AS-492-386-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS492 -386/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04860-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovui Turto vertinimo priežiūros tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. K. (toliau – ir pareiškėja) 2013 m. spalio 4 d. (II t., b. l. 21) Vilniaus apygardos administraciniam teismui išsiuntė skundą (I t., b. l. 1-10), kuriame prašė panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) 2013 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. GT-43(13)-S bei juo pareiškėjai paskirtą drausminę nuobaudą. Skunde pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą jam paduoti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 15 d. nutartimi (II t., b. l. 22-23) pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir atsisakė jį priimti. Pareiškėja nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą atskiruoju skundu, prašydama panaikinti šią nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 15 d. nutartimi atskirąjį skundą tenkino iš dalies. Teismas, nustatęs, jog pareiškėjos skundo priėmimo klausimas buvo sprendžiamas neatsižvelgiant į Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi nustatytą teisinį reguliavimą bei nenustačius nuo kokios datos turi būti skaičiuojamas skundo padavimo teismui terminas, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartį ir perdavė I. K. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 30 d. nutartimi (II t., b. l. 49-50) pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino, skundą atsisakė priimti. Teismas nustatė, kad ginčijamas Garbės teismo sprendimas pareiškėjai ir turto vertinimo įmonei „Krivita“ buvo išsiųstas registruotu laišku 2013 m. birželio 28 d. ir tą pačią dieną paskelbtas Kompiuterizuotoje turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių duomenų tvarkymo ir paieškos sistemoje esančioje pareiškėjos byloje. Teismo nuomone, pareiškėjos nurodytos aplinkybės neužkirto kelio jai skundą pateikti per įstatymo nustatytą terminą.

II. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (II t., b. l. 52-55), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti, terminą skundui paduoti – atnaujinti.

Skunde pažymi, jog dar iki skundžiamo sprendimo priėmimo nesutiko su jai keliama drausmės byla, dėl savo teisių gynimo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą bei į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją. Pareiškėja taip pat kreipėsi į Turto vertinimo priežiūros tarnybą (toliau – Tarnyba) dėl leidimo susipažinti su jos ir Garbės teismo praktika tam, kad galėtų tinkamai apginti savo teises ir teisėtus interesus drausminėje byloje, tačiau tokie dokumentai jai pateikti nebuvo. Šiuos Tarnybos veiksmus apskundus administraciniam teismui, šis konstatavo, jog Tarnyba nepagrįstai atsisakė tokią informaciją suteikti. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad visą laiką sistemingai reiškė nesutikimą su Garbės teismo sprendimu, iškart gavusi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3664-580/2013 pateikė skundą dėl Garbės teismo sprendimo panaikinimo, elgėsi sąžiningai ir objektyviai siejo veiksmingą savo teisių gynybą su jos galimybe susipažinti su Tarnybos ir Garbės teismo praktika.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti kaip paduotą praleidus įstatymo nustatytą terminą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Visų pirma pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymų numatytu terminu.

Turto arba verslo vertinimo pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 30 dienų nuo sprendimo išsiuntimo (registruotu laišku) turto arba verslo vertintojui ir sprendimo išrašo paskelbimo Priežiūros įstaigos Kompiuterizuotojoje turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių duomenų tvarkymo ir paieškos sistemoje esančioje turto arba verslo vertintojo, dėl kurio priimtas Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimas, byloje dienos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai Garbės teismo sprendimas, kurį ji siekia apskųsti, buvo išsiųstas registruotu laišku 2013 m. birželio 28 d. (II t., b. l. 41, 43, 44), tą pačią dieną jis buvo paskelbtas kompiuterizuotoje sistemoje (II t., b. l. 47), tačiau pareiškėja į teismą kreipėsi tik 2013 m. spalio 4 d. (spaudas ant voko, II t., b. l. 21), t. y. daugiau nei tris mėnesius praleidusi įstatymo numatytą terminą. Prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti pareiškėja nurodė, kad ji aktyviai siekė savo pažeistų teisių gynimo, nuo pat pradžių nesutiko su jai keliama drausmės byla, pareiškėjos atstovas kreipėsi į Tarnybą dėl leidimo susipažinti su Tarnybos bei Garbės teismo praktika, tačiau toks leidimas duotas nebuvo ir tik teismui nustačius, kad Tarnyba negali atsisakyti teikti tokios informacijos, iš karto kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl sprendimo panaikinimo. Šias aplinkybes pareiškėja prašė laikyti svarbiomis priežastimis terminui atnaujinti.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Teismas spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išskirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr. pavyzdžiui, 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Teisėjų kolegija pažymi, kad svarbių ar nesvarbių priežasčių, dėl kurių įstatymo nustatytu terminu nebuvo pateiktas skundas, nustatymas bei praleisto termino atnaujinimas yra teismo prerogatyva. Praleisto termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas ieškant protingos pusiausvyros tarp viešojo intereso užtikrinti realią subjektinių teisių apsaugą ir viešojo intereso garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjai, aktyviai siekiant savo pažeistų teisių gynimo teisme, ginčijant Garbės teismo sprendimą, nebuvo objektyvia kliūtimi Tarnybos priimti sprendimai dėl informacijos suteikimo, todėl negalėjimas susipažinti su minėta informacija negali būti pripažintas svarbia praleisto termino atnaujinimo aplinkybe. Susipažinimas su pačiu Garbės teismo sprendimu laikytina pakankama informacija skundui dėl jo teisme pateikti. Kaip minėjo pati pareiškėja, su jai keliama drausmės byla ji nesutiko nuo pradžių, todėl atstovaujama profesionalaus teisininko, turėjo žinoti, kad gavusi, jos manymų, neteisėtą Garbės teismo sprendimą į teismą turėjo kreiptis per įstatymo nustatytą terminą. Ne Tarnybos ir Garbės teismo priimami sprendimai kitų asmenų atžvilgiu konkrečiose bylose turėjo įtakos pareiškėjos termino praleidimui, o pačios pareiškėjos savo subjektyvus suvokimas apie termino reikšmę ir savo teisių gynimo priemones. Teismų praktikoje yra akcentuojama, kad kreipimasis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, tačiau ji turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė procesines teisės normas, todėl teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė