AS-261-776-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-776/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00532-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Plungės rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. D. skundą atsakovui Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. atsakovas Plungės rajono savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas) 2014 m. balandžio 29 d. prašymu (II t., b. l. 107) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas iš pareiškėjos R. D. (toliau – ir pareiškėja) atsakovo naudai priteisti 8 402,24 Lt dydžio atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsniu ir 45 straipsniu, atsakovas, kurio naudai priimtas 2014 m. balandžio 15 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas, turi teisę į 8 402,24 Lt dydžio atstovavimo išlaidų, kurias patyrė administracinėje byloje Nr. I-486-162/2014, atlyginimą. Pažymėjo, kad atstovavimo išlaidas patvirtina pridedamos sąskaitos faktūros ir mokėjimo nurodymai.

Pareiškėja R. D. atsiliepime į atsakovo prašymą (II t., b. l. 123-125) su juo nesutiko ir teigė, kad pateiktas prašymas neatitinka teisingumo ir protingumų kriterijų, prašomos priteisti sumos akivaizdžiai viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytus maksimalius dydžius už advokato ir advokato padėjėjo teisines paslaugas. Taip pat pažymėjo, kad iš pateiktų vietinio mokėjimo nurodymų matyti, jog advokatų profesinės bendrijos „Magnusson ir partneriai“ teisinė pagalba atsakovui buvo teikiama ne tik šioje administracinėje byloje, bet ir kitais atvejais, nes mokėjimo pavedimuose nurodytos sumos ir kai kurių sąskaitų faktūrų duomenys yra skirtingi nuo pateiktųjų byloje. Teigė, kad įrodymai dėl PVM sąskaitos faktūros Nr. ADV 21618 apmokėjimo apskritai nėra pateikti.

Pabrėžė, kad atsakovas Plungės rajono savivaldybės administracija yra juridinis asmuo, turintis juridinį statusą ir personalo administravimo skyrių, kuriame dirba netgi du specialistai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą bei personalo valdymo srityje turintys didelį darbo stažą, o ši byla buvo susijusi būtent su personalo valdymo sritimi. Be to, šiame skyriuje dirbančių minėtų specialistų viena iš funkcijų yra atstovauti Plungės rajono savivaldybės administraciją teismuose, dėl to manė, kad apskritai advokato ir advokato pagalba atsakovui nebuvo reikalinga.

Taip pat prašė atsižvelgti į pareiškėjos turtinę padėtį, į tai, kad viena augina nepilnametį vaiką, kuris mokosi vidurinėje mokykloje.

II. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintas.

Teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, ABTĮ 44-45 straipsnių nuostatas, konstatavo, jog egzistuoja teisinės sąlygos atsakovo nurodytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimui iš pareiškėjos.

Teismas pažymėjo, kad ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą. Ar yra poreikis byloje naudotis teisine advokato pagalba, priklauso nuo kiekvienos proceso šalies apsisprendimo, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-1095/2013). Atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A62-283/2011 pateiktą išaiškinimą, jog administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui.

Iš Plungės rajono savivaldybės administracijos interneto svetainės (http://www.plunge.lt/go.php/lit/Juridinis-ir-personalo-administravimo-skyrius/11) teismas nustatė, kad Juridiniame ir personalo administravimo skyriuje dirba keturi specialistai. Iš šių specialistų pareigybės aprašymo matyti, kad Juridinio ir personalo administravimo skyriaus vedėjui J. G. taikomas reikalavimas turėti teisinį išsilavinimą ir 2 metų teisinio darbo patirtį. Be to, iš pareigybės aprašymo matyti, kad šio asmens viena iš funkcijų – atstovavimas pagal įgaliojimą savivaldybės institucijų interesams teismuose ir kitose institucijose, siekiant apginti turtines ir neturtines teises bei interesus. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių duomenų, dėl kokių priežasčių šis teisės skyriaus specialistas neatstovavo atsakovą, t. y. nėra jokių duomenų apie jo užimtumą ar negalėjimą tinkamai atstovauti atsakovą nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgęs į tai, kad ginčas administracinėje byloje Nr. I-486-162/2014 buvo susijęs su personalo valdymu, t. y. teisės aktų taikymu valstybės tarnautojams, tinkamai užtikrinant jų teises, bei į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, nagrinėtu klausimu gausu teisminės praktikos, teismas nusprendė, jog atsakovas turėjo pakankamus resursus save tinkamai atstovauti. Šiuo atveju Plungės rajono savivaldybės administracijai nebuvo būtinumo byloje naudotis teisine advokato pagalba, dėl ko šios bylinėjimosi išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą nelaikytos būtinomis ir atsakovui nepriteistos.

III. Atsakovas Plungės rajono savivaldybės administracija pateikė atskirąjį skundą (II t., b. l. 131-133), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti atsakovo naudai iš pareiškėjos patirtų 8 402,24 Lt dydžio atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 44 straipsnio nuostatas. ABTĮ nuostatos nenumato draudimo atlyginti savivaldos institucijoms pastarųjų patirtas atstovavimo išlaidas, t. y. išlaidas advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Priešingai, minėtas teisinis reguliavimas įtvirtina atsakovo teisę gauti atstovavimo išlaidų atlyginimą, todėl Klaipėdos apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. I-486-162/2014 atsakovo naudai priėmus sprendimą, atsirado teisinis pagrindas (sąlygos) atsakovo atstovavimo išlaidų (išlaidų, patirtų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti) priteisimui iš pareiškėjos. Todėl pirmosios instancijos teismas, netenkinęs atsakovo pateikto prašymo atlyginti atstovavimo išlaidas, pažeidė ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatas ir dėl to priėmė nepagrįstą nutartį.

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – ir VPĮ) nenumato draudimo viešojo administravimo institucijoms pirkti teisinių paslaugų. Priešingai, teisinės paslaugos yra įtrauktos į VPĮ 2 priedėlio B paslaugų sąrašą, kaip viešųjų paslaugų pirkimo objektas (VPĮ 2 str. 31 d.). Pažymėtina, kad atsakovas administracinėje byloje Nr. I-486-162/2014 rėmėsi advokato ir advokato padėjėjo pagalba tarp advokatų profesinės bendrijos „Magnusson ir partneriai“ sudarytos viešojo pirkimo sutarties pagrindu, todėl teismo argumentas, jog neva šioje administracinėje byloje nebuvo būtinybės remtis advokato ir advokato padėjėjo pagalba yra visiškai nepagrįstas. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, savo struktūroje turinti teisės departamentą, kurį sudaro didelis skaičius teisininkų, taip pat samdo advokatus ir advokatų padėjėjus atstovavimui teismuose.

Rekomendacijose nėra nuostatos, kuri leistų apskritai nepriteisti atstovavimo išlaidų, t. y. išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog teismas, gavęs atsakovo prašymą, su kuriuo buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir mokėjimo nurodymai, patvirtinantys atsakovo turėtas atstovavimo išlaidas administracinėje byloje Nr. I-486-162/2014, privalėjo vadovautis Rekomendacijomis ir jose nurodytais rekomenduojamais priteisti užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas maksimaliais dydžiais bei jų pagrindu priteisti atsakovo naudai pastarojo patirtas atstovavimo išlaidas arba jas sumažinti, jeigu, teismo manymu, atsakovo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma viršija Rekomendacijose nurodytus užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas maksimalius dydžius.

Pareiškėja R. D. atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Teigia, kad visiškai palaiko atsiliepime į prašymą (2014 m. gegužės 13 d.) dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išdėstytus motyvus. Mano, kad teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo pateiktą atsakovo prašymą, teisingai ir pagrįstai taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką panašaus pobūdžio bylose. Vien tai, kad atsakovas turi Juridinį ir personalo skyrių, kuriame dirba net keletas specialistų, iš kurių vieno specialisto viena iš funkcijų – atstovauti pagal įgaliojimą savivaldybės institucijoms teismuose ir kitose institucijose, siekiant apginti turtines ir neturtines teises bei interesus, įrodo tai, jog atsakovui nebuvo jokios būtinybės kreiptis teisinės pagalbos į advokatą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatas proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pagal to paties straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę inter alia reikalauti atlyginti ir patirtas atstovavimo išlaidas.

Bylos duomenys patvirtina, kad galutinis res judicata galią turintis teismo sprendimas dėl nagrinėjamoje byloje kilusio administracinio ginčo (Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimas (II t., b. l. 93-104)) priimtas atsakovo Plungės rajono savivaldybės administracijos naudai, todėl jis turi teisę į savo išlaidų (be kita ko, atstovavimo išlaidų), susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog teisę į teisminę gynybą administracinėje byloje turi ne tik pareiškėjas, bet ir atsakovas bei tretieji suinteresuoti asmenys. Teismas, patenkindamas pareiškėjo skundą, apgina jo subjektinę teisę, kurią pažeidė atsakovas, o atmesdamas pareiškėjo skundą apgina atsakovą nuo nepagrįstų pareiškėjo materialinių teisinių reikalavimų. Teisė naudotis advokato ar kito atstovo pagalba administraciniame procese pripažįstama vienu iš esminių elementų, padedančių užtikrinti teisę į teisminę gynybą. Profesionalus teisinis atstovavimas administracinėse bylose skirtas ne vien padėti šalims tinkamai išdėstyti ir teisiškai pagrįsti savo poziciją, bet ir veikia kaip sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis. Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 49 str. 1 d.). Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008.). Taigi, ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą. Ar yra poreikis byloje naudotis teisine advokato pagalba, priklauso nuo kiekvienos proceso šalies apsisprendimo, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies.

Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 11 str. 1 d.). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau iš principo šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių. Kita vertus, bylinėjimosi teisme veikla yra specifinė. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus.

Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei nutarti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas.

Taigi, kaip matyti, teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą neriboja ir proceso šalies statutas – viešojo administravimo subjektas, tačiau atstovavimo išlaidos gali būti atlyginamos šiam subjektui tik tais atvejais, kai atstovo dalyvavimas buvo būtinas siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus ir tai spręsdamas teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, atstovo pasitelkimas buvo būtinas.

Kaip matyti, atsakovas, Plungės rajono savivaldybės administracija, siekdamas pasinaudoti bylą laimėjusios proceso šalies teise gauti savo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą, 2014 m. balandžio 29 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą, kuriame paaiškino, kad už procesinių dokumentų parengimą, bylos medžiagos analizę, įrodymų rinkimą bei advokato dalyvavimą Klaipėdos apygardos administracinio teismo posėdžiuose iš viso sumokėjo 8 402,24 Lt. Teisėjų kolegija, išanalizavusi atsakovo prašymo bei skundžiamos teismo nutarties motyvuojamosios dalies argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovas turėjo pakankamus resursus save tinkamai atstovauti, nepasitelkdamas advokato, t. y. pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį klausimą, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Teismas pagrįstai pripažino, jog šiuo atveju kilęs teisinis ginčas nebuvo ypatingai sudėtingas, buvo tiesiogiai susijęs su atsakovo kompetencijai priskirta viešojo administravimo sritimi, todėl prašyti nepriklausomo patarėjo ir atstovo teisės klausimais pagalbos nebuvo būtina, t. y. individualiomis pastangomis atsakovas būtų sugebėjęs atsikirsti į pareiškėjos skundą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje nėra surinkta faktinių duomenų, patvirtinančių prielaidas, kad per laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio iki 2014 m. balandžio mėnesio atsakovas neturėjo nuosavų intelektualinių išteklių, užtikrinančių tinkamą jo steigimo tikslų, be kita ko, įstaigos interesų atstovavimo Lietuvos Respublikos teismuose, įgyvendinimą, ar buvo susiklosčiusi kitokia išskirtinė padėtis, objektyviai lėmusi poreikį kreiptis į advokatą, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartis pripažintina teisėta ir pagrįsta.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas ir todėl teisingai išsprendė atsakovo prašymą priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimą, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Plungės rajono savivaldybės administracijos atskirojo skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas