AS-756-251-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS756-251/2014

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00069-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija: 57, 60

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Šiaulių tardymo izoliatoriaus dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Panevėžio apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I-35-283/2013 pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl žalos atlyginimo.

Nagrinėjant bylą, 2013 m. lapkričio 6 d. teismo posėdyje pareiškėjas G. K. žodžiu pareiškė nušalinimą teisėjai D. Zlatkuvienei. Nušalinimą grindė tuo, jog teisėja yra šališka, nes netinkamai informavo teismo pirmininkę apie jo pareikšto nušalinimo teisėjai argumentus; neįteikė nutarties dėl jo patikslinto skundo kopijos; neleido teikti nušalinimą pagrindžiančių argumentų; pertraukinėjo, trukdė, siekdama jį išvesti iš pusiausvyros.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi (VIII t., b. l. 67–68) pareiškėjo G. K. nušalinimą teisėjai Dalytei Zlatkuvienei atmetė ir paskyrė G. K. 200 Lt baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 47 straipsniu bei 47 straipsnio 7 dalimi (pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiai argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nušalinimą teisėjai D. Zlatkuvienei pareiškė dėl jos, kaip teismo posėdžio pirmininkės, veiksmų, užtikrinant teismo posėdžio tvarką, ir dėl jos priimamų procesinių sprendimų. Iš esmės tokio pobūdžio argumentais buvo grįsti ir pareiškėjo šioje nagrinėjamoje byloje pareikšti kiti trys nušalinimai, kurie buvo išspręsti teismo pirmininkės I. Varžinskienės 2013 m. rugpjūčio 23 d., 2013 m. lapkričio 5 d. ir 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimis, kuriomis nušalinimas teisėjai buvo atmestas. Išvardintos aplinkybės leidžia teigti, kad G. K. nušalinimą pareiškė iš esmės tais pačiais argumentais.

Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad pareiškėjo pareikštas nušalinimas teisėjai D. Zlatkuvienei yra nepagrįstas (ABTĮ 47 str.).

ABTĮ 53 straipsnio 3 dalis nustato, kad proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje pateikė trečią patikslintą skundą, nors bylos nagrinėjimas tęsiasi jau nuo 2011 kovo mėnesio, byloje iki 2013 m. rugpjūčio 23 d. posėdžio buvo surinkta net 7 tomai dokumentų bei susipažinimui prijungta didelės apimties medžiaga, pareiškėjui buvo suteikta teisė keletą kartų ir pakankamai ilgi terminai susipažinti su nagrinėjamos bylos medžiaga, jo prašymu ne kartą darytos byloje esančių dokumentų kopijos. Patikslinti skundai kiekvieną kartą teikiami baigiantis teismo posėdžiui paskirtam laikui, pareiškėjas nuolat reiškia didelės apimties prašymus, o teisėjai priėmus dėl jų procesinius sprendimus, reiškia nušalinimus. Pareiškėjas nušalinimą teisėjai D. Zlatkuvienei dėl jos atliekamų procesinių ir teismo posėdžio pirmininkės veiksmų ir šioje nagrinėjamojoje byloje pareiškia jau ketvirtą kartą (trečią kartą teismo posėdžio, vykstančio nuo 2013 m. lapkričio 5 dienos, metu). Teismo pirmininkės 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi konstatuota, kad pareiškėjas piktnaudžiauja nušalinimo teise. Visa tai rodo pareiškėjo objektyviai nesąžiningą veikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Išvardintos aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjas piktnaudžiauja administraciniu procesu.

ABTĮ 84 straipsnio 1 dalies 6 dalis nustato, kad teismas turi teisę skirti baudą, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Todėl jam skirtina bauda, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį atliekant laisvės atėmimo bausmę.

III. Pareiškėjas G. K. atskiruoju skundu (VIII t., b. l. 82) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį.

G. K. manymu, ABTĮ 84 straipsnio 2 dalis nesuteikia teisėjui teisės skirti baudą už nušalinimo pareiškimą. Be to, nušalinimą teisėjai D. Zlatkuvienei jis reiškė tik siekdamas teisingo bylos išnagrinėjimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo G. K. pareikštas nušalinimas teisėjai D. Zlatkuvienei ir G. K. skirta 200 Lt bauda už piktnaudžiavimą administraciniu procesu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. lapkričio 6 d. teismo posėdyje pareiškė nušalinimą teisėjai Dalytei Zlatkuvienei. Abejones dėl teisėjos nešališkumo pareiškėjas grindė teisėjos atliktais procesiniais veiksmais, t. y. tuo, kad teisėja D. Zlatkuvienė netinkamai informavo teismo pirmininkę apie jo pareikšto nušalinimo teisėjai argumentus, neįteikė nutarties dėl jo patikslinto skundo kopijos, neleido teikti nušalinimą pagrindžiančių argumentų, o taip pat pertraukinėjo, trukdė, tuo siekdama jį išvesti iš pusiausvyros. Pareiškėjo manymu, šie veiksmai leido teigti, jog teisėja buvo šališka.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog iš esmės panašiais pagrindais nušalinimas teisėjai D. Zlatkuvienei reiškiamas jau nebe pirmą kartą (Pažyma apie 2013 m. lapkričio 5 d., 6 d., 7 d. – 27 d. teismo posėdį, VIII t., b. l. 96–97).

ABTĮ 47 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai, kuriems esant teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, t. y.: 1) jeigu jis pirmiau nagrinėjant tą bylą dalyvavo kaip liudytojas, specialistas, ekspertas, vertėjas, atstovas, prokuroras, teismo posėdžių sekretorius; 2) jeigu jis yra šalių, kitų proceso dalyvių ar kolegijos teisėjų giminaitis; 3) jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu.

ABTĮ 47 straipsnio 6 dalis imperatyviai numato, jog nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės, o vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus bylą nagrinėti iš esmės. ABTĮ nuostatų dėl nušalinimo (nusišalinimo) taikymas glaudžiai susijęs su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies taikymu, dėl kurio išsamiai yra pasisakęs Europos Žmogaus Teisių Teismas. Šis teismas savo praktikoje aiškiai nustatė, kad sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjų kolegijos nariams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Ir antra, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Hauschildt prieš Daniją, 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, 2005 m. gegužės 1 d. sprendimas byloje Indra prieš Slovakiją ir kt.). Minėta praktika nuosekliai taikoma ir administraciniuose teismuose (2001 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-2974/2011, 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P520-91/2012 ir kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nušalinimas bylą nagrinėjančiai teisėjai buvo grindžiamas išimtinai teisėjos atliktais procesiniais veiksmais, priimtais sprendimais, su kuriais nesutinka pareiškėjas. Administracinių teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog paprastai tai nėra tos aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-697/2013). Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas nenurodo ir nepateikia jokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, jog teisėja D. Zlatkuvienė buvo šališka ir /ar suinteresuota bylos baigtimi.

Paminėtina ir tai, kad galimų žemesnių instancijų teismų klaidų šalinimas yra užtikrinamas teismų instancine sistema, todėl pareiškėjo reikalavimas nušalinti teisėją, kai jis nepagrįstas įstatyme numatytomis aplinkybėmis, yra nemotyvuotas ir vertinamas kaip pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, siekiant vilkinti bylos procesą. Manydamas, jog teisėjos atliekami procesiniai veiksmai, teismo posėdžio metu priimamos žodinės nutartys, kurios yra neskundžiamos, turėjo įtakos galutinio teismo sprendimo neteisėtumui ir nepagrįstumui, pareiškėjas turi teisę pasinaudoti įstatyme įtvirtinta teise apskųsti šį teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino G. K. pareikšto nušalinimo teisėjai Dalytei Zlatkuvienei.

Iš pareiškėjo pateikto atskirojo skundo turinio matyti, jog G. K. nesutinka ir su teismo paskirta 200 Lt bauda už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

ABTĮ 84 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. Administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams iki 1 000 litų, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki 2 000 litų už kiekvieną pažeidimo atvejį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atvejį (ABTĮ 84 str. 2 d.).

Pareiškėjas, nesutikdamas su paskirta bauda, nurodo, kad skirti baudą už nušalinimo pareiškimą vadovaujantis ABTĮ 84 straipsnio 2 dalimi negalima. Šis atskirojo skundo argumentas laikytinas nepagrįstu, nes piktnaudžiavimas nušalinimo teise (ABTĮ 84 str. 1 d. 5 p.), nors išskirtas kaip atskiras atsakomybės pagrindas, taip pat yra ir piktnaudžiavimas administraciniu procesu. Įstatymo leidėjas piktnaudžiavimą nušalinimo teise išskyrė kaip atskirą pagrindą paskirti baudą ne dėl to, kad šis pažeidimas savo esme nėra piktnaudžiavimas administraciniu procesu, bet atsižvelgdamas į šio pažeidimo sunkumą ir nustatydamas už jį didesnę sankciją – iki 5 000 litų.

Be to, iš atskiruoju skundu skundžiamos Panevėžio apygardos administracinio teismo nutarties matyti, jog tai, kad pareiškėjas piktnaudžiauja administraciniu procesu pirmosios instancijos teismas konstatavo atsižvelgęs ne tik į tai, kad jis reiškė nepagrįstus nušalinimus teisėjai D. Zlatkuvienei, bet ir į tai, kad pareiškėjas nagrinėjamojoje byloje patikslintą skundą pateikė jau trečią kartą, nors bylos nagrinėjimas tęsiasi nuo 2011 kovo mėnesio; byloje iki 2013 m. rugpjūčio 23 d. posėdžio buvo surinkta net 7 tomai dokumentų, susipažinimui prijungta didelės apimties medžiaga, pareiškėjui suteikta teisė keletą kartų ir pakankamai ilgi terminai susipažinti su nagrinėjamos bylos medžiaga, jo prašymu ne kartą darytos byloje esančių dokumentų kopijos. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, patikslinti skundai kiekvieną kartą teikiami baigiantis teismo posėdžiui paskirtam laikui, pareiškėjas nuolat reiškia didelės apimties prašymus, o teisėjai priėmus dėl jų procesinius sprendimus, reiškia nušalinimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, išvardintos aplinkybės šiuo konkrečiu atveju buvo pakankamos konstatuoti, jog pareiškėjas piktnaudžiauja administraciniu procesu ir už tai jam paskirti 200 Lt baudą.

Apibendrinant nurodytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo G. K. atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė