A-525-332-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-332/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01639-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „HI – STEEL“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „HI – STEEL“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritoriniam skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui L. D. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Lietuvos ir Vokietijos uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „HI – STEEL“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti:

1) Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija, VDI) 2012 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. (37)SD-7436 (toliau – ir Inspekcijos sprendimas);

2) 2012 m. gegužės 4 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 01 (toliau – ir Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 01).

Pareiškėjas nesutiko su Nelaimingo atsitikimo darbe akte išdėstytomis nelaimingo atsitikimo priežastimis ir išvada, jog pareiškėjas neįvykdė teisės aktų nustatytos pareigos užtikrinti, kad darbo įrenginiai būtų tinkami ir pritaikyti darbui atlikti, nekenktų darbuotojų saugai ir sveikatai. Paaiškino, kad presas, kuriuo dirbo L. D., jo naudojimo metu atitiko teisė aktų reikalavimus, buvo techniškai tvarkingas, periodiškai tikrinamas, darbuotoja buvo supažindinta su šaltkalvio štampuotojo pareiginiais nuostatais, vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, darbų saugos reikalavimais, atestuota darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, jai išduotos asmeninės apsaugos priemonės. Tyrimo metu preso gedimų nenustatyta, konstatuota, kad presas yra veikiantis ir techniškai tvarkingas. Išvada dėl to, kad nelaimingą atsitikimą lėmė trumpalaikis gedimas nepagrįstas objektyviomis aplinkybėmis. Išvada, kad pareiškėjas preso saugaus eksploatavimo instrukcijoje nenurodė, kaip ir kokiomis priemonėmis darbuotojas turi patikrinti jų veikimą ir kiek kartų per pamainą turi tai atlikti, nepagrįsta, nes pareiga patikrinti preso apsaugas numatyta Eksploatacijos ir saugumo technikos instrukcijoje, metalo preso operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcijoje, patikrinimas būtinas prieš pradedant darbą. Vien ta aplinkybė, kad darbuotojui nenumatytas periodiškumas apsauginių įtaisų tikrinimui, esant įpareigojimui kaskart prieš pradedant darbą tokį patikrinimą atlikti, negalėjo būti nelaimingo atsitikimo priežastis. Pareiškėjo teigimu, tarp ginčijamo akto duomenų ir nelaimingo atsitikimo nėra priežastinio ryšio.

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog presas pagamintas 1980 m., įmonės modernizuotas 2006 m., įrengiant apsaugą, kuri išjungia ar neleidžia įjungti įrenginio, jei darbuotojo rankos yra pavojingoje veikimo zonoje. Nelaimingo atsitikimo dieną presas suveikė darbuotojai bandant išimti detales, todėl pagrįstai galima teigti, kad apsauga buvo techniškai netvarkinga, nes neužblokavo įrenginio, kol darbuotojos rankos buvo pavojingoje preso veikimo zonoje. Nustatyta, kad po įrenginio modernizavimo nebuvo papildyta preso saugaus eksploatavimo instrukcija, darbuotojas dėl informacijos stokos galėjo nežinoti visų saugos ir sveikatos reikalavimų. Pažymėjo, kad nepriklausomo eksperto išvada surašyta tik 2012 m. sausio 12 d., t. y. po įvykio dienos praėjus keturiems mėnesiams, manytina, kad per šį laikotarpį presas galėjo būti remontuojamas. Be to, formalūs pareiškėjo patikrinimai nesudaro prielaidų teigti, kad įrenginys buvo techniškai tvarkingas.

Atsakovas Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinis skyrius (toliau – Kauno skyrius) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad atliktas pakartotinis nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas patvirtino, kad neįmanoma suspėti įkišti rankas į šliaužiklio pavojingą zoną, nes dar nespėjus nukelti rankų nuo preso valdymo mygtukų jau būna atliktas štampavimo ciklas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. D. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pakartotinio tyrimo metu buvo ne tik apžiūrėtas presas ir atlikti jo veikimo bandymai ir nustatyta, kad į veikiantį presą įkišti rankų neįmanoma, taip paneigiant 2011 m. rugsėjo 26 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 2 bei 2012 m. sausio 12 d. papildomo tyrimo metu nurodytą priežastį, jog darbuotoja, nesulaukusi, kol įrenginys sustos, siekė rankomis išimti detales ir tuo metu šliaužiklis krito žemyn prispausdamas rankas. Tai, kad iki nelaimingo atsitikimo presas veikė gerai, neeliminuoja nelaimingo atsitikimo fakto. Darbuotojos kaltė šiuo atveju atmesta, todėl lieka paaiškinimas, kad presas tinkamai nesuveikė dėl trumpalaikio gedimo sistemoje. Pažymėjo, kad 2011 m. spalio 14 d. antstoliui nuvykus į pareiškėjo buveinę, presas buvo išardytas. Akivaizdu, kad tikrųjų nelaimingo atsitikimo priežasčių ir preso gedimo nebuvo galima nustatyti pagal jo pradinę būklę. Pareiškėjo nurodomi argumentai, kad nukentėjusioji buvo apmokyta ir instruktuota, aprūpinta asmeninėmis apsaugos priemonėmis, nepanaikina nelaimingo atsitikimo darbe fakto ir patvirtina, kad minėtos priemonės nėra pakankamos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 26 d. sprendimu pareiškėjo Lietuvos ir Vokietijos UAB „HI – STEEL“ skundą atmetė.

Remdamasis bylos medžiaga teismas nustatė, kad 2011 m. rugsėjo 12 d. UAB „HI – STEEL“ įvyko nelaimingas atsitikimas darbe – įmonės darbuotoja, šaltkalvė-štampuotoja L. D., susižalojo pirštus ekscentriniu presu, dėl ko jai buvo atlikta abiejų plaštakų II-ojo piršto amputacija vidurinių falangų lygyje. 2011 m. rugsėjo 14 d. nukentėjusioji L. D. kreipėsi į VDI, prašydama ištirti nelaimingą atsitikimą darbe. Paaiškino, kad prieš darbo pradžią patikrino štampo ir preso apsaugas, jos veikė; pakilus viršutiniam preso stalui įsitikino, kad jis užsifiksavęs, ir ištiesė rankas, norėdama išimti detales, tuo metu suveikė presas ir prispaudė rankas (I t., b. l. 135-136).

Remiantis 2011 m. rugsėjo 26 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 3, darbuotoja galimai sumaišė darbų vykdymo eiliškumą ir, prieš išimdama detales iš preso formos, nesąmoningai nuspaudė preso paleidimo mygtukus bei siekė rankomis išimti detales iš preso formos, dėl ko buvo prispausti jos rankų pirštai, tokiu būdu buvo pažeistas Metalo preso operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcijos, patvirtintos 2005 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 217, 29 punkto reikalavimas (I t., b. l. 131-134, 148). 2011 m. spalio 6 d. VDI nurodė pareiškėjui pašalinti tam tikrus darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus (1 t., b. l. 137-139). 2012 m. sausio 12 d. papildomo nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu padaryta išvada, kad įrenginys – presas – yra tvarkingas, apsaugos veikia, o nelaimingą atsitikimą nulėmė tai, kad operatorė kišo rankas į darbo zoną, neįsitikinusi, kad preso šliaužiklis yra sustojęs viršutinėje padėtyje (I t., b. l. 148). 2012 m. kovo 27 d.

L. D. kreipėsi į VDI, pareikšdama nesutikimą su nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo išvadomis (I t., b. l. 149-152). 2012 m. balandžio 5 d. vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. V-101 paskirtas pakartotinis nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas (I t., b. l. 153). 2012 m. balandžio 19 d. preso apžiūros ir patikrinimo metu nustatyta, kad presas 2006 m. buvo modernizuotas, įrengiant infraraudonųjų spindulių užuolaidas, automatiškai sustabdančias šliaužiklį darbuotojo rankoms pakliuvus į preso veikimo zoną; patikrinimo metu šviesos apsaugos veikė (esant rankoms pavojingoje zonoje paleisti šliaužiklio negalima, paleidimas viena ranka negalimas), paspaudus abu mygtukus abiem rankomis, suveikus šliaužikliui ir tuo pačius metu uždengus šviesos srauto liniją, šliaužiklio eiga iš karto sustabdoma.

Darytina išvada, kad pakartotinas šliaužiklio darbo ciklas įsijungimas galėjo įvykti atsiradus trumpalaikiam gedimui elektroninėje valdymo sistemoje (I t., b. l. 161). Remiantis 2012 m. gegužės 4 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 1, surašytu po pakartotinio tyrimo, presas yra greitaeigis, ruošinių įdėjimas ir detalių išėmimas atliekamas rankomis, dėvint apsaugines pirštines, esant darbuotojo rankoms už apsauginės užuolaidos linijos preso šliaužiklio veikimas neįmanomas. Darbuotojai ištiesus rankas už šios linijos, šliaužiklis netikėtai atliko dar vieną savaiminį darbo ciklą ir traumavo rankas.

Pakartotinis darbo ciklo įsijungimas galėjo įvykti atsiradus trumpalaikiam gedimui elektroninėje valdymo sistemoje. Pažeisti: Darbo įrenginių bendrieji nuostatų 5 p.; 1 priedo 2.8 p. Darbdavio atstovas su nelaimingo tyrimo darbe išvadomis nesutiko (1 t., b. l. 155-157). 2012 m. gegužės 17 d. vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius sprendimu Nr. (37)SD-7426 konstatavo, kad L. D. nelaimingo atsitikimo darbe pakartotinis tyrimas ir tyrimo medžiaga atitinka Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų reikalavimus, o pakartotinio tyrimo akte išvados suformuluotos įvertinus faktines tyrimo dalykui reikšmingas aplinkybes, remiantis papildomai gautais dokumentais ir liudytojų paaiškinimais. 2011 m. rugsėjo 26 d.

Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 3 pripažintas negaliojančiu (1 t., b. l. 10).

Teismas apibrėžė, jog nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pakartotinio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, kai buvo tiriamas lengvas nelaimingas atsitikimas darbe, kuris įvyko 2011 m. rugsėjo 12 d. UAB „HI-STEEL“, įmonės darbuotojai L. D. bandant išimti detales iš preso formos, kuriam suveikus buvo prispausti darbuotojos pirštai.

Teismas citavo Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (toliau – Nuostatai, redakcija iki 2012 m. birželio 30 d.) 30, 46, 73-75 punktus. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pakartotinis nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas skirtas siekiant įvertinti nukentėjusiosios L. D. motyvus dėl lengvo nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo išvadų.

Nustatyta ir nėra ginčo, kad L. D. darbe patyrė traumą, t. y. susižalojo pirštus ekscentriniu presu. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 01 teigiama, kad nukentėjusioji apmokyta dirbti (I t., b. l. 14). Nustatyta, kad nukentėjusioji buvo išklausiusi darbuotojų saugos ir sveikatos instruktažą, apmokyta dirbti su ekscentriniais, hidrauliniais presais, jai buvo išduotos asmeninės apsaugos priemonės (I t., b. l. 32-35, 53-54). Pareiškėjo teigimu, presas buvo techniškai tvarkingas, atitiko prietaisui keliamus reikalavimus, todėl negalėjo būti nelaimingo atsitikimo priežastis.

Teismas taip pat citavo Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (redakcija iki 2012 m. birželio 30 d.) 16 straipsnio 1 dalį, Darbo įrenginių bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102, 5 punktą, šių nuostatų 1 priedo 2.8 punktą.

Nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 15 d. buvo atliktas įrengimo techninės būklės patikrinimas, jį atliko įmonės darbuotojai, gedimų nenustatyta (I t., b. l. 97-98). 2011 m. spalio 26 d. preso būklę patikrino KTU Gamybos technologijos katedros prof. habil. dr. A. B., kuris konstatavo, kad presas veikė tinkamai, todėl nelaimingą atsitikimą lėmė pačios nukentėjusiosios veiksmai – kišo rankas į pavojaus zoną neįsitikinusi, kad preso šliaužiklis yra sustojęs viršutinėje padėtyje (I t., b. l. 145). Atlikus pakartotinį tyrimą, 2012 m. balandžio 19 d. nustatyta, kad presas 2006 m. buvo modernizuotas, įrengiant infraraudonųjų spindulių užuolaidas, automatiškai sustabdančias šliaužiklį darbuotojo rankoms pakliuvus į preso veikimo zoną; patikrinimo metu šviesos apsaugos veikė (esant rankoms pavojingoje zonoje paleisti šliaužiklio negalima, paleidimas viena ranka negalimas), paspaudus abu mygtukus abiem rankomis, suveikus šliaužikliui ir tuo pačius metu uždengus šviesos srauto liniją, šliaužiklio eiga iš karto sustabdoma. Padaryta išvada, kad pakartotinas šliaužiklio darbo ciklas įsijungimas galėjo įvykti atsiradus trumpalaikiam gedimui elektroninėje valdymo sistemoje (I t., b. l. 161).

Teismas taip pat nurodė, jog pareiškėjo prašymu, 2013 m. sausio 17 d. teismo nutartimi buvo paskirta darbų saugos ekspertizė, siekiant nustatyti nelaimingo atsitikimo priežastis (II t., b. l. 78-80).

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas Titas Dėjus, atlikęs darbų saugos ekspertizę, 2013 m. vasario 12 d. surašė ekspertizės aktą Nr. 11-306(13), kuriame padarė išvadą, jog tikėtina, kad nelaimingą atsitikimą lėmė netinkama techninė įrenginio būklė. Eksperto teigimu, jei buvo įrengta apsauginė užuolaida, kurios paskirtis yra stabdyti judančių dalių judėjimą darbuotojo rankoms pakliuvus į pavojingą zoną, tai ši užuolaida nesustabdė preso judančių dalių L. D. rankoms pakliuvus į pavojingą zoną, tai sudaro pagrindą prielaidai, jog apsauginė užuolaida buvo arba techniškai netvarkinga, arba tinkamai nesureguliuota. Ekspertas taip pat pažymėjo, kad negalima nustatyti, ar nelaimingam atsitikimui turėjo įtakos darbuotojos L. D. veiksmai, kišant rankas į darbo zoną nesulaukus, kol preso šliaužiklis visiškai sustos viršutinėje padėtyje (II t., b. l. 89-92).

Per teismo posėdį teismo ekspertas T. Dėjus paaiškino, kad aplinkybę, jog dėl nelaimingo atsitikimo kaltas būtent presas, patvirtina preso suveikimo faktas įkišus rankas į pavojaus zoną, kadangi tokiu atveju techniškai tvarkingas presas neturėtų suveikti. Ekspertas pažymėjo, kad tiek prof. habil. dr. A. B. išvada, tiek kiti įmonės pateikti duomenys negali objektyviai patvirtinti ar paneigti, kokia preso techninė būklė buvo įvykio metu. Visi papildomi tyrimai galėjo būti atliekami ir būklė vertinama po to, kai prietaisas buvo išrinktas ir surinktas iš naujo, tokiu būdu sąlygojant, kad prietaiso būklė po nelaimingo atsitikimo iš tiesų pasikeitė.

Sprendime pažymėta, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalimi, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje teismas darė išvadą, kad nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog tarp prietaiso apsauginės užuolaidos veikimo ir nelaimingo atsitikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų, kad būtent darbuotojos veiksmai neatitiko jai privalomų saugos darbe reikalavimų ir tai sukėlė nelaimingą atsitikimą darbe; be to, nepateikti duomenys, kad įrenginys atitinka tokiems gaminiams keliamus saugos reikalavimus. Teismas sutiko su eksperto T. Dėjaus išvada, jog šiuo atveju prietaiso patikrinimai po nelaimingo atsitikimo, atlikus kokius nors techninius pakeitimus, negali būti objektyvūs.

Atsižvelgiant į tai, 2012 m. gegužės 4 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 01 išvada, jog nelaimingo atsitikimo priežastys yra darbo priemonės, neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams, teismo vertinta kaip pagrįsta. Teismo nuomone, VDI vyr. valstybinis darbo inspektorius pagal kompetenciją išnagrinėjo L. D. skundą ir, išsamiai ištyręs medžiagą, priėmė pagrįstą ir teisėtą spendimą.

III. Pareiškėjas Lietuvos ir Vokietijos UAB „HI – STEEL“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo birželio 26 d. sprendimą panaikinti.

Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:

1) Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai plečiamai taikė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies bei Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 normas, neišsamiai įvertino ir ištyrė byloje esančius įrodymus dėl to, ar pareiškėjas įvykdė teisės aktų jam nustatytą pareigą užtikrinti techniškai tvarkingos darbo priemonės naudojimą. Teigia, kad pareiškėjas ėmėsi visų reikiamų veiksmų darbuotojų saugai užtikrinti (techninė įrenginio būklė buvo tinkama; nei įrenginio, nei šviesinių užuolaidų gedimų nepastebėta, 2006 m. jis buvo modernizuotas, nuolat techniškai prižiūrimas atliekant periodines patikras, jokių gedimų nenustatyta nei prieš, nei po nelaimingo atsitikimo, darbuotoja buvo apmokyta saugiai dirbti su įrenginiu ir jai išduotos asmeninės pasaugos priemonės, buvo atliktas profesinės rizikos vertinimas, įrenginio naudojimo instrukcija kabėjo šalia įrenginio). Pirminių įrodymų, pagrindžiančių netinkamą techninę įrenginio būklę, byloje nebuvo pateikta. 2012 m. gegužės 4 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 01 nurodyta netinkama įrenginio būklė grindžiama tik hipotetine prielaida. Pažymi, kad eksperto Tito Dėjaus ekspertizės akte tikimybinė išvada dėl techniškai netvarkingo darbo įrenginio padaryta pačiam ekspertui konstatavus, kad tyrimo medžiagoje nėra duomenų, ar užuolaida apskritai buvo įrengta bei negalint nustatyti net pagrindinių užuolaidos rodiklių.

2) Vilniaus apygardos administracinis teismas nevertino ir skundžiamame sprendime nepasisakė dėl byloje pateiktų įrodymų, paneigiančių ekscentrinio preso išardymo faktą, tačiau preso išardymo faktu rėmėsi kaip nustatytu. Pažymi, kad pareiškėjas, siekdamas paneigti informaciją dėl preso išardymo, Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė papildomus įrodymus – faktinių aplinkybių konstatavimo protokole minimo darbuotojo (vyr. mechaniko) P. O. paaiškinimą (2013 m. sausio 14 d. raštas) bei UAB „HI – STEEL“ direktoriaus pasirašytą 2013 m. sausio 14 d. raštą dėl ekscentrinio mechaninio preso Inv. Nr. 80 su priedais – nuotraukomis. Minimuose įrodymuose užfiksuota, kad presas faktinių aplinkybių konstatavimo dieną buvo atjungtas nuo elektros, nebuvo naudojamas darbui, vyr. mechanikas patvirtina, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo prieduose – nuotraukose užfiksuotas presas nėra išardytas. Šią aplinkybę patvirtina ir kartu su UAB „HI – STEEL“ 2013 m. sausio 14 d. raštu dėl ekscentrinio mechaninio preso, Inv. Nr. 80 pateiktos nuotraukos, kuriose matyti, jog presas 2011 m. rugsėjo 12 d. (nelaimingo atsitikimo dieną) ir 2012 m. balandžio 19 d. (vietos apžiūros atlikimo metu, dalyvaujant L. D.) nesiskiria nuo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedo.

3) Vilniaus apygardos administracinis teismas neišsamiai ištyrė ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, t. y. nesivadovavo prof. dr. A. B. techninėje įrenginio ekspertizėje nustatytais faktais dėl preso techninės būklės. Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, nes netinkamą techninę įrenginio būklę teismas konstatavo vadovaudamasis eksperto Tito Dėjaus tikimybine prielaida suformuluota atlikus darbų saugos, o ne techninę įrenginio būklės ekspertizę. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 63 straipsnyje įtvirtinta eksperto teisė prašyti teismo pateikti jam papildomą medžiagą. Tokia eksperto teisė traktuotina kaip pareiga tuo atveju, kai medžiagos trūksta objektyviai išvadai padaryti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ekspertas būtų pasinaudojęs tokia teise, tačiau eksperto išvadoje gausu teiginių apie trūkstamą medžiagą. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad ekspertas būtų mėginęs pasinaudoti teise užduoti klausimus, jei tai reikalinga išvadai duoti. Todėl ekspertizė atlikta neišsamiai.

Atsakovas Inspekcija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo UAB „HI – STEEL“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

1) Nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nustatyta, jog ekscentrinis mechaninis presas pagamintas 1980 metais. 2006 metais UAB „HI – STEEL“ minėtą įrenginį modernizavo – įrengė spindulinę užuolaidinę apsaugą, kuri turėjo išjungti ar neleisti įjungti įrenginio, jei darbuotojo rankos yra pavojingoje preso dalių veikimo zonoje. Nelaimingo atsitikimo tyrimo metu buvo nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo dieną, darbuotojai ištiesus rankas pro apsauginę užuolaidą ir bandant išimti atštampuotas detales iš štampo, preso šliaužiklis netikėtai atliko dar vieną savaiminį darbo ciklą ir traumavo L. D. pirštus. Minėta aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, kad spindulinė užuolaidinę apsauga buvo techniškai netvarkinga, nes neužblokavo įrenginio judančių dalių judėjimo, kol darbuotojos rankos buvo pavojingoje preso dalių veikimo zonoje. Darytina išvada, kad ekscentrinis presas iš esmės neatitiko saugos ir sveikatos reikalavimų, numatytų Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje bei darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedo 2.8 punkte, t. y. buvo techniškai netvarkingas.

2) Pareiškėjo pateikti dokumentai dėl įrenginio techninės būklės formalių patikrinimų, kuriuos atliko patys UAB „HI – STEEL“ atstovai, įvairios nuotraukos, iš kurių neva nesimato jokių išardymo požymių, vertintini kritiškai ir todėl neturėtų būti laikomi objektyviais ir nešališkais įrodymais.

3) Pirmosios instancijos teismas siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, 2013 m. sausio 17 d. nutartimi paskyrė darbų saugos ekspertizę, kurią atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro teismo ekspertas Titas Dėjus, turintis teismo eksperto kvalifikaciją ir galintis teikti eksperto išvadas. A. B. surašė įrenginio patikrinimo aktą, bet ne ekspertizės aktą, ir pateikė savo, kaip specialisto, bet ne kaip eksperto, išvadas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. D. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atmesti UAB „HI – STEEL“ apeliacinį skundą, palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimą, priteisti iš pareiškėjo UAB „HI-STEEL“ trečiojo suinteresuoto asmens L. D. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog 2011 m. spalio 14 d. antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, jog antstoliui uždavus klausimą vyr. mechanikui P. O. dėl ekscentrinio preso paleidimo ir detalės išėmimo vienu metu, šis paaiškino, kad šiuo metu presas yra išardytas, vyksta tyrimas, kuris turi būti atliktas iki 2011 m. lapkričio 7 d., ir sutiko parodyti analogiško preso veikimą. Taigi įmonės darbuotojas faktinių aplinkybių konstatavimo metu teigė, kad presas yra išardytas, tačiau paaiškinimuose, kuriuos pateikė 2013 m. sausio 14 d. pakeitė savo versiją. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas vyr. mechaniko paaiškinimas, jog presas yra išardytas, yra pakankamas įrodymas ir eksperto pasirėmimas šiuo įrodymu dėstant išvadą neturėtų būti laikomas savarankiška interpretacija. A. B. 2012 m. sausio 12 d. įrenginio techninės būklės tyrimo aktas neturi būti laikomas reikšminga aplinkybe ar įrodymu šioje byloje, kadangi jis buvo atliktas jau po ekscentrinio preso išardymo, kurio metu jis galėjo būti suremontuotas ir pakeistos atitinkamos detalės. Pareiškėjas nėra pateikęs įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, L. D. dirbo su presu neatsargiai ir susižalojo dėl savo kaltės. Todėl pareiškėjui neįrodžius, jog nagrinėjamoje situacijoje buvo darbuotojos neatsargumas nėra kaltė, yra akivaizdu, jog atsakomybė iškyla darbdaviui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2012 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. (37)SD-7436 ir 2012 m. gegužės 4 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 01, teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjui iš esmės nesutinkant su pakartotinio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo išvadomis, prašant panaikinti ir Inspekcijos sprendimą, ir Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 01.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs remiantis bylos medžiaga nustatytas bylai reikšmingas aplinkybes, remdamasis teisės aktų nuostatomis bei įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, teisėtai ir bei pagrįstai darė išvadą, kad Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 01 išvada, jog nelaimingo atsitikimo priežastys yra darbo priemonės, neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams, yra pagrįsta, VDI vyr. valstybinis darbo inspektorius pagal kompetenciją išnagrinėjo L. D. skundą ir, išsamiai ištyręs medžiagą, priėmė pagrįstą ir teisėtą spendimą, pareiškėjo skundą atmetė.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais ir remiantis jais prieitomis išvadomis, jų nekartos ir dėl visų byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų argumentų iš naujo atskirai nepasisakys, pasisakys tik dėl svarbiausių apeliacinio skundo argumentų.

Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog teismas netinkamai – plečiamai, aiškino Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį (Įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus) ir Darbo įrenginių bendrųjų nuostatų 5 punktą (Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, privalo imtis reikiamų priemonių, kad būtų laikomasi šiuose nuostatuose nurodytų darbuotojų saugos ir jų sveikatos apsaugos reikalavimų darbo įrenginiams ir kurios užtikrintų, kad darbo įrenginiai, kuriais naudojasi darbuotojai įmonėje, būtų tinkami arba pritaikyti darbui atlikti, nekenktų darbuotojų saugai ir sveikatai), pažymėtina, jog iš paties pareiškėjo skundo argumentų ir į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog įrenginys, kuriuo dirbdama susižalojo L. D., 2006 metais buvo modernizuotas įrengiant apsaugines užuolaidas, tad įrenginiui, esant techniškai tvarkingam, veikiant be trikdžių, gedimų, darbuotojo rankoms pakliuvus į pavojingą, preso veikimo, zoną, suveikia apsauginės užuolaidos, neleidžiančios judančioms dalims, presui, veikti, jį išjungiančios. Šiuo atveju bylos medžiaga nustatyta, jog L. D. susižalojo bandydama išimti detales iš preso formos, presui suveikus ir prispaudus darbuotojos pirštus. Taigi, akivaizdu, jog šiuo atveju apsauginės užuolaidos, viena iš įrenginio dalių, nesuveikė, t. y. nefunkcionavo tinkamai, atitinkamai konstatuotina, jog tinkamai nefunkcionavo, t. y. buvo techniškai netvarkingas visas aptariamas įrenginys. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 01 išvada, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra darbo priemonės, neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams, yra pagrįsta. Aptartas apeliacinio skundo argumentas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog teismas nevertino ir nepasisakė dėl byloje pateiktų įrodymų, paneigiančių ekscentrinio preso išardymo faktą, nors preso išardymo faktu rėmėsi kaip nustatytu; teismas neištyrė ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus – nesivadovavo prof. dr. A. B. techninėje įrenginio ekspertizėje nustatytais faktais dėl preso techninės būklės, netinkamą preso techninę būklę konstatavo vadovaudamasis eksperto T. Dėjaus darbų saugos (ne technine) ekspertize.

Atsakant į šiuos argumentus visų pirma pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006), proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios. Tačiau pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (pvz. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2644/2012). Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių nuostatų nepažeidė. Todėl tai, jog teismas neįvertino įrodymų taip, kaip pareiškėjas manė esant teisinga, nėra pagrindas pripažinti, kad konkretūs įrodymai nebuvo vertinti ir dėl to priimtas neteisingas, naikintinas teismo sprendimas.

Iš teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas vertino byloje esančius įrodymus – 2011 m. rugsėjo 15 d. Įrengimo (Inv. Nr. 80) patikrinimo aktą; 2011 m. spalio 26 d. KTU Gamybos technologijos katedros prof. habil. dr. A. B. priežasčių tyrimo aktą; 2012 m. balandžio 19 d. Nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2011 m. rugsėjo 12 d. UAB „HI-STEEL“ šaltkalvei-štampuotojai L. D., vietos apžiūros aktą taip pat įrodymus, patvirtinančius, kad nukentėjusioji buvo išklausiusi darbuotojų saugos ir sveikatos instruktažą, apmokyta dirbti su ekscentriniais, hidrauliniais presais, jai buvo išduotos asmeninės apsaugos priemonės. Teismas taip pat rėmėsi 2013 m. vasario 12 d. ekspertizės, paskirtos 2013 m. sausio 17 d. teismo nutartimi, pareiškėjo prašymu, aktu Nr. 11-306(13) bei teismo posėdyje eksperto, atlikusio minėtą ekspertizę, Tito Dėjaus pateiktais paaiškinimais. Ir tik įvertinęs visus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas darė išvadą, kad „nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog tarp prietaiso apsauginės užuolaidos veikimo ir nelaimingo atsitikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų, kad būtent darbuotojos veiksmai neatitiko jai privalomų saugos darbe reikalavimų ir tai sukėlė nelaimingą atsitikimą darbe; be to, nepateikti duomenys, kad įrenginys atitinka tokiems gaminiams keliamus saugos reikalavimus. Teismas sutinka su eksperto T. Dėjaus išvada, jog šiuo atveju prietaiso patikrinimai po nelaimingo atsitikimo, atlikus kokius nors techninius pakeitimus, negali būti objektyvūs“.

Antra, byloje kilus ginčui dėl to, ar ekscentrinis presas buvo išardytas ar ne, teismas turėjo, remdamasis bylos medžiaga, nustatyti egzistuojant vieną iš aplinkybių – presas buvo išardytas arba presas nebuvo išardytas. Teiginį, jog presas po nelaimingo atsitikimo nebuvo išardytas ir dėl to vadovautis vėliau atliktais įrenginio techninės būklės tikrinimais tikslinga, pareiškėjas įrodinėjo pareiškėjo darbuotojo vyr. mechaniko P. O. 2013 m. sausio 14 d. paaiškinimu, 2013 m. sausio 14 d. pareiškėjo direktoriaus pasirašytu raštu dėl preso Inv. Nr. 80 su priedais – nuotraukomis (II t., b. l. 70-75). Tuo tarpu teiginį, kad presas buvo išardytas, t. y. įrenginio būklė nebuvo išsaugota, patvirtina 2011 m. spalio 14 d. antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 59 su nuotraukomis (I t., b. l. 198-202), kuriame, be kita ko, nurodyta, kad vyr. mechanikas P. O. antstoliui paaiškino, kad šiuo metu presas išardytas, vyksta tyrimas, kuris turi būti atliktas iki 2011 m. lapkričio 7 d., sutiko parodyti analogiško preso veikimą, antstolis kartu su įmonės darbuotoju nulipo į pirmą aukštą, kur yra gamybinės patalpos ir apžiūrėjo išardytą presą PK 2130 (inv. Nr. IR-80), taip pat greta stovintį analogiška presą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šių įrodymų datas (tai, jog pareiškėjo darbuotojas 2011 m. spalio 14 d. antstoliui nurodęs, kad aptariamas presas išardytas, 2013 m. sausio 14 d. nurodė, kad taip neteigė), taip pat įvertinus aptariamų įrodymų objektyvumą (antstolis konstatuodamas faktines aplinkybes veikia objektyviai, nešališkai, tuo tarpu 2013 m. sausio 14 d. raštai pasirašyti pareiškėjo generalinio direktoriaus ir pareiškėjo darbuotojo, laikytini labiau subjektyviais, galimai gynybinę poziciją stiprinančiais, įrodymais), byloje laikytina įrodyta aplinkybė, jog presas buvo išardytas, atitinkamai, remtis jo vėlesniais techninės būklės tyrimais, nėra tikslinga.

Dėl pareiškėjo akcentuojamo įrodymo prof. habil. dr. A. B. 2012 m. sausio 12 d. įrenginio techninės būklės tyrimo akto, pažymėtina, jog, kaip minėta, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas juos vertina pagal savo vidinį įsitikinimą. Šiuo atveju, kaip matyti iš teismo sprendimo turinio, teismas vertino ne tik 2011 m. spalio 26 d. surašytą prof. habil. dr. A. B. UAB „HI-STEEL“ priežasčių tyrimo aktą (I t., b. l. 145), tačiau ir pareiškėjo pateiktą to paties prof. habil. dr. A. B. surašytą 2012 m. sausio 12 d. Nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2011 m. rugsėjo 12 d. UAB „HI-STEEL“, įrenginio techninės būklės tyrimo aktą (I t., b. l. 111–112) (tai matyti iš teismo nurodyto akto pavadinimo ir pacituotų akto išvadų, kurios prieitos pastarajame, 2012 m. sausio 12 d. įrenginio techninės būklės tyrimo akte). Tačiau, kaip jau pažymėta aukščiau, bylos medžiaga suponuoja išvadą, jog po nelaimingo atsitikimo įrenginys, kuriuo dirbdama susižalojo L. D., buvo išardytas. Todėl remtis 2012 m. sausio 12 d. įrenginio techninės būklės tyrimo aktu, kai 2011 m. spalio 14 d. antstoliui atliekant faktinių aplinkybių konstatavimo veiksmus, įrenginys buvo išardytas, nėra tikslinga, tokie tyrimo rezultatai negali būti laikomi objektyviais, atspindinčiais nelaimingo atsitikimo metu buvusią įrenginio techninę būklę. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino pareiškėjo prašymu paskirtos teismo ekspertizės (2013 m. vasario 12 d. ekspertizės akto Nr. 11-306(13)) duomenis, šią ekspertizę atlikusio teismo eksperto Tito Dėjaus paaiškinimus duotus teismo posėdyje ir, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, priėjo prie išvados, jog tarp prietaiso apsauginės užuolaidos veikimo ir nelaimingo atsitikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Apeliacinio skundo argumentai dėl ekspertizės neišsamumo, teismo negalėjo remtis joje egzistuojančiomis tik tikimybinėmis prielaidomis, nesant duomenų objektyviai išvadai padaryti, atmestini kaip nepagrįsti. Ekspertizės aktas laikytinas tinkamu įrodymu, remdamasis kuriuo, kartu įvertinęs ir kitus byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvadų, kurios, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, lėmė teisingo sprendimo byloje priėmimą.

Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktos AB „Swedbank“ 2013 m. liepos 9 d. mokėjimo nurodymo kopijos (II t., b. l. 158) matyti, kad už apeliacinį skundą yra sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis. ABTĮ 39 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo mokamas 50 litų žyminis mokestis. ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju už apeliacinį skundą sumokėta daugiau žyminio mokesčio, nei yra nustatyta, pareiškėjui grąžintina permokėta žyminio mokesčio suma – 50 Lt.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „HI – STEEL“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti pareiškėjui Lietuvos ir Vokietijos uždarajai akcinei bendrovei „HI – STEEL“ 50 Lt (penkiasdešimt litų) permokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas