AS-261-189-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-189/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07599-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas J. V. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 3-8), kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas) 6 270 000 Lt turtinės ir 1 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei prijungti prie šios bylos Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinę bylą Nr. I-1235-142/2009, kurioje pateikti šiai bylai reikšmingi įrodymai.

Skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartimi (b. l. 10) atsisakyta priimti pareiškėjo skundą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsniu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011, teismui pateikta bylos medžiaga bei bendra taisykle, jog ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 str. 1 d., 25 str.).

Teismas, iš pareiškėjo pateikto skundo turinio nustatė, kad savo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjas kildina iš neteisėtų teismo veiksmų (sprendimų). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog pareiškėjo skundas nagrinėtinas ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme.

II. Pareiškėjas J. V. M. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 12-13), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį ir priimti naują nutartį – nustatyti, kuris teismas kompetentingas nagrinėti pareiškėjo skundą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti.

Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis yra neteisėta, nes prieštarauja Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutarčiai, kurioje nustatyta, kad dėl šio ginčo išsprendimo pareiškėjas turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 5 ir 109 straipsniais bei ABTĮ 21 straipsnio 1 dalimi ir 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą tuo pagrindu, kad jis nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, kurį kildina iš teismų, kaip Lietuvos valstybės valdžios institucijų, neteisėtų veiksmų (sprendimų).

Remdamasi ABTĮ 15 straipsniu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal ABTĮ, administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.) Pagal ABTĮ 2 straipsnio 4 dalį, viešojo administravimo subjektas yra valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. ABTĮ 2 straipsnio 1 dalyje viešasis administravimas apibrėžiamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, t. y. administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Taip pat viešojo administravimo sąvoka yra apibrėžiama ir kituose teisės aktuose (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 p.).

Pažymėtina, kad ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis nustato, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios priskirtinos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams, o jei tai nustatoma skundo (prašymo) priėmimo stadijoje, skundą (prašymą) atsisakoma priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).

Formuodamas praktiką dėl administracinių teismų kompetencijos ribojimo, susijusio su teismų veikla bei teisėjų procesiniais veiksmais dėl teisingumo vykdymo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat ne kartą konstatavo, kad kai suinteresuotas asmuo savo reikalavimus sieja su teismų procesine veikla, tokio pobūdžio reikalavimai administraciniuose teismuose nenagrinėjami (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-552/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-363/2009; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-700/2009; 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-318/2010).

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą bei administracinių teismų praktiką, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisminis ginčų nagrinėjimas laikytinas teisingumo vykdymu, t. y. teismo procesine veikla, ir tokia teismo veikla nepriskirtina viešajam administravimui, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti žalos, kurią patyrė dėl, pareiškėjo nuomone, neteisėtų (ar neteisingų) teismų sprendimų, atlyginimą nenagrinėtinas administraciniuose teismuose. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčas, dėl kurio išnagrinėjimo pareiškėjas kildina žalos atsiradimą, buvo išnagrinėtas galutinės instancijos teismo ir dėl jo priimtas galutinis teismo sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1636/2010). Tai reiškia, kad pakartotinė bylos peržiūra kasacine tvarka nėra galima.

Bylos, kurios nepriskirtos nagrinėti administraciniams teismams, pagal CPK 25 straipsnį nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teismuose.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas ABTĮ nuostatas, administracinių teismų praktiką ir faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pareiškėjo skundą priimti, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo J. V. M. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas