A-552-883-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552-883/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00448-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. M. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja N. M. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) viršininko 2013 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. 20-TE-319 dėl tarnybinės nuobaudos – pastabos, skyrimo Komisariato Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus komisarei inspektorei N. M. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 183 straipsnio 1-3 dalių, 179 straipsnio 1-3 dalių reikalavimų pažeidimus.

Pareiškėja paaiškino, kad 2012 m. balandžio 19 d. Komisariato Imuniteto skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-00033-12 dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje. Tyrimo metu 2012 m. spalio 15 d. jai buvo pranešta apie įtarimą dėl dokumentų klastojimo bei piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. 2012 m. lapkričio 9 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 26 straipsnio 7 dalimi jos atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kuris buvo sustabdytas iki bus priimtas sprendimas baudžiamojoje byloje. 2013 m. vasario 15 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir priimtas sprendimas jos atžvilgiu iškelti drausmės bylą. Tuo pagrindu tarnybinis patikrinimas 2013 m. kovo 13 d. buvo atnaujintas ir 2013 m. kovo 18 d. jai buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, kuriame nurodyta, kad ji, būdama valstybės tarnautoja, turėdama pareigą pagal 2011 m. lapkričio 20 d. pavedimą Nr. 20-65-3-PR-634 atlikti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-01804-11, 2012 m. balandžio mėnesio pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, tarnybos metu, privalėdama vadovautis BPK 183 straipsnio nuostatomis ir surašyti papildomus liudytojų apklausos protokolus atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-01804-11, piktnaudžiavo tarnyba, nes savo darbo vietoje, realiai nevykdydama liudytojų apklausų, neteisėtai pati surašė minėtų liudytojų parodymus, kuriuos atspausdino, nuvežė į kavinę (duomenys neskelbtini) ir ten juos liudytojams pateikė pasirašyti. Šiais veiksmais buvo pažeisti BPK 179, 183 straipsnių reikalavimai.

Pareiškėja, paaiškino, kad visi nukentėję asmenys (minėti liudytojai) yra vienos šeimos nariai, susiję giminystės ryšiais ir dirbo toje pačioje kavinėje. Visus šiuos asmenis ji ne kartą telefonu kvietėsi į apklausą, tačiau jie niekada nebuvo atvykę, motyvuodami tuo, jog negali palikti kavinės darbo valandomis. Atsižvelgiant į tai, ji nukentėjusiųjų poziciją, kurią ne kartą girdėjo bendraujant su jais telefonu, surašė į apklausos protokolo blankus, perkėlė į USB jungtį ir suderinusi atvykimo laiką su liudytoja L.

L., nuvyko į kavinę. Jai atvykus į kavinę, ji dar kartą išklausė liudytojų parodymus ir įsitikinusi, jog jie nekeičia esminių parodymų, pretenzijų įtariamiesiems nebereiškia, supildė liudytojų pažymas apie asmens duomenis ir pateikė tuos protokolus, prašydama liudytojų susipažinti. Taip pat liudytojams paaiškino, jog ji turi USB jungtyje protokolų blankus, ir kad jei yra kokių nors netikslumų, galima pakoreguoti ar perrašyti iš esmės. Visi liudytojai perskaitė protokolus ir juos pasirašė. Vėliau minėtas ikiteisminis tyrimas buvo baigtas, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 5 punktu, įtariamiesiems ir nukentėjusiems susitaikius.

Jokie parodymai niekada nebuvo pakeisti, jokių skundų dėl to, jog buvo surašyti tikrovės neatitinkantys parodymai, nebuvo. Pareiškėjos manymu, nėra jokių drausmės pažeidimo požymių, nes ji stengėsi užbaigti tyrimą kaip įmanoma greičiau ir pagal jos surinktus byloje duomenis tyrimas būtent ir užbaigtas nukentėjusiesiems ir įtariamiesiems susitaikius. Pareiškėja taip pat nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog ji tarnybinį nusižengimą padarė 2013 m. balandžio pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, o pagal visus duomenis, esančius tiek Komisariate, tiek prokuratūroje, baudžiamoji byla prokurorei A.

C. buvo išsiųsta 2013 m. kovo 20 d., todėl išvadoje nurodytu laiku ji net neturėjo galimybės padaryti tarnybinį nusižengimą. Pareiškėja darė išvadą, kad tyrimo metu surinkti duomenys akivaizdžiai neatitinka tikrovės, išvada nemotyvuota, joje nenurodyti jokie konkretūs jos veiksmai, nenurodyti visi būtini teisės pažeidimo elementai, visiškai neaiškus ir niekuo nepagrįstas nusižengimo tyčios konstatavimas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepaaiškinta, kaip konkrečiai pasireiškė jos kaltė: nenurodyta nei kaltės rūšis, nei kaltės laipsnis, iš išvados nėra aišku, kuo pasireiškė jos veikimo ar neveikimo neteisėtumas.

Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad tyrimą atlikę pareigūnai netyrė jos kaltės dėl konstatuoto tarnybinio pažeidimo, jos nepagrindė ir iš viso kaltės nenurodė.

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas rėmėsi BPK 183 straipsniu, pažymėjo, kad tyrimo metu nustatyta, jog N. M. nesilaikė nustatytos tvarkos, ji realiai neatliko liudytojų apklausų, neteisėtai pati surašė neva pateiktus liudytojų parodymus.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 14 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas rėmėsi vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 3, 6, 20 punktais, Statuto 2 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjos pareigybės aprašymo 7.1 punktu ir pažymėjo, kad šiuo atveju N. M., atlikdama ikiteisminį tyrimą, turėjo vadovautis baudžiamojo proceso normomis. Teismas vadovavosi BPK 183 straipsniu ir darė išvadą, kad pareiškėjos veiksmai atliekant ikiteisminį tyrimą pagrįstai buvo įvertinti kaip tarnybinis nusižengimas, nes N. M., piktnaudžiaudama tarnyba, liudytojų pasitikėjimu (liudytojai prieš pasirašydami atspausdintus apklausų protokolus, jų iš esmės neperskaitė) surašė protokolus, kuriuose nebuvo išreikšta tikroji liudytojų valia bei užfiksuoti jų parodymai. Teismo posėdžio metu apklausti minėti liudytojai, patvirtino, kad pareiškėja realiai jų neapklausinėjo, o jiems davė pasirašyti ant atspausdintų protokolų, kurių jie net neskaitė, nes pasitikėjo pareigūne. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš byloje esančių liudytojų apklausos protokolų taip pat matyti, jog jų pirminiai parodymai bei vėliau duoti parodymai prokurorei skiriasi nuo parodymų, kuriuos užrašė pareiškėja. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja neveikė taip kaip teisės aktais ji buvo įpareigota veikti, todėl jos veikoje yra tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė. Neapklausinėdama liudytojų, o jiems duodama pasirašyti jau atspausdintus protokolus, pareiškėja nesilaikė BPK 179 ir 183 straipsniuose numatytų reikalavimų ir tuo pačiu padarė tarnybinį nusižengimą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos paaiškinimai, jog ji realiai apklausas atliko, protokoluose surašyti parodymai buvo tikri ir nurodyti liudytojų, yra nepagrįsti, prieštaraujantys bylos medžiagai bei apklaustų liudytojų parodymams. Pareiškėjos paaiškinimai, kad ji taip elgėsi (vyko į liudytojų darbo vietą, iš anksto atspausdinusi liudytojų parodymus) tik norėdama greičiau atlikti ikiteisminį tyrimą, teismo vertinimu, negali pateisinti ir panaikinti jos atsakomybės už griežto BPK normų reikalavimų nesilaikymą atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus. Teismas pažymėjo, kad BPK nedraudžia atlikti liudytojų apklausas ne darbo vietoje, tačiau bet kokiu atveju tai turi būti fiksuojama protokole ir liudytojų apklausos turi būti atliekamos realiai, laikantis nustatytos tvarkos, kad nebūtų iškraipoma tikroji liudytojų valia bei parodymai.

Teismas pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje neteisingai nurodytas tarnybinio nusižengimo padarymo laikas, tačiau šis pažeidimas savaime nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamo įsakymo, nes šis pažeidimas nelaikytinas esminiu ir nebuvo tokio pobūdžio, jog būtų pažeidęs pareiškėjos teises ar teisėtus interesus. Be to, atsakovas 2013 m. birželio 7 d. raštu pripažino, kad tarnybinio nusižengimo padarymo laikas, tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas neteisingai dėl techninės klaidos.

Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjos paaiškinimus, kad tyrimą atlikę pareigūnai netyrė jos kaltės dėl konstatuoto tarnybinio pažeidimo, jos nepagrindė ir iš viso kaltės nenurodė, kadangi tarnybinio patikrinimo išvadoje aiškiai nurodyta, jog pareiškėja, savavališkai užrašydama tariamas liudytojų apklausas, tačiau realiai neatlikdama tyrimo veiksmo, pažeidė BPK 179 straipsnio 1-3 dalių reikalavimus, šiais veiksmais ji padarė tarnybinį nusižengimą, kuris buvo padarytas tyčia.

Teismas nenustatė, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas iš esmės pažeidžiant nustatytą tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką, todėl neturėjo pagrindo pripažinti, jog išvados pagrindu priimtas ginčijamas įsakymas yra neteisėtas. Teismas konstatavo, kad atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą pareiškėjai, nepažeidė Statuto 26 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, atsižvelgė į pareiškėjos stažą, į tai, kad ji buvo skatinta tris kartus, anksčiau nebausta, charakterizuojama teigiamai, ir paskyrė švelniausią tarnybinę nuobaudą – pastabą, todėl ir šiuo atveju (dėl tarnybinės nuobaudos parinkimo rūšies) teismas naikinti ginčijamo įsakymo neturėjo pagrindo.

III. Pareiškėja N. M. apeliaciniu skundu (b. l. 131-139) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Komisariato viršininko 2013 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. 20-TE-319 panaikinti.

Pareiškėja pabrėžia, kad pagal BPK 176 straipsnį ikiteisminis tyrimas turi būti atliekamas per kuo trumpesnius terminus, todėl ji stengėsi nepažeisti baudžiamojo proceso terminų, taip pat vadovaujantis BPK 172 straipsniu stengėsi įvykdyti prokurorės A. C. nurodymus iki nurodyto termino, pateikti bylą patikrinimui. Pareiškėja pabrėžia, kad liudytojai perskaitė protokolus, kai kurie net garsiai. Vienas iš liudytojų pastebėjo tam tikrus apklausos netikslumus, kurie iš karto buvo pakoreguoti ir protokolas perspausdintas (tai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu). Be to, protokolų pabaigoje visi liudytojai pasirašė, jog protokolą perskaitė ir jis surašytas teisingai. Pareiškėja pažymi, kad ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu buvo pradėtas tik prokurorės A. C. iniciatyva ir tik dėl priešiškumo pareiškėjai. N. M. daro išvadą, kad jos veiksmuose nėra jokių drausmės pažeidimo požymių. Pareiškėja atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1615/2012 ir pažymi, kad atliekant tyrimą nebuvo atsižvelgta į jos pateikto paaiškinimo duomenis, netikrintos jos paaiškinime nurodytos aplinkybės. Pareiškėja pažymi, kad teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino, jog pareiškėja vyko jų iniciatyva apklausti juos į kavinę, visi liudytojai nurodė, kad pareiškėja įsitikino jų tapatybe, įspėjo dėl melagingų parodymų davimo, jos pateiktuose protokoluose buvo būtent tokie parodymai, kuriuos jie pateikė tuo metu, kai buvo atliekamos apklausos, o parodymai buvo pakeisti vėliau, prokurorės A. C. iniciatyva. Pareiškėja atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2416/2012 ir pažymi, kad išvada ir sprendimas yra be motyvų, juose nenurodyti jokie konkretūs pareiškėjos veiksmai, nenurodyti visi būtini teisės pažeidimo elementai, neaiškus ir nepagrįstas nusižengimo tyčios konstatavimas, teismo sprendime nepasisakyta apie pareiškėjos kaltę, pasekmes, priežastinį ryšį tarp kaltės ir pasekmių, nepaaiškinta kaip pasireiškė pareiškėjos kaltė, neaišku, kuo pasireiškė pareiškėjos veikimo ar neveikimo neteisėtumas.

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 150-151) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas pažymi, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėja nesilaikė BPK 183 straipsnyje nustatytos tvarkos, realiai neatliko liudytojų apklausų, neteisėtai pati surašė neva pateiktus liudytojų parodymus, todėl tyčia padarė tarnybinį nusižengimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nagrinėjamo ginčo dalykas yra Komisariato viršininko 2013 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. 20-TE-319, kuriuo pareiškėjai N. M. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, pagrįstumas ir teisėtumas. Įsakymas priimtas atsižvelgiant į 2013 m. balandžio 3 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr.20-IS-77, kuri laikytina neatskiriama skundžiamo įsakymo dalimi.

Iš Išvados matyti, kad konkrečiu atveju tarnybinė atsakomybė taikyta už tai, kad N. M., atlikdama ikiteisminį tyrimą byloje Nr.65-1-01804-11 2012 m. kovo mėnesio pradžioje, nenustatytą dieną piktnaudžiavo tarnyba, nes savo darbo vietoje, realiai nevykdydama liudytojų apklausų, neteisėtai pati surašė keturių liudytojų parodymus, kuriuos atspausdino, nuvežė į kavinę (duomenys neskelbtini) ir ten juos liudytojams pateikė pasirašyti. Tokiais savo veiksmais, atsakovo nuomone, pareiškėja pažeidė BPK 179 ir 183 straipsnių reikalavimus.

Pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikšmingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas turi patikrinti tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1308/2012).

Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6(16), 2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; kt.)

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinėje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2012 metų kovo mėnesį N. M., būdama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniąja tyrėja – vidaus tarnybos statutine pareigūne, atlikdama ikiteisminį tyrimą byloje Nr.65-1-01804-11, savo kabinete surašė liudytojų L. L., A. L., A. L. ir V. Š. papildomos apklausos protokolus, kuriuos nusivežė į kavinę (duomenys neskelbtini), pateikė minėtiems liudytojams susipažinti ir pasirašyti.

Apeliantė mano, kad tokie jos veiksmai buvo suponuoti teisėtu siekiu operatyviai baigti ikiteisminį tyrimą, protokoluose buvo užfiksuoti teisingi liudytojų parodymai, todėl neturi reikšmės, kur ir kaip jie buvo surašyti. Šie argumentai atmestini, nes Baudžiamojo proceso kodekso 179 ir 183 straipsniai detaliai numato liudytojų apklausos ir protokolų surašymo tvarką, reikalauja, kad liudytojai būtų apklausiami realiai, leidžiant jiems pasakoti apie įvykio aplinkybes, vėliau klausimais papildant ar patikslinant jų laisvą pasakojimą ir išsiaiškinant tikruosius jų parodymus, o ne imituojant apklausas ar perrašant anksčiau duotus liudytojų parodymus. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti liudytojai L. L., A. ir A. L. bei V. Š. patvirtino, jog iš tikrųjų kavinėje (duomenys neskelbtini) nebuvo apklausiami, tik pasirašė po iš anksto atspausdintais liudytojų apklausos protokolais. Tokius jų parodymus papildomai patvirtina baudžiamosios bylos Nr. 65-1-01804-11 medžiaga. Pažymėtina, kad nors tiek pareiškėja, tiek liudytojai nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnė buvo atvykusi į kavinę (duomenys neskelbtini) vieną kovo mėnesio vakarą ir bendravo su visais keturiais liudytojais, liudytojų A. L. ir V. Š. apklausos protokoluose nurodytas 2012 m. kovo 13 d. rytas. Toks pareiškėjos neteisėtas veikimas rodo, kad ji veikė tiesiogine tyčia, t.y. siekdama kuo mažesnėmis laiko ir darbo sąnaudomis surašyti reikalingus procesinius dokumentus ir baigti ikiteisminį tyrimą įtariamiesiems ir nukentėjusiesiems susitaikius, atliko neteisėtus veiksmus, pažeidžiančius Baudžiamojo proceso kodekso 179 ir 183 straipsniuose nustatytą liudytojų apklausos tvarką ir taip piktnaudžiavo tarnyba.

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi teismų praktikoje aiškinamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Tačiau piktnaudžiavimas tarnyba ne visada užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Pagrindinis kriterijus, atribojantis baudžiamąją ir tarnybinę atsakomybę –didelės žalos padarymas. Valstybės tarnautojas piktnaudžiaudamas tarnyba visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardą, tačiau ne bet koks jo vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos prokuratūros prokuroras 2013 m. vasario 5 d. nutarime teisingai konstatavo, kad didelė žala valstybei N. M. veiksmais nebuvo padaryta, todėl baudžiamoji atsakomybė jai nekyla. Tačiau tai nešalina jos tarnybinės atsakomybės, nes jos veiksmai sukėlė menkesnes neigiamas pasekmes - sumažino pasitikėjimą policijos įstaigos darbu, sumenkino ikiteisminio tyrimo pareigūnų autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą.

Padarytų neteisėtų veiksmų negali pateisinti pareiškėjos nurodomas laiko trūkumas ar siekis kuo operatyviau užbaigti ikiteisminį tyrimą, nes taip iškreipiami ikiteisminio tyrimo tikslai - greitai ir išsamiai nustatyti visas reikšmingas nusikalstamos veikos aplinkybes, asmenį, galėjusį padaryti šią nusikalstamą veiką, sudaryti sąlygas tinkamai išnagrinėti bylą teisme bei įgyvendinti įvairių proceso dalyvių teises, pavyzdžiui, teisę į žalos atlyginimą.

Darytina išvada, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti visi N. M. padaryto nusižengimo sudėties elementai – dėl pareiškėjos tyčinės kaltės padaryti Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, kurie tiesiogiai sukėlė neigiamas pasekmes – netinkamai atliktą ikiteisminį tyrimą ir valstybės institucijos bei valstybės tarnautojo autoriteto sumažinimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė tarnybinį patikrinimą atliktą tinkamai.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantei paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui ir nėra per griežta.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjos N. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas