AS-822-663-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-663/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01128-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiasis suinteresuotas asmuo V. S., dėl turtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB DK „PZU Lietuva“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 1 224,39 Lt žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 4–8).

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė UAB DK „PZU Lietuva“ iš Kauno miesto savivaldybės 1 072,20 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojant nuo 1 072,20 Lt sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. rugsėjo 23 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos (b. l. 63). Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimas yra įsiteisėjęs.

Pareiškėjo atstovas advokatas M. T. Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą dėl patirtų išlaidų atlyginimo. Pareiškėjas nurodė, jog patyrė 1 976,47 Lt teismo išlaidų už skundo ir rašytinių paaiškinimų rengimą, atstovavimą teisme ir kelionę į Kauną ir atgal.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į prašymą dėl išlaidų priteisimo nurodė, jog su prašymu nesutinka, nes administracinė byla teisės aiškinimo ir taikymo atveju nebuvo sudėtinga ar reikalaujanti specifinių žinių. Pažymėjo, jog pareiškėjas yra pateikęs ne vieną analogišką skundą dėl žalos atlyginimo. Todėl pareiškėjo prašoma sumą už skundo parengimą (705,97 Lt) yra nesąžininga atsakovo atžvilgiu. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų, kokius tiksliai veiksmus jos atstovas atliko, prašomos sumos laikytinos nepriteistinomis, nepateikus administracinės bylos sudėtingumo ar specifiškumo įrodymų, nenurodžius tikslios patirtų išlaidų apskaičiavimo tvarkos. Atsakovo nuomone, nėra būtinųjų sąlygų pareiškėjo prašymui tenkinti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui UAB DK „PZU Lietuva“ iš Kauno miesto savivaldybės 620 Lt išlaidų atlyginimą.

Teismas nustatė, kad prašomą priteisti 1 976,47 Lt sumą sudaro skundo ir rašytinių paaiškinimų rengimas (705,97 Lt), atstovavimai teismo posėdžiuose bei kelionės į Kauną ir atgal (363 Lt + 907,50 Lt) išlaidos. Pareiškėjas su advokatu M. T. yra sudaręs sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo, kurią patvirtina 2013 m. rugpjūčio 28 d. išrašas ir teisinių paslaugų teikimo sutarties (b. l. 23). Pareiškėjas turėtas teismo išlaidas už suteiktas teisines paslaugas grindžia UAB DK „PZU Lietuva“ turėtų bylinėjimosi išlaidų už 2013 metus suvestine, mokėjimo pavedimais, teisinių paslaugų suteikimo aktais ir teisinių paslaugų priėmimo aktais.

Skaičiuodamas priteistinas išlaidų sumas teismas rėmėsi Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, kuriuo nuo 2013 m. sausio 1 d. patvirtinta 1 000 Lt minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Teismas nustatė, kad už skundo ir rašytinių paaiškinimų rengimą prašoma priteisti 705,97 Lt suma neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl pareiškėjas turi teisę į šių išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas taip pat patyrė 1 270,50 Lt išlaidų, kurios susidarė dėl atstovavimo teismo posėdžiuose ir kelionės išlaidų į Kauną ir atgal. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėją teismo posėdyje, vykusiame 2013 m. lapkričio 27 d. atstovavo advokatė J. J. (b. l. 51), pasėdis vyko nuo 10 val. 04 min iki 10 val. 10 min. (b. l. 51). Pareiškėjas nurodė patyręs 363 Lt išlaidų susijusių su atstovavimu 2013 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje ir advokatės kelionės išlaidomis į Kauną ir atgal. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 p., 5 p. ir 9 p. nuostatomis, prašymas dėl išlaidų susijusių su atstovavimu 2013 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje teismo atmestas kaip nepagrįstas, nes teismo posėdis vyko 6 min. Už advokato padėjėjos K. L. pareiškėjo atstovavimą 2014 m. sausio 27 d. teismo posėdyje, kuris vyko 35 min., t. y. nuo 13 val. 17 min. iki 13 val. 52 min. (b. l. 54–57), teismas nutarė priteisti 120 Lt (0,15 x 1000 Lt x 80 proc.) sumą.

Dėl prašymo priteisti kelionės į Kauną ir atgal 2013 m. lapkričio 27 d. ir 2014 m. sausio 27 d. patirtas išlaidas, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta Rekomendacijų 3 punkte įtvirtintų prielaidų advokato padėjėjų kelionės išlaidoms atlyginti, todėl pareiškėjas neturi teisės į kelionės išlaidų atlyginimo priteisimą iš atsakovo.

Teismas sprendė, kad nors pareiškėjo prašoma priteisti skundo rengimo išlaidų suma (705,97 Lt) Rekomendacijose nurodyto dydžio neviršija, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byla nebuvo sudėtinga teisės taikymo ir įrodymų rinkimo prasme, kilęs ginčas pagal savo esmę ir tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį nebuvo išskirtinis (specifinis), todėl nereikalavo ypatingų specialių žinių, byloje sprendžiami teisiniai klausimai nebuvo nauji, be to, pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies (liko nepatenkinta 0,08 proc. pirmojo reikalavimo), racionali ir teisinga išlaidų už skundo ir rašytinių paaiškinimų parengimą suma yra 500 Lt. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui iš viso priteistinas 620 Lt (500 Lt + 120 Lt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

III. Pareiškėjas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartį ir priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareiškėjo naudai 1 974,89 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas mano, kad teismas nepagrįstai sumažino pareiškėjui priteistinas išlaidas už skundo bei rašytinių paaiškinimų rengimą. Pažymi, kad už dokumentų parengimą prašė iš atsakovo priteisti 705,97 Lt dydžio sumą, o tai sudaro tik labai nedidelę dalį maksimalios sumos, kuri gali būti priteisiama vadovaujantis Rekomendacijų (8.2 bei 8.16 punktai) nuostatomis. Priešingai, negu teigiama skundžiamoje nutartyje, ginčo pobūdis yra išskirtinis (specifinis). Tai patvirtina vien faktas, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. A556-992-2014, kurioje buvo nagrinėjamas tokio pat pobūdžio ginčas, kaip ir šioje situacijoje, minėtam ginčui spręsti buvo sudaryta išplėstinė 7 teisėjų kolegija. Taigi akivaizdu, kad byloje nagrinėjamas klausimas nėra paprastas ir nesudėtingas, todėl į tai turėjo būti atsižvelgiama vertinant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį. Taip pat pabrėžtina, kad skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė, kokiu racionaliu skaičiavimu yra pagrįsta būtent tokia suma – 500 Lt.

Taip pat pažymima, kad nors pareiškėjas turi daugiau panašaus pobūdžio bylų su Kauno miesto savivaldybe, kiekvienoje byloje faktinė situacija skiriasi. Kiekvienu atveju būtina vertinti konkrečias eismo įvykio aplinkybes, vairuotojo veiksmus, padarytą konkrečią žalą apdraustam automobiliui, įvertinti apdraustam automobiliui padarytos žalos konkretų dydį ir jį pagrįsti. Visi minėtų faktinių aplinkybių skirtumai lemia ir būtinybę taikyti konkrečią teisinę poziciją kiekvienai bylai. Todėl negalima teigti, kad bylos, kuriose pareiškėjas bylinėjasi su atsakovu, gali būti laikomos identiškomis.

Skaičiuodamas atstovavimo išlaidas teismas, pareiškėjo nuomone, nepagrįstai netaikė Rekomendacijų 9 punkte įtvirtintos nuostatos, numatančios, jog atstovavimo laikas vienoje byloje yra sumuojamas. Sumuojant bendrą atstovavimo byloje laiką turi būti atsižvelgiama ir į laiką, per kurį atstovavo advokatė J. J., nes šiuo atveju Rekomendacijų patvirtintas įkainis yra didesnis nei advokato padėjėjo. Rekomendacijų nuostatų kontekste, iki 30 min trukmės teismo posėdis, kuriame buvo atstovaujami pareiškėjo interesai, negali būti vertinamas kaip apskritai neįvykęs. Būtina įvertinti visą atstovavimo laiką, ir už šį laiką priteisti visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taigi teismas nepagrįstai atmetė prašymą priteisti išlaidas susijusias su atstovavimu 2013 m. lapkričio 27 d.

Pareiškėjas taip pat pažymi, kad pareiškėjo nuolatinė buveinė yra Vilniuje, taigi visiškai suprantamas pasirinkimas šiam ginčui spręsti pasitelkti teisininkus, kurių buveinė taip pat yra Vilniuje ir su kuriais, yra susiklostę ilgamečiai sutartiniai teisinių paslaugų teikimo santykiai. Atsižvelgiant į tai, kad teisinės pozicijos formavimas bei derinimas, skundą pagrindžiančių dokumentų pateikimas bei kitų klausimų, ruošiant procesinius dokumentus teismui, išsprendimas yra derinamas su pareiškėjo centrinėje buveinėje veikiančiais bendrovės atstovais, nebuvo jokio racionalaus pagrindo sudaryti kitą teisinių paslaugų teikimo sutartį su Kauno mieste veikiančiais teisininkais. Naujų teisininkų paieška pareiškėjui yra ekonomiškai nenaudinga, nes reikalauja papildomų lėšų, o tiesioginio bendravimo poreikis lemtų pareiškėjo atstovų nuolatines keliones iš Vilniaus į Kauną ir atgal. Pagrįsti šias patirtas išlaidas siekiant prisiteisti jas iš atsakovo, būtų praktiškai neįmanoma. Pabrėžtina, kad šiuo atveju pareiškėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, nes tik pareiškėjas galėjo tinkamai paaiškinti, kokiu būdu apskaičiuota ir įvertinta padaryta žala, paaiškinti įrodymus. Taigi bet kokiu atveju į Kauną turėjo vykti pats pareiškėjas arba jo atstovas. Tai lemia pati proceso prigimtis, kai bylos nagrinėjamos atsakovo buveinės teisme, taip suteikiant jam geresnes galimybes apsiginti, tačiau tuo pačiu turi būti išlaikyta pusiausvyra ir atsakovas privalo atlyginti pareiškėjo išlaidas, kurias šis patyrė dėl bylos nagrinėjimo kitoje vietovėje. Juk būtent dėl to, kad atsakovas geranoriškai nesutiko sumokėti žalos atlyginimo, pareiškėjas buvo priverstas bylinėtis teisme pagal atsakovo buveinę. Todėl nesąžininga ir nepagrįsta, kad atsakovas, procese turėdamas žymiai geresnes galimybes bylinėtis savo buveinės vietoje, neturėtų kompensuoti pareiškėjo išlaidų, susijusių su vykimu į kitą vietovę. Taigi įvertinus tai, kad pareiškėjas sąžiningai naudojosi savo teise į teisminę gynybą, kitame nei ginčą nagrinėjusio teismas mieste veikiančių teisininkų pasirinkimas buvo nulemtas objektyvių aplinkybių, advokato vykimas į Kauną turi būti pripažintas būtinu, o patirtos kelionės išlaidos turi būti priteisiamos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, pagrįstai manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, siekė įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, tačiau net ir pripažinus jo reikalavimus pagrįstais, pusiausvyra tarp šalių nebuvo atstatyta, o išlaidos, patirtos realizuojant teisę į teisminę gynybą, viršijo pareiškėjui iš atsakovo priteistą sumą. Teismo buvo pripažinta, jog pareiškėjo patirtą žalą sukėlė būtent atsakovo neteisėti veiksmai. Atsakovas negalėjo nežinoti apie jo atžvilgiu nepalankią teismų praktiką tokio pobūdžio ginčuose, todėl, numanydamas šios bylos baigtį, sąmoningai nepripažino pareiškėjo reikalavimų, geranoriškai žalos neatlygino, kas savo ruožtu lėmė ginčo nagrinėjimą teisme ir pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taigi bylinėjimosi išlaidas pareiškėjas patyrė būtent dėl atsakovo procesinio elgesio. Leidžiant atsakovams nepatirti didelių išlaidų dėl teismo proceso, jie yra skatinami nepagrįstai bylinėtis, tokiu būdu paneigiant proceso ekonomiškumo principą ir užkraunant teismus bereikalingomis bylomis, bei neskatinant šalių tartis taikiai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bylinėjimosi išlaidų dydžio mažinimas neproporcingai pažeidžia pareiškėjo teises bei proceso ekonomiškumo principą.

Visos išdėstytos aplinkybės, pareiškėjo teigimu, akivaizdžiai patvirtina, kad priteistinos bylinėjimosi išlaidos buvo sumažintos nepagrįstai, tuo pažeidžiant teisingumo bei protingumo principus ir apskritai paneigiant pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, taigi darytina išvada, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėjo įvertinti šias aplinkybes, į jas atsižvelgti ir tuo pagrindu priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio nesumažinti.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepime prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Atsakovas sutinka su teismo atliktu išlaidų paskaičiavimu, mano, kad teismas teisingai įvertino bylos sudėtingumą, pareiškėjo pateiktus rašytinius patirtų išlaidų įrodymus, bei atsižvelgė teismų suformuotą praktiką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje vertinamas Kauno apygardos administracinio teismo nutarties, kuria pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo patenkintas iš dalies, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nėra ginčo, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalimi jis turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Remiantis administracinių teismų praktika, pagal ABTĮ 44−45 straipsnių nuostatas teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009). Taigi teismui turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, prašantis, jog jam iš kitos šalies būtų priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas išlaidas. Prašymui atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat taikomi ir bendrieji teisės principai. Vienas tokių principų, tai – protingumo principas, reikalaujantis, kad kiekvienas asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, bei sąžiningumo principas, iš kurio turinio pareiškėjui, prašančiam atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kyla teisinis imperatyvas aiškiai išreikšti valią dėl tokio reikalavimo, jį suformuluoti konkrečiai ir tiksliai, nedviprasmiškai, pateikti tokį reikalavimą patvirtinančius įrodymus bei nepiktnaudžiauti savo teisėmis.

ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose.

Remiantis Rekomendacijų 8.10 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 718 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, kuriuo nuo 2013 m. sausio 1 d. nustatyta minimali mėnesinė alga – 1 000 Lt, maksimali galima priteisti suma už skundo parengimą, sudaro 3 000 Lt (3 x 1 000 Lt). Pareiškėjo prašoma priteisti skundo parengimo išlaidų atlyginimo suma – 705,97 Lt, neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, yra reali ir pagrįsta į bylą pateiktais dokumentais.

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 363 Lt už advokatės paslaugas, atstovaujant jį 2013 m. lapkričio 27 d. posėdyje (trukmė – 6 min.), įskaitant kelionę iš Vilniaus į Kauną ir atgal, bei 907,50 Lt už advokato padėjėjos paslaugas, atstovaujant jį 2014 m. sausio 27 d. posėdyje (trukmė – 35 min.), įskaitant kelionę į Kauną ir atgal. Pagal Rekomendacijų 9 punktą atstovavimo laikas vienoje byloje sumuojamas, o teisinių paslaugų teikimo laiko suma apvalinama – iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Bendras pareiškėjo atstovavimo laikas teismo posėdžiuose šioje byloje sudaro 41 min. (35 min. + 6 min.), tačiau pareiškėjas buvo atstovaujamas advokatės ir advokato padėjėjos, o remiantis Rekomendacijų 5 punktu už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 proc. Rekomendacijose nurodyto maksimalaus užmokesčio, todėl skaičiuojant bendrą atstovavimo laiko sumą reikia į tai atsižvelgti. Atitinkamai pareiškėjui maksimalią atlygintiną sumą už jo atstovavimą teismo posėdžiuose šioje byloje sudaro 135 Lt, t. y. (6/60 min. x (0,15 x 1 000 Lt) už atstovavimą 2013 m. lapkričio 27 d. posėdyje + (0,8 x (0,15 x 1 000 Lt)) už atstovavimą 2014 m. sausio 27 d. posėdyje.

Dėl transporto išlaidų pareiškėjo atstovų kelionei atlyginimo pažymėtina, jog Rekomendacijų 3 punkte yra nustatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Nenustačius tokių išlaidų būtinumo Rekomendacijų 3 punkto nuostatų prasme, nurodytos advokato kelionės išlaidos nepriteistinos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-613/2008, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS575-566/2012). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad pareiškėjas neįrodė, jog reikiamos specializacijos advokato Kauno mieste, nėra, ar kad advokato iš Vilniaus miesto dalyvavimas byloje buvo būtinas. Atskirojo skundo argumentai šiuo klausimu iš esmės susiję su pareiškėjo įprasta praktika ir laisvu pasirinkimu, bet ne su Rekomendacijų 3 punkte nustatytais kriterijais. Be to, pažymėtina, kad šiuo atveju pareiškėjas tinkamai nepagrindė minėtų išlaidų ir nepateikė teismui išsamaus šių išlaidų paskaičiavimo.

Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkto nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į administracinėje byloje suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, pareiškėjo skundo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad administracinė byla nebuvo itin sudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo ir specialių žinių, be to, atsižvelgia į skunde pateikto reikalavimo dydį (1 224,39 Lt žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo), bei tai, kad pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies (liko nepatenkinta 0,08 proc. pirmojo reikalavimo),vadovaudamasi teisingumo ir protingumo, sąžiningumo principais, sprendžia, kad pareiškėjui priteistina 705,97 Lt už skundo rengimą ir 135 Lt už atstovavimą Kauno apygardos administracinio teismo posėdžiuose suma, mažintina proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Taigi bendra pareiškėjui iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 840,3 Lt ((705,97 Lt + 135 Lt) – (((705,97 Lt + 135 Lt) x 0,08)/100)).

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 840,3 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant Kauno apygardos administraciniame teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinti iš dalies.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ iš Kauno miesto savivaldybės 840,3 Lt (aštuonis šimtus keturiasdešimt litų trisdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė