A-11-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-11-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01633-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2; 9.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo G. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui G. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu (b. l. 4–8) priteisti iš atsakovo G. S. (toliau – ir atsakovas) 1 096,30 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos.

Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (pakeistas 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426 ir 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330) buvo patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kuriuose nustatyta, jog už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas pareiškėjas, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu pareiškėjui suteikta teisė organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų.

Paaiškino, kad rinkliavos objektas siejamas su teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) tam tikrą teisę, o ne gauti paslaugas, privalo sumokėti vietinę rinkliavą. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos imperatyviai nustato, jog atliekų turėtojas, perduodamas atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas. Nuostatuose įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos dydis konkrečiam mokėtojui siejamas ne su atliekų turėtojo faktiškai sukauptomis atliekomis, bet su jo turimu nekilnojamuoju turtu, jo dydžiu ir naudojimo paskirtimi. Atsakovas vietine rinkliava apmokestintas už laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą paskaičiuota pagal nuosavybės teise priklausančio turto plotą ir pagrindinę tikslinę objekto naudojimo paskirtį. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše minimų patalpų paskirtis – butas, todėl atsakovą apmokestinant vietine rinkliava, pritaikytas gyvenamosios paskirties pastatams taikomas tarifas. Pažymima, kad atsakovui buvo siunčiami pranešimai, tačiau jis į juos nereagavo ir vietinės rinkliavos nesumokėjo, todėl už minėtą laikotarpį susidarė įsiskolinimas.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą (b. l. 16–20) prašo jo netenkinti.

Nurodė, kad name, kuriame yra jo butas, yra įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija „Miško vartai“. Konteinerius su komunalinėmis atliekomis pagal grafiką išveža UAB „Specialus autotransportas“. DNSB „Miško vartai“ moka UAB „Specialusis transportas“ už šiukšlių išvežimą, todėl vietinės rinkliavos rinkimas ir reikalavimas ją sumokėti į pareiškėjo sąskaitą yra neteisėtas. Tokiu būdu Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos politikai padeda privačios bendrovės turtėjimui. Be to, Konkurencijos taryba dar 2008 m. gruodžio 29 d. įpareigojo pakeisti ribojančias nuostatas, susijusias su regioninių atliekų tvarkymo centrų veikla, tačiau šis nutarimas neįgyvendintas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 31 d. sprendimu (b. l. 134‑138) pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė jam iš atsakovo 1 096,30 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (pakeistas 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426 bei 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330) patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatai bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-81 (pakeistas 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-370) patvirtintos Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Pagal teisinį reglamentavimą vietinės rinkliavos dydis yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu. Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimams, kuriuose imperatyviai pabrėžta, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai.

Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog atsakovui nuo 1998 m. balandžio 2 d. nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Pagal Nuostatuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas, t. y. turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Duomenų, kad atsakovas nustatyta tvarka būtų kreipęsis dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą taikymo, byloje nėra. Pažyma apie skolą dėl vietinės rinkliavos patvirtina, kad atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sudaro 1 096,30 Lt. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą atsakovo turėtų patalpų paskirtis – butas, todėl atsakovą apmokestinant vietine rinklia pritaikytas gyvenamosios (trijų ir daugiau butų (daugiabučiame) gyvenamajame name) paskirties pastatams taikomas tarifas.

Pažymėjo, kad atsakovas kėlė abejones dėl visos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos pagrįstumo, pareiškėjo įsteigimo ekonominio tikslingumo ir naudingumo bei vietinės rinkliavos apskaičiavimo būdo teisingumo. Šiuo aspektu teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Be to, 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu pareiškėjui Klaipėdos miesto savivaldybės administracija suteikė teisę organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Nuostatų pagrindu pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinę rinkliavą ir ją administruoti. Minėtų norminių administracinių aktų teisėtumas nėra nuginčytas, todėl jie laikytini teisėtais ir yra privalomi visiems komunalinių atliekų tvarkymo sistemos subjektams.

Pažymėjo, kad atsakovas nesutikimą su pareiškėjo prašymo reikalavimu grindė ir tuo, jog (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, daugiabučio namo savininkai yra įsteigę DNSB „Miško vartai“, kuri kiekvieną mėnesį sumoka už komunalinių atliekų išvežimą, taip pat pateikė pažymą, patvirtinančią, kad jis įsiskolinimų bendrijai neturi. Teismui pateiktose sąskaitose–faktūrose nurodyta, kad DNSB „Miško vartai“ moka UAB „Specialusis autotransportas“ už šiukšlių išvežimą pagal sutartį, kas yra laikytina komunaline paslauga Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Tačiau pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyta, jog atsakovas sprendime nurodytu laikotarpiu prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nėra įvykdęs, pareiškėjo prašymas tenkintas ir 1 096,30 Lt įsiskolinimo suma pareiškėjui priteista.

III. Atsakovas, nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 31 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 140–146), kuriuo, be kita ko, prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Nurodo, kad pareiškėjas savo prašymą grindė oficialiai teismui nepateiktais ir nepaskelbtais dokumentais (pavyzdžiui, koncesijos sutartimi). Atsakovas prašė šiuos įrodymus išsireikalauti teismą. Be to, į administracinę bylą turėjo būti įtraukti Klaipėdos miesto savivaldybė, UAB „Specialus autotransportas“ ir DNSB „Miško vartai“.

Teigia, kad nagrinėjama byla buvo teisminga Klaipėdos miesto apylinkės teismui, nes su prašymu į teismą kreipėsi ne Klaipėdos miesto savivaldybė, kuriai atsakovas sutiktų sumokėti vietinę rinkliavą. Faktiškai Klaipėdos mieste, Miško kvartale atliekų surinkimo paslaugas teikia UAB „Specialus autotransportas“, UAB „Econovus“, tokiu būdu pareiškėjas praturtėjo, be to, jis savivaldybei sumokėjo tik 25–30 proc. surinktų pajamų iš padidintų sąskaitų. Pareiškėjo atžvilgiu yra pradėti įvairūs tyrimai ir teisminiai ginčai.

Pažymi, kad 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartis Nr. JA-831 neįregistruota, prieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsniui (tai konstatuota Konkurencijos tarybos 2008 m. gruodžio 24 d. nutarime Nr. 2S-27) ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsniui (tai konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010).

Mano, kad būtina išsireikalauti iš pareiškėjo ir iš Klaipėdos miesto savivaldybės finansinius dokumentus dėl atsiskaitymo už vietinės rinkliavos surinkimą 2008–2013 m. laikotarpiu.

Taip pat nurodo aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas ir atsakovo atsiliepimas į pareiškėjo prašymą.

Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 151–152) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje sprendžiamas ginčas dėl 1 096,30 Lt dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovo G. S. už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d..

Nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas ir atliekų tvarkymo įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) CK 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.

Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Byloje nagrinėjamu laikotarpiu galiojusios Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų redakcijos (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 sprendimas Nr. T2-80; 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. T2-426; 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. T2- 330) numatė, kad vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamo turto savivaldybės teritorijoje.

Byloje nustatyta, kad atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, turi jam nuosavybės teise priklausantį butą daugiabučiame name. Ši aplinkybė atitinka aptarto teisinio reguliavimo sąlygą, nustatančią, kad atsakovas yra šios rinkliavos subjektas, t. y., kad jam tenka pareiga mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą.

Šių aplinkybių atsakovas iš esmės ir neginčija, tačiau savo nesutikimą mokėti šią rinkliavą grindžia tuo, kad jo butas randasi daugiabučiame name, kuriame yra įsteigta daugiabučių namų savininkų bendrija „Miško vartai“. Ši bendrija su UAB „Specialusis transportas“ yra sudariusi šiukšlių išvežimo sutartį, pagal kurią namo gyventojai, o taip ir jis, atsakovas, šalina šiukšles teisės aktų nustatyta tvarka. Už šią paslaugą bendrija sumoka atitinkamas sumas UAB „Specialusis transportas“, kurias (sumas) bendrijai atlygina namo gyventojai. Teigia, kad tokiu būdu, jis, atsakovas, sumoka vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes iš jo reikalaujama pakartotinai sumokėti rinkliavą.

Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 9-11; 27 punktus (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcija) daugiabučių namų savininkų bendrija gali būti atskiru savarankišku šios rinkliavos subjektu, apjungiančiu daugiabučio namo savininkus. Tačiau, kad bendrija taptų šios rinkliavos subjektu, ji turėjo išreikšti tokį pageidavimą bei turėjo būti nustatyta tvarka įregistruota vietinės rinkliavos mokėtoju.

Byloje duomenų, kad daugiabučių namų savininkų bendrija „Miško vartai“ yra šios rinkliavos mokėtojas, nepateikta.

Be to, iš į bylą pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų matyti, kad ši bendrija UAB „Specialusis transportas“ mokėjo už šiukšlių išvežimo paslaugas laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2008 m. liepos mėnesio, t. y., tuo laikotarpiu už kurį iš pareiškėjo nėra reikalaujama sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatuose nustatytą reglamentavimą, ši rinkliava turėjo būti sumokėta į pareiškėjo sąskaitą, kai tuo tarpu iš minėtų PVM sąskaitų-faktūrų matyti, kad daugiabučių namų savininkų bendrija „Miško vartai“ lėšas mokėjo UAB „Specialusis transportas“.

Apibendrinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, o tuo pačiu nepaneigė pareiškėjo teiginių, jog byloje nagrinėjamu laikotarpiu atsakovas nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kurią privalo sumokėti.

Nepagrįsti ir kiti atsakovo argumentai dėl byloje galimai padarytų procesinių pažeidimų ir pan..

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą administracinių teismų kompetencijai yra priskirtos bylos dėl rinkliavų sumokėjimo, todėl priešingi šiuo klausimu atsakovo argumentai yra nepagrįsti.

Atitinkamai pagal Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatuose nustatytą reglamentavimą pareiškėjui yra pavesta tvarkyti šios rinkliavos apskaitą bei išieškoti šią rinkliavą iš ją nesumokėjusių asmenų. Tai lemia, kad pareiškėjas turi subjektinę teisę reikalauti sumokėti šią rinkliavą iš ją nesumokėjusių asmenų. Iš teismo sprendimo matyti, kad juo nebuvo išspręsti kitų asmenų, išskyrus pareiškėją ir atsakovą, subjektinių teisių klausimai. Dėl ko atsakovo teiginiai, kad teismas neįtraukęs į bylą Klaipėdos miesto savivaldybės, daugiabučių namų savininkų bendrijos „Miško vartai“ ir UAB „Specialusis transportas“, esminiai pažeidė šių subjektų teises, yra nepagrįsti taip pat (ABTĮ 142 str. 2 p.).

Kiti atsakovo argumentai dėl Koncesijos sutarties, kuria buvo įsteigtas pareiškėjas, neteisėtumo ir pan., yra nesudarantys šios bylos nagrinėjimo dalyko, nes tuo klausimu teismui nėra nustatyta tvarka pateiktas skundas (ieškinys), t. y., nustatyta tvarka nėra pradėtas nagrinėti toks materialinis teisinis reikalavimas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.“ Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad žodinis bylos procesas apeliacinėje instancijoje yra išimtis iš bendros taisyklės (rašytinio proceso). Tam, kad ši išimtis būtų taikoma, turi egzistuoti atitinkamos aplinkybės, liudijančios apie poreikį byloje išsiaiškinti bei ištirti papildomas bylai reikšmingas aplinkybes, arba siekiant užtikrinti šalių procesines teises.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde suformulavo prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, tačiau išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą bylą nagrinėti išimtine – žodinio proceso tvarka, nenurodė. Dėl šios priežasties šis pareiškėjo prašymas netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo G. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys