AS-579-662/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-579-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01082-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8; 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. sausio 19 d. elektroniniu paštu pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui atskirąjį skundą (II t., b. l. 59–62) dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutarties bei prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamą nutartį jis gavo 2015 m. sausio 17 d., nors ant voko nurodyta 2015 m. sausio 7 d. Terminą praleido, nes Kauno apygardos administracinis teismas atsisako nutartis siųsti registruotais laiškais ir taip nustatyti realų nutarčių įteikimo apeliantui laiką.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 20 d. nutartimi (II t., b. l. 66–67) pareiškėjo V. J. prašymo atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą netenkino, o atskirąjį skundą atsisakė priimti.

Rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 2 dalimi, 148 straipsniu ir 149 straipsnio 3 dalimi bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje akcentuojama, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012, 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-981/2014). Aplinkybės, susijusios su pareiškėjo nepakankamu atidumu ir rūpestingumu paprastai nelaikomos pakankamu pagrindu praleisto termino atnaujinimui (2013 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-354/2013, 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-695/2014).

Vadovavosi Lietuvos Respublikos pašto įstatymo (toliau – ir Pašto įstatymas) 16 straipsnio 2 dalimi ir nurodė, kad pagal minėto įstatymo nuostatas ir nusistovėjusią praktiką, paštas pašto siuntas į gaunamųjų laiškų dėžutes įdeda tą pačią dieną, kada gauna siuntą. Prie atskirojo skundo pridedamo voko kopija ir joje esantis pašto spaudas patvirtina, kad Kauno apygardos administracinio teismo siunčiamą 2015 m. sausio 5 d. nutartį atitinkamas Kauno paštas gavo 2015 m. sausio 6 d. ir 2015 m. sausio 7 d. laiškas buvo įdėtas į pareiškėjo pašto dėžutę. Šios aplinkybės neginčija ir pats pareiškėjas. Todėl 2015 m. sausio 7 d. laikytina Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutarties gavimo diena. Tokiu būdu paskutinė atskirojo skundo padavimo teismui diena buvo 2015 m. sausio 12 d. Pareiškėjas atskirąjį skundą teismui pateikė 2015 m. sausio 18 d., t. y. praleidęs terminą atskirajam skundui paduoti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ABTĮ nenumato, jog teismo procesiniai dokumentai (nutartys, sprendimai) turėtų būti siunčiami registruotu paštu (ABTĮ 93 str., 107 str.), todėl pareiškėjo nurodytas motyvas, jog terminą praleido dėl to, kad teismo nutartis nebuvo siunčiama registruotu paštu, negali būti vertinama svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Be to, pareiškėjas į teismą, siekdamas ginti savo teises, kreipiasi ne pirmą kartą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2014 metais vien tik Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gauta ne mažiau kaip trylika V. J. atskirųjų skundų. Todėl teismas vertino, jog turėdamas analogiško teismo procesinio sprendimo (nutarties) apskundimo patirtį, būdamas protingas, apdairus bei rūpestingas, pareiškėjas galėjo ir privalėjo domėtis jam siunčiama teismo korespondencija ir atskirąjį skundą teismui paduoti nepraleidęs įstatyme nustatyto ir ginčo nutartyje nurodyto septynių dienų termino.

Kadangi pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, kurių pagrindu būtų galima manyti, kad jis objektyviai negalėjo laiku pasiimti teismo siunčiamos ginčijamos nutarties iš pašto dėžutės ir nepateikė įrodymų, kad laiškas į pašto dėžutę buvo (galėjo būti) įdėtas pavėluotai bei atsižvelgiant į tai, kad nepakankamas rūpestingumas, nesidomint jam siunčiama korespondencija (pašto dėžutės turiniu), negali būti pripažinta objektyvia nuo pareiškėjo valios nepriklausančia aplinkybe, terminas atskirajam skundui paduoti neatnaujintinas (ABTĮ 127 str. 2 d.), o atskirąjį skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

II. Pareiškėjas V. J. atskiruoju skundu (II t., b. l. 77–79) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą tenkinti bei priimti jo atskirąjį skundą nagrinėti iš esmės.

Prašymą atnaujinti atskirojo skundo pateikimo teismui terminą ir atskirąjį skundą grindžia tais pačiais esminiais argumentais kaip ir 2015 m. sausio 19 d. elektroniniu paštu Kauno apygardos administraciniam teismui pateiktą atskirąjį skundą (II t., b. l. 59–62) dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutarties bei prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti.

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimą grindžia ABTĮ 93 ir 107 straipsniu ir nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartyje išdėstytais motyvais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartį, kuria teismas nutarė atmesti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutarties panaikinimo. Byloje turi būti nustatyta, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad pareiškėjas praleido terminą atskiruoju skundu kreiptis į teismą, ar tinkamai vertino priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, ir ar pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad atskirasis skundas visais atvejais, nepaisant to, ar šalis dalyvavo paskelbiant skundžiamą nutartį, turi būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo, išskyrus atvejus, kai byla įstatymo numatytais atvejais nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-127/2012). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartis buvo išsiųsta neregistruotu laišku 2015 m. sausio 6 d. (II t., b. l. 58, 63).

Pašto įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina, jog universaliosios pašto paslaugos teikėjas privalo užtikrinti bent vieną pašto siuntų surinkimą ir bent vieną pristatymą per darbo dieną į pašto paslaugos gavėjo gyvenamąją ar buveinės vietą. Spaudas ant voko, kuriame buvo siunčiama Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartis, patvirtina, jog į pareiškėjo pašto dėžutę laiškas įdėtas 2015 sausio 7 d. (II t., b. l. 63). Atsižvelgusi į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog 2015 sausio 7 d. laikytina Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutarties gavimo diena. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog paskutinė atskirojo skundo pateikimo diena yra 2015 m. sausio 12 d., tačiau atsižvelgiant į tai, jog atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos (ABTĮ 149 str. 3 d.), darytina išvada, jog paskutinė atskirojo skundo pateikimo diena yra 2015 m. sausio 14 d. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismas taikė tinkamas teisės normas, t. y. ABTĮ 149 straipsnio 3 dalį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė rašymo apsirikimo klaidą nurodydamas, jog paskutinė atskirojo skundo pateikimo diena yra 2015 m. sausio 12 d.

Pareiškėjas atskirąjį skundą Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė 2015 m. sausio 18 d., t. y. praleidęs atskirojo skundo pateikimo terminą.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Teismas spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Pažymėtina, jog įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, be kita ko, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA602-25/2012, 2012 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA602-40/2012). Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą.

Įstatymo nustatytas procesinis terminas – tai įstatymo nustatytas laikotarpis, per kurį byloje dalyvaujantys asmenys turi atlikti tam tikrus veiksmus. Asmens teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta pasibaigus nustatytam terminui. Tačiau įstatymas taip pat numato, kad asmuo, praleidęs procesinį terminą, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą, nurodydamas priežastis, dėl kurių jis praleido procesinį terminą. Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Įstatymas neįvardija, kokios priežastys laikytinos svarbiomis, palikdamas šį klausimą spręsti teismui savo nuožiūra. Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi ar ne, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes, susidariusias kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti procesinį veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą sprendžia atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad praleidus terminą svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį.

Pareiškėjas nagrinėjamu atveju padavė teismui prašymą atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą, motyvuodamas jį iš esmės tuo, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartis pareiškėjui buvo siųsta neregistruotu paštu.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios. Teismų praktikoje sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).

Pareiškėjo nurodytas motyvas, jog Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartis pareiškėjui buvo siųsta neregistruotu paštu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone nelaikytinas objektyvia nuo pareiškėjo valios nepriklausiusia aplinkybe, nes ABTĮ normos nenustato teismui prievolės nutartis siųsti registruotu paštu (ABTĮ 93 str., 107 str.). Be kita ko, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas į teismą, siekdamas ginti savo teises, kreipiasi ne pirmą kartą, todėl turėdamas analogiško teismo procesinio sprendimo (nutarties) apskundimo patirtį, būdamas protingas, apdairus bei rūpestingas, pareiškėjas galėjo ir privalėjo domėtis jam siunčiama teismo korespondencija ir atskirąjį skundą teismui paduoti nepraleidęs įstatyme nustatyto ir ginčo nutartyje nurodyto septynių dienų termino.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog terminas atskirajam skundui pateikti praleistas dėl objektyvių nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepagrįstai delsė įgyvendinti savo teises, susijusias su nutarties apskundimu. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas veikė operatyviai, buvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas gindamas savo galimai pažeistas teises. Nagrinėjamu atveju termino atnaujinimas prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui bei teisiniam reglamentavimui, įtvirtinančiam tinkamą procesinių terminų laikymąsi.

ABTĮ 148 straipsnis nustato, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Pagal ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punktą apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus jam paduoti nustatytą terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba toks prašymas nebuvo patenkintas.

Esant minėtoms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. sausio 20 d. nutartimi pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo atskirajam skundui paduoti dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutarties ir atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo normas. Taigi skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Ją naikinti pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl V. J. atskirasis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. J. atskirojo skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Skirgailė Žalimienė