AS-673-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-673-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00197-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų E. S. ir V. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. S. ir V. M. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjos E. S. ir V. M. (toliau – ir pareiškėjos) 2015 m. sausio 16 d. Šiaulių apygardos administraciniam teismui įteikė skundą, kurį 2015 m. vasario 5 d. patikslino, prašydamos panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2014 m. gruodžio 16 d. atsisakymą Nr. 37SD-(14.37.104)-4489 ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrių priimti sprendimą dėl E. S. priklausančios nuosavybės teisės dalies į D. R. nuosavybės teise valdytą 5,6962 ha žemės sklypą, dalies atsisakymo ir perleidimo V. M., panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 2015 m. sausio 20 d. atsisakymą Nr. 37SD-(14.37.104)-112 ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrių priimti sprendimą dėl nuosavybės teisės į D. R. nuosavybės teise valdytą 5,6962 ha žemės sklypą, dalies atkūrimo V. M., taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki bylos išnagrinėjimo uždrausti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui suprojektuoti pagal 2014 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. 37VĮ-(14.37.2.)-1760 tris žemės sklypus tik J. S..

II. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartimi (b. l. 37-39) pareiškėjų skundą atsisakyta priimti, nes pareiškėjos nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 3 p.). Pareiškėjoms pasiūlyta kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją – Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos.

Teismas, remdamasis ABTĮ 25 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2007 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, 2010 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies, įsigaliojusios po 2010 m. liepos 1 d. (apskričių viršininkų administracijų panaikinimo), taip pat 18 straipsnio 3, 4 dalių nuostatomis, nustatė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos neginčija sprendimo atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, prie skundo pridėta medžiaga nepatvirtina faktinės aplinkybės, jog nuosavybės teisės į pareiškėjų senelio D.

R. iki 1940 m. liepos 22 d. (duomenys neskelbtini), Šiaulių apskrityje nuosavybės teise valdytą 5,6962 ha ploto žemės sklypą būtų atkurtos, todėl, teismo nuomone, pareiškėjų keliamas ginčas nepatenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nurodytą sąrašą administracinių aktų, kurie skundžiami tiesiogiai teismui. Todėl klausimus dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 2014 m. gruodžio 16 d. atsisakymo Nr. 37SD-(14.37.104)-4489 ir įpareigojimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrių priimti sprendimą dėl E. S. priklausančios nuosavybės teisės dalies į D.

R. nuosavybės teise valdytą 5,6962 ha žemės sklypą, dalies atsisakymo ir perleidimo V. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 2015 m. sausio 20 d. atsisakymo Nr. 37SD-(14.37.104)-112 panaikinimo ir įpareigojimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrių priimti sprendimą dėl nuosavybės teisės į D. R. nuosavybės teise valdytą 5,6962 ha žemės sklypą, dalies atkūrimo V. M. turi nagrinėti ikiteisminė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Prie skundo pridėti įrodymai nepatvirtina faktinės aplinkybės, jog pareiškėjos ginčijo minėtus teisės aktus Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, todėl vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, yra pagrindas atsisakyti priimti skundą, pareiškėjoms nesilaikius tai bylų kategorijai nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-818/2013).

III. Pareiškėjos E. S. ir V. M. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 41-43), kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjų skundą ir patikslintą skundą.

Nurodo, kad jų skundo esmė yra ne suformuotų žemės sklypų tinkamumas arba žemės privatizavimui, perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitiktis, o ta, kad teritorinis Nacionalinės žemės tarnybos padalinys atsisakė priimti pareiškėjų prašymus atkurti nuosavybės teises, kas iš esmės yra atsisakymas atkurti nuosavybės teises. Ši išlyga ir numatyta Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą, nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjų skunde keliamus klausimus turi nagrinėti ikiteisminė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjos neginčija sprendimo atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, prie skundo pridėta medžiaga nepatvirtina faktinės aplinkybės, jog nuosavybės teisės į pareiškėjų senelio iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą būtų atkurtos, todėl, teismo nuomone, pareiškėjų keliamas ginčas nepatenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nurodytą sąrašą administracinių aktų, kurie skundžiami tiesiogiai teismui.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir pažymi, kad pareiškėjos kartu su patikslintu skundu pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 2015 m. sausio 20 d. raštą (pareiškėjų įvardijamą atsisakymu) Nr. 37SD-(14.37.104)-112 (b. l. 34-35), kuriuo pareiškėja V. M. informuota, jog išnagrinėjus jos 2015 m. sausio 14 d. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į D. R. žemę ir įvertinus tai, kad ji yra praleidusi pareiškimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo padavimo terminą, jos 2015 m. sausio 14 d. prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į D. R. žemę netenkinamas. Atsižvelgus į šį raštą ir jo turinį, akivaizdu, kad juo pareiškėjos V. M. prašymas atkurti nuosavybės teises į jos senelio iki nacionalizacijos turėtą žemę netenkintas, t. y. atsisakyta atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į jos senelio iki nacionalizacijos turėtą žemę (atsisakyta priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo).

Atsisakymas priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, formuotą taikant iki 2010 m. liepos 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą (kuris nagrinėjamu klausimu nėra iš esmės pakitęs), nėra laikomas administraciniu veiksmu, kuris skundžiamas privaloma ikiteismine tvarka, todėl ginčas dėl tokio atsisakymo taip pat nagrinėjamas tiesiogiai teisme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007 konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje, Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 123 punkte numatyta nuostata, jog ginčai dėl apskrities viršininko sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo skundžiami teismui, taikoma ir skundžiant apskrities viršininko atsisakymą priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo (2007 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007 (Administracinė jurisprudencija, Nr. 13). Tokias teisės aiškinimo nuostatas iš esmės patvirtina ir administracinė byla Nr. A556-647/2008, kurioje nurodyta, jog išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka netaikoma ginčams, kylantiems po sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo; sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo laikytinas tiek sprendimas atkurti nuosavybės teises, tiek sprendimas atsisakyti atkurti nuosavybės teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-647/2008).

Išanalizavus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamas administracinės jurisprudencijos nuostatas, matyti, jog atsisakymas priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriam nėra privaloma ikiteisminė tvarka, aprėpia tas situacijas, kai kompetentinga institucija atsisako atkurti nuosavybės teises asmeniui dėl priežasčių, kurios yra susijusios su teisės atkurti nuosavybės teises įgijimo prielaidomis ir įgyvendinimo sąlygomis (pavyzdžiui, dėl to, jog asmuo neatitinka subjektiškumo reikalavimų), t. y. kai kompetentinga institucija apskritai ir aiškiai atsisako atkurti nuosavybės teises bei iš esmės neigia pačios subjektinės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą buvimą ar galimumą ją apskritai įgyvendinti. Nagrinėjamu atveju susiklostė būtent tokia situacija, kai pareiškėjos V. M. prašymas atkurti nuosavybės teises į jos senelio iki nacionalizacijos turėtą žemę netenkintas dėl to, jog ji yra praleidusi pareiškimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo padavimo terminą, t. y. dėl priežasties, kuri yra susijusi su teisės atkurti nuosavybės teises įgijimo prielaidomis ir įgyvendinimo sąlygomis.

Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes bei aiškino ir taikė proceso teisės normas, nukrypdamas nuo administracinių teismų praktikos, suformuotos analogiškose bylose, todėl neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teisme kartu spręstinas ir pareiškėjų prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjų E. S. ir V. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys