AS-163-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų B. B., J. D., L. D., J. P., J. R., L. Š. ir R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų B. B., J. D., L. D., D. K., V. P., J. P., J. R., L. Š. ir R. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Jonavos rajono apylinkės teismui dėl neišmokėtos teisėjų darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Legislator headnote
AI generatedAS-163-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi (b. l. 54–56) sustabdė administracinę bylą pagal pareiškėjų skundą atsakovui Lietuvos valstybei, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, trečiajam suinteresuotam asmeniui Jonavos rajono apylinkės teismui dėl neišmokėtos teisėjų darbo užmokesčio dalies priteisimo, kol įsiteisės sprendimai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr. A602-1327/2014 (proceso Nr. 3-61-3-03580-2013-5) ir Nr. A602-1403/2014 (proceso Nr. 3-61-3-02029-2013-2.).
Full text
Administracinė byla Nr. AS-163-438/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05309-2013-6
Procesinio sprendimo kategorija 69.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. sausio 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų B. B., J. D., L. D., J. P., J. R., L. Š. ir R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų B. B., J. D., L. D., D. K., V. P., J. P., J. R., L. Š. ir R. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Jonavos rajono apylinkės teismui dėl neišmokėtos teisėjų darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjai B. B., J. D., L. D., D. K., V. P., J. P., J. R., L. Š. ir R. Š. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydami priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., 5 proc. metinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi (b. l. 54–56) sustabdė administracinę bylą pagal pareiškėjų skundą atsakovui Lietuvos valstybei, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, trečiajam suinteresuotam asmeniui Jonavos rajono apylinkės teismui dėl neišmokėtos teisėjų darbo užmokesčio dalies priteisimo, kol įsiteisės sprendimai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr. A602-1327/2014 (proceso Nr. 3-61-3-03580-2013-5) ir Nr. A602-1403/2014 (proceso Nr. 3-61-3-02029-2013-2.).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tam, kad būtų suformuota nuosekli praktika dėl darbo užmokesčio nepriemokų, susidariusių dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančiais pripažintų teisės normų taikymo, priteisimo, administracinėse bylose Nr. A602-1403/2014 (proceso Nr. 3‑61‑3‑02029‑2013-2) ir Nr. A602-1327/2014 (proceso Nr. 3-61-3-03580-2013-5) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas sudarė išplėstines teisėjų kolegijas.
Šiose bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. spalio 28 d. nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas ištirti, ar Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-523 2 straipsnio pakeitimo 2014 m. rugsėjo 11 d.
įstatymas Nr. XII-1088 neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 69 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. A602-1327/2014 (proceso Nr. 3-61-3-03580-2013-5) ir administracinėje byloje Nr. A602-1403/2014 (proceso Nr. 3-61-3-02029-2013-2) priimti sprendimai tiesiogiai turėtų įtakos teisingo sprendimo priėmimui ir šioje byloje, todėl teismas, siekdamas visapusiško, teisingo ir objektyvaus bylos aplinkybių nustatymo bei vertinimo, padarė išvadą, kad ši administracinė byla turi būti sustabdyta, kol įsiteisės teismo sprendimai nurodytose bylose.
Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime įtvirtintų nuostatų dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisės į tokių praradimų kompensavimą taikymas ir aiškinimas yra aktualus tiek teisėjams, tiek valstybės tarnautojams. Teismas, priimdamas sprendimą, turės vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, taikant ir aiškinant teisės aktų nuostatas dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo.
III. Pareiškėjai B. B., J. D., L. D., J. P., J. R., L. Š. ir R. Š. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 66–68) dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarties ir prašo šią nutartį panaikinti.
Nurodo, kad jų reiškiamų reikalavimų patenkinimas, atmetimas ar dalinis patenkinimas susijęs su Konstitucinio Teismo nutarimu, kuris bus priimtas dėl to, ar Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-523 2 straipsnio pakeitimo 2014 m. rugsėjo 11 d. įstatymas Nr. XII-1088 neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 69 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, o ne su sprendimais administracinėse bylose Nr. A602-1327/2014 (proceso Nr. 3-61-3-03580-2013-5) ir Nr. A602-1403/2014 (proceso Nr. 3-61-3-02029-2013-2). Sprendimai šiose bylose negali turėti įtakos jų byloje priimamam sprendimui, nes juose nebus nustatyti prejudiciniai faktai, turintys įtakos jų byloje priimamam sprendimui, be to, minėtose bylose nesumokėtą darbo užmokesčio dalį prašo priteisti ne teisėjai, o kiti valstybės pareigūnai ar tarnautojai. Taigi pirmosios instancijos teismas administracinę bylą galėjo sustabdyti iki Konstitucinio Teismo atitinkamų teisės aktų nuostatų konstitucingumo klausimo išsprendimo.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė sustabdyti nagrinėjamą administracinę bylą skundžiamoje nutartyje nurodytu pagrindu, nes yra svarbu ne pats sprendimo priėmimas, bet teisėto ir teisingo sprendimo priėmimas. Jei pirmosios instancijos teismas nelaukdamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atitinkamų išaiškinimų nurodytose administracinėse byloje priimtų neteisingą sprendimą, šis turėtų būti naikinamas ar keičiamas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamo ginčo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria pagal pareiškėjų skundą iškeltos administracinės bylos Nr. I‑2634-171/2014 nagrinėjimas buvo sustabdytas iki įsiteisės sprendimai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr. A602-1327/2014 (proceso Nr. 3-61-3-03580-2013-5) ir Nr. A602-1403/2014 (proceso Nr. 3-61-3-02029-2013-2), teisėtumas ir pagrįstumas. Tokią nutartį pirmosios instancijos teismas priėmė nustatęs, kad nagrinėjama byla ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos Nr. A602‑1327/2014 ir Nr. A602‑1403/2014 yra analogiškos, kilo iš to paties teisinio santykio, t. y. dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Administracinė byla buvo sustabdyta ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y., kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Administracinis teismas kiekvienu atveju turi motyvuoti administracinės bylos sustabdymo būtinybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-691/2011). Be to, bylos sustabdymo klausimas negali būti sprendžiamas abstrakčių teiginių pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-679/2010). Kitaip tariant, teismas turi išanalizuoti, kokios aplinkybės, nustatytinos kitoje byloje ir iš naujo neįrodinėtinos, yra reikšmingos stabdomai bylai, priešingu atveju bylos sustabdymas gali būti vertinamas kaip nepagrįstas. ABTĮ 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama teismo teisė stabdyti administracinę bylą iki bus išnagrinėta kita administracinė byla, kurioje bus kuriamas teismo precedentas, sudarius išplėstinę teisėjų kolegiją (2014 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-468/2014, 2014 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-500/2014 ir kt.).
Pareiškėjai, nagrinėjamoje administracinėje byloje pateikdami skundą, prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., 5 proc. metinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Savo skundo pagrindinį reikalavimą pareiškėjai kildina iš 2009 m. balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo Nr. XI-235 ir 2009 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo Nr. XI-362, kuriais buvo sumažinti teisėjų pareiginės algos koeficientai, taip pat įstatymų, kuriais buvo pratęstas sumažintų pareiginės algos koeficientų galiojimas iki 2013 m. rugsėjo 30 d., bei Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatų.
Kaip jau buvo minėta prieš tai, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė šios administracinės bylos nagrinėjimą įvertinęs, jog administracinėse bylose Nr. A602-1327/2014 ir Nr. A602-1403/2014 priimti sprendimai tiesiogiai turės įtakos teisingo sprendimo priėmimui ir nagrinėjamoje administracinėje byloje, minėtų administracinių bylų nagrinėjimui Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra sudaryta išplėstinė teisėjų kolegija, tačiau teismas neatliko detalaus bylų faktinių ir teisinių aplinkybių sulyginimo.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. A602-1327/2014 ginčas kilęs dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 20 660,93 Lt darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį tarp jai faktiškai apskaičiuoto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kurį nuo 2009 m. gegužės 1 d. jai privalėjo mokėti. Šį reikalavimą pareiškėja kildina iš 2009 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo bei Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatų.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. A602-1403/2014 ginčas kilęs dėl pareiškėjų reikalavimo priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. Šis reikalavimas kildinamas iš 2009 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo (įsigaliojusio nuo 2009 m. gegužės 1 d.) ir 2009 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo (įsigaliojusio nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.).
Abiejų prieš tai paminėtų administracinių bylų nagrinėjimui Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra sudarytos išplėstinės penkių teisėjų kolegijos, bus sprendžiami klausimai dėl valstybės tarnautojams neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio.
Taigi, kaip matyti iš to, kas išdėstyta, administracinėse bylose Nr. A602-1327/2014 ir Nr. A602‑1403/2014, kurių pagrindu teismas sustabdė nagrinėjamą administracinę bylą, nėra sprendžiamas klausimas dėl šioje administracinėje byloje aktualių teisinių klausimų, t. y. dėl 2009 m. balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo Nr. XI-235 ir 2009 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo Nr. XI-362, kuriais buvo sumažinti teisėjų pareiginės algos koeficientai, taip pat įstatymų, kuriais buvo pratęstas sumažintų pareiginės algos koeficientų galiojimas iki 2013 m. rugsėjo 30 d., nuostatų. Nors šių teisės aktų atitinkamų nuostatų konstitucingumą išnagrinėjo Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime, tačiau negalima daryti išvados, jog administracinėse bylose Nr. A602-1327/2014 ir Nr. A602-1403/2014 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos suformuotas precedentas bus aktualus šiai bylai. Aptariamose bylose bendra yra tik tai, jog jose sprendžiami klausimai yra susiję su neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimu, tačiau reikalavimai yra pareikšti skirtingiems atsakovams ir kildinami iš teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja skirtingi teisės aktai. Administracinių bylų Nr. A602-1327/2014 ir Nr. A602-1403/2014 faktinės aplinkybės nėra analogiškos (identiškos) teisinei situacijai, nagrinėtinai šioje administracinėje byloje.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta prieš tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas ir nepagrįstai nutarė, jog nagrinėjamai administracinei bylai yra reikšminga, kaip bus išspręstas ginčas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr. A602‑1327/2014 ir Nr. A602-1403/2014, todėl nagrinėjamą administracinę bylą šiuo pagrindu sustabdė nepagrįstai.
Kartu pažymėtina, kad, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A602‑1327/2014 2014 m. spalio 28 d. nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas ištirti, ar Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-523 2 straipsnio pakeitimo 2014 m. rugsėjo 11 d. įstatymas Nr. XII-1088 neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 69 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai. Šis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymas Nr. 55/2014 Konstituciniame Teisme gautas 2014 m. spalio 30 d., bylos Nr. 41/2014.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama teismo teisė stabdyti administracinę bylą tuo atveju, kai Konstituciniame Teisme yra nagrinėjamas prašymas ištirti tam tikro teisės akto konstitucingumą (žr. 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858‑443/2011).
Atsižvelgiant į pareiškėjų pateikto skundo dalyką ir pagrindą, taip pat į teisės aktų nuostatas, kurių konstitucingumą tikrins Konstitucinis Teismas, sutiktina su pareiškėjų atskirajame skunde išdėstyta nuomone, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjų reiškiamų reikalavimų patenkinimas, atmetimas ar dalinis patenkinimas susijęs su būsimu Konstitucinio Teismo nutarimu.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta prieš tai, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, pripažįstant, kad nagrinėjama administracinė byla buvo sustabdyta pagrįstai, tačiau buvo nurodytas neteisingas jos sustabdymo pagrindas – administracinė byla stabdytina iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą Nr. 41/2014 pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktą prašymą Nr. 55/2014 (Konstituciniame Teisme gautas 2014 m. spalio 30 d.) ir įsiteisės atitinkamas galutinis procesinis sprendimas.
Nors atskirąjį skundą šioje byloje yra padavę ne visi pareiškėjai, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo vertinti, jog pakeičiant pirmosios instancijos teismo nutartį, t. y. pakeičiant nagrinėjamos administracinės bylos sustabdymo pagrindą, tokiu būdu yra pabloginama atskirojo skundo nepadavusių pareiškėjų padėtis ar pažeidžiami jų interesai, priešingai, taip yra sudaromos sąlygos operatyvesniam bylos nagrinėjimui.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
pareiškėjų B. B., J. D., L. D., J. P., J. R., L. Š. ir R. Š. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartį iš dalies pakeisti ir jos rezoliucinės dalies pirmąją pastraipą išdėstyti taip:
„Sustabdyti administracinę bylą pagal pareiškėjų B. B., J. D., L. D., D. K., V. P., J. P., J. R., L. Š. ir R. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, trečiajam suinteresuotam asmeniui Jonavos rajono apylinkės teismui dėl neišmokėtos teisėjų darbo užmokesčio dalies priteisimo, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą Nr. 41/2014 pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktą prašymą Nr. 55/2014 (Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme gautas 2014 m. spalio 30 d.) ir įsiteisės atitinkamas galutinis procesinis sprendimas.“
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Dainius Raižys