R-20-143/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. R-20-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00023-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio,

sekretoriaujant Gretai Maselskienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui Dariui Skusevičiui,

atsakovo atstovams Rokui Stabingiui ir Juliui Jasaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos socialdemokratų partijos Šalčininkų rajono skyriaus skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Šalčininkų rajono savivaldybės Nr. 43 rinkimų komisija 2015 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. R-54 „Dėl partijų koalicijos registravimo“ nusprendė registruoti sudaromą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir politinės partijos Rusų aljanso koaliciją, suteikiant jai pavadinimą: „Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“ (toliau – ir koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“), koalicijos rinkimų numeriu pasirenkant Lietuvos lenkų rinkimų akcijos burtais nustatytą rinkimų numerį.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – ir atsakovas, Vyriausioji rinkimų komisija) 2015 m. sausio 23 d. protokoliniu sprendimu „Dėl partijų koalicijų pavadinimų“ nutarė palikti galioti inter alia Šalčininkų rajono savivaldybės rinkimų komisijos sprendimą dėl partijų koalicijos sudarymo, kurios pavadinimas – Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“.

Pareiškėjas Lietuvos socialdemokratų partijos Šalčininkų rajono skyrius (toliau – ir pareiškėjas, partija) kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją su 2014 m. vasario 2 d. skundu (tokia data nurodyta šiame dokumente), prašydamas panaikinti Šalčininkų rajono savivaldybės rinkimų komisijos 2015 m. sausio 15 d. sprendimą.

Vyriausioji rinkimų komisija 2015 m. vasario 12 d. protokoliniu sprendimu iš esmės nepatenkino pareiškėjo skundo ir nutarė nekeisti šios komisijos 2015 m. sausio 23 d. protokolinio sprendimo „Dėl partijų koalicijų pavadinimų“.

Pareiškėjas 2015 m. vasario 25 d. kreipėsi su skundu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. sausio 23 d. ir 2015 m. vasario 12 d. protokolinius sprendimus bei įpareigoti atsakovą priimti sprendimą panaikinti Šalčininkų rajono savivaldybės rinkimų komisijos sprendimą.

Pareiškėjas nurodo, kad partijos kandidatų į Šalčininkų rajono savivaldybės tarybą sąraše trečiuoju numeriu yra įrašytas kandidatas V. T. Šio asmens vardas ir pavardė kilmininko linksniu skamba lygiai taip pat, kaip vardas ir pavardė, įrašyti paminėtos koalicijos pavadinime. Tačiau šios koalicijos kandidatų į Šalčininkų rajono savivaldybės tarybą sąraše nėra kandidato V. T. Akivaizdu, kad koalicijos pavadinimas pažeidžia Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas) 41 straipsnio 1 dalį, nes jame nėra žodžio „koalicija“ ir yra nuoroda į partijų, neįeinančių į koaliciją, keliamų kandidatų pavardes. Tai sukelia painiavą, kadangi rinkėjas, norėdamas balsuoti už V. T., gali suklysti ir balsuoti už koaliciją „Valdemaro Tomaševskio blokas“, o ne už Lietuvos socialdemokratų partiją, kuri yra V. T. iškėlusi partija. 2015 m. sausio 23 d. atsakovo posėdyje svarstant klausimą dėl koalicijos pavadinimo nebuvo įvertinta aplinkybė, kad partijos kandidatų sąraše yra kandidatas, pavarde V. T., o būtent ši aplinkybė buvo pagrindinis skundo atsakovui argumentas. Skundžiami sprendimai yra neteisėti ir turi būti panaikinti.

Atsakovas atsiliepimu į skundą prašo atmesti skundą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas skundą teismui dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. sausio 23 d. ir 2015 m. vasario 12 d. protokolinių sprendimų pateikė tik 2015 m. vasario 25 d., t. y. pasibaigus Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatytam 35 dienų terminui (iki 2015 m. sausio 25 d.). Vadovaudamasi Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 43 straipsnio 1 dalimi, Vyriausioji rinkimų komisija 2015 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. Sp-54 paskelbė 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvaujančių partijų, jų koalicijų ir visuomeninių rinkimų komitetų kandidatų sąrašus, kandidatų sąrašams burtais suteiktus rinkimų numerius, šių sąrašų kandidatų rinkimų numerius ir kandidatus į savivaldybės tarybos narius – merus, įskaitant ir Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koaliciją „Valdemaro Tomaševskio blokas“.

Teigia, jog nepažeidė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies, kadangi partijų koalicijos pavadinime – Lenkų rinkimų akcija ir Rusų aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“ – yra žodis „koalicija“, nors pareiškėjas tai neigia. V. T. yra Lietuvos lenkų rinkimų akcijos kandidatas Vilniaus miesto savivaldybėje, todėl jo pavardė gali būti naudojama koalicijos pavadinime. V. T. pavardė negalėtų būti naudojama koalicijos pavadinime, jeigu jis nebūtų Lietuvos lenkų rinkimų akcijos kandidatas.

Šiuo atveju aplinkybė, kad Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašuose yra kandidatas panašia pavarde – T., neužkerta kelio koalicijai „Valdemaro Tomaševskio blokas“ naudoti jų kandidato pavardę koalicijos pavadinime. Pastebi, kad nors ir pavardės yra panašios, tačiau jos nėra identiškos, kandidatų sąrašuose ir biuleteniuose visos pavardės surašytos vardininko, o ne kilmininko linksnyje. Be to, kandidatai yra skirtingų politinių partijų sąrašuose skirtingose savivaldybėse, todėl juos sumaišyti yra neįmanoma. Pažymi, jog pareiškėjas, reikšdamas skundą dėl Lietuvos socialdemokratų partijos kandidato V.

T., nenurodo, kokios pareiškėjo teisės yra pažeidžiamos. Pareiškėjas įstatymo nustatytais terminais nesiekė realizuoti teisės į koaliciją, jos pavadinimą, todėl neturi materialinio teisinio suinteresuotumo. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas nenumato partijos teisės ginčyti kito rinkimų dalyvio pavadinimo vien dėl to, kad jos iškeltame kandidatų sąraše yra kandidatas, kurio pavardė yra panaši į kitos partijos kandidato. Kadangi tokia teisė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nėra numatyta, todėl tai nesuteikia pagrindo ją ginti teisme.

Pažymi, kad pareiškėjas savo tariamą teisę į kandidato pavardę siekia ginti ne turėdamas tikslą atkurti jo tariamai pažeistą teisę, o siekdamas užkirsti kelią kitam rinkimų dalyviui dalyvauti rinkimuose – iš esmės prašo panaikinti Šalčininkų rajono savivaldybės rinkimų komisijos sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta registruoti dviejų partijų koaliciją „Valdemaro Tomaševskio blokas“, nors šios koalicijos dalyvavimas rinkimuose jokių pareiškėjo teisių nepažeidžia. Be to, atsakovas rinkimų dokumentuose (rinkimų biuleteniai), kurių dalis jau yra naudota (2015 m. vasario 25–26 d. vyko išankstinis balsavimas, taip pat ir Šalčininkų rajono savivaldybėje), naudoja paminėtos koalicijos pavadinimą ir jo panaikinimas reikštų, kad rinkimai Šalčininkų rajono savivaldybėje negalėtų būti vykdomi toliau.

Atsižvelgiant į šią aplinkybę, pareiškėjo reikalavimas ginti jo tariamą teisę faktiškai nutraukiant vykstančius savivaldybių tarybų rinkimus yra neproporcingas, neatitinkantis protingumo ir teisingumo principų, pažeidžiantis rinkėjų lūkesčius. Atkreipia dėmesį, kad Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“ nėra įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu šioje byloje, tačiau šio jungtinio sąrašo pavadinimas buvo naudojamas anksčiau vykusiuose rinkimuose ir pareiškėjas jokių pretenzijų dėl tokio pavadinimo naudojimo niekada nebuvo pareiškęs. Pabrėžia, kad ginčijami Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai priimti nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų procedūrų.

Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą priimti sprendimą panaikinti Šalčininkų rajono savivaldybės rinkimų komisijos sprendimą yra negalimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ir ABTĮ), nes taip yra pažeidžiama atsakovo kompetencija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

II. Pareiškėjo skundas atmestinas.

Iš bylos matyti, kad Šalčininkų rajono savivaldybės Nr. 43 rinkimų komisija 2015 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. R-54 „Dėl partijų koalicijos registravimo“ (toliau – ir Rinkimų komisijos sprendimas) nusprendė registruoti sudaromą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir politinės partijos Rusų aljanso koaliciją, suteikiant jai pavadinimą: „Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“; šis sprendimas pareiškėjo šioje administracinėje byloje skundžiamu Vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. sausio 23 d. protokoliniu sprendimu „Dėl partijų koalicijų pavadinimų“ (toliau – ir Komisijos sprendimas Nr. 1) buvo paliktas galioti, patvirtinant paminėtą koalicijos pavadinimą – Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“; pareiškėjas 2014 m. vasario 2 d. datuotu skundu (tokia data, kolegijos įsitikinimu, laikytina rašytiniu apsirikimu, todėl tikrąja šio skundo padavimo data laikytina 2015-02-02) prašė panaikinti Rinkimų komisijos sprendimą, be kita ko, nurodęs, kad jo (pareiškėjo) kandidatų į Šalčininkų rajono savivaldybės tarybą sąraše yra įrašytas kandidatas V. T., todėl šios pavardės ir vardo panaudojimas paminėtos koalicijos pavadinime sukelia painiavą ir, galbūt sąmoningai, klaidina rinkėjus; pareiškėjo taip pat šioje administracinėje byloje skundžiamu Vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. vasario 12 d. protokoliniu sprendimu (toliau – ir Komisijos sprendimas Nr. 2) buvo nutarta nekeisti šios Komisijos sprendimo Nr. 1.

Pasisakydama dėl išvardytų faktinių bylos aplinkybių, kolegija pažymi, kad jos yra patvirtintos byloje esančiais dokumentais (įrodymais), ginčo šalių nėra kvestionuojamos. Todėl ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu jos pripažintinos nustatytomis šioje administracinėje byloje.

Pareiškėjas grindžia savo skundą Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 19 ir 41 straipsnių nuostatomis, todėl kolegija pripažįsta būtina pasisakyti dėl šių teisės normų taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje.

Darydama tai, kolegija pažymi, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 19 straipsnyje (2014-06-26 įstatymo Nr. XII-966 redakcija) yra nustatyta skundų dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos, padavimo tvarka, tačiau nėra nustatyti konkretūs terminai jame nurodytiems skundams paduoti. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu (joje nurodyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos <...>) tai reiškia, kad pareiškėjo skundai dėl Komisijos sprendimo Nr. 1 ir Komisijos sprendimo Nr. 2 panaikinimo turėjo būti paduoti teismui per vieną mėnesį nuo jų paskelbimo arba pranešimo jam apie šiuos sprendimus dienos. Teismo posėdžio metu neginčijamai nustatyta, kad Komisijos sprendimas Nr. 1 viešai nebuvo paskelbtas ir apie jo priėmimą pareiškėjas atskirai nebuvo informuotas. Todėl darytina išvada, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu pareiškėjas nepraleido termino apskųsti teismui aptariamus atsakovo sprendimus. Tuo pačiu konstatuotina, kad atsakovo atsiliepime į skundą pateikta nuoroda į Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą 35 dienų terminą, kuris nėra siejamas su teise apskųsti teismui tam tikrus rinkimų komisijų sprendimus, nagrinėjamai bylai nėra reikšminga.

Pareiškėjo nurodyto Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 41 straipsnio, kuris reglamentuoja teisinius santykius dėl jungtinių kandidatų dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose jungtinių sąrašų, 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad <...> partijų koalicijos pavadinime turi būti žodis „koalicija“ ir negali būti nuorodų į partijų, neįeinančių į koaliciją, pavadinimus ar keliamų ar išsikėlusių kandidatų pavardes <...>. Aiškindama šią nagrinėjamai bylai aktualią straipsnio dalies nuostatą lingvistiniu teisės aiškinimo būdu, kolegija daro išvadą, kad jos dalis apie tai, jog koalicijos pavadinime negali būti nuorodų į partijų, neįeinančių į koaliciją, keliamų kandidatų pavardes, turi būti suprantama plečiamąja prasme, t. y. nesietinai tik su konkrečioje savivaldybėje partijų ar jų koalicijų keliamais kandidatais. Tai reiškia, kad situacija, kai partijų koalicijos pavadinime yra panaudojama vienos iš šią koaliciją sudarančių partijų iškelto kandidato pavardė, aptariamos teisės nuostatos (tuo pačiu ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 41 str.) taikymo prasme yra leidžiama. Darydama tokią išvadą, kolegija, viena vertus, pažymi, kad, taikant paminėtą teisės aiškinimo metodą, kitokiam šios teisės normos aiškinimui pakankamo pagrindo nėra. Kita vertus, kitoks (pareiškėjo siūlomas) aptariamos nuostatos aiškinimas, atsižvelgiant į tai, kad savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvaujančios partijos, sudarydamos koalicijas su kitomis partijomis, dažniausiai veikia (dalyvauja rinkimuose) visos šalies teritorijoje, būtų neteisingas, neproporcingas ir įnešantis nepateisinamą sumaištį, supriešinant rinkimų eigą tarp atskirų rinkimų teritorijų, t. y. būtų neleistinas bendrųjų teisės principų taikymo požiūriu.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija atmeta pareiškėjo šiuo klausimu nurodytus argumentus kaip nepagrįstus.

Iš paminėtų Rinkimų komisijos bei atsakovo sprendimų turinio aiškiai matyti, kad tikrasis politinių partijų Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso junginio pavadinimas yra „Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“. Šiame pavadinime yra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies reikalaujamas žodis „koalicija“. Todėl ir šiuo klausimu pareiškėjo nurodyti argumentai kolegijos nepripažintini pagrįstais.

Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, sietinų su jo kandidatų sąraše esančiu kandidatu V. T. (V. T.), kolegija pažymi, kad ABTĮ taikymo požiūriu šie argumentai vertintini pareiškėjo teisių gynimo administraciniame teisme prasme.

Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo mano, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdu. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Pareiškėjas, teigdamas, kad paminėtos koalicijos pavadinime panaudota pavardė V. T. tariamai pažeidžia jo teises, nurodė tik hipotetinio pobūdžio argumentus dėl galimos painiavos ir, galbūt sąmoningo, rinkėjų klaidinimo. Tačiau nenurodė jokių konkrečių argumentų, leidžiančių daryti vienareikšmišką išvadą apie jo (kaip rinkimų dalyvio) teisių arba įstatymų saugomų interesų pažeidimą. Todėl kolegija, atsižvelgdama į pirmiau pateiktą ABTĮ nuostatų aiškinimą, daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjo skundą jo nurodytu būdu pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 121 straipsniu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo Lietuvos socialdemokratų partijos Šalčininkų rajono skyriaus skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis