A-858-326-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-326/2014

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00023-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. T. ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-4), prašydamas priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Tauragės AVPK), 6 570 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus palūkanų nuo skundo padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teisminio nagrinėjimo metu pateikė prašymą, kuriuo patikslino padarytos turtinės žalos dydį, nurodydamas, kad ji sudaro 6 879Lt .

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2011 m. liepos 22 d., apie 12:20 val., jis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve Tauragėje, jam priklausančia transporto priemone Audi 80(B4), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir buvo sustabdytas Tauragės AVPK Kelių policijos pareigūno, kuris surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jam priklausanti transporto priemonė nėra nustatyta tvarka įregistruota. 2011 m. liepos 28 d. Tauragės AVPK nutarimu už teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam buvo paskirta 125 Lt bauda. Nurodė, kad su šiuo nutarimu pareiškėjas nesutiko, todėl kreipėsi į Tauragės rajono apylinkės teismą su skundu dėl 2011 m. liepos 28 d. Tauragės AVPK nutarimo panaikinimo. Tauragės rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 4 d. sprendimu panaikino Tauragės AVPK nutarimą ir nutraukė administracinę bylą dėl to, jog nenustatė pareiškėjo veiksmuose esant administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties. Teigė, jog dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų jis turėjo išlaidų, susijusių su teismine gynyba, suplanuotu laiku negalėjo išvykti į darbą Norvegijoje, todėl turėjo iš naujo įsigyti kelto bilietus. Teigė, jog dėl atsiradusių nepatogumų 9 dienas vėlavo grįžti į darbą ir negavo darbo užmokesčio. Akcentavo, kad nuvykęs į Norvegiją sužinojo, jog darbdavys jį atleido iš darbo, kurį jis dirbo 5 metus. Būtent šios aplinkybės jam sukėlė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dėl ko jis patyrė emocinę depresiją.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu (b. l. 24-27) į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad surašant pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą bei priimant nutarimą policijos pareigūnų veiksmuose nebuvo neteisėtumo elemento Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalies prasme. Pažymėjo, jog nenustačius neteisėtų veiksmų nekyla ir civilinė atsakomybė. Teigė, kad nagrinėjamu atveju pareigūnai vadovavosi galiojančiais teisės aktais, tinkamai vykdė savo pareigas ir laikėsi teisiniu reguliavimu nustatyto privalomo elgesio. Atkreipė dėmesį, kad neteisėtų veiksmų faktas nebuvo nustatinėjamas atliekant specialią tarnybinio patikrinimo procedūrą, bet nebuvo ir konstatuotas teismui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Manė, kad vien pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog buvo priimtas nutarimas, dėl kurio neteisėtumo pasisakė teismas, negali būti laikoma tinkamu ir pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu pareigūnų neteisėtus veiksmus.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nurodė, kad pareiškėjas buvo nubaustas dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Tauragės AVPK dalyvavo asmeniškai, tačiau dėl neturtinės žalos atlyginimo į teismą kreipėsi tik praėjus daugiau kaip 1,5 metų nuo įvykio. Manė, jog pareiškėjo atžvilgiu pradėta teisena neturėjo negrįžtamų pasekmių jo neturtinėms teisėms. Teigė, kad nenustatytas priežastinis ryšys tarp, pareiškėjo manymu, neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl atsakovui nekyla pareiga ją atlyginti.

II. Klaipėdos apygardos administracinio teismas 2013 m. birželio 26 d. sprendimu (b. l. 64-68) pareiškėjo R. T. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 400 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 450 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė grąžinti R. T. 2013 m. sausio 21 d. įmokos mokėjimo kvitu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą sumokėtą 197 Lt žyminį mokestį. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas rėmėsi CK 6.271 straipsniu ir nurodė, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nutarimu buvo panaikintas Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus viršininko K. L. 2011 m. liepos 28 d. nutarimas ir nutraukta administracinė byla R. T. veiksmuose nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties. Nutarime konstatuota, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog R. T. Norvegijoje registruota transporto priemonė buvo išregistruota, todėl jis neturėjo pareigos prieš pradėdamas eksploatuoti automobilį Lietuvos Respublikos viešame eisme, kreiptis į valstybės įmonę „REGITRA“ dėl šios transporto priemonės įregistravimo Lietuvos Respublikoje.

Teismas, remdamasis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda pagrindas nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą.

Pažymėjo, kad CK 6.247 straipsnyje nurodyta, jog atlyginami tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikim) rezultatu.

Teismas sprendė, jog pareiškėjo nurodyti nuostoliai, susiję su išlaidomis advokatui, pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su Tauragės AVPK pareigūnų neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų priimtas nepagrįstas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Darė išvadą, kad aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir jo patirtų nuostolių. Nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog už skundo dėl 2011 m. liepos 28 d. Tauragės AVPK nutarimo panaikinimo surašymą, dokumentų rinkimą ir konsultacijas pareiškėjas sumokėjo 400 Lt .

Pažymėjo, jog bylinėjimąsi Tauragės rajono apylinkės teisme lėmė neteisėtas pareiškėjo patraukimas administracinėn atsakomybėn. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo patirtos išlaidos administracinio teisės pažeidimo byloje yra konkrečiai apibrėžiamas, apčiuopiamas turto netekimas, todėl tokias išlaidas laikė nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme, dėl ko priteisė 400 Lt išlaidų sumą sumokėtą už advokato padėjėjo pagalbą.

Nurodė, jog likusi prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dalis susijusi su šios bylos nagrinėjimu, todėl jų atlyginimo klausimą sprendė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nebuvo pateikti įrodymai, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo teisme nustatytu laiku nebuvo darbe ir dėl to negavo su darbo santykiais susijusių pajamų, taip pat nebuvo pateikti duomenys apie ginčo laikotarpiu pareiškėjo gaunamas pajamas, netenkino pareiškėjo reikalavimo dalyje dėl 4 879 Lt turtinės žalos priteisimo.

Dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė darbo sutartį, patvirtinančią, jog ji buvo sudaryta laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2013 m. kovo 1 d., tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių darbo sutarties nutraukimo faktą ir pagrindą. Todėl sprendė, kad esant neįrodytai aplinkybei, jog pareiškėjo atleidimas iš darbo buvo susijęs su jo nurodytais neteisėtais veiksmais, netenkintinas pareiškėjo reikalavimas dėl 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Dėl reikalavimo pareiškėjui priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pažymėjo, kad byloje keliamas ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pabrėžė, jog pareiškėjo nurodomos teisės normos numato palūkanas civiliniams prievoliniams santykiams ir negali būti taikomos viešosios teisės srityje. Kadangi 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimui pagrindo nėra, prašymo dėl jų priteisimo teismas netenkino.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas akcentavo, kad pareiškėjas įgijo teisę tik į dalies jo turėtų teismo išlaidų atlyginimą, nes pareiškėjo skundas yra tenkintinas dalinai. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, susijusius su patirtomis bylinėjimosi išlaidomis ir atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, priteisė pareiškėjui 450 Lt bylinėjimosi išlaidų

Atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas sumokėjo 197 Lt žyminį mokestį, tačiau pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis 11 punktą skundai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.) priskirtini žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų kategorijai, todėl nurodė grąžinti pareiškėjo sumokėtą 197 Lt žyminį mokestį.

III. Dėl pareiškėjo R. T. apeliacinio skundo

Pareiškėjas R. T. apeliaciniu skundu (b. l. 70-75) prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimą – priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 6 879 Lt turtinės žalos ir 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad iš dalies nesutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu dėl priteistų kompensacijų dydžių. Pažymi, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas teisingai įvertino situaciją, rėmėsi nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir pripažino, jog nagrinėjamoje byloje policijos veiksmai buvo neteisėti. Minėtų veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutarimą policijos pareigūnai nesilaikė ATPK 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų, dėl ko buvo priimtas nutarimas, kuriuo pareiškėjas buvo nubaustas administracine nuobauda. Akcentuoja, jog jeigu asmuo, neteisėtai taikant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones, patyrė žalą, jis turi teisę reikalauti tokios žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka.

Dėl turtinės žalos priteisimo pareiškėjas paaiškina, kad teismas nepagrįstai priteisė tik 400 Lt, nes bylos medžiagoje yra pateikti originalūs bilietai, kuriuos pareiškėjas įsigijo iš anksto. Minėti bilietai kainavo 1 009 Lt, o tai, kad buvo pateikti originalūs bilietai, įrodo, jog jie buvo nepanaudoti. Nurodo, kad negali pateikti įrodymų, patvirtinančių darbo sutarties nutraukimo faktą ir pagrindą, nes Norvegijoje galioja kitokia nei Lietuvoje darbo teisinių santykių nutraukimo procedūra, t. y. Norvegijos įstatymai nenumato būtinybės išduoti paaiškinamuosius raštus bei pažymas, užtenka tik grąžinti sudarytą darbo sutartį darbuotojui. Taip pat atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas, nurodydamas prarasto darbo užmokesčio sumą (3 870 Lt), pateikė tik minimalias sąnaudas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodo, kad, remiantis CK 88 straipsniu, pareiškėjui turi būti priteistos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pabrėžė, jog teismas neteisingai nurodė teismo posėdžio trukmę, procesinių dokumentų rengimo dažnumą ir svarbą bei neatsižvelgė į tai, kad teko dirbti su tarptautiniais dokumentais, analizuoti kitos šalies teisinę sistemą. Akcentuoja, kad bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos įvertinus bylos sudėtingumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ko pirmosios instancijos teismas nepadarė.

Dėl neturtinės žalos priteisimo pažymi, jog šis įvykis jam sukėlė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinius sutrikimus bei depresiją. Paaiškina, kad kartu pasireiškė ir pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, nes buvęs darbdavys, pas kurį pareiškėjas dirbo 5 metus, negalėjo suprasti ir patikėti susidariusia situacija, todėl jam atrodė, kad pareiškėjas tokiu būdu bando pasiteisinti.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu (b. l. 87–89) į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą tenkinti.

Atsiliepime nurodo, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio nuostatos numato, kad Lietuvos Respublikoje viešajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms. Reikalavimas įregistruoti motorinę transporto priemonę, priekabą Lietuvos Respublikoje netaikomas su Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse įregistruota motorine transporto priemone, priekaba į Lietuvos Respubliką atvykusiems asmenims. Pažymi, kad pareiškėjas pažeidimo padarymo dieną (2011 m. liepos 22 d.) neturėjo atvykusio asmens statuso, kadangi gyvenamąją vietą buvo deklaravęs Tauragės mieste. Šioje situacijoje policijos pareigūnas, taikydamas administracinę atsakomybę, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, tinkamai vykdė savo pareigas ir laikėsi teisiniu reguliavimu nustatyto privalomo elgesio modelio, todėl jo veiksmai negali būti laikomi neteisėtais.

Atkreipia dėmesį, jog, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnio nuostatą, pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai, tenka šaliai, pareiškusiai tokius reikalavimus. Todėl apeliantas pareiškęs ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teigdamas, kad žalą patyrė dėl policijos pareigūno neteisėtų veiksmų, turi pateikti tai pagrindžiančius įrodymus ir nurodyti teisės aktų nuostatas, kurios, jo manymu, buvo pažeistos, t. y. turi pareigą įrodyti policijos pareigūno neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp šių neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Vien apelianto nurodyta aplinkybė, kad yra priimtas nutarimas, kuriuo buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla, negali būti tinkamas ir pakankamas įrodymas konstatuoti neteisėtus policijos pareigūno veiksmus.

Pažymi, kad kai apeliantas policijos pareigūno buvo nubaustas dėl administracinio teisės pažeidimo, nagrinėjant bylą policijoje jis dalyvavo, tačiau dėl neturtinės žalos kreipėsi praėjus daugiau kaip 1,5 metų nuo įvykio, taip pat nurodo, jog atsižvelgtina ir į tai, kad pažeidimo fiksavimo trukmė, galimi nepatogumai dėl vykimo į bylos nagrinėjimą policijoje (neapribojant teisės vairuoti transporto priemonę), apeliantui buvo 2 momentiniai susitikimai su policija. Net ir įvertinus, jog apeliantas patyrė nepatogumų dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradėjimo, jų nebūtų galima pripažinti itin intensyviais ir ilgalaikiais, todėl nėra pagrindo teigti, kad pradėta teisena turėjo negrįžtamų pasekmių jo neturtinėms teisėms, o tai reiškia, kad nenustatytas priežastinis ryšis tarp, apelianto manymu, neteisėtų pareigūno veiksmų ir atsiradusios žalos.

Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovas nurodo, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, dokumentų apie darbą ir darbo užmokesčio dydį Norvegijoje, todėl apeliantas nepagrindė netektų pajamų, susijusių su skunde nurodytu darbu. Taip pat pažymi, kad apeliantas turi teisę savo nuožiūra pasirinkti gynybos būdą ir apimtį teisminio proceso metu. Pareiškėjo nurodytos išlaidos dėl atstovavimo priskirtinos administracinių teisės pažeidimų proceso teisinio reguliavimo sferai ir į CK 6.249 bei 6.271 straipsnių reguliavimo sritį nepatenka.

Dėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio, skundo

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliaciniu skundu (b. l. 80-81) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, ir pareiškėjo skundą atmesti visiškai.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio nuostatos numato, kad Lietuvos Respublikoje viešajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms. Reikalavimas įregistruoti motorinę transporto priemonę, priekabą Lietuvos Respublikoje netaikomas su Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse įregistruota motorine transporto priemone, priekaba į Lietuvos Respubliką atvykusiems asmenims. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas pažeidimo padarymo dieną (2011 m. liepos 22 d.) neturėjo atvykusio asmens statuso, kadangi gyvenamąją vietą buvo deklaravęs Tauragės mieste. Šioje situacijoje policijos pareigūnas, taikydamas administracinę atsakomybę, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, tinkamai vykdė savo pareigas ir laikėsi teisiniu reguliavimu nustatyto privalomo elgesio modelio, todėl jo veiksmai negali būti laikomi neteisėtais.

Pareiškėjas R. T. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 91-92) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimą pakeisti – priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 6 879 Lt turtinės žalos ir 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tuos pačius argumentus, kuriuos išdėstė apeliaciniame skunde pateiktame apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl neteisėto administracinės nuobaudos paskyrimo, atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies nustatęs neteisėtus atsakovo veiksmus, tačiau teismas konstatavo, kad pareiškėjas tik iš dalies įrodė nurodomą turtinę žalą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Kadangi pareiškėjas ir atsakovas apeliaciniais skundais ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas iš esmės dėl visų deliktinės atsakomybės sąlygų buvimo, teisėjų kolegija dėl jų pasisako atskirai.

Kiek tai susiję su neteisėtais veiksmais (neveikimu) kaip deliktinės atsakomybės sąlyga, CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo, be kita ko, išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn. Be to, ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priimtame nutarime administracinėje byloje inter alia turi būti pateiktas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas. Minėtų nuostatų turinys leidžia daryti išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas privalo išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.

Pareiškėjas kaip neteisėtus atsakovo veiksmus nurodo 2011 m. liepos 28 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus viršininko K. L. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 85N-1026096-11, kuris kaip neteisėtas panaikintas įsiteisėjusiu 2011 m. spalio 4 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. II-40-105/2011.

Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu sutiko su pareiškėjo argumentais ir konstatavo, jog atsakovo, t. y. policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad nebuvo pagrindo pareiškėją patraukti atsakomybėn, o pareiškėjas administracine nuobauda buvo nubaustas neteisėtai, pats šių veiksmų neteisėtumo faktas konstatuotas pirmiau minėtu Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimu.

Teisėjų kolegija tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui iš esmės pritaria. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad Tauragės rajono apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2011 m. spalio 4 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. II-40-105/2011 2011 m. liepos 28 d. nutarimą panaikino, o administracinę bylą pareiškėjo atžvilgiu nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo, nustatyto Lietuvos ATPK 123 straipsnio 1 dalyje įvykio ir sudėties. Tauragės rajono apylinkės teismas minėtame nutarime konstatavo, kad pareiškėjas neturėjo pareigos įregistruoti automobilį Lietuvos Respublikoje, byloje nebuvo surinkta įrodymų, jog jis buvo išregistravęs automobilį Norvegijoje.

Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės nurodo tai, jog nors įsiteisėjusiu procesiniu teismo sprendimu administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjo atžvilgiu nutraukta ir konstatuota, kad pareiškėjui nepagrįstai inkriminuotas ATPK 123 straipsnio 1 dalies pažeidimas, tačiau atkreipia dėmesį, kad byloje nenustatyta, jog policijos pareigūnai veikė ne taip, kaip jie privalėjo veikti, ar pažeidė teisės aktų nuostatas. Atsakovo manymu, dėl šios priežasties neturėtų būti tenkinamas pareiškėjo prašymas dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad turtinė ar neturtinė žala, padaryta taikant ATPK nuostatas, gali būti atlyginama, jei yra nustatomos teisės aktuose apibrėžtos civilinės atsakomybės sąlygos (žr., pvz., 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A422-330/2008; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858–940/2010; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-3321/2011) o pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda pagrindas nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą (žr., pvz., administracines bylas Nr. A442-155/2010, A822-207/2010, A662-491/2010). Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teikia argumentus, susijusius su Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio nuostatomis, šie argumentai iš esmės susiję su 2011 m. spalio 4 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimo administracinėje byloje Nr. II-40-105/2011 teisėtumu ir pagrįstumu. Tačiau, kaip minėta, šis nutarimas yra įsiteisėjęs, šioje administracinėje byloje minėto nutarimo teisėtumas ir/ar nepagrįstumas nėra šios bylos vertinimo objektas. Atsižvelgus į tai, atsakovo argumentas pripažintinas nepagrįstu.

Tauragės rajono apylinkės teismui nustačius, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant teisės aktų (t. y. ATPK 284 straipsnio 1 dalies ir 286 straipsnio 2 dalies) reikalavimus, t. y. veikiant neteisėtai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo buvus neteisėtus atsakovo veiksmus. Todėl spręstinas klausimas, ar tokiais neteisėtais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos, visų pirma pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą.

Byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjas kaip jo patirtą turtinę žalą nurodo išlaidas, kurias jis patyrė dėl bylinėjimosi pirmiau nurodytoje ATP byloje, negautas pajamas ir kelionės išlaidas.

Pažymėtina, jog tam, kad būtų priteista pareiškėjo patirta turtinė žala, teismui turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Kitaip tariant, iš byloje pateiktų įrodymų turi būti aišku, jog pareiškėjas patyrė žalą dėl atitinkamų policijos pareigūnų veiksmų, ir atitinkamai, įmanoma nustatyti tokios žalos dydį.

Pareiškėjas turtinės žalos atsiradimą sieja su 400 Lt dydžio išlaidomis už advokato teisines paslaugas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Tauragės rajono apylinkės teisme, 3 870 Lt negauto atlyginimo, 1 009 Lt išlaidomis už kelto bilietus, 1 600 Lt išlaidų už advokato teisines paslaugas nagrinėjant šią administracinę bylą teisme. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant šią administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali būti priteisiamos kaip pareiškėjo galimai patirta turtinė žala, bet vertintinos ir priteistinos proporcingai tenkintiniems pareiškėjo skundo reikalavimams pagal ABTĮ 44 straipsnį.

Teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėjas turtinę žalą, kuri galimai kilo dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir nepanaudotų kelto bilietų, grindžia tuo, jog jis dėl neteisėtai paskirtos baudos negalėjo išvykti į darbą Norvegijoje, dėl ko buvo atleistas. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjas, kaip jis teigia skunde, į Norvegiją išplaukė 2011 m. rugpjūčio 30 d. Atvirkščiai – byloje esantis AB FDS Seaways informacinis raštas (b. l. 52) įrodo, kad pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 17 d. keliavo AB DFDS Seaways keltu „STENA FERONIA“ bei už bilietą sumokėjo 1 009 Lt sumą. Taigi iš byloje pateiktų įrodymų nėra pagrindo teigti, kad jis nepanaudojo pirktų bilietų ir turėjo pirkti naujus.

Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių darbo teisinių santykių pasibaigimo faktą, t. y. pareiškėjas nepateikė su darbo sutarties nutraukimu susijusių dokumentų, o tai, kad, kaip nurodo pareiškėjas, Norvegijos teisė nenumato tokios procedūros, kaip teigia pareiškėjas, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat yra šios bylos įrodinėjimo dalykas, įrodymų dėl to pareiškėjas nepateikė. Akcentuotina ir tai, kad nors pareiškėjas nurodė, kad vėliau susirado kitą darbą, jis į bylą nepateikė naujos darbo sutarties, sudarytos, kaip pareiškėjas teigia, beveik po mėnesio, kuri patvirtintų naujų darbo santykių atsiradimą, o senų pasibaigimą. Atsižvelgusi į visa tai bei įvertinusi bylos medžiagą, pareiškėjo pateiktus kelto bilietus (b. l. 8-9), pareiškėjo darbo sutartį (b. l. 54), AB DFDS Seaways informacinį raštą (b. l. 52), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padaryta išvada, kad minėti dokumentai pakankamai nepagrindžia aplinkybių tam, kad būtų galima konstatuoti, jog būtent dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų pareiškėjui buvo neišmokėtas 3 870 Lt darbo užmokestis bei 1 009 Lt patirta žala dėl nepanaudotų kelto bilietų, t. y. pareiškėjas patyrė tokio pobūdžio turtinę žalą, todėl ši suma pareiškėjui nepriteistina.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir įrodžius turtinės žalos atsiradimo faktą, nebūtų tenkinama priežastinio ryšio kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlyga. Pažymėtina, kad ATP byloje nutarimas buvo surašytas 2011 m. liepos 28 d., pareiškėjas į Norvegiją, kaip minėta pirmiau, išvyko 2011 m. rugpjūčio 17 d. Net ir darant prielaidą, kad pareiškėjas išvyko 2011 m. rugpjūčio 30 d., byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjo automobilis buvo sulaikytas ar apskritai buvo kokių nors kliūčių išvykti jam 2011 m. rugpjūčio 17 d. keltu. Priešingai, atsižvelgus į nurodytus terminus, pareiškėjas turėjo pakankamą laiko tarpą nuo nutarimo surašymo dienos (2011 m. liepos 28 d. ) iki 2011 m. rugpjūčio 17 d. ne tik apskųsti neteisėtu pripažintą 2011 m. liepos 28 d. Tauragės AVPK nutarimą, bet ir laiku išvykti į Norvegiją. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nepagrindė, kokios konkrečios priežastys, susijusios su minėta ATP byla, jam sukliudė išvykti iš Lietuvos Respublikos.

Dėl turtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su 400 Lt dydžio išlaidomis už advokato padėjėjo teisines paslaugas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Tauragės rajono apylinkės teisme, teisėjų kolegija nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu vertinimu.

Nors atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad išlaidų administracinio teisės pažeidimo bylose atlyginimo klausimas reglamentuotas ATPK, o šio kodekso 279 straipsnyje nenumatytas išlaidų atlyginimas asmeniui, kuriam surašytas protokolas ir skirta nuobauda, toks argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad pareiškėjas prašo atlyginti turtinę žalą remdamasis CK 6.271 straipsniu. Akivaizdu, kad jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos ATP byloje, yra konkrečiai apibrėžiamas, apčiuopiamas turto netekimas, taigi, bendriausia prasme tokios išlaidos laikytinos nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1720/2010).

CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Byloje aptariamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodomi nuostoliai, susiję su teisinės pagalbos teikimu ATP byloje, pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su pirmiau nurodytais neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų priimtas pirmiau nurodytas nepagrįstas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė juos skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl darytina išvada, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir jo patirtų 400 Lt nuostolių nagrinėjant ATP bylą.

Pareiškėjas nurodo, kad 400 Lt teisinių paslaugų išlaidos yra patirtos už skundo pateikimą Tauragės rajono apylinkės teismui, reikiamų dokumentų rinkimą ir patarimų teikimą (b. l. 50). Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir pripažįstant turėtas 400 Lt išlaidas nuostoliais (turtine žala), byloje turi būti įvertinta, ar šie patirti nuostoliai yra pagrįsti. Kaip matyti iš sąskaitos už teisines paslaugas Nr. C-006 (b. l. 12), už skundo parengimą bei patarimų teikimą pareiškėjas iš viso sumokėjo 400 Lt. Minėtos advokato padėjėjo teiktinos paslaugos šiuo atveju traktuotinos kaip vienas paslauga – skundo paruošimas. Išlaidos už minėto skundo paruošimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos visos.

Kiek tai susiję su neturtine žala, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą).

Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr.

Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, neturtinę žalą patyrusio pareiškėjo statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008).

Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14–653/07; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444–619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858–940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Pareiškėjas kaip neturtinę žalą byloje vertinamu atveju nurodo dėl valstybės pareigūnų atliktų neteisėtų veiksmų prarasto darbo sukeltą stresą, patirtus dvasinius išgyvenimus, reputacijos pablogėjimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nebuvo įrodytas priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodyto darbo teisinių santykių pasibaigimo ir policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu, be kita ko, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio atlyginimo šioje administracinėje byloje.

Kiek tai susiję su bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimu, pažymėtina, jog šias išlaidas patvirtina 2012 m. liepos 5 d. atstovavimo sutartis Nr. C-034, sudaryta tarp advokato padėjėjo R. C. ir pareiškėjo, kuria pareiškėjas įgaliojo nurodytą advokato padėjėją jį atstovauti nagrinėjant civilinę bylą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 10), 2013 m. atstovavimo sutartis Nr. 13-008, kuria pareiškėjas įgaliojo minėtą advokato padėjėją jį atstovauti administracinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 42), 2012 m. liepos 5 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. C-034, kurioje nurodyta, kad už reikiamų dokumentų surašymą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme mokėtina suma 800 Lt, 2012 m. liepos 5 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 584542 (b. l. 13), 2012 m. gruodžio 27 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. C-034, kurioje nurodyta, kad už atstovavimą pirmosios instancijos teisme mokėtina suma 200 Lt (b. l. 16), 2012 m. gruodžio 27 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 678014 (b. l. 15), 2013 m. balandžio 17 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. C-13-008, kurioje nurodyta, jog už atstovavimą Klaipėdos apygardos administraciniame teisme mokėtina suma yra 600 L, 2013 m. balandžio 17 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 678025.

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali galima priteisti už skundo parengimą suma yra 2 400 Lt (3 x 800 Lt minimali mėnesinė alga, galiojusi teisinių paslaugų suteikimo metu ir patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” Nr. 1368). Pareiškėjas prašo priteisti 800 Lt už skundo parengimą pirmosios instancijos teisme. Ši suma neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui nepriteistina 200 Lt suma už atstovavimą pirmosios instancijos teisme (Tauragės rajono apylinkės teisme), nes Tauragės rajono apylinkės teisme teismo posėdžiai realiai neįvyko.

Nustatant priteistiną užmokesčio dydį už atstovavimą pareiškėjui teismo posėdyje taikytinas 8.18 punktas, pagal kurį už vieną atstovavimo valandą teisme maksimalus užmokesčio dydis yra 150 Lt (1 000 Lt (MMA, kuri galiojo rengiantis pirmosios instancijos teismo posėdžių metu ir patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimu „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” Nr. 718) x 0,15). 2013 m. balandžio 18 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo pažyma apie teismo posėdį (b. l. 44) patvirtina, jog R. T. atstovas advokato padėjėjas R. C. dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuris truko 15 min. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 6 d. teismo pažyma apie teismo posėdį (b. l. 63) patvirtina, kad pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas R. C. kartu su pareiškėju dalyvavo teismo posėdyje, kuris truko 38 min. Iš viso pirmosios instancijos teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo pareiškėjo atstovas, truko 53 min. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 9 punktą, atstovavimo laikas šiuo atveju apvalinamas kaip valanda. Taigi galima priteisti maksimali atstovavimo išlaidų atlyginimo suma šiuo atveju yra 150 Lt. Pareiškėjas už atstovavimą pirmosios instancijos teisme prašo priteisti 600 Lt, tačiau ši suma viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalų dydį, todėl galima priteistina suma laikytina maksimali Rekomendacijų 8.18 ir 9 punktuose numatyta suma – 150 Lt.

Atkreiptinas dėmesys, kad Rekomendacijų 5 punkte nurodyta, jog už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Atsižvelgiant į tai pareiškėjui galima priteisti suma mažintina atitinkamai 20 procentų, t. y. visa galima priteisti suma yra 760 (800+150)*0,8=760 Lt).

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr. pvz. 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012).

Teismo sprendimu pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies. Todėl pareiškėjas turi teisę į turėtų teismo išlaidų atlyginimą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Šiuo atveju, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas kėlė du reikalavimus, iš kurių patenkinta pusė vieno reikalavimo (dėl neturtinės žalos atlyginimo – atmesta, dėl turtinės – tenkinta dalis reikalavimo), pareiškėjui proporcingai atlygintina 1/4 galimos priteisti bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, sumos, t. y. 190 Lt.

Remdamasi Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, įvertinusi bylos sudėtingumą, teiktų teisinių paslaugų pobūdį, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, pareiškėjo pateiktus ir tenkintus reikalavimus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ši suma vertintina kaip pagrįsta ir protinga, kuri užtikrina bylinėjimosi išlaidų tikslų įgyvendinimą, šalių interesų pusiausvyrą, nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad byla sudėtinga, nes teko dirbti su tarptautiniais dokumentais, jis nenurodė, su kokiais tarptautiniais dokumentais buvo dirbta, byloje esanti medžiaga šio teiginio nepatvirtina.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmestini kaip nepagrįsti, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjui R. T. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, buvo priteista 450 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo, keistina, nurodant, kad pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 190 Lt teismo išlaidų atlyginimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. T. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ,apeliacinius skundus atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą pakeisti ir išdėstyti taip:

„Priteisti pareiškėjui R. T. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 190 Lt (šimtą devyniasdešimt litų) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų“.

Likusią Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas