eA-233-624/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-233-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07955-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės žemės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo, priimto dėl pareiškėjo R. P. skundo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vyriausioji administracinių ginčų komisija (toliau – ir VAGK) 2013 m. lapkričio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-393 (AG-342/05-2013) (toliau – ir VAGK Sprendimas), kuriuo patenkino pareiškėjo R. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundą ir panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2013 m. spalio 4 d. sprendimus Nr. SP1-SP1(11.2.12E)-1501, Nr. SP1-(11.2.12E)-1503 bei 2013 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. SP1-SP1-(11.2.12E)-1599, kuriais buvo nustatyta ginčijama grąžintinų lėšų suma.

Atsakovas Agentūra kreipėsi į teismą su prašymu ir patikslintu prašymu, kuriuo prašė panaikinti VAGK 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 3R-393 (AG-342/05-2013).

Prašyme ir patikslintame prašyme nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į VAGK su 2013 m. lapkričio 14 d. prašymu dėl Agentūros 2013 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. SP1-(11.2.12E)-1501 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1501), 2013 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. SP1-(11.2.12E)-1503 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1503) ir 2013 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. SP1-(11.2.12E)-1599 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1599) panaikinimo. 2013 m. lapkričio 29 d.

VAGK priėmė sprendimą Nr. 3R-393 (AG-342/05-2013), kuriuo tenkino aukščiau minėtą pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas 2009 m. paraiškoje prašė tiesioginių išmokų/paramos už paramai netinkamą (medžiais/krūmais apaugusį) 1,19 ha plotą kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 (toliau – ir Laukas Nr. 1). Sprendime Nr. 1501 Agentūra informavo apie priimtą sprendimą susigrąžinti 232,11 Lt išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, 883,39 Lt išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ (toliau – ir Programa „Ekologinis ūkininkavimas“), 346,70 Lt išmokėtų tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir 117,81 Lt išmokėtų susietųjų papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų (toliau – ir Susietosios išmokos), iš viso 1 580,01 Lt.

Sprendime Nr. 1599 Agentūra konstatavo, kad pareiškėjas 2009 m. paraiškoje prašė tiesioginių išmokų už paramai netinkamą (medžiais/krūmais apaugusį) 0,19 ha plotą kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 2 (toliau – ir Laukas Nr. 2), ir informavo apie priimtą sprendimą susigrąžinti 55,36 Lt išmokėtų tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir 34,20 Lt išmokėtų Susietųjų išmokų, iš viso 89,56 Lt. Agentūra Sprendimu Nr. 1503 taip pat nutarė susigrąžinti dalį lėšų (t. y. 3 991,54 Lt), pareiškėjui išmokėtų pagal 2010 m. gegužės 11 d. pateiktą paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, mokamą už plotus 2010 m. (reg.

Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir 2010 m. paraiška). Apie Sprendimą Nr. 1501, Sprendimą Nr. 1503 ir Sprendimą Nr. 1599 pareiškėjas buvo informuotas Agentūros 2013 m. spalio 25 d. raštu Nr. BR6-(3.144)-9980. Minėtu raštu pareiškėjas taip pat buvo informuotas apie tai, kad Agentūra 2013 m. spalio 15 d. dalį išmokų (t. y. 5 128,56 Lt) išskaičiavo išmokų už 2012 deklaravimo metus mokėjimo metu. Faktinę aplinkybę, kad 2009 m. paraiškoje ir 2010 m. paraiškoje pareiškėjas pateikė neteisingus duomenis (neišskyrė paramai netinkamų plotų), Agentūra sužinojo, gavusi VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir ŽŪIKVC) 2011 m. vasario 19 d. raštą Nr. 1S-2341 „Dėl kontrolinių žemės sklypų bl3 informacijos pateikimo“ ir 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštą Nr. 1S-7479 „Dėl duomenų pateikimo“.

Pareiškėjo 2009 m. paraiškoje deklaruotas plotas paramai pagal Programos priemonę MPŪV gauti buvo 53,48 ha, o faktiškai nustatytas 52,29 ha (iš deklaruoto ploto atimtas netinkamas paramai 1,19 ha plotas), t. y. deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 2,28 proc., todėl pareiškėjui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ (toliau – ir Programos priemonė MPŪV) įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d.

įsakymu Nr. 3D-151 (toliau – ir MPŪV taisyklės), 3 ir 29 punktus parama mokama tik už nustatytą faktinį plotą. Teikdamas paraiškas, pareiškėjas nesilaikė nustatytų teisės aktų reikalavimų, nenurodydamas apaugusių plotų 2009 m. paraiškoje ir 2010 m. paraiškoje, todėl tiesioginė ir susietosios išmokos pareiškėjui buvo mokamos tik už nustatytą faktinį plotą. Apie šias pasekmes už neteisingą apaugusių plotų deklaravimą pareiškėjas žinojo, ką patvirtina 2009 m. paraiškos 3 lapo III dalies 11 punktas, 4 lapo I dalies 12 punktas, 5 lapo I dalies 12 punktas ir 2009 m. paraiškos 3 lapo III dalies 10 punktas bei 4 lapo I dalies 9 punktas.

Agentūra, sužinojusi apie deklaruotus netinkamus paramai plotus ir dėl tos priežasties nepagrįstai išmokėtas lėšas pareiškėjui, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės), 7.1.1–7.1.3 punktais, ir 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL 2005 L 209, p. 17) 33 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai priėmė sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo.

Skundžiamame VAGK sprendime nepagrįstai konstatuojama, kad ŽŪIKVC pateikti duomenys nereiškia Agentūros pareigos ir teisės tik šių duomenų pagrindu pervertinti 2009 m. ir 2010 m. pateiktas paraiškas ir taikyti sankcijas bei, kad ŽŪIKVC duomenų naudojimas paraiškų vertinimui siejamas su Agentūros pareiga einamaisiais metais kreiptis į ŽŪIKVC, kad vertinant einamaisiais metais pateiktas paraiškas galima būtų naudoti nuotolinės patikros rezultatus. Agentūra pagal 2012 m. Taisyklių 451 punktą „turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje tada, kai pareiškėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų, ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas“.

Ši nuostata rodo, kad nepriklausomai nuo to, kada buvo gauti duomenys apie paraiškoje numatytų reikalavimų nesilaikymą, Agentūra turi teisę ankstesniais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo ir priimti su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis susijusius sprendimus. Ši nuostata taip pat patvirtina tai, kad Agentūros teisė remtis ŽŪIKVC duomenims negali būti siejama išimtinai tik su Agentūros atliekamomis nuotolinėmis patikromis ar patikromis vietoje. Pastebėjo, kad ši Agentūros teisė taip pat siejama ir su administraciniu patikrinimu, kuris pareiškėjo atžvilgiu ir buvo atliktas.

Todėl visi VAGK sprendimo argumentai dėl tariamo nustatytų procedūrų nesilaikymo (pažeidžiančio pareiškėjo teises) atliekant patikras vietoje nuotolinio patikrinimo būdu negali būti laikomi teisiškai reikšmingais. Be to, VAGK sprendime nurodomas dokumentas (2011 m. rugpjūčio 30 d. Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato raštas), kuris šiuo atveju nei Agentūros, nei pareiškėjo nebuvo pateiktas prie bylos, todėl neturėtų būti laikomas rašytiniu įrodymu nagrinėjant bylą. Agentūra neturi teisinio pagrindo nesivadovauti ŽŪIKVC teikiama informacija ir duomenimis.

Taigi, faktinę aplinkybę, kad dalis pareiškėjo deklaruotų Lauko Nr. 1 ir Lauko Nr. 2 ploto buvo netinkama paramai gauti, patvirtina ir aerofotografinės nuotraukos (fotografuota 2010 m. birželio 4 d. ir 2010 m. birželio 28 d.). Nuotraukose aiškiai matyti, kad dalis Lauko Nr. 1 ir Lauko Nr. 2 yra apaugusi. Kaip jau minėta, tokie plotai turi būti deklaruojami kaip „Apaugę plotai“. Nepriklausomai nuo to, kas augo tuose plotuose (ar piktžolės, ar krūmai, medžiai), tokių plotų deklaravimas išmokoms/paramai gauti laikomas neteisingu deklaravimu, nes tose dalyse pareiškėjas neužsiėmė žemės ūkio veikla.

Ir nors VAGK sprendime teigiama, kad „nuotraukos darytos 2010 m. birželio 4 d. ir 28 d., taigi 2009 m. buvusios faktinės laukų situacijos nepagrindžia“, manytina, kad šios nuotraukos yra pakankamas pagrindas konstatuoti neteisingą deklaravimą ne tik 2010 metais, bet ir 2009 metais, nes remiantis 2010 m. birželio mėnesį darytomis nuotraukomis, kuriose matosi 2009 m. paraiškoje deklaruotame Lauke Nr. 1 ir Lauke Nr. 2 augantys medžiai ir krūmai, galima pagrįstai teigti, jog ir 2009 m. jie ten augo. Pareiškėjas, nesilaikęs nustatytų teisės aktų reikalavimų, neteisingai deklaravęs savo žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, negalėjo įgyti ir teisėtų lūkesčių, kaip buvo minėta, apie pažeistus teisės aktų reikalavimus žinojo.

Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 11 d. analogiškoje pagal faktines aplinkybes bei taikomas teisės aktų nuostatas byloje priėmė sprendimą (administracinė byla Nr. I-4287-331/2013), kuriame konstatavo, kad „Agentūra, turėdama atnaujintus ŽŪIKVC ortofotografinius duomenis ir nustačiusi neteisingo deklaravimo faktą, pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai pritaikė sankcijas“.

Pareiškėjas R. P. atsiliepime į prašymą prašė pritarti VAGK Sprendimui.

Nurodė, kad Agentūros prašymas grindžiamas įbraižymo klaida, kurios jis numatyti niekaip negalėjo. Plotas 16,15 ha buvo dirbamas nuo 2007 m. Agentūra, 2011 m. vasario 19 d. ir 2012 m. rugpjūčio 21 d. gavusi ŽŪIKVC pateiktus duomenis, nepatikrino žemės plotų einamais metais, nors deklaracija buvo pateikta 2011 m. gegužės 12 d. Taip pat atsižvelgė į 2011 m. rugpjūčio 30 d. Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktoriaus pastabas, kuriose nurodyta, jog dėl pasenusių prastos kokybės vaizdų ūkininkai deklaracijose negalėjo grafiškai nustatyti savo sklypų ribų ir tas nepaminėjimas negali būti akcentuojamas nagrinėjant bylą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 3 d. sprendimu Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2009 m. birželio 4 d. R. P. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“, ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir 2009 m. paraiška). 2010 m. gegužės 11 d. R. P. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, mokamą už plotus 2010 m. (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir 2010 m. paraiška). 2010 m. birželio 8 d. raštu Nr. 1368284 Agentūra informavo pareiškėją, kad pagal 2009 m. paraiškoje pateiktus duomenis yra skiriama parama – 66 945,29 Lt. 2011 m. liepos 25 d. Agentūra informavo pareiškėją, kad jam yra skiriama 68 144,99 Lt dydžio parama pagal 2010 m. paraiškos duomenis.

Agentūros Sprendimu Nr. 1501 pakartotinai įvertinus pareiškėjo 2009 m. paraišką buvo nustatyta, kad dėl pareiškėjui išmokėtos paramos už paramai netinkamą plotą, pareiškėjas turėjo grąžinti Agentūrai 1 580,01 Lt dydžio lėšų sumą. Agentūros Sprendimu Nr. 1599 pakartotinai įvertinus pareiškėjo 2009 m. paraišką buvo nustatyta, kad dėl pareiškėjui išmokėtos paramos už paramai netinkamą plotą, pareiškėjas turėjo grąžinti Agentūrai 89,56 Lt dydžio lėšų sumą. Agentūros Sprendimu Nr. 1503 pakartotinai įvertinus pareiškėjo 2010 m. pateiktą paraišką buvo nustatyta, kad dėl pareiškėjui išmokėtos paramos už paramai netinkamą plotą, pareiškėjas turėjo grąžinti Agentūrai 3 991,54 Lt dydžio lėšų sumą.

Sprendime Nr. 1501 nurodyta, kad Pareiškėjas 2009 m. paraiškoje prašė tiesioginių išmokų/paramos už paramai netinkamą (medžiais/krūmais apaugusį) 1,19 ha dydžio plotą kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1. Paraiškoje deklaruotas tinkamos žemės plotas buvo 53,48 ha. Už šį žemės sklypą pareiškėjui buvo skirta parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“, išmokėtos tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir susietosios papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos (toliau – ir Susietosios išmokos).

Sprendime Nr. 1599 nurodyta, kad Pareiškėjas 2009 m. paraiškoje prašė tiesioginių išmokų/paramos už paramai netinkamą (medžiais/krūmais apaugusį) 0,19 ha plotą kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 2. Už šį žemės sklypą pareiškėjui buvo išmokėta tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei Susietųjų išmokų.

Sprendime Nr. 1503 nurodyta, kad Pareiškėjas 2010 m. paraiškoje prašė tiesioginių išmokų/paramos už paramai netinkamą (medžiais/krūmais apaugusį) 1,19 ha plotą Lauke Nr. 1 bei 0,19 ha plotą Lauke Nr. 2. Už šį žemės sklypą pareiškėjui buvo išmokėta parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, pagal Programą „Ekologinis ūkininkavimas“, išmokėtos tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei išmokėtos Susietosios išmokos.

Pareiškėjo 2009 m. paraiškoje deklaruotas plotas paramai pagal Programos priemonę MPŪV gauti buvo 53,48 ha, o faktiškai nustatytas 52,29 ha (iš deklaruoto ploto atimtas netinkamas paramai 1,19 ha plotas), t. y. deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 2,28 proc., todėl pareiškėjui pagal MPŪV taisyklių 29 punktą parama mokama tik už nustatytą faktinį plotą. Analogišką nuostatą dėl paramos pagal Programą „Ekologinis ūkininkavimas“ įtvirtina ir 2006 m. gruodžio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1975/2006 16 straipsnio 1 dalis. Pareiškėjo 2009 m. paraiškoje deklaruotas plotas paramai pagal Programą „Ekologinis ūkininkavimas“ buvo 46,48 ha, o faktiškai nustatytas 45,29 ha (iš deklaruoto ploto atimtas netinkamas paramai 1,19 ha plotas), t. y. deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 2,28 proc. Pareiškėjo 2010 m. paraiškoje deklaruotas plotas paramai pagal Programos priemonę MPŪV gauti buvo 58,10 ha, o faktiškai nustatytas 56,72 ha (iš deklaruoto ploto atimtas netinkamas paramai 1,38 ha plotas), t. y. deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 2,43 proc. Pareiškėjo 2010 m. paraiškoje deklaruotas plotas paramai pagal Programą „Ekologinis ūkininkavimas“ gauti buvo 46,67 ha, o faktiškai nustatytas 45,29 ha (iš deklaruoto ploto atimtas netinkamas paramai 1,38 ha plotas), t. y. deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 3,05 proc.

Ginčijami Agentūros sprendimai Nr. 1501, Nr. 1503 bei Nr. 1599 buvo priimti remiantis: Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 metų taisyklėmis, redakcija patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188 (toliau – ir 2009 m. Taisyklės); Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2010 metų taisyklėmis, redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 3D-278 (toliau – ir 2010 m. Taisyklės); Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ (toliau – Programos priemonė MPŪV) įgyvendinimo taisyklėmis, redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 (toliau – ir MPŪV taisyklės); MPŪV taisyklėmis, redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-303; Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklėmis, redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-152 (toliau – ir AGRO taisyklės); AGRO taisyklėmis, redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 3D-328; Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklėmis, redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137.

Šiuose teisės aktuose yra įtvirtintos neteisingo deklaravimo sąvokos, kurias atitinka pareiškėjo R. P. veiksmai netiksliai paraiškoje deklaravus dirbamos žemės plotą. Taip pat juose nustatyta taisyklė, kad parama mokama tik už nustatytą faktinį plotą. Pareiškėjas R. P. atsiliepimu nurodė, kad neginčija aplinkybės, jog 2009 m. ir 2010 m. paraiškose neteisingai deklaravo tinkamos paramai žemės plotus. Ši aplinkybė taip pat iš esmės pripažįstama ir skundžiamame VAGK Sprendime.

Abejonės ginčijamų Agentūros sprendimų teisėtumu šioje byloje kilo dėl Agentūros įgaliojimų juos priimti įpareigojant pareiškėją grąžinti sumas, kurios buvo išmokėtos proporcingai už paramai netinkamus žemės plotus. Ginčijamuose Agentūros sprendimuose nurodyta, kad jie priimti 2013 m. pakartotinai įvertinus pareiškėjo R. P. 2009 m. ir 2010 m. paraiškas.

Aplinkybės, kuriomis grindžiami šie sprendimai, buvo nustatytos ŽŪIKVC 2011 m. vasario 19 d. rašte Nr. 1S-2341 „Dėl kontrolinių žemės sklypų bl3 informacijos pateikimo“ ir 2012 m. rugpjūčio 21 d. rašte Nr. 1S-7479 „Dėl duomenų pateikimo“. Agentūra prašyme teismui nurodė, kad pakartotinis patikrinimas, po kurio buvo priimti ginčijami sprendimai, buvo atliktas po šio ŽŪIKVC rašto gavimo.

2009 m. Taisyklėse ir 2010 m. Taisyklėse pateikiama nuotolinių patikrų vykdymo procedūra. Teismas rėmėsi 2009 m. Taisyklių 34.5 punktu, 2009 m. Taisyklių 36.8 punktu, 2010 m. Taisyklių 36.7 bei 38.4 punktais. Byloje nėra duomenų, kad šiuose punktuose nurodyti veiksmai paraiškų tikrinimo einamaisiais metais – t. y. 2009 m. ir 2010 m., buvo atlikti. Agentūra nepriėmė sprendimo dėl nuotolinės patikros vykdymo bei nesikreipė į ŽŪIKVC dėl duomenų pateikimo, o ŽŪIKVC galutinių rezultatų patikros vykdymui nepateikė. Tokia padėtis vertinta kaip procedūrinių patikros vykdymo taisyklių pažeidimas.

Teismas atsižvelgė į 2009 m. Taisyklių 36.9 punkto ir 2010 m. Taisyklių 38.5 punkto nuostatas. Tiek ginčijami Agentūros sprendimai, tiek ŽŪIKVC raštas buvo priimti praleidus šiuose 2009 m. Taisyklių ir 2010 m. Taisyklių punktuose nustatytus terminus. Pažymėjo, kad šiuo atžvilgiu yra reikšmingi neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. kovo 17 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Iš dalies dėl to valstybės ar savivaldybių institucijos, pareigūnai priimdami aktus, kuriais yra suvaržomos asmenų teisės, skiriamos nuobaudos, paprastai yra saistomi teisės aktuose nustatytų terminų. Priešingas konstitucinių teisės principų traktavimas, kada Agentūra galėtų priimti sprendimus dėl lėšų grąžinimo nesaistoma terminų, sudarytų prielaidas ekonomiškai nenaudingus sprendimus, inter alia pažeidžiant tikslą užtikrinti subalansuotą žemės ūkio paskirties žemės naudojimą, darnų šalies ūkio vystymąsi, bei teisinio apibrėžtumo principą.

Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą ir faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti VAGK 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 3R-393, kuriuo panaikinti Agentūros 2013 m. spalio 4 d. sprendimai Nr. 1501, Nr. 1503 bei 2013 m. spalio 15 d. sprendimas Nr. 1599, todėl atsakovo prašymas atmestas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).

III. Atsakovas Agentūra pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. VAGK 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 3R-393 (AG-342/05-2013) panaikinti.

Apeliaciniame skunde pakartoja prašyme, teiktame pirmosios instancijos teismui, išdėstytas aplinkybes. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškindamas ir taikydamas materialinės teisės normas, priėmė sprendimą, neatitinkantį ABTĮ 86 straipsnio.

Pažymi, kad 2009 m. paraiškos ir 2010 m. paraiškos duomenys patikros vietoje būdu nebuvo tikrinti. Nors Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime pripažįstama, kad „Agentūra nepriėmė sprendimo dėl nuotolinės patikros vykdymo“, tačiau, nepaisant to, remiamasi tik tomis 2009 m. Taisyklių ir 2010 m. Taisyklių nuostatomis, kurios reglamentuoja 2009 m. paraiškai ir 2010 m. paraiškai netaikytą paraiškų kontrolės būdą – patikras vietoje (atliekamas nuotolinio patikrinimo būdu). Netinkamai taikant teisės normas, teismo sprendime daroma klaidinga išvada dėl procedūrinių patikros vykdymo taisyklių pažeidimo.

Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma, kad Agentūros Sprendimai buvo priimti praleidus terminą numatytą 2009 m. Taisyklių 36.9 papunktyje (bei atitinkamai 2010 m. Taisyklių 38.5 papunktyje). Agentūros manymu, toks teisės normų aiškinimas ir taikymas nėra tinkamas, nes minėtos nuostatos reglamentuoja ne Agentūros, o ŽŪIKVC atliekamą KŽS duomenų bazės tikslinimą tam tikrais nustatytais atvejais.

Pažymi, kad dėl Agentūros teisės bei pareigos pervertinti paraiškas, praėjus atitinkamam laiko tarpui bei dėl Agentūros teisės ir pareigos, nustačius pažeidimus, priimti sprendimą dėl lėšų susigrąžinimo yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje pagal faktines aplinkybes ir taikomas teisės normas administracinėje byloje Nr. A556-963/2014. Minėtoje byloje teismas priėmė sprendimą, kuriame nurodė, kad išmokos gali būti susigrąžintos laikantis terminų, nustatytų Komisijos reglamento 73 straipsnyje (bendra tvarka per 10 metų, o esant nustatytai išimčiai (dėl pareiškėjo sąžiningo elgesio) – per ketverius metus nuo išmokos išmokėjimo dienos). Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog Agentūrai buvo pateikti faktiniai duomenys dėl kurių nekyla abejonių ir turint omenyje nepažeistus senaties terminus dėl lėšų susigrąžinimo, nebuvo pagrindo atmesti Agentūros prašymo dėl VAGK sprendimo panaikinimo.

Pažymi, kad 2009 m. paraiškos ir 2010 m. paraiškos patikros vietoje nebuvo atliktos, Agentūra taip pat nebuvo priėmusi sprendimo pareiškėjo atžvilgiu vykdyti nuotolines patikras 2009 m. Taisyklių ar 2010 m. Taisyklių nustatyta tvarka. Agentūra inter alia yra atsakinga už administracinių patikrų atlikimą. Vadovaudamasi ŽŪIKVC pateiktais duomenimis, Agentūra pareiškėjo atžvilgiu pradėjo administracinį patikrinimą ir atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas, deklaruodamas žemės ūkio naudmenų, pasėlių ar kitų laukų plotus, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, t. y. neišskyrė netinkamų paramai plotų, bei į tai, kad pareiškėjas pateikė neteisingus duomenis, priėmė Sprendimus. Agentūra atsako už tinkamą valstybės ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšų administravimą bei jų panaudojimo kontrolę, ji yra atskaitinga ne tik Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, bet ir Europos Sąjungos Komisijai, kuriai teikia išlaidų deklaracijas, informaciją apie pažeidimus, metines finansines ataskaitas bei kitą su paramos administravimu susijusią informaciją. Taigi, Agentūra neturi teisinio pagrindo nesivadovauti duomenimis, gautais iš kompetentingos institucijos, atsakingos už KŽS duomenų bazės tikslinimą/atnaujinimą.

Agentūra sutinka, kad asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, jog jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos, tačiau pažymi, kad asmenų teisės turi būti įgytos teisėtai. Pareiškėjas, nesilaikęs 2009 m. Taisyklių, 2010 m. Taisyklių, AGRO taisyklių bei MPŪV taisyklių reikalavimų, neteisingai deklaravęs savo žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, negalėjo įgyti teisėtų lūkesčių. Be to, pareiškėjas, pateikdamas 2009 m. paraišką ir 2010 m. paraišką, patvirtino žinantis, jog Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos žemės ūkio srities teisės aktų pažeidimai gali lemti išmokų sumažinimą arba teisės į jas netekimą (2009 m. paraiškos 3 lapo III dalies 10 punktas bei 4 lapo I dalies 9 punktas, 2010 m. paraiškos 3 lapo III dalies 13 punktas bei 4 lapo I dalies 9 punktas).

Sprendimuose buvo išsamiai paaiškinta, kaip buvo nustatytas neteisingo deklaravimo faktas, taip pat paaiškinta, kaip buvo gauti duomenys apie pareiškėjo deklaruotus plotus, kurie buvo netinkami paramai, tačiau kaip netinkami 2009 m. paraiškoje ir 2010 m. paraiškoje neišskirti. Agentūros Sprendimai pagrįsti objektyviais faktais (duomenimis) bei teisės aktų nuostatomis, motyvų išdėstymas juose yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, Sprendimai pasirašyti tam įgaliojimus turinčio asmens, patvirtinti institucijos antspaudu, todėl naikinti juos nėra pagrindo.

Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas analogiškose bylose formuoja skirtingą praktiką. Administracinėje byloje Nr. 1-4287-331/2013 teismas 2013 m. lapkričio 11 d. priėmė sprendimą, kuriame nurodė, kad Agentūra, vadovaudamasi ŽŪIKVC duomenimis ir nustačiusi neteisingo deklaravimo faktą, minėtam pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai pritaikė sankcijas. Agentūrai palankius sprendimus Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė taip pat ir administracinėje byloje Nr. I-5140-968/2014 (2014 m. kovo 14 d. sprendimas) bei administracinėje byloje Nr. I-896-281/2014 (2014 m. kovo 17 d. sprendimas).

Pareiškėjas R. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimui ir VAGK 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimui pritarti.

Pažymi, kad 2009 m. žemės sklypų ribas braižė rankiniu būdu ir nesimatė netinkami plotai. 2010 m. braižė į analogiškus žemėlapius tik grafišku būdu seniūnijoje, ir tik nuo 2011 m. buvo atnaujinti žemėlapiai ir išskirti netinkami deklaruoti plotai (bl3). Teigia, kad visados deklaravo realiai dirbamą žemę. Agentūros darbuotojai pareiškėją tikrino 2012 m. bei 2013 m. ir ploto trūkumo nenustatė. 2009, 2010 ir 2011 metais pareiškėjas deklaravo vienodą žemės plotą ir jis buvo dirbamas toje pačioje geografinėje vietovėje, o tiksliau įbraižyti (2009–2010 m.) nebuvo įmanoma, nes nesimatė bl3 plotai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VAGK 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. 3R-393 (AG-342/05-2013), kuriuo nuspręsta panaikinti Agentūros 2013 m. spalio 4 d. sprendimus Nr. SP1-SP1-(11.2.12E)-1501, Nr. SP1-(11.2.12E)-1503 bei 2013 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. SP1-SP1-(11.2.12E)-1599, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2009 m. birželio 4 d. Agentūrai pateikė 2009 m. paraišką (VAGK byla, b. l. 53–58), o 2010 m. gegužės 11 d. – 2010 m. paraišką (VAGK byla, b. l. 68–71). 2010 m. birželio 8 d. raštu Nr. 1368284 (VAGK byla, b. l. 59–60) Agentūra informavo pareiškėją, kad pagal 2009 m. paraiškoje pateiktus duomenis yra skiriama parama – 66 945,29 Lt. 2011 m. liepos 25 d. raštu Nr. 1654629 (VAGK byla, b. l. 78–79) Agentūra informavo pareiškėją, kad jam yra skiriama 68 144,99 Lt dydžio parama pagal 2010 m. paraiškos duomenis.

2011 m. vasario 19 d. raštu Nr. 1S-2341 (VAGK byla, b. l. 61) ŽŪIKVC, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje vykusio 2011 m. vasario 18 d. kontrolinių žemės sklypų (bl3) tinkamumo paramai tiesioginėmis išmokomis vertinimo komisijos posėdžio protokolu Nr. 8D-64(5.50), informavo Agentūrą, kad informacija, nurodyta protokole, išsiųsta el. paštu; atkreipė dėmesį, kad protokole nurodytus kontrolinių žemės sklypų (bl3) duomenų bazės KŽS_DB10LT duomenis ŽŪIKVC atnaujins Žemės ūkio ministerijai atlikus teisės aktų, reglamentuojančių minėtos duomenų bazės atnaujinimą, pakeitimus. Šio rašto priede (VAGK byla, b. l. 85) nurodyta pareiškėjo valdoje esančiame kontroliniame žemės sklype (toliau – ir KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 2 plote (4,48 ha 5KV-2) 0,19 ha buvo ir liko bl3 netinkamas plotas. ŽŪIKVC su 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1S-7479 „Dėl duomenų pateikimo“ (VAGK byla, b. l. 62–64) pateikė Agentūrai sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į KŽS, kurių G kodas yra bl3m, suformuotus 2011 m. deklaravimui paruoštoje KŽS duomenų bazėje, t. y. atnaujinus pagal 2009–2010 m. ortofotografinę medžiagą. Remiantis ŽŪIKVC pateikta informacija, pareiškėjo 2009 m. ir 2010 m. deklaruotas netinkamas plotas (1,19 ha) KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 (deklaravo 16,15 ha).

Agentūra, pakartotinai įvertinusi pareiškėjo 2009 m. paraišką ir 2010 m. paraišką bei nustačiusi, kad pareiškėjui buvo išmokėta parama už paramai netinkamą plotą, ir atsižvelgusi į tai, jog duomenys apie pareiškėjo deklaruotus netinkamus paramai plotus buvo gauti po to, kai parama pareiškėjui jau buvo išmokėta, priėmė ginčijamus Sprendimą Nr. 1501, Sprendimą Nr. 1503 ir Sprendimą Nr. 1599. Agentūros Sprendimu Nr. 1501 nustatyta, kad dėl pareiškėjui išmokėtos paramos už paramai netinkamą plotą, pareiškėjas turėjo grąžinti Agentūrai 1 580,01 Lt dydžio lėšų sumą (VAGK byla, b. l. 3–5). Agentūros Sprendimu Nr. 1599 nustatyta, kad dėl pareiškėjui išmokėtos paramos už paramai netinkamą plotą, pareiškėjas turėjo grąžinti Agentūrai 89,56 Lt dydžio lėšų sumą (VAGK byla, b. l. 9–10). Agentūros Sprendimu Nr. 1503 nustatyta, kad dėl pareiškėjui išmokėtos paramos už paramai netinkamą plotą, pareiškėjas turėjo grąžinti Agentūrai 3 991,54 Lt dydžio lėšų sumą (VAGK byla, b. l. 6–8).

VAGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2013 m. lapkričio 29 d. sprendime Nr. 3R-393 (AG-342/05-2013) konstatavo, jog tai, kad ŽŪIKVC, praėjus keleriems metams po paraiškų pateikimo, Agentūrai pateikė atnaujintą informaciją, nereiškia Agentūros pareigos ir teisės tik šių duomenų (kurie, be kita ko, vertinti kritiškai) pagrindu, be to, nesilaikant procedūrų, garantuojančių asmens, pateikusio paraišką, teisių, pervertinti pareiškėjo 2009 m. ir 2010 m. pateiktas paraiškas ir taikyti sankcijas. Todėl darė išvadą, kad sankcijos taikytos ir grąžintinų lėšų suma nustatyti nepagrįstai ir panaikino Agentūros Sprendimą Nr. 1501, Sprendimą Nr. 1503 ir Sprendimą Nr. 1599. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 3 d. sprendime konstatavo, kad nėra pagrindo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą, todėl atsakovo Agentūros prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Atsakovas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. sausio 26 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-19-146/2015, pažymėjo, kad bendrosios tiesioginių išmokų taisyklės yra nustatytos 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamente Nr. 73/2009, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančiame Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (toliau – ir Reglamentas Nr. 73/2009). Reglamento Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės yra įtvirtintos 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 796/2004, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 1782/2003 ir Nr. 73/2009 nustatytų kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, taip pat Tarybos reglamente (EB) Nr. 479/2008 nustatyto kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Reglamentas Nr. 796/2004).

Reglamentas Nr. 796/2004 nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo panaikintas 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą (toliau – ir Reglamentas Nr. 1122/2009). Reglamento Nr. 796/2004 86 straipsnyje nurodyta, kad Reglamentas (EB) Nr. 796/2004 panaikinamas nuo 2010 m. sausio 1 d., tačiau jis ir toliau taikomas paramos paraiškoms, susijusioms su prekybos metais arba priemokų laikotarpiais, prasidedančiais iki 2010 m. sausio 1 d. Reglamento Nr. 796/2004 81 straipsnyje nurodyta, kad jis taikomas paramos paraiškoms, susijusioms su 2010 m. sausio 1 d. prasidedančiais prekybos metais arba priemokų laikotarpiais. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamam ginčui yra aktualios pareiškėjo 2009 ir 2010 metų paraiškos, atitinkamai yra aktualūs paraiškų pateikimo metais galioję Reglamentai.

Atitinkamai bendrosios Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taisyklės nustatytos 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamente Nr. 1698/2005, nustatančiame bendrąsias taisykles, reglamentuojančias Bendrijos paramą kaimo plėtrai, kurią finansuoja EŽŪFKP, įsteigtas Reglamentu (EB) Nr. 1290/2005 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1698/2005). Išsamios šio reglamento kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, įtvirtintos 2006 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamente Nr. 1975/2006, kuriuo nustatomos išsamios bendrai finansuojamų paramos kaimo plėtrai priemonių, nustatytų remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1698/2005, kontrolės ir kompleksinio paramos susiejimo procedūrų įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Reglamentas Nr. 1975/2006).

Šie reglamentai yra pagrindiniai teisės aktai, reguliuojantys ginčo teisinius santykius, atsižvelgiant į jų veikimo laike apibrėžtį ir pareiškėjo 2009 m. ir 2010 m. paraiškos pateikimo laiką.

Teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip nurodyta Agentūros sprendimuose, pareiškėjo 2009 m. paraiška buvo vertinama vadovaujantis 2009 m. Taisyklėmis, MPŪV taisyklėmis ir AGRO taisyklėmis. 2010 m. paraiška buvo vertinama vadovaujantis 2010 m. taisyklėmis, MPŪV taisyklėmis ir AGRO taisyklėmis. Šiuo bei kitais nacionaliniais poįstatyminiais teisės aktais, kaip pagrindiniais bylos teisinius santykius reguliuojančiais teisės aktais, vadovavosi ir VAGK bei pirmosios instancijos teismas, vertindami ginčijamų Agentūros sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tais atvejais, kai tuos pačius teisinius santykius reguliuoja ir reglamento, ir nacionalinės teisės nuostatos, visų pirma turi būti vadovaujamasi reglamento normomis. Būtent reglamentas tokiu atveju yra pagrindinis teisės aktas, kuriame įtvirtintas reguliavimas taikomas tiesiogiai. Tai pagrindžia teisės aktų nuostatos bei teismų praktika.

Pagal Konstitucijos sudedamąja dalimi (Konstitucijos 150 str.) esančio 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 2 straipsnį, Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Pagal paminėtą Konstitucinį aktą, jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnis nustato, jog vykdydamos Sąjungos kompetenciją, institucijos priima reglamentus, direktyvas, sprendimus, rekomendacijas ir nuomones. Šis straipsnis taip pat įtvirtina, jog reglamentas yra taikomas visuotinai. Jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra konstatavęs, kad reglamentas yra bendro pobūdžio ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse – todėl jis dėl savo paties pobūdžio ir vietos Sąjungos teisės šaltinių sistemoje veikia iš karto ir gali suteikti fiziniams asmenims teises, kurias nacionaliniai teismai privalo ginti (ESTT 2002 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Antonio Muñoz y Cia SA ir Superior Fruiticola SA prieš Frumar Ltd ir Redbridge Produce Marketing Ltd, C-253/00, 27 p.). Tiesioginis reglamento taikymas reiškia, kad jo įsigaliojimas ir palankus ar nepalankus taikymas tam tikriems teisės subjektams nepriklauso nuo jokių nacionalinės teisės priemonių priėmimo, nes griežtas šio įsipareigojimo laikymasis yra privaloma vienalaikio ir vienodo reglamentų taikymo visoje Europos Sąjungoje sąlyga (ESTT 2011 m. liepos 14 d. sprendimas Bureau national interprofessionnel du Cognac prieš Gust. Ranin Oy, C-4/10 ir C-27/10, 66 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis taip pat laikosi nuostatos, jog Lietuvos teismai ir viešojo administravimo subjektai privalo tiesiogiai taikyti reglamentus, neieškodami jų nuostatas perkeliančių nacionalinių teisės aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I143-18/2009).

Tačiau taip pat pažymėtina, kad ESTT yra konstatavęs, jog nors dėl pobūdžio ir paskirties Europos Sąjungos teisės šaltinių sistemoje reglamentų nuostatos paprastai iškart veikia nacionalinės teisės sistemose ir todėl nacionalinėms valdžios institucijoms nereikia imtis taikymo priemonių, tačiau vis dėlto kai kurias jų nuostatas gali prireikti įgyvendinti valstybėms narėms priimant taikymo priemones. Valstybės narės gali priimti reglamentą įgyvendinančias priemones, jeigu jos nepažeidžia jo tiesioginio taikymo, neiškraipo jo, kaip Bendrijos teisės akto, prigimties ir jei patikslina šiuo reglamentu suteiktos diskrecijos įgyvendinimą, nepažeisdamos jo nuostatų (ESTT 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimas, Danske Svineproducenter prieš Justitsministeriet, C‑316/10, 39, 40, 41 p.).

Taigi iš to, kas išdėstyta, matyti, jog vertinant byloje susiklosčiusią situaciją, visų pirma turi būti vadovaujamasi tiesiogiai taikomų reglamentų, reguliuojančių bylos teisinius santykius, nuostatomis. Nacionaliniai poįstatyminiai teisės aktai taikytini tiek, kiek reglamentuose apibrėžtos diskrecijos ribose juos papildo ar patikslina (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1102/2014).

Teisėjų kolegija pažymi, jog siekiant įvertinti, ar Agentūra pagrįstai pripažino, jog dalis pareiškėjo 2009 m. paraiškoje ir 2010 m. paraiškoje deklaruoto ploto yra netinkama paramai gauti, būtina išanalizuoti byloje pateiktus įrodymus, kuriais rėmėsi Agentūra, nustatydama paminėtą faktą. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog 2009 m. paraiškos ir 2010 m. paraiškos duomenys patikros vietoje būdu nebuvo tikrinti. Nustatyta, kad Agentūra Sprendimą Nr. 1501, Sprendimą Nr. 1503 ir Sprendimą Nr. 1599 grindė ŽŪIKVC pateiktais duomenimis, t. y. pareiškėjo deklaruotų laukų ortofografijomis ir lentelėmis, kuriose nurodytas deklaruotas paramai netinkamas plotas. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje būtina įvertinti tiek pačių paminėtų įrodymų tinkamumą, pakankamumą ir patikimumą, tiek jais remiantis nustatytų faktų tikrumą ir tikslumą.

Ginčui aktualiuose tiesiogiai taikytinuose teisės aktuose (Reglamente Nr. 796/2004 ir Reglamente Nr. 1122/2009), be kita ko, yra sureglamentuoti pernelyg didelių išmokų už paramą susigrąžinimo klausimai, taip pat nustatyti terminai. Reglamento Nr.796/2004 73 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu ūkininkas gauna pernelyg didelę išmoką, jis grąžina atitinkamą sumą ir palūkanas, apskaičiuotas pagal straipsnio 3 dalį. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog 73 straipsnio 1 dalyje nurodytas grąžinimo įpareigojimas netaikomas, jeigu nuo pagalbos išmokėjimo dienos iki pirmojo kompetentingos institucijos pranešimo pateikimo pagalbos gavėjui apie netinkamą pagalbos išmokėjimą praėjo daugiau kaip dešimt metų. Tačiau pirmojoje pastraipoje nurodytas laikotarpis apribojamas iki ketverių metų, jeigu pagalbos gavėjas elgėsi sąžiningai. Pagal Reglamentą Nr. 1122/2009 nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimą numato V antraštinės dalies 80 straipsnis, kuriame nustatyta, kad jei ūkininkas nepagrįstai gauna išmoką, jis ją grąžina ir sumoka pagal šio straipsnio 2 dalį apskaičiuotas palūkanas (1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje minėtas įpareigojimas grąžinti išmokas netaikomas, kai išmokėdama paramą suklydo kompetentinga institucija arba kita įstaiga ir jei ūkininkas įprastomis sąlygomis tos klaidos negalėjo pastebėti (3 dalis). Tačiau kai klaida susijusi su faktiniais išmokos apskaičiavimo elementais, pirma pastraipa taikoma tik kai apie sprendimą susigrąžinti išmokėtą sumą nebuvo pranešta per 12 mėnesių nuo mokėjimo (5 dalis).

Pagal Reglamento 73/2009 14 straipsnį, kiekviena valstybė narė sukuria ir taiko integruotą administravimo ir kontrolės sistemą. Integruotą sistemą sudaro šie elementai: a) kompiuterinė duomenų bazė; b) žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema; c) teisių į išmokas nustatymo ir registravimo sistema; d) paraiškos paramai gauti; e) integruota kontrolės sistema; f) bendra kiekvieno paraišką paramai gauti pateikiančio ūkininko tapatybės registravimo sistema. To paties reglamento 20 straipsnio 1 dalis nustato, jog valstybės narės vykdo administracinę paraiškų paramai gauti kontrolę siekdamos patikrinti, ar jos atitinka paramos skyrimo sąlygas. Reglamento Nr. 796/2004 23 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog šiame reglamente numatyti administraciniai patikrinimai ir patikrinimai vietoje atliekami taip, kad būtų užtikrinama veiksminga atitikimo reikalavimams, kuriuos atitikus skiriama pagalba, ir kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų ir standartų atitikimo patikra. Pagal Reglamento Nr. 796/2004 24 straipsnio 2 dalį, kryžminių patikrinimų metu nustačius pažeidimų, jų atžvilgiu imamasi tolesnių atitinkamų administracinių veiksmų, o prireikus atliekamas patikrinimas vietoje. Reglamento Nr. 1122/2009 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šiame reglamente numatyta administracinė kontrolė ir patikrinimai vietoje atliekami taip, kad būtų užtikrinta veiksminga atitikties paramos skyrimo reikalavimams ir kompleksinio paramos susiejimo reikalavimams bei standartams patikra. Pagal Reglamento Nr. 1122/2009 28 straipsnio 2 dalį, kryžminiais patikrinimais nustačius neatitikimų požymius, taikoma bet kuri kita tinkama administracinė procedūra, o prireikus atliekamas patikrinimas vietoje.

Administraciniais patikrinimais įmanoma nustatyti (visų pirma – automatiškai aptikti pažeidimus, naudojantis kompiuterinėmis priemonėmis) inter alia ir neatitikimą tarp bendrojoje paraiškoje deklaruotų žemės ūkio paskirties sklypų ir referencinių sklypų, užfiksuotų žemės ūkio paskirties sklypų identifikacinėje sistemoje, patikrinant, ar tie plotai apskritai atitinka skyrimo reikalavimų kriterijus (Reglamento Nr. 796/2004 24 str. 1 d. c) p.). Pagal Reglamento Nr. 796/2004 2 straipsnio 26 dalį, referencinis sklypas – tai geografiškai nustatytas ribas turintis plotas, kuriam valstybės narės identifikavimo sistemoje skirtas individualus GIS identifikavimo numeris. Žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema sukuriama remiantis žemėlapiais, žemės registro dokumentais ar kita kartografine medžiaga. Taikomi kompiuterinės geografinės informacinės sistemos metodai, įskaitant pirmiausia aerofotografijų ar erdvinių fotografijų ortovaizdavimą, laikantis vienodo standarto, garantuojančio tikslumą, kuris būtų bent jau lygiavertis 1:10 000 mastelio kartografijai (Reglamento Nr. 73/2009 17 str.).

Iš esmės analogiškas reguliavimas nustatytas ir minėtuose reglamentuose dėl paramos kaimo plėtrai priemonių. Reglamento Nr. 1698/2005 74 straipsnio 4 dalis numato, jog valstybės narės vykdo kontrolę pagal išsamias įgyvendinimo taisykles, patvirtintas 90 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, ypač atsižvelgdamos į kontrolės, priderintos prie įvairių kaimo plėtros priemonių pobūdžio, rūšį ir intensyvumą. Reglamento Nr. 1975/2006 10 straipsnis numato, kad paramos paraiškos ir paskesni mokėjimo prašymai tikrinami taip, kad būtų veiksmingai patikrinta atitiktis paramos skyrimo sąlygoms (1 d.). Valstybės narės naudoja Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 II antraštinės dalies 4 skyriuje numatytą integruotą administravimo ir kontrolės sistemą (3 d.). Tinkamumo kriterijų patikrinimą sudaro administraciniai patikrinimai ir patikrinimai vietoje (4 d.). Atitiktis kompleksiniam paramos susiejimui tikrinama atliekant patikrinimus vietoje ir, kai reikalinga – administracinius patikrinimus (5 d.). To paties Reglamento 11 straipsnis numato, kad administraciniai patikrinimai taikomi visoms paramos paraiškoms ir mokėjimų prašymams ir apima visus aspektus, kuriuos įmanoma patikrinti administracinėmis priemonėmis. Procedūromis užtikrinamas su kontrole susijusio darbo, patikrinimo rezultatų ir priemonių, kurių imtasi neatitikimo atvejais, registravimas (1 d.). Administraciniai patikrinimai apima kryžminius patikrinimus, kai juos įmanoma ir reikalinga atlikti, inter alia, naudojantis integruotos administravimo ir kontrolės sistemos duomenimis. Kryžminiai patikrinimai yra susiję bent jau su sklypais ir gyvuliais, kuriems taikoma paramos priemonė, siekiant išvengti bet kokių neteisingai sumokamų paramos sumų (2 d.). Per kryžminius patikrinimus nustačius pažeidimų, jų atžvilgiu imamasi tolesnių reikiamų administracinių veiksmų, o prireikus atliekamas patikrinimas vietoje (4 d.).

Pažymėtina, jog ESTT 2014 m. balandžio 10 d. sprendime Maatschap T. van Oosterom en A. van Oosterom-Boelhouwer prieš Staatssecretaris van Economische Zaken, Landbouw en Innovatie, C-485/12 (toliau – ir ESTT sprendimas C-485/12), yra pateikęs išaiškinimų, kurie yra susiję su nagrinėjamoje byloje taikytinomis teisės aktų nuostatomis bei bylos faktine situacija.

Kaip šiame sprendime pažymėjo ESTT, iš Reglamento Nr. 796/2004 24 straipsnio 1 dalies c punkto matyti, jog jame nurodytų administracinių patikrinimų tikslas yra nustatyti pažeidimus ir pirmiausia patikrinti, ar deklaruoti žemės sklypų plotai atitinka paramos skyrimo sąlygas. Šiuo tikslu valstybės narės, kaip matyti iš Reglamento Nr. 73/2009 14 ir 15 straipsnių, pirmiausia turi sukurti žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemą, kuri leistų palyginti ūkininko paraiškoje paramai gauti deklaruotus žemės ūkio paskirties sklypus ir į šią sistemą įtrauktus referencinius sklypus (ESTT sprendimo C-485/12 40–41 p.). Iš Reglamento Nr. 73/2009 17 straipsnio, pagal kurį žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema, pageidautina, pirmiausia kuriama naudojant aeronuotraukų ar erdvinių nuotraukų ortovaizdavimą, matyti, kad iš palydovo gautų vaizdų arba aeronuotraukų fotoanalizė taip pat gali būti naudojama, kai atliekant administracinius patikrinimus siekiama nustatyti paramos skyrimo sąlygas atitinkantį žemės plotą (ESTT sprendimo C-485/12 51 p.).

Aptariamame sprendime ESTT konstatavo, jog Reglamentas Nr. 796/2004 turi būti aiškinamas taip, kad kai, be automatizuotai atliekamų kryžminių patikrinimų, skirtų ūkininko bendrojoje paraiškoje deklaruotų žemės ūkio paskirties sklypų atitikčiai paramos skyrimo sąlygoms patikrinti, dėl žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemos atnaujinimo atliekamas dar vienas patikrinimas remiantis neseniai padarytomis aeronuotraukomis, kurio metu šio ūkininko deklaracijoje nustatoma netikslumų, kompetentinga institucija neprivalo atlikti patikrinimo vietoje, bet pagal šio reglamento 24 straipsnio 2 dalį turi diskreciją nuspręsti, kokių priemonių reikia imtis. Konkrečiai kalbant, kompetentinga institucija negali būti laikoma įpareigota atlikti atitinkamus žemės sklypų plotų matavimus vietoje, jei neturi jokių abejonių dėl matavimo duomenų, gautų iš jos turimų aeronuotraukų.

Šiuo atveju būtina atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo precedentus, suformuotus analogiškose administracinėse bylose, kuriose pareiškėjai ginčijo Nacionalinės mokėjimo agentūros 2013 metais priimtus sprendimus susigrąžinti išmokas už 2009 ir (ar) 2010 paramos metus, atsižvelgiant į ŽŪIKVC 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1S-7479 pateiktą Agentūrai sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, kurių Gkodas – bl3m, suformuotus 2011 metų deklaravimui paruoštoje KŽSD bazėje, atnaujintoje pagal 2009–2010 metų ortofotografinę medžiagą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2014 m. rugsėjo 11 d. Nr.A438-1102/2014, 2014 m. rugsėjo 29 d. Nr.A525-1256/2014, 2014 m. spalio 18 d.Nr.A624-1550/2014, 2014 m. spalio 23 d.Nr.A662-1934/2014, 2014 m. lapkričio 3 d. Nr.A822-1265/2014, 2014 m. lapkričio 25 d. Nr. A662-2105/2014, 2014 m. gruodžio 2 d. Nr.A556-1974/2014). Šiose bylose, atsižvelgdamas į minėtą teisinį reguliavimą bei ESTT pateiktus Reglamento Nr. 796/2004 24 straipsnio nuostatų, susijusių su Reglamento Nr. 73/2009 14,15, 17 straipsniais, išaiškinimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėjo prie išvadų, kad ortofografinės medžiagos naudojimas administracinio patikrinimo metu, siekiant nustatyti atitikimą paramos skyrimo reikalavimams, yra iš esmės pripažįstamas tinkamu metodu. Naudojant tokią medžiagą nustačius neatitikimus, nėra privaloma atlikti patikrinimą vietoje, tačiau tai, kokių tolimesnių priemonių turi būti imtasi, pripažįstama kompetentingos institucijos diskrecija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad iš minėto ESTT 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo C-485/12 motyvų matyti, jog institucijai pareiga atlikti atitinkamus žemės sklypų matavimus vietoje nekyla ir ji gali priimti sprendimus vadovaudamasi vien aeronuotraukomis tik tais atvejais, kai ji neturi jokių abejonių dėl tokiu būdu gautų matavimo duomenų. Taigi ortofotografinė medžiaga pripažintina tinkamu duomenų šaltiniu bei nustatytų neatitikimų įrodymu tik tais atvejais, kai nėra abejonių dėl joje pateiktų duomenų tikslumo ir patikimumo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti ortofografinės medžiagos, kuria remiantis buvo nustatytas netinkamas paramai gauti plotas, patikimumą, t. y. tai, ar dėl joje užfiksuotų duomenų tikslumo nėra jokių abejonių.

Kaip jau minėta, byloje yra pateikti ŽŪIKVC 2011 m. vasario 19 d. raštas Nr. 1S-2341 ir ŽŪIKVC 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštas Nr. 1S-7479 „Dėl duomenų pateikimo“, kurių prieduose nurodyta, kad pareiškėjo valdose lauke Nr. 1 KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotas netinkamas 1,19 ha plotas, lauke Nr. 2 KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,19 ha, kuris buvo ir liko bl3 (netinkamas plotas); taip pat lauko Nr. 1 ir lauko Nr. 2 ortofotografijos (VAGK byla, b. l. 61–67, 85).

Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į byloje pateiktas ortofotografijas, toks netinkamų paramai gauti laukų dydžio nustatymas nėra tikslus ir nekeliantis abejonių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kokiais kriterijais remiantis buvo nustatomas netinkamo paramai gauti ploto dydis. Iš esmės netinkami paramai gauti plotai buvo išskirti, remiantis subjektyviu ortofotografinės medžiagos įvertinimu, tačiau toks šių plotų nustatymas, atsižvelgiant į paminėtoje medžiagoje užfiksuotus vaizdus, nėra pakankamai patikimas ir tikslus. Iš byloje pateiktos ortofografinės medžiagos nėra aišku, kokio dydžio, amžiaus, rūšies yra joje užfiksuoti medžiai ir krūmai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, vien vizualiai analizuojant tokio pobūdžio ortofografinę medžiagą ir subjektyviai vertinant joje užfiksuotų laukų tinkamumą paramai gauti, nėra įmanomas tikslus ir neabejotinas tinkamų ir netinkamų paramai gauti laukų atskyrimas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje pateikta ortofotografinė medžiaga vertintina tik kaip sudaranti faktinį pagrindą atsirasti abejonei, jog galbūt buvo deklaruotas netinkamas paramai gauti plotas. Tačiau tam, kad būtų padarytos tikslios išvados bei atsirastų objektyvus pagrindas priimti sprendimą dėl sankcijų pritaikymo, Agentūra nagrinėjamu atveju turėjo imtis priemonių tokios abejonės patvirtinimui. Kaip jau minėta, pagal Reglamento Nr. 796/2004 24 straipsnio 2 dalį, kryžminių patikrinimų metu nustačius pažeidimų, prireikus gali būti atliekamas patikrinimas vietoje. Taigi darytina išvada, jog surinkti duomenys, kurių pagrindu Agentūra priėmė ginčijamą sprendimą, nebuvo pakankamai patikimi ir tikslūs, todėl jų negalima vertinti kaip tokių, dėl kurių nekyla abejonių. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės pakanka pripažinti, jog ginčijami Agentūros sprendimai yra priimti neteisėtai bei nepagrįstai ir todėl yra naikintini. Tačiau pažymėtina, jog šis teismo sprendimas neužkerta kelio atsakovui iš naujo atlikti pareiškėjo 2009 m. ir 2010 m. paraiškų vertinimą ir priimti atitinkamus sprendimus, laikantis teisės aktuose nustatytų sąlygų ir tvarkos.

Be to, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog pareiškėjas, nesutinkantis su Agentūros nustatytais neatitikimais, neturėjo jokios galimybės įrodinėti aplinkybių dėl jo deklaruotų plotų tinkamumo paramai gauti 2009 m. ir 2010 m. Tai, kad dalis jo 2009 m. ir 2010 m. paraiškose deklaruotų laukų yra pripažinti netinkamais paramai gauti ir dėl to priimti skundžiami Agentūros sprendimai dėl susidariusios skolos grąžinimo, pareiškėjas sužinojo tik 2013 m. gavęs šiuos sprendimus. Pažymėtina, jog kaip nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje apibrėžiant gero administravimo principo turinį, be kita ko, taip pat nurodoma „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Pagrindinių teisių chartijos 41 str. 2 d. a p.). Ši Chartijos nuostata išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę (pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimas Distillerie Fratelli Cipriani SpA prieš Ministero delle Finanze, C-395/00, 51 p.). Kadangi pareiškėjas iki skundžiamo sprendimo priėmimo nebuvo informuotas apie ŽŪIKVC Agentūrai pateiktus duomenis, paminėta teisė į gynybą jam nebuvo užtikrinta.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, darydama išvadas dėl skundžiamų Agentūros sprendimų teisėtumo, neturi pagrindo remtis atsakovo nurodytu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A556-963/2014, kadangi nurodytos administracinės bylos ir šios administracinės bylos faktinės aplinkybės Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu yra skirtingos. Administracinėje byloje Nr. A556-963/2014 buvo pateikta pakankamai įrodymų dėl netinkamai deklaruoto ploto ir iš esmės ginčas dėl neteisingo naudmenų ploto deklaravimo nebuvo kilęs. Tuo tarpu aplinkybėmis sutampančiose bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Agentūros priimti sprendimai buvo nepagrįsti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. A556-1524/2014, A525-1256/2014, A502-930/2014, A492-1145/2014 ir kt.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimu teisėtai ir pagrįstai nusprendė panaikinti pareiškėjo ginčijamus Agentūros 2013 m. spalio 4 d. Sprendimą Nr. 1501 ir Sprendimą Nr. 1503 bei 2013 m. spalio 15 d. Sprendimą Nr. 1599. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nors tiek VAGK sprendimas, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimti iš dalies kitais motyvais, tai nesudaro pagrindo juos keisti ar panaikinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė