eA-860-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-860-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08122-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 20

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „PHILIP MORRIS BALTIC“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „PHILIP MORRIS BALTIC“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo ar pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB „Philip Morris Baltic“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2013 m. lapkričio 21 d. nutarimą Nr. ATK2-193/13 (toliau – ir Nutarimas); 2) teismui nusprendus taikyti Bendrovei atsakomybę, prašoma pakeisti Departamento 2013 m. lapkričio 21 d. nutarimą paskiriant baudą mažesnę nei Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 26 straipsnio 9 dalyje numatytos sankcijos vidurkis. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamame nutarime konstatuota, jog pareiškėjas platindamas skrajutes, kuriose yra pateikiama informacija apie pasikeitusį cigarečių „Bond Street“ pakelį bei nepasikeitusį šių tabako gaminių skonį ir kainą, pažeidė Įstatymo17 straipsnio 1 dalyje numatytą tabako gaminių reklamos draudimą, taip pat 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus reikalavimus, dėl to jam paskyrė 20 000 Lt dydžio baudą. Bendrovės teigimu, ginčas šioje administracinėje byloje, inter alia, kilo dėl atsakovo nepagrįstai plataus tabako gaminių reklamos sampratos aiškinimo, kuris nepagrįstai, neteisėtai ir neproporcingai išplečia ūkio subjekto atsakomybę, taip pažeisdamas ir vieną iš konstitucinių teisių – ūkio subjekto teisę į saviraiškos laisvę.

Atsakovas Nutarime laikosi nepagrįstos nuomonės, kad skrajutėse esanti informacija apie pasikeitusį „Bond Street“ cigarečių pakelį bei nepasikeitusį šių tabako gaminių skonį ir kainą yra laikytina tabako gaminių reklama. Nurodė, kad Departamentas, siekdamas skrajutėse esančią informaciją pripažinti tabako gaminių reklama, turėjo nustatyti dvi aplinkybes:

1) tai, kad skleista informacija buvo apie tabako gaminius, ir 2) skleista informacija apie tabako gaminius tiesiogiai ar netiesiogiai skatino tabako gaminių vartotojus šiuos gaminius įsigyti ir (ar) juos vartoti. Bendrovės teigimu, skrajutėse pateikta informacija apie pasikeitusį „Bond Street“ cigarečių pakelį bei nepasikeitusį šių tabako gaminių skonį ir kainą, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neskatino įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminių. Pažymėjo, kad skatinamasis poveikis įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius, kaip būtina informacijos savybė, siekiant skleidžiamą informaciją pripažinti tabako gaminių reklama, privalo pasireikšti kaip galimas poveikis informacijos adresato ekonominiam elgesiui, t. y. tokia informacija privalo skatinti įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius.

Nagrinėjamu atveju vartotojai buvo tik informuojami apie „Bond Street“ cigarečių pasikeitusį šių cigarečių pakelio dizainą bei tai, kad šių cigarečių skonis ir kaina liko nepakitę. Tačiau tokiu informacijos pateikimu vartotojai nebuvo skatinami įsigyti šių tabako gaminių, kadangi nebuvo pateikta jokios vartojimui (vartotojų ekonominiam elgesiui) įtaką darančios informacijos. Bendrovė nurodė, kad tokiu būdu realizuota Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta vartotojų teisė gauti teisingą ir visapusišką informaciją apie rinkoje esančias prekes – tabako gaminius.

Be to, tokiu informacijos pateikimo būdu buvo užtikrinta, kad ši informacija pasiektų tik asmenis, kuriems teisę įsigyti tabako gaminius suteikia įstatymas ir tik po sprendimo dėl sandorio (įsigyti „Bond Street“ cigarečių) priėmimo. Tai reiškia, kad toks ginčo informacijos pateikimas tabako gaminių vartotojų ekonominio elgesio niekaip paveikti negalėjo. Nurodė, kad tokiu būdu pareiškėjas realizavo jam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalyje laiduotą konstitucinę teisę į informacijos (saviraiškos) laisvę.

Pabrėžė, kad informacijos poveikis vartotojų ekonominiam elgesiui negali būti atsietai vertinamas nuo pateikiamos informacijos pobūdžio, jos pateikimo tikslo. Pažymėjo, kad Nutarime visiškai nepagrįstai nurodoma, jog skrajutėse pateikiama informacija apie „Bond Street“ cigarečių privalumus, nes nurodymas, kad nepasikeitė nei tabako gaminio skonis, nei kaina, negali būti vertinamas kaip privalumas, išskiriantis šį tabako gaminį iš kitų. Atkreipė dėmesį, kad Nutarime cituojama teismine praktika bylose, kurios savo faktinėmis aplinkybėmis skiriasi nuo nagrinėjamo ginčo.

Pareiškėjo teigimu, sistemiškai aiškinant Įstatymo 17 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad pagal Įstatymo 17 straipsnio 5 dalį, kitos, nei Įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nurodytos, informacijos pateikimas yra draudžiamas tik tais atvejais, kai ta kita informacija gali būti laikoma informacija apie tabako gaminius, skatinančia įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius. Todėl Nutarime nepagrįstai nurodoma, kad Įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tabako gaminių prekybos vietose apie tabako gaminius negali būti pateikiama jokia kita šio straipsnio 17 straipsnio 3 ir 4 dalyse nenustatyta vaizdinė ar grafinė informacija.

Bendrovė taip pat pažymėjo, kad atsakovo atliekamam tyrimui ir tariamo pažeidimo nustatymui nekliudė, su juo aktyviai bendradarbiavo. Todėl tokie veiksmai turėtų būti laikytini atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Pareiškėjo teigimu, Nutarime visiškai nepagrįstai nurodoma, kad Bendrovės atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina ir tai, jog ji nebe pirmą kartą padaro Įstatymo pažeidimus, sistemiškai neužtikrina teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų laikymosi, pažeidimų nepripažįsta ir dėl jų nesigaili, ignoruoja licencijuojamą veiklą kontroliuojančių institucijų bei teismų taikomas poveikio priemones.

Šių aplinkybių buvimas atsakovo Nutarime nepagristas jokiais įrodymais, be to, jų objektyviai pagrįsti negalėjo, nes minėtos sąlygos neegzistuoja.

Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad, aiškinant Įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių teisės normas teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo metodu, aiškinimas turi būti siejamas su Įstatyme 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta šio įstatymo paskirtimi, įstatymo tikslu. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad vienas iš valstybės tabako kontrolės politikos principų yra drausti tabako gaminių reklamą, taip pat drausti tabako gaminių įsigijimo ir (ar) vartojimo skatinimą. Informacija apie tabako gaminius turi būti suprantama absoliučios tabako gaminių reklamos draudimo kontekste, nes pagal Įstatymo 2 straipsnio 7 dalį tabako gaminių reklama yra bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie tabako gaminius, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinanti įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius.

Pareiškėjas platina „Bond Street“ cigaretes Lietuvos Respublikos rinkoje, todėl yra tiesiogiai suinteresuotas tokių cigarečių įsigijimo ir vartojimo skatinimu, jų tolesnio vartojimo palaikymu. Pareiškėjo argumentai, jog skrajutėse pateikiama informacija nelaikytina reklama, nepaneigia fakto, kad pareiškėjas skrajutėmis pateikė ir komercinę informaciją apie tabako gaminius, o ne tik faktinę informaciją apie prekę. Nurodė, kad, vertinant pateiktos informacijos komercinį pobūdį, pažymėtinas tokios informacijos pateikimo pagrindinis (dominuojantis) tikslas.

Šiuo atveju cigaretėse „Bond Street“ esančiose skrajutėse pateikiama informacija buvo pateikta ne remiantis įstatyme įtvirtintais reikalavimais, o taip, kad ji skatino įsigyti ir (ar) vartoti konkrečius tabako gaminius „Bond Street Classic“, „Bond Street Special“, „Bond Street Fine“. Todėl, objektyviai vertinant, skrajutės pagrindinė (dominuojanti) funkcinė paskirtis nebuvo tik faktinės informacijos apie gaminius pateikimas, kaip nurodo pareiškėjas. Skrajutėse aiškiai nurodoma, kad „Nuo šiol Bond Street / naujame pakelyje / Cigarečių skonis ir kaina išlieka nepakitę“.

Konkrečių cigarečių „Bond Street“ pavadinimo pateikimas tokiose skrajutėse vertintinas kaip konkrečių tabako gaminių platintojo produkcijos įsigijimo ir (ar) vartojimo skatinimas, kartu su minėta rašytine informacija taip pat pateiktas grafinis paveikslėlis cigarečių „Bond Street Special“ pakelio nuotraukos fragmentas tik patvirtina tabako gaminių reklamos faktą, nes tokia pateiktos informacijos visuma yra nukreipta į konkrečių tabako gaminių tolimesnį įsigijimo ir vartojimo skatinimą. Pažymėjo, kad tabako gaminių reklamos sąvoka yra siejama ne su atitinkamos informacijos skleidėjo subjektyviais tikslais, bet su informacijos sklaidos poveikiu visuomenės nariams, t. y. su nustatymu, jog skleidžiama informacija tiesiogiai ar netiesiogiai skatinama įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius.

Apie tokį poveikį gali būti sprendžiama konkrečiu atveju įvertinant visumą nagrinėjamos situacijos aplinkybių, vadovaujantis iš esmės objektyviais, o ne subjektyviais kriterijais. Atsižvelgiant į tai, kad pakankamu yra ir netiesioginis tabako gaminių įsigijimo ir (ar) vartojimo skatinimas, norint įrodyti aptariamą poveikį nėra būtina pateikti tiesioginius įrodymus, jog tam tikros informacijos sklaida realiai paskatino tabako gaminių įsigijimą ir (ar) vartojimą. Nagrinėjamu atveju apie cigaretes „Bond Street“ ir pasikeitusią jų pakuotę, nurodant cigarečių privalumus, kad nei cigarečių skonis, nei kaina nepasikeitė, bet atnaujinamas produkto įpakavimas, šie tabako gaminiai įgyja akivaizdų pranašumą, patrauklumą, t. y. išskirtinumą, nepasikeitusių tabako gaminių pakuočių atžvilgiu, kas yra draudžiama pagal tabako gaminių reklamos sąvoką.

Vartotojui nurodant privalumus, kad jo įprastinė pakuotė yra pakeičiama į naują, į kitokią nei anksčiau buvo, sukelia teigiamas emocijas, įspūdį, kad cigaretės įsigytos ir vartojamos iš geresnio, patrauklesnio įpakavimo, stimuliuoja ir toliau įsigyti ir vartoti to paties skonio ir tos pačios kainos cigaretes, tokiu būdu išlaikant jau esamus vartotojus. Toks informacijos apie tabako gaminius pateikimas tiesiogiai skatina juos įsigyti ir vartoti, yra skirtas išimtinai tabako gaminių reklamai, pardavimų skatinimo tikslams. Pažymėjo, kad tokią atsakovo poziciją patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika.

Įvertinus skrajutėse pateiktos informacijos visumą, jos pateikimo vietą, būdą, formą, darytina išvada, kad tokiu būdu pareiškėjas pateikė tabako gaminių reklamą, skatino ir toliau įsigyti ir (ar) vartoti „Bond Street“ cigaretes. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tabako gaminių reklamos draudimas, o Įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad 17 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog tabako gaminių prekybos vietose ant įrangos, skirtos tabako gaminiams išdėstyti, leidžiama pateikti tik šią informaciją:

1) gamintojo, pardavėjo pavadinimą ir buveinės adresą;

2) parduodamų tabako gaminių pavadinimus; 3) žodžius „Prekiaujame“ arba „Parduodame“;

4) dervų, nikotino, anglies monoksido kiekį cigaretėse;

5) tabako gaminių kainas. Nurodytą informaciją leidžiama pateikti tik kartu su išdėstytais tabako gaminiais. Ji negali būti pateikiama lankstinukuose, skrajutėse ir kitokiomis reklamos priemonėmis, skirtomis vartotojams išsinešti. Tabako gaminių prekybos vietose apie tabako gaminius negali būti pateikiama jokia kita šio straipsnio 17 straipsnio 3 ir 4 dalyse nenustatyta vaizdinė ar grafinė informacija. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė ne tik tabako gaminių reklamą, bet ir papildomą Įstatyme nenumatytą informaciją, nurodytą skrajutėse, kaip reklamos priemonėse, skirtose vartotojams išsinešti.

Įstatyme numatytas absoliutus vaizdinės ir grafinės informacijos draudimas. Tokią atsakovo poziciją patvirtina ir LVAT 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2159/211. Taigi, vertinant pareiškėjo pateiktą informaciją tabako gaminių reklamos draudimo kontekste, nepagrįsta tabako gaminius išskiriančią ir vartotojo dėmesį atkreipiančią informaciją, kuri pateikta draudžiamu būdu skrajutėse išsinešimui, vertinti kaip Įstatymo reikalavimus atitinkančią, o ne kaip tabako gaminių reklamą ir draudžiamu būdu pateiktą informaciją.

Tokiu būdu pateikta komercinė informacija, jos forma, būdas, vieta atkreipia vartotojo dėmesį į konkrečias cigaretes: „Bond Street Classic“, „Bond Street Special“, „Bond Street Fine“, ir skatina jas nusipirkti, o tai yra Įstatymo 17 straipsnio 1, 5 dalių reikalavimų pažeidimas. Atsakovo nuomone, pareiškėjo teiginiai, jog nepagrįstai buvo apribota saviraiškos laisvė ir tabako gaminių vartotojų teisė gauti informaciją, yra atmestini. Ūkio subjektai privalo atsižvelgti, kad tabako gaminiams yra taikomas ypatingas teisinis reguliavimas, šių produktų reklama yra draudžiama, taip pat numatyta daug kitų draudimų, susijusių su tabako gaminiais.

Pažymėjo, kad rūkymo žala yra visuotinai pripažįstama, todėl įstatymų leidėjas uždraudė Lietuvos Respublikoje bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiamą tabako gaminių ir paslėptą tabako gaminių reklamą. Šis draudimas vienodai taikomas ir nėra diskriminacinis. Toks draudimas pateisinamas sveikatos apsaugos, kuri sudaro teisėtą visuomeninį interesą. Be to, tabako gaminiai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių gamybai, prekybai, įvežimui, importui, reklamai, kitoms su jais susijusioms veiklos rūšims ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinis teisinis reglamentavimas.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2006 m. gruodžio 12 d. sprendime byloje Nr. C-380/03 (Vokietijos Federacinė Respublika prieš Europos Parlamentą Europos Sąjungos Tarybą) pažymėjo, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 2 dalį saviraiškos laisvei gali būti taikomi tam tikri apribojimai ar sankcijos, kuriuos nustato įstatymas ir kurie demokratinėje visuomenėje yra būtini siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę. Pareiškėjas Įstatymo 17 straipsnio 1, 5 dalyse pažeidimą padaro jau antrą kartą per vienerius metus: 2013 m. gegužės 27 d.

Departamento įsigaliojusiu nutarimu Nr. ATK2-96/13 buvo nubaustas už Įstatymo 17 straipsnio 1, 5 dalių pažeidimus, dėl to konstatuotinas veikos pakartotinumas. Atsakomybė už Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pažeidimą numatyta minėto įstatymo 26 straipsnio 9 dalyje ir pareiškėjas už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per vienerius metus nuo baudos paskyrimo, baudžiamas nuo 10 000 iki 20 000 litų bauda. Atsakomybė už Įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje pažeidimą numatyta minėto įstatymo 26 straipsnio 10 dalyje ir pareiškėjas už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per vienerius metus nuo baudos paskyrimo, baudžiamas nuo 3 000 iki 5 000 litų bauda.

Ekonominė sankcija skirta sunkesniojo pažeidimo ribose. Pareiškėjo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad jis ne pirmą kartą padaro Įstatymo pažeidimus, sistemiškai neužtikrina Įstatymo reikalavimų laikymosi (atsakovo duomenimis, pareiškėjo atžvilgiu už panašaus pobūdžio Įstatymo 17 straipsnio 1, 5 dalių pažeidimus jau ne kartą yra taikytos ekonominės sankcijos (2013 m. spalio 3 d. nutarimas Nr. ATK2-165/13 (neįsiteisėjęs), 2013 m. gegužės 27 d. nutarimas Nr. ATK2-93/13, 2012 m. kovo 22 d. nutarimas Nr. ATK2-65/12, 2012 m. vasario 15 d. nutarimas Nr. ATK2-31/12, 2012 m. sausio 26 d. nutarimas Nr. ATK2-19/12, 2012 m. sausio 5 d. nutarimas Nr. ATK2-04/12, 2010 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 3K10/59, 2010 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 3K10/26, 2008 m. spalio 23 d. priimtas nutarimas Nr. 3K08/260)), pareiškėjas Įstatymo 17 straipsnio 1, 5 dalių pažeidimų nepripažįsta ir dėl jų nesigaili, piktybiškai nesilaiko teisės aktų reikalavimų ir ignoruoja licencijuojamą veiklą kontroliuojančių institucijų bei teismų taikomas poveikio priemones.

Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, baudos dydis pagrįstai buvo skirtas ne mažesnis kaip ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Departamento pareigūnai 2013 m. lapkričio 4 d. surašė protokolą Nr. ATK2-263. Šiame protokole konstatavo, kad Bendrovė parduodamuose tabako gaminių pakuotėse (cigarečių pakeliuose „Bond Street Classic“ nuo 2013 m. rugpjūčio 21 d. iki 2013 m. rugsėjo 16 d., „Bond Street Special“ – nuo 2013 m. rugpjūčio 21 d. iki 2013 m. spalio 14 d., „Bond Street Fine“ – nuo 2013 m. rugpjūčio 21 d. iki 2013 m. rugsėjo 24 d.) platino skrajutes, kurių vienoje pusėje tamsiai mėlyname fone viršuje, per vidurį, pateiktas užrašas „Nuo šiol Bond Street / naujame pakelyje / Cigarečių skonis ir kaina išlieka nepakitę“, apačioje pateikta cigarečių „Bond Street Special“ pakelio nuotraukos fragmentas, kitoje pusėje – tamsiai mėlyname fone viršuje pateiktos baltos žaliuzės, po jomis minėtas cigarečių „Bond Street Special“ pakelis, apačioje baltame fone pateiktas užrašas „Rūkymas sukelia priklausomybę – nepradėk!“. Bendrovė 2013 m. spalio 25 d. rašte nurodė, kad su minėtomis skrajutėmis tabako gaminių platintojams buvo parduoti 474 410 pakelių cigarečių. Departamentas, įvertinęs surinktą informaciją bei pareiškėjo pateiktą medžiagą, 2013 m. lapkričio 21 d. nutarime Nr. ATK2-263 konstatavo, kad Bendrovė savo veiksmais padarė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Įstatymo 26 straipsnio 9 dalyje (numatyta bauda nuo 10 000 Lt iki 20 000 Lt), ir Įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Įstatymo 26 straipsnio 10 dalyje (numatyta bauda nuo 3 000 Lt iki 5 000 Lt), t. y. padarė sudėtinį Įstatymo pažeidimą, todėl pareiškėjui sunkesniojo pažeidimo ribose paskirta ekonominė sankcija – 20 000 Lt bauda.

Teismas konstatavo, kad byloje spręstinas ginčas dėl Bendrovės skundo reikalavimų panaikinti Departamento 2013 m. lapkričio 21 d. nutarimą arba sumažinti šiuo nutarimu paskirtos baudos dydį pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl tų faktinių aplinkybių, jog Bendrovė tabako gaminių pakuotėse platino skrajutes su minėtais užrašais ir grafiniais vaizdiniais, tačiau keliamas ginčas dėl šių aplinkybių vertinimo, taip pat dėl paskirtos baudos dydžio.

Teismas, pasisakydamas dėl Bendrovės veiksmų (skrajučių platinimo) vertinimo, vadovavosi Įstatymo 1 straipsnio 2, 3 dalimis, 2 straipsnio 18 punktu, 17 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalimis. Iš aptartų teisės normų analizės teismas priėjo išvadą, kad: 1) tabako gaminių reklama yra bet kokia, taip pat ir šio įstatymo 17 straipsnyje nurodyta, neapibrėžtam asmenų ratui prieinama ir skirta informacija apie tabako gaminius; 2) Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies taikymo prasme į tabako gaminių reklamos sampratą patenkanti informacija yra leistina tik tais atvejais, kai jos pateikimo vieta ir būdai atitinka šio straipsnio 2 dalies reikalavimus. Todėl vertinant, ar skleidžiama informacija apie tabako gaminius Įstatymo taikymo prasme yra leistina, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar ši informacija yra leistina turinio prasme (Įstatymo 17 str. 3 d.), taip pat ar jos pateikimo būdas (vieta, forma ir pan.) tenkina Įstatymo 17 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nustatytus minimalius reikalavimus. Tokia minėtų Įstatymo nuostatų aiškinimo taisyklė ne kartą buvo pateikiama ir LVAT praktikoje, nagrinėjant analogiško pobūdžio ginčus (2013 m. spalio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1204/2013 ir kt.) Taigi nustačius, jog buvo pažeistas nors vienas iš nurodytose teisės normose nustatytų reikalavimų, laikytina, kad viešai pateikiama informacija apie tabako gaminius (tabako gaminių reklama) Įstatymo 17 straipsnio taikymo prasme yra draudžiama. Teismas taip pat pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog tabako gaminių reklamos draudimas Įstatyme nustatytas imperatyviu būdu, bei į šio įstatymo pagrindinį tikslą, nurodytą 1 straipsnio 2 dalyje, visi dviprasmiškumai ir neaiškumai, vertinant konkrečios faktinės situacijos aplinkybes, turi būti traktuojami viešojo intereso uždrausti tabako reklamą naudai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Bendrovės platinamose skrajutėse pateikiama informacija apie tabako gaminius tiek savo turiniu, tiek pateikimo būdu laikytina Įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatyta draudžiama reklama. Teismas pažymėjo, kad LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, jog Įstatyme vartojama tabako gaminių reklamos sąvoka negali būti suprantama tik kaip veiksmai, skirti naujiems vartotojams pritraukti, o apima ir tokius veiksmus, kuriais siekiama išlaikyti jau esamų tabako vartotojų priklausomybę. Nepriklausomai nuo to, ar informacija, skatinanti vartoti konkretų tabako gaminį, skleidžiama tik apibrėžtai asmenų grupei (tabako vartotojams) ar visai visuomenei, jai turi būti taikomi įstatyme nustatyti draudimai, jei tokia informacija atitinka tabako reklamos sąvoką (2009 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-80/2009). Teisėjų kolegija, įvertinusi skrajutėse pateikto užrašo turinį, padarė išvadą, kad juo yra atkreipiamas tabako vartotojų dėmesys į tai, jog naujoje cigarečių „Bond Street“ pakuotėje esančių cigarečių skonis ir kaina išlikę tokie patys kaip ir anksčiau, t. y. nepakitę, ir tokiu būdu šios rūšies tabako gaminių vartotojai yra skatinami nekeisti savo pasirinkimo, įsigyti būtent šitas cigaretes. Tačiau toks tikslingos ir skatinančios nekeisti savo pomėgių ir įpročių vartoti šios rūšies tabako gaminius informacijos pateikimas pripažintinas Įstatymo 2 straipsnio 18 punkte nurodyta tabako gaminių reklama. Teisėjų kolegijos vertinimu, Įstatymo 17 straipsnyje nustatyti tabako gaminių reklamos draudimai nėra ir niekaip negali būti siejami su saviraiškos laisvės ribojimu. Todėl atsakovo motyvai, kuriais tvirtinama, kad ginčo atveju yra pažeidžiama Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta saviraiškos laisvė, yra grindžiami išskirtinai subjektyviu bei netinkamu ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir atmestini kaip teisiškai nereikšmingi. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad skundžiamame Departamento nutarime pagrįstai konstatuota, jog Bendrovė cigarečių pakeliuose „Bond Street Classic“, „Bond Street Special“ ir „Bond Street Fine“ platindama skrajutes pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatas.

Teismas, pasisakydamas dėl Bendrovei paskirtos baudos dydžio, vadovavosi Įstatymo 26 straipsnio 9, 10, 14 dalimis. Teismas nurodė, kad iš skundžiamo Departamento nutarimo matyti, jog buvo įvertintos tos Bendrovės atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad: pareiškėjas Įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių pažeidimus padaro antrą kartą per vienerius metus (įsiteisėjusiu Departamento 2013 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. ATK2-96/13 pareiškėjas buvo nubaustas už Įstatymo 17 straipsnio 1, 5 dalyse numatytus pažeidimus); už Įstatymo 17 straipsnio 1, 5 dalių pažeidimus Bendrovei jau ne kartą buvo taikytos ekonominės sankcijos (2013 m. spalio 3 d. nutarimas Nr. ATK2-165/13 (neįsiteisėjęs), 2013 m. gegužės 27 d. nutarimas Nr. ATK2-93/13, 2012 m. kovo 22 d. nutarimas Nr. ATK2-65/12, 2012 m. vasario 15 d. nutarimas Nr. ATK2-31/12, 2012 m. sausio 26 d. nutarimas Nr. ATK2-19/12, 2012 m. sausio 5 d. nutarimas Nr. ATK2-04/12, 2010 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 3K10/59, 2010 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 3K10/26, 2008 m. spalio 23 d. priimtas nutarimas Nr. 3K08/260)).

Pareiškėjo teigimu, minėtos aplinkybės neįrodytos jokiais byloje esančiais įrodymais. Tačiau šie Bendrovės teiginiai yra nepagrįsti bei klaidinantys. LITEKO duomenų bazės duomenimis, pareiškėjas ne kartą buvo baustas už Įstatymo 17 straipsnyje nustatytų draudimų pažeidimus, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimais jo skundo reikalavimai buvo atmesti (administracinės bylos Nr. I-2958-365/2012, Nr. I-2679-1680/2012, Nr. I-2679-1680/2012, Nr. I-2679-1680/2012). Teismas įvertinęs tai, kad Bendrovės pajamos iš prekybos tabako gaminiais yra labai didelės (2012 m. bendroji metinė prekybos tabako gaminiais apyvarta viršijo 134 milijonus litų), pripažino, jog pareiškėjui Departamento nutarimais skiriamos ekonominės sankcijos nėra veiksmingos ir atgrasios.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Bendrovės patarytų pažeidimų pobūdį bei mastą (su draudžiama reklama buvo parduoti net 474 710 pakeliai cigarečių), padarymo aplinkybes, tai, kad pareiškėjas už Įstatymo 17 straipsnio pažeidimus baudžiamas ne pirmą kartą, o jo bendroji metinė prekybos tabako gaminiais apyvarta yra labai didelė, priėjo išvadą, kad paskirtoji bauda savo griežtumu nelaikytina neproporcinga ar akivaizdžiai per didelė padarytiems teisės pažeidimams. Teismas konstatavo, kad Departamento 2013 m. lapkričio 21 d. nutarime faktinės aplinkybės vertintos ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos taikytos tinkamai, minėtas sprendimas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimai jį panaikinti ar pakeisti yra atmestini.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo reikalavimai atmesti, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje byloje gali būti išspręstas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjui pateikus prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu po teismo sprendimo.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – panaikinti Departamento 2013 m. lapkričio 21 d. nutarimą Nr. ATK2-193/13; teismui nusprendus taikyti pareiškėjui administracinę atsakomybę už Įstatymo reikalavimų nesilaikymą, prašo pareiškėjui taikyti administracinę atsakomybę tik pagal Įstatymo 17 straipsnio 5 dalį, ir todėl atitinkamai pakeisti teismo sprendimo dalį dėl 20 000 Lt dydžio baudos paskyrimo, sumažinant pareiškėjui skiriamą baudą iki Įstatymo 26 straipsnio 10 dalyje numatytos sankcijos; priteisti iš atsakovo Departamento pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant šią bylą apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Informacija, kuri buvo pateikta skrajutėse, negali būti laikytina tabako gaminių reklama, bet priešingai, šios informacijos pateikimu pareiškėjas realizavo savo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje laiduotą teisę į informacijos (saviraiškos) laisvę ir užtikrino vartotojų teisę gauti teisingą ir visapusišką informaciją apie rinkoje siūlomas prekes ir paslaugas.

2. Tabako gaminių reklama gali būti pripažįstama tik tokia informacija, kuri turi skatinamąjį poveikį, kuris pasireikštų tiesioginiu ar netiesioginiu skatinimu įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. vasario 13 d. nutarime nurodė, kad reklama yra informacija, tačiau ne kiekviena informacija yra reklama. Tabako gaminių reklamos draudimas apima tik tam tikros rūšies informacijos draudimą. Konstitucinis Teismas nurodė, kad skleidžiama informacija gali būti pripažįstama tabako gaminių reklama tik jeigu: pirma, skleidžiama informacija yra apie tabako gaminius, antra, ši informacija yra tiesiogiai ar netiesiogiai skatinanti įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius (skatinamasis informacijos poveikis vartotojų sprendimui dėl sandorio). Informacija apie pasikeitusį „Bond Street“ cigarečių pakelį bei nepasikeitusį šių tabako gaminių skonį ir kainą, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neskatino įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminių.

3. Skatinamasis poveikis įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius, kaip būtina informacijos savybė, siekiant skleidžiamą informaciją pripažinti tabako gaminių reklama, privalo pasireikšti kaip galimas poveikis informacijos adresato ekonominiam elgesiui. Pareiškėjas platindamas skrajutes, pirma, tik informavo „Bond Street“ cigarečių vartotojus apie pasikeitusį šių cigarečių pakelio dizainą, ir kad šių cigarečių skonis ir kaina liko nepakitę, antra, šios informacijos pateikimu jokiu būdu vartotojai nebuvo skatinami vartoti ir/ar įsigyti šių tabako gaminių, kadangi nebuvo pateikta jokios vartojimui (vartotojų ekonominiam elgesiui) įtaką darančios informacijos, t. y. informacija buvo pateikta po produkto įsigijimo, todėl logiška, kad informacija negalėjo paskatinti pirkti, nes produktas jau buvo nupirktas. Teismas sprendime nepateikė jokių aplinkybių, kurios pagrįstų, bei įrodymų, kurie įrodytų, kad skrajutėse pateikta informacija apie nepasikeitusią šių tabako gaminių kainą ir skonį bei apie pasikeitusį tabako gaminio pakelio dizainą galėtų paskatinti vartotojus įsigyti ir (ar) vartoti (daugiau) konkrečios rūšies tabako gaminių.

4. Vien pats informacijos apie tabako gaminius pateikimo faktas, nevertinant pateikiamos informacijos turinio, tikslo bei galimo poveikio, negali būti laikomas tabako gaminių reklama, nes, kaip minėta, pagal Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną, ne bet kokia informacija apie tabako gaminius yra laikytina tabako gaminių reklama. Priešingai nei LVAT 2009 m. balandžio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-433/2009, pareiškėjo skrajutėse pateikiama informacija „Bond Street“ cigaretės nebuvo išskiriamos iš kitų tabako gaminių. Skrajutėse nebuvo nurodoma, kad šie tabako gaminiai yra geresni ar mažiau žalingi už kitus tabako gaminius. Kadangi pareiškėjo skrajutėse nurodyti teiginiai yra visiškai objektyvi ir neutrali informacija, kuri neturi galimo skatinamojo poveikio, jie negali būti pripažinti tabako gaminių reklama. Apelianto nuomone, nurodymas, kad nepasikeitė nei tabako gaminio skonis, nei kaina, negali būti vertinamas kaip privalumas, išskiriantis šį tabako gaminį iš kitų, kadangi, kaip ir nurodoma skrajutėje, tabako gaminys lieka toks, koks ir buvo, t. y. nepasikeitęs, nesumažinta kaina ir nepagerintu skoniu. Be to, vien informacijos pateikimas, kad pasikeitė tabako gaminio pakelio dizainas, taip pat negali būti vertinamas kaip reklaminės informacijos, skatinančios įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius, pateikimas. Tabako gaminių vartotojas įsigydamas šį konkretų tabako gaminį pastebi, kad yra pasikeitusi šio tabako gaminio pakuotė, todėl vartotojui gali kilti klausimas, ar nėra pasikeitusi šio gaminio kaina ir skonis. Tokiu būdu apeliantas tik užtikrina, kad pamatęs pasikeitusią vartojamo tabako gaminio pakuotę vartotojas būtų informuotas, jog nepasikeitė šio tabako gaminio skonis ir kaina, t. y. esminė tabako gaminio savybė bei kaina. Teismas nukrypo nuo Konstitucinio Teismo ir LVAT suformuotos praktikos Įstatymo nuostatų aiškinimo ir taikymo bylose.

5. Teismas, nepateikdamas jokių argumentų, konstatuoja, kad informacija apie tabako gaminius tiek savo turiniu, tiek pateikimo būdu laikytina Įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatyta draudžiama reklama. Kadangi pareiškėjo skrajutėse pateikta informacija yra susijusi su vartotojų informavimu apie pasikeitusį „Bond Street“ cigarečių pakelio dizainą bei nepakitusią šių tabako gaminių kainą ir skonį, darytina išvada, kad pareiškėjas platindamas skrajutes su ginčo informacija nepažeidė Įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje ir 17 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų.

6. Teismas sprendime turėjo įvertinti ir pasisakyti dėl pareiškėjui Konstitucijos garantuojamos saviraiškos laisvės ir jos ribojimo Įstatymo 17 straipsnio pagrindu teisėtumo, tačiau apsiribojo išvada, kad ginčo santykiai neturi nieko bendro su Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta saviraiškos laisve ir todėl ši laisvė ginčo santykiams yra teisiškai nereikšminga. Pripažinus pareiškėjo skelbiamą informaciją tabako gaminių reklama ir nepripažinus, kad atsakovas nutarimu neteisėtai ir nepagrįstai apribojo pareiškėjo saviraiškos laisvę, demokratinėje visuomenėje susidarytų nepateisinama situacija, kai ūkio subjektui gaminančiam ir (ar) platinančiam tabako gaminius būtų draudžiama skleisti bet kokią visuomenei ar tam tikrai jos daliai aktualią informaciją (t. y. ne tabako gaminių reklamą), o pilnamečiai tabako gaminių vartotojai būtų diskriminuojami, nes jų teisė gauti informaciją būtų nepagrįstai apribota.

7. Teismas visiškai nepagrįstai pareiškėjo elgesį kvalifikavo ne tik pagal Įstatymo 17 straipsnio 5 dalį, bet papildomai taikė ir kitą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą, tokiu būdu pritaikydamas dvigubą administracinę atsakomybę už tą patį veiksmą. Tai reiškia, kad priimdamas sprendimą ir paskirdamas pareiškėjui 20 000 Lt ekonominę sankciją teismas pažeidė vieną svarbiausių teisės principų non bis in idem, reiškiantį, kad asmeniui negali būti taikoma dviguba atsakomybė už tą patį pažeidimą.

Pareiškėjo veiksmai teismo visiškai nepagrįstai buvo kvalifikuoti kaip Įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių pažeidimas, nes pareiškėjo veiksmai apsiribojo ginčo skrajučių platinimu tabako gaminių „Bond Street“ pakeliuose. Įstatymo 17 straipsnio 5 dalies įtvirtintos teisės normos yra specialiosios Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios teisės normos, draudžiančios tabako gaminių reklamos sklaidą, atžvilgiu. Todėl ir atsakomybė už Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tabako gaminių reklamos draudimo pažeidimą gali būti nustatoma tik atsižvelgiant į Įstatymo 26 straipsnio 9 dalyje numatytas administracinės atsakomybės ribas.

Atitinkamai, tai reiškia, kad jei asmuo atliko veiksmus, kurie yra kvalifikuotini pagal Įstatymo 17 straipsnio 5 dalį, kurioje įtvirtinti specialūs informacijos pateikimo reikalavimai, tokiam asmeniui gali būti pritaikyta atsakomybė tik pagal Įstatymo 26 straipsnio 10 dalį. Kitaip tariant, jei asmuo pažeidė specialius informacijos apie tabako gaminius pateikimo reikalavimus, tai jo veiksmai turi būti vertinami bei atsakomybė taikoma pagal specialioje teisės normoje numatytas taisykles, tačiau bet kuriuo atveju tai reiškia, kad asmeniui pažeidus tik vieną konkretų Įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą informacijos apie tabako gaminius pateikimo reikalavimą, šio asmens veiksmai negali būti papildomai vertinami ir pagal bendrą teisės normą, įtvirtinančią atsakomybę už tabako gaminių reklamos sklaidos draudimo pažeidimą.

Remiantis visuotinai žinoma bendros ir specialios teisės normos kolizijos taisykle lex specialis derogat legi generali, darytina išvada, kad asmens veiksmai abejų teisės normų (Įstatymo 17 str. 1 d. ir 17 str. 5 d.) atžvilgiu galėtų būti kvalifikuojami ir todėl jam taikomos administracinės atsakomybės dydis galėtų būti nustatomas pagal abi Įstatymo 26 straipsnio 9 ir 10 dalyse įtvirtintas taisykles tik tuo atveju, jei asmuo kartu su veiksmais, kuriais pažeidžiami Įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti informacijos apie tabako gaminius pateikimo reikalavimai, būtų atlikęs ir kitus veiksmus, kurių nenumato jokia kita Įstatyme įtvirtinta speciali taisyklė, ir todėl jie turėtų būti kvalifikuojami pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrą tabako gaminių reklamos draudimo pažeidimą.

Tokį aiškinimą pagrindžia ir Konstitucinio Teismo bei LVAT suformuota praktika (Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 29 d., 2000 m. spalio 18 d., 2008 m. sausio 7 d. nutarimai, LVAT 2010 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1286/2010, 2012 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-401/2012).

Atsakovas Departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti galioti.

Atsakovas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą, procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo naujų motyvų, kodėl pirmosios instancijos teismo išvados ir sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Pareiškėjas ginčija Įstatymo 17 straipsnio 1, 5 dalių pažeidimus vadovaudamasis subjektyviu teisės aktų taikymu ir aiškinimu. Teismas, vertindamas byloje esančias aplinkybes, nepažeidė nei materialinės, nei procesinės teisės normų, vadovavosi teismų praktika.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliaciniame skunde yra pateikiamas keletas esminių momentų, apelianto nuomone, lemiančių kitokį sprendimą nei priėmė pirmosios instancijos teismas. Tvirtinama, jog informacija pateikta skrajutėse nebuvo reklama ir padarytos veikos kvalifikavimas buvo galimas tik pagal Įstatymo 17 straipsnio 5 dalį, už ką numatyta ir mažesnė bauda.

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d.) buvo išdėstyta, kad Lietuvos Respublikoje tabako gaminių reklama, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, taip pat paslėpta tabako gaminių reklama draudžiama.

Įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje buvo pasisakyta, jog šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją leidžiama pateikti tik kartu su išdėstytais tabako gaminiais. Ji negali būti pateikiama lankstinukuose, skrajutėse ir kitokiomis reklamos priemonėmis, skirtomis vartotojams išsinešti; be to, tabako gaminių prekybos vietose draudžiama pateikti tabako gaminių ar jų pakuočių imitacijas ir atvaizdus. Tabako gaminių prekybos vietose apie tabako gaminius negali būti pateikiama jokia kita šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nenustatyta vaizdinė ar grafinė informacija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išplėstinės teisėjų kolegijos sudėtyje 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A822-2263/2012) atliko Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1, 3 ir 5 dalių nuostatų aiškinimą.

Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri aiškinta ką tik paminėtoje nutartyje, visiškai sutampa su ginčui spręsti taikytina Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostata.

Tokia pati situacija yra ir dėl Įstatymo 17 straipsnio 5 dalies.

Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Teisėjų kolegija nagrinėjantį šią administracinę bylą turi paisyti ką tik nurodytos nuostatos bei laikytis formuojamos praktikos tais pačiais teisiniais klausimais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartyje fiksuota, jog „<...> Tabako kontrolės įstatymas detaliai nereglamentavo informacijos apie tabako gaminius skleidimo formos ir jos skleidimo priemonių, nustatydamas, jog ši informacija gali būti skleidžiama bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis. Be to, nurodytos skleidžiamos informacijos kvalifikavimas kaip tabako reklamos tiesiogiai susietas su šios informacijos paskirtimi – tiesiogiai ar netiesiogiai skatinti įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius. Todėl, kiekvienu atveju vertinant, ar atitinkama skleidžiama informacija yra tabako reklama, turi būti nustatyta, kad tokios informacijos paskirtis arba padarinys yra skatinti įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius“. Minimoje byloje buvo nuspręsta, kad konkrečių tabako gaminių išskyrimu iš esmės yra skatinama juos įsigyti ir (ar) vartoti, o toks informacijos skleidimas patenka į Tabako kontrolės įstatyme įtvirtintą tabako reklamos sąvoką.

Tikrinamoje administracinėje byloje cigarečių pakuotėse esančiose skrajutėse nurodymas „Nuo šiol Bond Street / naujame pakelyje / Cigarečių skonis ir kaina išlieka nepakitę“ (viena pusė), o kitoje pusėje – tamsiai mėlyname fone viršuje pateiktos baltos žaliuzės, po jomis minėtas cigarečių „Bond Street Special“ pakelis, apačioje baltame fone pateiktas užrašas „Rūkymas sukelia priklausomybę – nepradėk!“ - ne kas kita kaip konkrečių tabako gaminių platintojo produkcijos įsigijimo ir (ar) vartojimo skatinimas. Taip kitų tabako gaminių atžvilgiu yra parodomas aptariamų rūkalų pranašumas, didesnis patrauklumas, o tai aiškiai yra draudžiama, nes tai tabako gaminių reklama. Aptariama faktinė situacija iš principo yra analogiška administracinėje byloje Nr. A822-2263/2012 buvusiai faktinei situacijai, todėl pirmosios instancijos padaryta bei dabar daroma išvada, nesant kitų objektyvių aplinkybių, ta pati – pateikta informacija atitiko reklamos sąvoką ir niekaip neprasilenkia su Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta saviraiškos laisve. Bendrovei teisėtai bei pagrįstai inkriminuotas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

Neturi teisinės reikšmės aplinkybė, jog realiai reklama atlikta po cigarečių pakelių įsigijimo, nes, pirma, tokia informacija nukreipta į jau vartojantį tabako gaminius asmenį bei skatina nenutraukti jų įsigijimo ir (ar) vartojimo, antra, skrajutės, atsiejama cigarečių pakelio dalis, iki jas išmetant ar panašiai, turint omenyje jų kiekį, preziumuotina pateko ir dar nepradėjusiems vartoti tabako gaminių asmenims, tokiu būdu atliekant tiesioginę savo paskirtį – patalpinta jose informacija reklamuoti tabako gaminius.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartyje buvo pasisakyta ir dėl teisinio kvalifikavimo kartu tiek pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, tiek pagal Įstatymo 17 straipsnio 5 dalį, ir pabrėžta, jog nutarime pagrįstai buvo konstatuota, kad atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatas, kaip ir šiuo atveju buvo inkriminuota bei dėl to keliamas ginčas.

Tikrinamoje administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad skrajutėse pagal Įstatymo 17 straipsnio 3 dalį leistina apie tabako gaminius informacija, pateikta ne su kartu išdėstytais tabako gaminiais, o skrajutėse. Pastarojo būdo draudimas akivaizdžiai įtvirtintas Įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje, todėl ir šis apeliacinio skundo argumentas, t. y. argumentas dėl Bendrovės veikos kvalifikavimo tik pagal Įstatymo 17 straipsnio 5 dalį yra atmestinas.

Teisėjų kolegija tvirtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartyje analizuota faktinė situacija ir šioje administracinėje byloje esanti faktinė situacija iš principo yra identiškos, todėl ir teisinės kvalifikacijos, nesant objektyvių priežasčių, skirtis negali. Tiek pirmiau išnagrinėtoje, tiek šioje administracinėje byloje buvo: 1) išskirti konkretūs tabako gaminiai bei 2) apie juos pateikta leistina informacija ne kartu su išdėstytais tabako gaminiais, 3) vienu veiksmu. Pirmu atveju pakabinta lentelė, antruoju, t. y. šiuo atveju, platintos skrajutės.

Apeliaciniame skunde buvo išreikštas prašymas mažinti skiriamą baudą, bet jis sietas su keistinu priešingos teisei veikos kvalifikavimu. Kadangi pastarasis momentas pripažintas teisiškai nepagrįstu, apeliacinės instancijos teismui paneigtina pareiga pasisakyti paskirtos baudos mažinimo aspektu.

Dėl išdėstytų priežasčių apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas be pakeitimų.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o UAB „PHILIP MORRIS BALTIC“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius