A-1467-662/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1467-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01912-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 26; 33.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Romano Klišausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašymą pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Baisogalos bioenergija“ dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) su 2014 m. kovo 24 d. prašymu kreipėsi į teismą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 3R-91(AG-66/02-2014) (toliau – ir sprendimas Nr. 3R-91(AG-66/02-2014)) panaikinimo.

Atsakovas prašyme nurodė, kad Komisija sprendime išnagrinėjusi pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Baisogalos bioenergija“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) 2014 m. vasario 17 d. skundą sprendimu Nr. 3R-91(AG-66/02-2014) panaikino Agentūros direktoriaus 2014 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. BR1-62 „Dėl projektų, kuriems skiriama ir neskiriama parama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystė ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles, sąrašų patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalį dėl paramos pareiškėjai neskyrimo.

Pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 10 d. pateikė paraišką pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos sritį „Investicijos į akvakultūros įmones“ (reg. Nr. 2AKV1-6-13-2-0002-PR001) (toliau – ir Paraiška), siekdamas įgyvendinti projektą „Uždarosios recirkuliacinės žuvų auginimo sistemos įrengimas“ (toliau – ir Projektas). Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakyme Nr. 3D-263 patvirtintų Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ įgyvendinimo supaprastintųjų taisyklių (toliau – ir Supaprastintosios taisyklės) 11 punktą, pareiškėjas paramos paraiškos pateikimo dieną turi atitikti tinkamumo gauti paramą kriterijus, kurie vertinami pagal pateiktus duomenis bei viešuosiuose registruose esančią informaciją; pagal Supaprastintųjų taisyklių 12.1 punktą, paramos paraišką gali teikti pareiškėjas, įvardytas tinkamu pareiškėju pagal Supaprastintųjų taisyklių III skyrių; pagal Supaprastintųjų taisyklių 6 punktą (III skyrius), paramos paraiškas pagal priemonės veiklos sritį gali teikti labai mažos, mažos, vidutinės ir didelės įmonės, užsiimančios versline akvakultūra. Pareiškėjas įsteigtas 2002 m. rugpjūčio 27 d. Paraiškos skyriaus „Informacija apie projektą, kuriam prašoma paramos“ 14–17 punktuose jis nurodė, kad pagrindinės bendrovės veiklos yra: geriamojo vandens tiekimas, nuotekų tvarkymas, šiluminės energijos tiekimas. Pagrindinis Projekto tikslas – įrengus uždarąją recirkuliacinę žuvų auginimo sistemą (toliau – ir URS), pradėti auginti paklausią rinkoje žuvų rūšį – afrikinius šamus; Projekto uždaviniai – suremontuoti ir pritaikyti nenaudojamas patalpas, įrengti kieto kuro katilinę ir saulės kolektorius, įrengti URS. Pagal Paraiškos skyriuje „Projekto priežiūros rodikliai“ pateiktą informaciją nustatyta, kad pajamas iš afrikinių šamų auginimo planuojama gauti tik 2014 m.

Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2005 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. B1-146 patvirtinto Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 3 punktą, ūkio subjektai, užsiimantys akvakultūros veikla, privalo turėti veterinarinio patvirtinimo numerį, kurį išduoda Tarnyba, arba turi būti įregistruoti ir turėti registracijos numerį. Vertinimo metu pagal viešai prieinamą Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, registrą (jį galima rasti www.vmvt.lt) nustatyta, kad pareiškėjo nėra Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, sąraše. Tarnybos direktoriaus 2008 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. B1-246 „Dėl Veterinarijos reikalavimų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, vandens gyvūnų ligų prevencijai ir valstybinei veterinarinei kontrolei patvirtinimo“ (toliau – ir Reikalavimai) 8 punkte įtvirtinta, jog akvakultūros gyvūnų tvarkymu, gamyba ir / ar perdirbimu užsiimantis subjektas privalo turėti veterinarinio patvirtinimo numerį. Pareiškėjas Paraiškos pateikimo momentu tik planavo užsiimti versline akvakultūra, ja neužsiėmė, todėl pareiškėjas yra netinkamas paramai skirti, taigi Įsakymu nuspręsta pareiškėjui paramos neskirti.

Komisija nepagrįstai nevertino Agentūros argumentų, kuriais ji įrodinėjo sprendimo neskirti paramos pagrįstumą, vertindama Įsakymą, padarė nepagrįstas išvadas, todėl Komisijos sprendimas naikintinas. Institucijos, atsakingos už Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos administravimą, paskirtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 190 (toliau – ir Nutarimas Nr. 190). Remiantis Nutarimu Nr. 190, sukurta kelių pakopų Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 m. veiksmų programos administravimo sistema, sudaryta iš vadovaujančiosios ir tarpinės vykdymo institucijos, veiksmų programos vadovaujančiąja institucija paskirta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (1.1 p.), tarpine – Agentūra (1.3 p.), kuri atsakinga už veiksmų programos administravimą paraiškų ir projektų lygmeniu. Paraiškų teikimo, paramos teikimo pagal priemonės „Akvakultūra“ srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ tvarką reglamentuoja Supaprastintosios taisyklės, pagal kurias paramos paraiškas iš pareiškėjų priima ir registruoja Agentūra, paraiškos vertinimo metu nustatoma, ar paraiška tinkama finansuoti, tinkamų finansuoti išlaidų dydis ir (arba) didžiausias paramos dydis (40 p.); įvertinusi paraiškas, galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo / neskyrimo priima Agentūra (45 p.). Agentūra, priimdama Įsakymą, pagrįstai vadovavosi Supaprastintųjų taisyklių nuostatomis. Agentūra neturi kompetencijos vertinti Supaprastintųjų taisyklių teisėtumo ir atitikties ES teisės aktams.

Veterinarijos reikalavimai akvakultūros verslui reglamentuojami Reikalavimuose ir įgyvendina 2006 m. spalio 24 d. Tarybos direktyvą 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. spalio 25 d. Komisijos įgyvendinimo direktyva 2012/31/ES. Akvakultūros gyvūnų tvarkymu, gamyba (t. y. akvakultūros gyvūnų auginimu, laikymu ir veisimu) ir / ar perdirbimu užsiimantys ūkio subjektai, ketinantys teikti tuos gyvūnus į rinką, turi atitikti Reikalavimų 15–17 ir 22–30 punktų nuostatas ir jiems turi būti išduotas veterinarinio patvirtinimo numeris. Veterinarinį patvirtinimą suteikia Tarnybos teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir teritorinės VMVT) pagal Tvarkos aprašą, o jeigu ūkio subjektai užsiima akvakultūros gyvūnu perdirbimu – pagal Tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. B1-738 „Dėl Gyvūninio maisto tvarkymo subjektų veterinarinio patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Dėl veterinarinio patvirtinimo suteikimo ūkio subjektas turi kreiptis į teritorinę VMVT pagal veiklos vietą, pateikdamas užpildytą nustatytos formos prašymą dėl veterinarinio patvirtinimo, pasirašytą ūkio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens arba fizinio asmens, kai dėl veterinarinio patvirtinimo kreipiasi fizinis asmuo, bei kitus reikiamus dokumentus. Patvirtintų ūkio subjektų sąrašas skelbiamas Tarnybos interneto tinklalapyje. Pareiškėjas Paraiškos pateikimo metu neužsiėmė versline akvakultūra, tai buvo nurodyta ir pateiktoje Paraiškoje, tai patvirtino ir vieša Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, registro informacija, todėl Projektas pripažintas neatitinkančiu Supaprastintųjų taisyklių 12.1 punkte įtvirtinto tinkamumo gauti paramą kriterijaus.

Agentūra yra viešojo administravimo subjektas, todėl savo veikloje turi vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ), Agentūros priimami individualūs administraciniai aktai turi atitikti tokiems aktams nustatytus reikalavimus. Pagal VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, jų veikla turi atitikti VAĮ įtvirtintus teisinius pagrindus, administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, o pagal viešojo administravimo subjektų veikloje taikomą principą „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“ viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant suteiktus įgaliojimus, taip pat ir norminių administracinių aktų priėmimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A756-35/2010, Nr. A556-2134/2012). Supaprastintųjų taisyklių 6 punkte nustatyta, kad paramos paraiškas pagal priemonės veiklos sritį gali teikti labai mažos, mažos, vidutinės ir didelės įmonės, užsiimančios versline akvakultūra. Akivaizdu, kad minėti principai būtų pažeisti, jeigu Agentūra, vertindama Paraišką, būtų neatsižvelgusi į minėtą tinkamumo kriterijaus sąlygą ir pareiškėjos, neužsiimančios versline akvakultūra, Paraišką pripažintų tinkama paramai skirti. Atsižvelgiant į tai, kad Įsakymas atitinka visus jam keliamus reikalavimus (VAĮ 8 str.), jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėjas UAB „Baisogalos bioenergija“ atsiliepime į atsakovo prašymą su Agentūros prašymu nesutiko ir prašė sprendimo Nr. 3R-91(AG-66/02-2014) nenaikinti.

Nurodė, jog pagal Supaprastintųjų taisyklių 39 punktą, vėliausias galimas Paraiškos įvertinimo terminas baigėsi 2013 m. spalio mėn., nes Paraiška pateikta 2013 m. rugsėjo 10 d. Per tą laiką Bendrovė negavo klausimų dėl papildomų duomenų ir (ar) dokumentų pateikimo, nesulaukė patikrų vietoje, taigi Agentūra, neišsiuntusi nustatytu terminu paklausimų ir neatlikusi patikrų vietoje, negalėjo turėti ir neturi jokių pretenzijų dėl Paraiškos tinkamumo. Pasak Agentūros, pareiškėjas Paraiškos pateikimo dieną neatitiko tinkamumo gauti paramą kriterijaus. Supaprastintųjų taisyklių 6 punktas (punktas, kurio pagrindu atmesta Bendrovės Paraiška) nesikeitė nuo 2010 m. 2010 m.–2011 m. pagal tas pačias taisykles paramą galėjo gauti tik įmonės, užsiimančios versline akvakultūra, todėl dar 2010 m. Alternatyviosios akvakultūros asociacija oficialiai teikė paklausimą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ir Ministerija), kokios tai įmonės. Ministerija 2010 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. 22-6994(24.13) paaiškino, kad paramos paraiškas pagal veiklos sritį gali teikti jau įsteigti, t. y. akvakultūrinę veiklą vykdantys arba nauji (šioje ūkio srityje) subjektai, nepriklausomai nuo jų veiklos pradėjimo metų; iš naujai įsteigtų arba naujai verslą akvakultūroje pradedančių įmonių buvo priimamos paraiškos ir jos 2011 m. gavo paramą. 2013 m., rengiant Paraišką, konsultacinės bendrijos atstovė keletą kartų telefonu kreipėsi į Agentūrą dėl išaiškinimo, ar naujai pradedančios akvakultūrinę veiklą įmonės yra tinkami pareiškėjai pagal Supaprastintąsias taisykles. Agentūros specialistė N. J. paaiškino, kad nei Supaprastintosiose taisyklėse, nei ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse nenurodyta jokių apribojimų paraiškas teikti net naujai, t. y. paraiškos pateikimo metais, įsteigtoms įmonėms, kad nenustatyti terminai, kiek laiko įmonė turėjo užsiimti akvakultūra iki paraiškos pateikimo, kiti konkretūs reikalavimai šiuo klausimu.

Remiantis Agentūros tinklalapiu, 2007 m.–2013 m. parama Lietuvos žuvininkystės sektoriui teikiama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programą, patvirtintą Europos Komisijos sprendimu C/2007/6703. Veiksmų programos 54 puslapyje 5.3.3.1 punkte aiškiai nurodyta, kad paramos gavėjai – įmonės, užsiimančios ar siekiančios užsiimti versline akvakultūra. Akivaizdu, jog pagal Europos Komisijos patvirtintą programą, paraiškas gali teikti ir tie asmenys, kurie dar tik planuoja užsiimti šiuo verslu. Nei Supaprastintosiose taisyklėse, nei Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme nėra termino „verslinė akvakultūra“ išaiškinimo, Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje nėra veiklos srities „verslinė akvakultūra“, vadinasi, pareiškėjams reikėjo įrodyti, kad jie užsiima veikla, kuri teisiškai nereglamentuota; dar daugiau, Supaprastintosiose taisyklėse iš viso neminimi dokumentai, kuriuos reikia pateikti, norint įrodyti, jog užsiimama versline akvakultūra. Taigi nesuprantama, kokiu teisės aktu remdamasi Agentūra pageidauja gauti nežinia kokius duomenis, įrodančius užsiėmimo versline akvakultūra faktą, o jų nesant pripažįsta Bendrovę neužsiimančia versline akvakultūra.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012, Agentūra savo veikloje turi vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais VAĮ. Agentūra prašyme įvardijo tik vieną iš viešojo administravimo principų – įstatymo viršenybės principą, kuriuo vadovavosi vertindama 2013 m. pateiktas paraiškas, tačiau neaišku, ar Agentūra vadovavosi objektyvumo principu, nes 2014 m. sausio 29 d. rašte „Dėl paramos neskyrimo UAB „Baisogalos bioenergija“ Agentūra nurodė, jog ūkio subjektai, užsiimantys akvakultūros gyvūnų tvarkymu, gamyba ir / ar perdirbimu, turi turėti Tarnybos išduotą veterinarinio patvirtinimo numerį. Atsižvelgiant į tai, kad toks reikalavimas taikomas tik nuo 2013 m. (šis reikalavimas nebuvo taikomas nuo 2010 m., nes visi 2011 m. paramą gavę ūkio subjektai paraiškų pateikimo dieną neturėjo veterinarinio patvirtinimo numerio, kai kurie šio numerio neturi iki šios dienos, pavyzdžiui, UAB „Clarias“, UAB „Maglo group“ ir kt.), Agentūros veiksmai, vertinant paraiškas, nėra objektyvūs. Paramą gavusių ūkio subjektų sąrašą Agentūra skelbia savo informaciniame portale. Išnagrinėjus 2013 m. pateiktų ir finansavimą gavusių įmonių sąrašą matyti, kad 2013 m. pagal naujausias Supaprastintąsias taisykles buvo priimtas sprendimas skirti paramą MB „Grumblių žuvis“, t. y. tik 2013 m. gegužės 14 d. įsteigtam juridiniam subjektui, neturinčiam veterinarinio patvirtinimo numerio. Taigi neaišku, kokiais kriterijais vadovaudamasi Agentūra vertina paraiškas, nes taisyklės, galiojančios vieniems ūkio subjektams, kitiems jau netaikomos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 26 d. sprendimu atsakovo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nustatė, kad Įsakymas yra, be kita ko, grindžiamas Supaprastintųjų taisyklių 12.1 punktu, kuriame nustatyta, jog paramos paraišką teikia pareiškėjas, įvardytas tinkamu pareiškėju pagal šių Taisyklių III skyrių. Supaprastintųjų taisyklių 6 punkte (III skyrius) nustatyta, kad paramos paraiškas pagal Priemonės veiklos sritį gali teikti labai mažos įmonės, mažos įmonės, vidutinės įmonės ir didelės įmonės, užsiimančios versline akvakultūra. Atsakovas padarė išvadą, kad pagal šią nuostatą pareiškėjas turi būti užsiimantis verslinės akvakultūros verslu.

Dėl faktinių aplinkybių ginčo šioje administracinėje byloje nėra: pareiškėjas neneigia fakto, kad tik siekia užsiimti versline akvakultūra. Komisija vertino, kad Įsakymas nėra tinkamai argumentuotas, nes be paminėto teisinio reguliavimo, įtvirtinto Supaprastintosiose taisyklėse, yra ir nustatytas Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 4 d.

įsakymu Nr. 3D-79 (toliau – ir Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklės), kuriose nenurodyta jokių apribojimų paraiškas teikti naujai (t. y. paraiškos pateikimo metais) įsteigtoms įmonėms, t. y. nenustatyti nei terminai, kiek laiko įmonė turėjo užsiimti akvakultūra iki paraiškos pateikimo, nei kiti konkretūs reikalavimai šiuo klausimu. Akcentuota, kad Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse, kaip ir Supaprastintosiose taisyklėse, aiškiai nurodoma ta pati programa, t. y. Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programa; dar daugiau, Supaprastintosios taisyklės adresuotos įgyvendinti minėtos programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos sritį „Investicijos į akvakultūros įmones“, o Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 11 punkte lygiai taip pat nurodoma, kad šios taisyklės taip pat taikomos įgyvendinti šios programos II prioritetinės krypties priemonės „Akvakultūra“ veiklos sritį „Investicijos į akvakultūros įmones“.

Vadinasi, tiek Supaprastintosios taisyklės, tiek Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklės, kurios yra vienodos juridinės galios, nes patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais, papildo viena kitą, nes tam tikri papildomi rodikliai ūkio subjektams numatomi Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėmis, be to, šiose taisyklėse pateikiamas naujų ūkio subjektų apibrėžimas. Taigi teismas sutiko su Komisijos išvada, kad atsakovas nepilnai įvertino visą teisinį reguliavimą, nepagrįstai pritaikė tik Supaprastintųjų taisyklių nuostatas, o netaikė Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių, kurios detalizavo Įgyvendinimo taisykles.

Be to, teismo vertinimu, padarius išvadą, kad į paramą gali pretenduoti ir nauji ūkio subjektai, atsakovas Įsakyme nepagristai pritaikė Tvarkos aprašo 3 punktą.

III. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimą.

Agentūros nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai vertino Agentūros argumentus, kuriais ji įrodinėjo savo sprendimo neskirti paramos pagrįstumą, o kai kurių argumentų visai nevertino, todėl teismo sprendimas turėtų būti naikinamas. Supaprastintųjų taisyklių III skyriuje (taigi ir 6 punkte) yra numatyti kriterijai, kuriuos turi atitikti pareiškėjas, kad galėtų būti pripažintas tinkamu, ir visi šie kriterijai yra privalomi. Supaprastintųjų taisyklių 6 punkte aiškiai yra įtvirtintas reikalavimas užsiimti versline akvakultūra, jis yra taikomas visiems pareiškėjams ir negali būti traktuojamas kaip bendro pobūdžio pasakymas, nes priešingu atveju tokia nuostata minėtame punkte net nebūtų įtvirtinta.

Akivaizdu, kad Supaprastintosiose taisyklėse nėra numatyta galimybė įmonėms, tik ketinančioms užsiimti versline akvakultūra, gauti paramą pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystė ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos sritį „Investicijos į akvakultūros įmones“ (toliau – ir Veiklos sritis). Teisės aktai apskritai nedraudžia gauti paramą pagal Veiklos sritį naujai įsteigtoms įmonėms, ketinančioms užsiimti versline akvakultūra.

Tokia galimybė buvo numatyta Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 3D-299 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), kurių 6 punkte nustatyta, kad paramos paraiškas pagal Veiklos sritį gali teikti labai mažos, mažos, vidutinės ir didelės įmonės, užsiimančios arba siekiančios užsiimti versline akvakultūra.

Taigi įmonės, siekiančios užsiimti versline akvakultūra, galėjo teikti paramos paraiškas pagal Veiklos sritį pagal Įgyvendinimo taisykles (vadovaujantis Paramos paraiškų pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos priemones priėmimo 2011 metais grafiku, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 3D-48, paramos paraiškų pagal Veiklos sritį priėmimo laikotarpis buvo 2011 m. birželio 6 d. – 2011 m. rugpjūčio 12 d.).

Pažymėjo, kad Supaprastintosios taisyklės, lyginant su Įgyvendinimo taisyklėmis, numato mažesnius reikalavimus paramai gauti ir mažesnę galimą paramos sumą, kad įmonės, jau užsiimančios versline akvakultūra ir siekiančios plėsti veiklą, galėtų greičiau ir paprasčiau gauti paramą, nes dėl šių įmonių nėra didelės rizikos, kad projektai liks neįgyvendinti. Įmonėms, siekiančioms užsiimti versline akvakultūra ir (arba) įmonėms, siekiančioms gauti didesnę nei 174 000 Lt paramą (t. y. įmonėms, kurių projektai pasižymi didesniu rizikingumu), buvo skirtos Įgyvendinimo taisyklės. Taigi nauji ūkio subjektai galėjo kreiptis paramos pagal Įgyvendinimo taisykles, bet jie to nepadarė. Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklės nustato ekonominio gyvybingumo rodiklių dydžius, kuriuos turi atitikti nauji ar veikiantys ūkio subjektai, bet nenustato, kas gali kreiptis paramos, tai nustato įgyvendinimo taisyklės. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad Supaprastintąsias taisykles reikia aiškinti sistemiškai kartu su Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėmis. Agentūros nuomone, šis teismo argumentas yra nepagrįstas, nes Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklės nustato ekonominio gyvybingumo rodiklių dydžius, kuriuos turi atitikti nauji ar veikiantys ūkio subjektai, bet nenustato, kas gali kreiptis paramos, tai nustato įgyvendinimo taisyklės (Įgyvendinimo taisyklės ir Supaprastintosios taisyklės). Be to, kaip jau buvo minėta, nauji ūkio subjektai turėjo teisę kreiptis dėl paramos pagal Veiklos sritį, tačiau šią teisę jie turėjo gyvendinti pagal Įgyvendinimo taisyklių, o ne pagal Supaprastintųjų taisyklių nuostatas.

Teismo sprendime taip pat nurodyta, kad Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programoje, patvirtintoje Europos Komisijos 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. C/2007/6703, yra tiesiogiai pasakyta, kad paramos gavėjais gali būti ir žmonės, kurie siekia užsiimti versline akvakultūra. Pažymėjo, kad minėta veiksmų programa ir buvo įgyvendinta, priimant Įgyvendinimo taisykles (kurios numato galimybę gauti paramą naujai įsikūrusioms įmonėms) ir Supaprastintąsias taisykles. Taip buvo sudarytos sąlygos visiems pareiškėjams (ir naujai įsikūrusioms įmonėms, ir įmonėms, jau užsiimančioms versline akvakultūra) kreiptis dėl paramos.

Agentūros nuomone, į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu tikslinga įtraukti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, nes būtent Ministerija patvirtino Supaprastintąsias taisykles.

Pareiškėjas UAB „Baisogalos bioenergija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstė tokius pat argumentus, kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi (b. l. 181–188) atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją prašydamas iki 2014 m. gruodžio 19 d. pateikti teismui šią informaciją: 1) ar Įgyvendinimo ir Supaprastintosios taisyklės reguliuoja tuos pačius teisinius santykius? Jei ne, tai kokia kiekvienų iš šių taisyklių reguliavimo sritis bei kuo remiantis šių taisyklių reguliavimo sritys atskiriamos viena nuo kitos?; 2) ar paramos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos sritis „Investicijos į akvakultūros įmones“ skirstymas yra vykdomas organizuojant vieną paraiškų priėmimą, ar vykdant du skirtingus paraiškų priėmimus pagal kiekvieną iš minėtų taisyklių (Įgyvendinimo; Supaprastintosios)?; 3) jei šios paramos paraiškų priėmimas vykdomas atskirai pagal Įgyvendinimo ir Supaprastintąsias taisykles, tai kiek ir kada buvo organizuota paraiškų priėmimų pagal kiekvienas iš šių taisyklių?; 4) kokiais pagrindais Supaprastintosiose taisyklėse iš paramos gavėjų pagal aptariamą programą buvo eliminuotos besisteigiančios įmonės?; 5) Kiek aptariamos programos lėšų buvo skirta paramos gavėjams, remiantis Įgyvendinimo taisyklėse nustatytais kriterijais, kiek remiantis Supaprastintosiose taisyklėse nustatytais kriterijais? Taip pat Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašė pateikti Lietuvos Respublikos nutarimą Nr. 14-3841, kuris nurodytas Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos 82 puslapio apačioje.

2015 m. vasario 19 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymas patvirtinti tarp atsakovo ir pareiškėjo sudarytą taikos sutartį. Prašyme nurodoma, jog šalims žinoma, kad taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų, teikiamos teismui tvirtinti taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, ir taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas arba jo dalis. Šiuo atveju taikos sutartimi išsprendžiamas visas ginčas bei klausimai, susiję su vykdymu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Proceso šalys pateikė apeliacinės instancijos teismui jų sudarytą 2015 m. vasario 13 d. taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis), kurią prašo teismo patvirtinti ir šią administracinę bylą nutraukti. ABTĮ 521 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu taikos sutartį sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį.

Pasisakydama dėl galimybės patvirtinti taikos sutartį administracinėje byloje, teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 4 straipsnio 6 dalį, tuo atveju, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad teisingumui įvykdyti atitinkamoje administracinėje byloje gali būti vadovaujamasi įstatymo analogija bei bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A556-101/2010), sprendžiant taikos sutarties patvirtinimo klausimą, kaip vieną iš būdų teisingumui pasiekti, pagal analogiją taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatos, konkrečiai – CK 6.983 straipsnio 1 dalyje ir CPK 13 straipsnyje įtvirtintos taisyklės.

CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, taip realizuodamos dispozityvumo principą, t. y. teisę įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.).

Kaip matyti iš Taikos sutarties, ja pareiškėjas atsisakė nuo savo paduoto prašymo (reikalavimų) Taikos sutartyje nurodytomis sąlygomis ir būdu. Nuo apeliacinio skundo taip pat atsisako NMA. Kolegija, patikrinusi Taikos sutarties turinį jos patvirtinimo kontekste, pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui pateikta Taikos sutartis išreiškia pareiškėjo ir atsakovo valią taikiai išspręsti šioje byloje kilusį ginčą, ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, todėl yra pakankamas pagrindas ją patvirtinti (ABTĮ 4 str. 6 d., CK 6.983 str., CPK 42 str. 2 d., 140 str. 3 d.). Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (administracinės bylos Nr. A556-101/2010, Nr. A822-1011/2009, Nr. A143-896/2009, Nr. A756-903/2009, Nr. A822-1106/2009, Nr. A438-729/2008 ir kitos), konstatuotina, jog, patvirtinus Taikos sutartį bei nesant kliūčių atsisakyti tenkinti prašymą nutraukti administracinę bylą, pastaroji nutrauktina, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas. Priešingu atveju, palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti, būtų paneigta pati Taikos sutartis ir jos sudarymas prarastų savo teisinę prasmę.

Pažymėtina, jog šalims yra žinomos taikos sutarties sukeliamos teisinės pasekmės, numatytos ABTĮ 102 straipsnyje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, 101 straipsnio 3 punktu, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija,

n u t a r i a:

Patvirtinti apeliacinės instancijos teismui pateiktą 2015 m. vasario 13 d. tokio turinio taikos sutartį:

„Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, įregistravimo kodas 288739270, adresas Blindžių g. 17, 08111 Vilnius, a. s. LT93701040000014, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, atstovaujama T. J., veikiančio pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įgaliojimą Nr. BR8-60 (toliau – Atsakovė arba Agentūra), ir UAB „Baisogalos bioenergija“, įmonės kodas 171663689, buveinės adresas Žalioji g. 9, Vainiūnų k., 82293 Radviliškio r. sav. (toliau – Pareiškėja), toliau kartu vadinamos Šalimis, o kiekviena iš jų - Šalimi,

atsižvelgdamos į tai, kad:

1. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. A-1467-662/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01912-2014-3) pagal Pareiškėjos skundą (Atsakovės apeliacinį skundą) dėl Agentūros 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. BR1-1368 „Dėl projektų, kuriems skiriama ir neskiriama parama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystė ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles, sąrašo patvirtinimo“ dalies dėl paramos Pareiškėjai neskyrimo;

2. Šalys siekia teisinį ginčą užbaigti greitai ir taikiai;

3. Šalys siekia taikiai užbaigti pradėtą teisminį procesą administracinėje byloje Nr. A-1467-662/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01912-2014-3) bei užkirsti kelią kilti teisminiams ar neteisminiams ginčams ateityje prašymo pagrindu,

vadovaudamosi:

4. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 521 straipsniu, reglamentuojančiu taikos sutarties sąlygas;

5. ABTĮ 101 str. 2 ir 4 d., pagal kurias, bylą nutraukus ir/ar pasirašius taikos sutartį, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama,

sudarė šią taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis), kuria susitarė:

6. Taikiai baigti administracinę bylą Nr. A-1467-662/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01912-2014-3):

6.1. Pareiškėja šia sutartimi įsipareigoja projektą pagal 2013 m. rugsėjo 10 d. pateiktą paraišką, kurios registracijos Nr. 2AKV1-6-13-2-0002-PR001, įgyvendinti iki 2015 m. rugsėjo 30 d.;

6.2. Pareiškėja įsipareigoja projekto pagal 2013 m. rugsėjo 10 d. pateiktą paraišką, kurios registracijos Nr. 2AKV1-6-13-2-0002-PR001, galutinį mokėjimo prašymą pateikti Agentūrai ne vėliau kaip iki 2015 m. rugsėjo 30 d.;

6.3. kiekviena Šalis pati padengs savo bylinėjimosi (įskaitant išlaidas advokatų bei advokatų padėjėjų paslaugoms apmokėti) ir bet kokias kitas susijusias išlaidas, Šalies patirtas nagrinėjant administracinę bylą Nr. A-1467-662/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01912-2014-3);

6.4. kiekviena Šalis pati padengs savo patirtas išlaidas, susijusias su šios Taikos sutarties sudarymu;

6.5. Pareiškėja sutinka, jog 2013 m. rugsėjo 10 d. pateiktos paraiškos, kurios registracijos Nr. 2AKV1-6-13-2-0002-PR001, vertinimas vyks vadovaujantis Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ įgyvendinimo supaprastintosiomis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-263 „Dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara" priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ įgyvendinimo supaprastintųjų taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Supaprastintosios taisyklės) (Taikos sutarties pasirašymo metu galiojanti redakcija);

6.6. Pareiškėja sutinka, jog 2013 m. rugsėjo 10 d. pateiktos paraiškos, kurios registracijos Nr. 2AKV1-6-13-2-0002-PR001, vertinimas vyks vadovaujantis Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 3D-339 „Dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (Taikos sutarties pasirašymo metu galiojanti redakcija) (toliau – Administravimo taisyklės).

7. Atsakovė pareiškia, kad Pareiškėjos 2013 m. rugsėjo 10 d. pateikta paraiška, registracijos Nr. 2AKV1-6-13-2-0002-PR001, bus vertinama kaip atitinkanti Supaprastintųjų taisyklių 6 punkte nustatytą veiklos vykdymo reikalavimą (pripažįstama, jog įmonė užsiima versline akvakultūra), o tolimesnis pakartotinis paraiškos vertinimas ir administravimas bus vykdomas griežtai vadovaujantis Supaprastintųjų bei Administravimo taisyklių reikalavimais.

8. Agentūra įsipareigoja Pareiškėjos bylos pakartotinį vertinimą atlikti per 15 dienų po teismo nutarties, patvirtinančios taikos sutartį, įsiteisėjimo dienos, neįskaitant laikotarpių skiriamų Pareiškėjai, prašomos papildomos informacijos pateikimui.

Baigiamosios nuostatos:

9. Ši Taikos sutartis yra tinkamai teisiškai įformintas ir Šalis įpareigojantis susitarimas, kurio vykdymas Šalims yra privalomas ir užtikrinamas vadovaujantis šios Taikos sutarties sąlygomis.

10. Šalys patvirtina, kad šia Taikos sutartimi išsprendžia visus ginčus administracinėje byloje Nr. A-1467-662/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01912-2014-3).

11. Sudaroma Taikos sutartis neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų: nėra kitų aplinkybių, kurios galėtų būti teisinis pagrindas pripažinti šią Taikos sutartį negaliojančia ir (ar) niekine.

12. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad ši Taikos sutartis nereglamentuoja klausimų, susijusių su šalių teisiniu statusu ir veiksnumu, viešąja tvarka, ir klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyvios teisės normos.

13. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad yra visiškai veiksnios bei turi visas teises ir įgalinimus sudaryti ir įvykdyti šią Taikos sutartį pagal taikytinus įstatymus ir kitus teisės aktus.

14. Šalys pareiškia, kad šią Taikos sutartį perskaitė, jos turinį, prasmę ir teisines pasekmes suprato ir, kaip atitinkančią valią, priėmė ir pasirašė.

15. Šalys pripažįsta, kad ši Taikos sutartis yra sudaryta gera valia ir dėl jos viena kitai jokių pretenzijų neturi ir ateityje nereikš.

16. Šalys, pasirašydamos Taikos sutartį, patvirtina, kad joms žinomos ir suprantamos Taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmės, numatytos ABTĮ 101 str. 2 ir 4 d., t. y. kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, prašo Teismą patvirtinti Taikos sutartį ir nutraukti administracinę bylą Nr. A-1467-662/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01912-2014-3) Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

17. Šalys įsipareigoja ateityje viena kitai nereikšti jokių žalos atlyginimo reikalavimų, susijusių su administracine byla Nr. A-1467-662/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01912-2014-3) Vilniaus apygardos administraciniame bei Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

18. Taikos sutartis įsigalioja įsiteisėjus taikos sutartį patvirtinusiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčiai.

19. Taikos sutartis sudaryta 3 (trimis) vienodą teisinę galią turinčiais egzemplioriais, kurių vienas atiduodamas Pareiškėjai, antrasis – Atsakovei, trečiasis – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

20. Šalys pareiškia ir patvirtina, kad Šalims pasirašius šią Sutartį, ji Šalims turės įstatymo galią ir Šalims bus privaloma, o šią Taikos sutartį patvirtinus Teismui ji turės teismo sprendimo (res judicata) galią.“

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimą panaikinti.

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 3R-91(AG-66/02-2014) panaikinti.

Administracinę bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Romanas Klišauskas Dainius Raižys