimtas jam veikiant ne viešojo administravimo srityje.

Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamo Sprendimo pobūdį, pažymi, kad skundžiamu Sprendimu pareiškėja buvo tik informuota apie tarnybinio pranešimo nagrinėjimo eigą. Lietuvos statistikos departamentas informavo pareiškėją, kad Lietuvos statistikos departamente yra pradėti galimų tarnybinių nusižengimų tyrimai, kurių metu bus įvertintos ir kai kurios pareiškėjos tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės. Įvertinus Sprendimo turinį, laikytina, kad Sprendimas yra informacinio pobūdžio ir jame viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjai nėra. Taigi, Sprendimas pats savaime kokių nors teisinių pasekmių nesukelia. Aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nepripažįstami informacinio pobūdžio dokumentai (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011). Be to, teismas turi priimti nagrinėti reikalavimą tik dėl tokio teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Pažymėta, kad šiuo atveju teisinės pasekmės pareiškėjai galimai kils atsakovui baigus tarnybinių nusižengimų tyrimus ir priėmus sprendimą dėl kai kurių pareiškėjos tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių. Be kita ko, pareiškėja argumentuoja, jog tarnybinį pranešimą ji surašė dėl galimai pažeistos pareiškėjos kaip valstybės tarnautojos teisės jai vykdant tarnybines funkcijas, todėl nagrinėjamas ginčas turėtų būti vertintinas kaip tarnybinis ginčas ABTĮ 2 straipsnio 19 dalies prasme. Atsakydama į šį pareiškėjos argumentą, apeliacinės instancijos teismo kolegija pažymi, jog tarnybiniai ginčai – valstybės tarnautojų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, ginčai su administracija, susiję su tarnautojo statuso įgijimu, pasikeitimu ar praradimu ir drausminio poveikio priemonių taikymu (ABTĮ 2 str.19 d.). Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, jog nagrinėjamas ginčas nepatenka į tarnybinio ginčo sąvoką, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šis ginčas nepriskirtas administracinio teismo kompetencijai.

Įvertinusi pareiškėjos skundo turinį ir atsižvelgusi į atskirajame skunde išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad Sprendimas nėra individualus, viešojo administravimo srityje priimtas administracinis aktas, sukeliantis pareiškėjai teisines pasekmes. Be kita ko, pareiškėja nenurodė kaip panaikinus ginčijamą Sprendimą būtų apgintos jos teisės ar įstatymo saugomi interesai.

Esant tokioms aplinkybėms, tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos A. J. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė