AS-602-332-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-332/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00047-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Virginijos Volskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Kauno apygardos prokuratūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo V. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundas atsakovui Kauno apygardos prokuratūrai (toliau – ir atsakovas), trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kuriame prašoma skundą patenkinti, atsakovą įpareigoti teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėti pareiškėjo 2013 m. gruodžio 5 d. skundą, reg. Nr. P-10207, iš esmės ir priimti sprendimą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Nutarčiai įsiteisėjus, nutarė grąžinti žyminį mokestį.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas, kurios priskirtinos jų kompetencijai bei ginčus kilusius iš administracinių teisinių santykių.

Teismas pažymėjo, kad iš skundo turinio bei prie jo pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjas 2013 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą, skųsdamas Kauno rajono policijos komisariato viršininko R. O. veiksmus, t. y. pareiškėjas prašė Kauno rajono policijos komisariato viršininkui R. O. pateikti kaltinimus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 ir 169 straipsnius, pradėti ikiteisminį tyrimą, pareiškėją ikiteisminiame tyrime pripažinti nukentėjusiuoju.

Kauno miesto apylinkės prokuratūra 2013 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 3S-864 pareiškėjui pateikė atsakymą į jo skundą, kuriame nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 301 straipsnį, teismas, priimdamas nuosprendį, jį pagrindžia tik teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Teismas, priimdamas išteisinamąjį ar apkaltinamąjį nuosprendį, įvertins ir liudytojo R. O. parodymus.

Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su liudytojo R. O. parodymais, duotais Kauno apylinkės teisme 2013 m. lapkričio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu baudžiamojoje byloje Nr. 1-67-738/2013.

ABTĮ 3 straipsnis numato, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Įrodymų teikimas, jų vertinimas baudžiamojoje byloje susijęs su baudžiamuoju procesu ir reglamentuojamas BPK normomis. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas, kurios priskirtinos jų kompetencijai bei ginčus kilusius iš administracinių teisinių santykių. Pagal ABTĮ 16 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).

Teismas pažymėjo, kad iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog skunde vyraujantys teisiniai santykiai yra reguliuojami BPK normomis, todėl pareiškėjo reikalavimai nepatenka į ABTĮ 15 straipsnyje apibrėžtą administracinių teismų kompetenciją, nes administracinis teismas neturi įgaliojimų veikti baudžiamajame procese bei spręsti kokius nors su šiuo procesu susijusius klausimus, nes šie klausimai nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d., 15 ir 16 str.).

Teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas 2014 m. sausio 22 d. (pagal pašto spaudą ant voko) pateikė atskirąjį skundą (b. l. 16-17), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Atskirajame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Byloje ginčas kilo dėl atsakovo atsisakymo atlikti veiksmus ABTĮ 2 straipsnio 1 dalies ir 14 straipsnio reglamentuojamoje srityje. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamo akto nelaikė individualiu administraciniu aktu. Atsakovo atsisakymas atlikti veiksmus yra atsakovo valios aktas, sukeliantis teisines pasekmes pareiškėjui, nes trukdo pareiškėjui apsiginti nuo nusikalstamų valstybės institucijose įsitvirtinusių grupuočių. Be to, teismas nevertino to, kad atsakovas nenurodė skundžiamo administracinio akto apskundimo sąlygų. Teismas nepagrįstai nevertino, jog atsakovas skundžiamu aktu dengia savo antikonstitucinę veiklą, nusikaltimus prieš pareiškėją.

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šabloniškai vertino pareiškėjo skundą, neatskleidė skundo, pareiškėjo reikalavimų ir padėties unikalumo, piktnaudžiavo savo teisėmis vilkinti pareiškėjo teisių gynybą, nepagrįstai teisėju paskyrė pareiškėjo teises pažeidusį asmenį G. Č.

3. Skundo dalykas yra susijęs su viešuoju administravimu ir atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, vidaus administravimo veikla. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nevertino didelės sprendimo administracinėje byloje reikšmės pareiškėjo teisių gynybai kitose bylose, galimybės galimai palankaus teismo sprendimo atveju kelti ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimą.

4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, kad pareiškėjo skundą atsakovas privalėjo nagrinėti vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymu, tačiau šio teisės akto ir kitų nurodytų teisės aktų neįgyvendino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. J. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo V. J. skundas atsakovui Kauno apygardos prokuratūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kuriame prašoma skundą patenkinti, atsakovą įpareigoti teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. gruodžio 5 d. skundą iš esmės ir priimti sprendimą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismas nurodė, kad iš pateiktų duomenų matyti, kad skunde vyraujantys teisiniai santykiai yra reguliuojami BPK normomis, todėl pareiškėjo reikalavimai nepatenka į ABTĮ 15 straipsnyje apibrėžtą administracinių teismų kompetenciją, nes administracinis teismas neturi įgaliojimų veikti baudžiamajame procese. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instamcijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjo skundo reikalavimai, kuriais siekiama Kauno rajono policijos komisariato viršininkui R. O. pateikti kaltinimus pagal BK 235 ir 169 straipsnius, pradėti ikiteisminį tyrimą, pareiškėją ikiteisminiame tyrime pripažinti nukentėjusiuoju, nepriskirtini administracinio teismo kompetencijai.

ABTĮ 3 straipsyje yra nustatyta, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administracinio teismo kompetencija apibrėžta ABTĮ 15 straipsnyje, kur išvardintos bylos, kurias sprendžia administraciniai teismai. ABTĮ 16 straipsnyje nurodytos bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, ir teigia, kad byloje ginčas kilo dėl atsakovo atsisakymo atlikti veiksmus viešojo administravimo srityje (ABTĮ 2 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde dėsto įvairius reikalavimus, tačiau iš skundo visumos matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su liudytojo R. O. parodymais baudžiamojoje byloje Nr. 1-67-738/2013, duotais Kauno apylinkės teisme 2013 m. lapkričio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu. Pareiškėjas 2013 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą, skųsdamas Kauno rajono policijos komisariato viršininko R. O. veiksmus, t. y. jog jis 2013 m. lapkričio 18 d. posėdžio metu Kauno apylinkės teisme davė melagingus parodymus, ir prašydamas Kauno rajono policijos komisariato viršininkui R. O. pateikti kaltinimus pagal BK 235 ir 169 straipsnius, pradėti ikiteisminį tyrimą, pareiškėją ikiteisminiame tyrime pripažinti nukentėjusiuoju. Kauno miesto apylinkės prokuratūra pareiškėjui atsakė 2013 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 3S-864, kur, be kita ko, pabrėžė, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį ar apkaltinamąjį nuosprendį, įvertins ir liudytojo R. O. parodymus.

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad prokuratūra pagal kompetenciją nagrinėja asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus. Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 (toliau – ir Aprašas), 2 punktas nustato, kad Lietuvos Respublikos prokuratūroje asmenys aptarnaujami vadovaujantis Konstitucija, Prokuratūros įstatymu, Viešojo administravimo įstatymu, kitais įstatymais, reglamentuojančiais prokuratūros veiklą, Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatais, kitais norminiais teisės aktais ir Aprašu, parengtu vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Aprašo 3 punktas įtvirtina, jog skundai, pareiškimai ar pranešimai apie nusikalstamą veiką, taip pat prašymai, skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų ar kiti baudžiamajame procese numatyti skundai nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, Generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. I-47 patvirtintomis rekomendacijomis „Dėl naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 169 ir 171 straipsnių taikymo“, Generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. I-58 patvirtinta Ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo tvarka ir jų nagrinėjimui Aprašo nuostatos netaikomos. Taigi iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad tokių skundų nagrinėjimui nei Aprašo, nei ABTĮ nuostatos nėra taikomos.

Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija pripažįsta, jog teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-96/2008). Tačiau tik tuo atveju, kai pareiškėjų skunde nurodyti reikalavimai yra siejami su viešojo administravimo sritimi, teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo patikra priskirtina administracinių teismų kompetencijai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-374/2012).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo argumentus, daro išvadą, jog pareiškėjo keliamas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nėra grindžiamas prokuratūros, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmais Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme, ir keliamas ginčas nepatenka į ABTĮ 15 straipsnyje numatytas administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategorijas. Pareiškėjas ginčija atsakovo atsisakymą Kauno rajono policijos komisariato viršininkui R. O. pateikti kaltinimus pagal BK 235 ir 169 straipsnius, pradėti ikiteisminį tyrimą ir pareiškėją ikiteisminiame tyrime pripažinti nukentėjusiuoju. Paminėti santykiai nekyla iš viešojo administravimo, todėl nepriskirtini administracinio teismo kompetencijai. Kaip minėta, pagal ABTĮ 16 straipsnį, expressis verbis numatyta, jog administracinių teismų kompetencijai, be kita ko, nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Atsižvegdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad pareiškėjo skunde keliamas ginčas dėl atsisakymo atlikti veiksmus viešojo administravimo srityje, atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija atmeta ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, jog pareiškėjo skundą atsakovas privalėjo nagrinėti, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymu, tačiau šio teisės akto ir kitų nurodytų teisės aktų neįgyvendino ir kad teismas nevertino to, jog atsakovas nenurodė skundžiamo administracinio akto apskundimo sąlygų. Pabrėžtina, kad teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, bylos iš esmės nenagrinėja. Taigi pareiškėjo skunde nurodyti argumentai (nagrinėjamu atveju tai, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, turėjo vadovautis Viešojo administravimo įstatymu ir nurodyti akto apskundimo tvarką) galėtų būti vertinami tik nagrinėjant bylą iš esmės. Tuo tarpu spręsdamas skundo priėmimo klausimą, teismas tik patikrina, ar skundas atitinka ABTĮ nustatytus reikalavimus (ar skundas paduotas nepraleidus termino ir pan.). Todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundo priėmimo klausimą, turėjo konstatuoti, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, nepagrįstai nesirėmė Viešojo administravimo įstatymu ir nenurodė akto apskundimo tvarkos.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė