A-575-791-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. A575-791/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00638-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 24

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 4–6), prašydamas panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Kauno VGTPT, Tarnyba, atsakovas) 2013 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-13-N-2158-2591 ir įpareigoti atsakovą priimti sprendimą teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą kasacinės instancijos teisme, skundžiant Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėse bylose Nr. 2S-1250-527/2013 ir Nr. 2S-1251-527/2013.

Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su skundžiamo Tarnybos sprendimo argumentais, jog Prienų rajono apylinkės teismas savo iniciatyva ištaisė rašymo apsirikimo klaidas. Teigė, kad klaidos buvo tyčinės ir tokio pobūdžio, jog pareiškėjo rūpintojai L. Ž. buvo uždrausta realizuoti savo teises ir pareigas, o apie kiekvieną klaidą rūpintoja teismui pranešdavo telefonu. Atsižvelgęs į tai, tvirtino, kad teismas savo iniciatyva darė juridinę reikšmę turinčias klaidas ir jas taisė tik dėl to, jog visi telefono skambučiai fiksuojami. Paaiškino, kad reaguodamas į pirmą L. Ž. pastabą, jog yra padaryta grubi klaida, vietoj rūpintojos asmens kodo nurodant A. Ž., t. y. pareiškėjo, asmens kodą, teismas savo iniciatyva priėmė 2013 m. kovo 20 d. nutartį su nauju rūpintojos vardu (A.). Šią klaidą L. Ž. pastebėjo asmeniškai atsiimdama 2013 m. kovo 20 d. nutartį ir apie tai teismui pranešė 2013 m. balandžio 4 d. Pareiškėjo manymu, tokiu būdu teismas antrą kartą pažeidė jo rūpintojos L. Ž. teises. Pareiškėjas taip pat nesutiko su Tarnybos išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas tik L. Ž. saugumo jausmas.

Atsakovas Kauno VGTPT atsiliepime į skundą (b. l. 26–27) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Tarnybos 2013 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-13-N-2158-2591.

Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 11 straipsnio 6 dalies 6 punktas numato, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių pažeidimo, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus. Šiame kontekste atsakovas pažymėjo, kad Prienų rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 20 d. bei 2013 m. balandžio 4 d. nutartimis ištaisė padarytus rašymo apsirikimus ir tai nepakeitė Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-149-805/2013 esmės, t. y. pareiškėjo teisės ir įstatymų saugomi interesai buvo visiškai įgyvendinti nustatant jam rūpybą ir paskiriant rūpintoją. Atsakovas akcentavo, jog rašymo apsirikimai buvo padaryti išimtinai L. Ž. atžvilgiu, todėl buvo nuspręsta, kad pareiškėjas su reikalavimu skųsti kasacine tvarka Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėse bylose Nr. 2S-1250-527/2013 ir Nr. 2S-1251-527/2013 kreipėsi ne dėl savo teisių ir įstatymų saugomų interesų pažeidimo. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, atsakovas tvirtino, kad skundžiamu Tarnybos sprendimu antrinė teisinė pagalba pareiškėjui buvo pagrįstai nesuteikta.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 10 d. sprendimu (b. l. 64–67) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, jog Tarnyba, priimdama skundžiamą sprendimą, įvertino, jog kasacine tvarka skundžiant Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėse bylose Nr. 2S-1250-527/2013 ir Nr. 2S-1251-527/2013, kuria Kauno apygardos teismas atmetė suinteresuoto asmens L. Ž. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. ir 2013 m. balandžio 4 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. 2-149-805/2013, nebus ginamos pareiškėjo teisės. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nenustatyta jokių pagrįstų duomenų, kurie būtų pakankami spręsti, kad pareiškėjo teisės Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d., 2013 m. kovo 20 d. ir 2013 m. balandžio 4 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. 2-149-805/2013 ar minėta Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartimi buvo kokiu nors būdu pažeistos ir kasacinio skundo pateikimas galėtų šioms teisėms daryti įtaką. Teismas akcentavo, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-149-805/2013 buvo patenkintas pareiškėjo pareiškimas dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo, o Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. ir 2013 m. balandžio 4 d. nutartimis buvo ištaisytos rašymo apsirikimo klaidos Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-149-805/2013. Taigi pareiškėjo teisės buvo realizuotos visiškai ir jokie jo teisių pažeidimai nebuvo nustatyti. Be to, teismas pabrėžė, kad pareiškėjo nurodyti jo rūpintojos L. Ž. išgyvenimai nelaikytini pareiškėjo teisių pažeidimu. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad skundžiamas Kauno VGTPT 2013 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-13-N-2158-2591 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti ir įpareigoti atsakovą priimti kitą sprendimą.

III. Pareiškėjas A. Ž. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 69–70), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų panaikintas Kauno VGTPT 2013 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-13-N-2158-2591. Pareiškėjas mano, kad nagrinėjamu atveju, neteisingai nurodant jo sutuoktinės ir rūpintojos L. Ž. asmens duomenis, buvo pažeistos jo, kaip sutuoktinio, teisės. Taip pat teigia, jog skundžiamo Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimo rezoliucinė dalis yra nekonkreti, kadangi joje nenurodyta, kokio pareiškėjo skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Kauno VGTPT 2013 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-13-N-2158-2591, kuriuo Tarnyba, nustačiusi, kad pareiškėjas su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą kreipėsi ne dėl savo teisių ir įstatymų saugomų interesų pažeidimo, vadovaudamasi VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 6 punktu (redakcija, galiojusi skundžiamo Tarnybos sprendimo priėmimo metu), atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui A. Ž., teisėtumo ir pagrįstumo.

Vertinant minėto Kauno VGTPT sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, visų pirma, pažymėtina, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja VGTPĮ, kurio 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Tačiau teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, VGTPĮ numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011 ir kt.). Atitinkamai, sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą, aktuali VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 6 punkto (redakcija, galiojusi skundžiamo Tarnybos sprendimo priėmimo metu) nuostata, numatanti, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių pažeidimo, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus. Atsižvelgiant į tai, tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo reikalavimas panaikinti minėtą Kauno VGTPT 2013 m. birželio 10 d. sprendimą ir įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą kasacinės instancijos teisme, teisėtumą bei pagrįstumą, būtina nustatyti, ar nagrinėjamoje administracinėje byloje surinktų faktinių duomenų visumos pagrindu galima daryti išvadą, jog šiuo atveju pareiškėjas su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą kreipėsi ne dėl savo teisių ir įstatymų saugomų interesų pažeidimo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas A. Ž. 2013 m. birželio 4 d. pateikė Kauno VGTPT prašymą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą skundžiant kasacine tvarka Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėse bylose Nr. 2S-1250-527/2013 ir Nr. 2S-1251-527/2013, kuria Kauno apygardos teismas atmetė suinteresuoto asmens L. Ž. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. ir 2013 m. balandžio 4 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. 2-149-805/2013 (b. l. 28–32). Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d., 2013 m. kovo 20 d. ir 2013 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-149-805/2013 bei minėtą Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį (b. l. 33–37).

Kaip matyti iš Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarties, šia nutartimi buvo patenkintas pareiškėjo pareiškimas dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo, rūpintoju paskiriant jo sutuoktinę L. Ž.. Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartimi buvo ištaisyti rašymo apsirikimai Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartyje, jos motyvuojamoje dalyje įrašant praleistą žodį „traumos“, o rezoliucinėje dalyje – teisingą rūpintojos asmens kodą. Tačiau Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartyje buvo nurodytas klaidingas rūpintojos vardas, šis rašymo apsirikimas buvo ištaisytas Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi.

Pareiškėjo rūpintoja L. Ž. apskundė minėtas Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. ir 2013 m. balandžio 4 d. nutartis Kauno apygardos teismui, iš esmės argumentuodama tuo, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartyje nurodant klaidingą pareiškėjo rūpintojos vardą buvo pažeistas L. Ž. saugumo jausmas, o Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis suformuluota su juridinę reikšmę turinčios informacijos stoka, kadangi iš nutarties turinio nėra aiški L. Ž. teisinė padėtis, tačiau Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 23 d. nutartimi jos atskirąjį skundą atmetė.

Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad tiek Tarnyba, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą kasacine tvarka skundžiant Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėse bylose Nr. 2S-1250-527/2013 ir Nr. 2S-1251-527/2013 kreipėsi ne dėl savo teisių ir įstatymų saugomų interesų pažeidimo, kadangi šiuo atveju jokie pareiškėjo teisių pažeidimai nenustatyti, todėl antrinė teisinė pagalba jam neteiktina.

Akivaizdu, kad teisinės pagalbos suteikimas tokioje situacijoje neatitiktų bendrųjų VGTPĮ apibrėžtų jos teikimo sąlygų, taip pat akivaizdžiai prieštarautų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos efektyvumo ir ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principams (VGTPĮ 3 str.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog ginčijami Kauno VGTPT 2013 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-13-N-2158-2591 bei Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimas yra pagrįsti ir teisėti, o juos keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo. Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad ginčijamo Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimo rezoliucinė dalis yra nekonkreti, kadangi joje nenurodyta, kokio pareiškėjo skundas atmestas. Pabrėžtina, kad minėto sprendimo įžanginėje dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog byla buvo išnagrinėta pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Kauno VGTPT dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, be to, kitų pareiškėjų šioje byloje nebuvo. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimo rezoliucinė dalis yra pakankamai aiški ir konkreti, todėl minėtas pareiškėjo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, pareiškėjo A. Ž. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys