AS-525-198-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS525-198/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06654-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Kauno apygardos prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2013 m. rugsėjo 27 d. administracinį aktą Nr. 1S-305; 2) įpareigoti Tarnybą teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo atsakyti į pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 8 d. prašymą bei atlikti prašyme reikalautus veiksmus.

Paduotas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, todėl teismas 2013 m. lapkričio 18 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2014 m. sausio 17 d. skundo trūkumams pašalinti: 1) paaiškinti, į kokią konkrečią bylą yra pateikta atsakovo 2012 m. birželio 5 d. išvada Nr. 96TPK-392 ir, ar priimtas teismo sprendimas toje byloje; 2) paaiškinti, kokias konkrečiai pareiškėjo teises ar įstatymų saugomus interesus ir kaip pažeidžia ginčijamas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2013 m. rugsėjo 27 d. administracinis aktas Nr. 1S-305; 3) nurodyti, kaip pareiškėjo teisės bei teisėti interesai būtų apginti tenkinus pareiškėjo reikalavimus, t. y. kaip konkrečiai pakistų susiklostę materialiniai teisiniai santykiai ir kokios konkrečiai pareiškėjo teisės ar įstatymų saugomi interesai būtų apginti.

Vykdydamas teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį, pareiškėjas teismui pateikė patikslintą skundą, kuriame paaiškino, kad Tarnybos atsisakymas atlikti prašomus veiksmus pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus įvairiose baudžiamosiose, administracinėse, administracinio teisės pažeidimo bylose. Be to, nurodė, kad ginčijamas aktas pažeidžia pareiškėjo teises įrodinėjimo procese, o reikalavimų tenkinimas apsaugotų jį nuo diskriminacijos ir teisių pažeidimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. J. skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka. Nutarė nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti V. J.. Taip pat nutarčiai įsiteisėjus, J. G. grąžinti sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.

Teismas darė nuorodas į ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 22 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečioms asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Taip pat pažymėjo, kad iš aktualios bei dominuojančios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-749/2013).

Teismas vertino, kad iš pateikto skundo, patikslinto skundo ir jų priedų matyti, kad ginčas kilo dėl to, jog pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą, prašydamas pateikti 10 egzempliorių atsakovės 2012 m. birželio 5 d. išvados Nr. 96TPK-392, nurodyti, ar 2012 m. liepos 27 d. kaltinamajame rašte nurodyta minėta specialisto išvada yra galiojanti, ir suformulavo kitus su minėta atsakovo specialisto išvada susijusius klausimus / prašymus. Pareiškėjas nesutiko su Tarnybos pateiktu atsakymu į jo prašymą ir prašo teismo panaikinti Tarnybos 2013 m. rugsėjo 27 d. aktą ir įpareigoti ją atlikti prašomus veiksmus. Teismas, įvertinęs skundžiamo akto turinį, darė išvadą, kad šis raštas, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie galimybes susipažinti su prašoma specialisto išvada ir jos vertinimu, ekspertizės atlikimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus ir aptarnavimo institucijoje tvarką, yra informacinio pobūdžio ir jokių teisių ir pareigų pareiškėjui tiesiogiai nesukuria. Pažymėta, kad pareiškėjas patikslintame skunde labai abstrakčiai ir nekonkrečiai nurodė, kad ginčijamas aktas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Tačiau teismas, atsižvelgęs į ABTĮ reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatavo, kad pareiškėjo skundžiamas Tarnybos aktas nagrinėjamos administracinės bylos kontekste nėra administracinis aktas, nes jame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjo atžvilgiu, jis nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių pareiškėjo teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje, todėl reikalavimas dėl minėto sprendimo panaikinimo nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Nutartyje taip pat nurodyta, kad J. G. už V. J. paduotą skundą sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį, todėl, atsisakius priimti skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas. J. G. išaiškinta, kad žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi (ABTĮ 42 str. 2 d.).

III. Pareiškėjas V. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartį ir perduoti klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Teigia, kad teismas neįsigilino į skudo, pateikto po trūkumų šalinimo, esmę, neatskleidė bylos esmės. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo reikalavimus ir nepagrįstai juos siejo tik su Tarnybos išvada Nr. 96TPK-392, nors pareiškėjas pateikė taip pat ir reikalavimą pakeisti Teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo nuostatas, pareiškėjo ir kitų asmenų nepriimti stacionare be visos bylos medžiagos ir teismo nutartyje nurodytų dokumentų (medicininių). Nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 18 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-67-738/2013 pareiškėjui paskyrė pakartotinę teismo psichiatrinę, psichologinę ekspertizę atsakovo institucijoje. Todėl teismas turėjo, tačiau nepagrįstai neišsireikalavo šios bylos, nevertino jos medžiagos, nenustatė, kad pareiškėjo skundžiamas atsakovo aktas jam (pareiškėjui) turi teisines pasekmes – neteisėtai apriboja jo teises į informacijos gavimą, į nediskriminavimą dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų vykdomo piktnaudžiavimo psichiatrija pareiškėjo atžvilgiu dėl pareiškėjo politinių pažiūrų, įsitikinimų, pilietinės pozicijos. Teismas nepagrįstai pareiškėjo skundžiamo akto nelaiko administraciniu. Teigia, kad atsisakymas atlikti veiksmus, patvarkymus liečia pareiškėją tiesiogiai, panaikina jo teisę į nediskriminavimą, nurodytų teisės aktų nepažeidinėjimą, pareiškėjo interesus būti nepersekiojamam prisidengiant psichiatrija. Teigia, kad aiškiai ir konkrečiai nurodė, kaip ginčijamas aktas pažeidžia jo teisėtus interesus. Nurodo ABTĮ nuostatas, kurias teismas pažeidė priimdamas skundžiamą nutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Atsisakymą priimti pareiškėjo skundą teismas motyvavo tuo, kad Tarnybos raštas, kurį pareiškėjas prašo panaikinti, yra informacinio pobūdžio ir jokių teisių ir pareigų pareiškėjui tiesiogiai nesukuria; skundžiamas raštas nėra administracinis aktas, nes jame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjo atžvilgiu, jis nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių pareiškėjo teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje.

Teismo sprendimas atsisakyti priimti skundą, nustačius, jog ginčijamas aktas yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui teisių pasekmių nesukelia, yra teisėtas, atitinka teisės aktų nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nepripažįstami informacinio, taip pat aiškinamojo pobūdžio dokumentai (pvz., 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011; 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-779/2011; 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-671/2011).

Vis dėlto minėta taisyklė (dėl to, jog kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti) turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (pvz., 2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008; 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-278/2006). ABTĮ 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra abejonė ar galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo, ginčas nagrinėjamas teisme. Viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, inter alia jo pavadinimas. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Todėl kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010).

Atsižvelgiant į tai, sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo, vertintina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo prašomas panaikinti atsakovo raštas yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi 2013 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjo prašymo (b. l. 7−8), atsakymas į kurį ir yra skundžiamas Tarnybos raštas Nr. 1S-305 (b. l. 6), bei pastarojo rašto turinį, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad skundžiamas raštas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, yra informacinio pobūdžio.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Tarnyba skundžiamu sprendimu, nors ir nepatenkino pareiškėjo prašymo į kiekvieną jo prašymo punktą atsakyti atskirai pagal numeraciją, paaiškino pareiškėjui, kad remiantis teisės aktų reikalavimais prašomos išvados nuorašų pateikti negali, kartu informavo apie galimybes susipažinti su specialisto išvada, apie teismo atliekamą tokios išvados vertinimą, apie prašymų nagrinėjimo institucijose tvarką ir aptarnavimo institucijoje tvarką, teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimo tvarką reglamentuojantį teisės aktą, šiuo metu vykdomą jo naujos redakcijos rengimą, pažymėjo, kad pareiškėjo pastabos ir pasiūlymai dėl teisės aktų, reglamentuojančių teismo psichiatrijos ekspertizės aplikimą, tobulinimo bus išnagrinėtos ir įvertintos, t. y., atsakė į pareiškėjo pirminiame skunde suformuluotus prašymus, pateikė informaciją, paaiškino, kodėl negali patenkinti konkrečių pareiškėjo prašymų. Akivaizdu, jog šis raštas yra informacinio, aiškinamojo pobūdžio, pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukėlė − nepažeidė jo teisių, teisėtų interesų, nesukūrė pareigų. Pareiškėjo pateikti argumentai dėl to, kad šis aktas pažeidžia jo teises bei sukelia jam neigiamas pasekmes laikytini nepagrįstais. Todėl atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundą dėl skundžiamo rašto panaikinimo atisisakyta priimti, laikytina teisėta ir pagrįsta.

Antrasis skundo reikalavimas vertintinas kaip išvestinis, tiesiogiai susijęs su pirmuoju, todėl skundas dėl jo taip pat negali būti nagrinėjamas administracinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas