AS-822-393-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-393/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07129-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. birželio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 6-12N-7669 „Dėl V. K. teisės į ligos pašalpą“ ir 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 6-12N-7670 „Dėl V. K. teisės į ligos pašalpą“; 2) panaikinti VSDFV 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. (11.1)I-7541 „Dėl ligos pašalpos“; 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių atlikti tikslius paskaičiavimus už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2012 m. sausio 18 d. iki 2012 m. gruodžio 27 d. ir nuo 2012 m. vasario 28 d. iki 2012 m. balandžio 19 d. pagal 2013 m. spalio 21 d. sprendimus Nr. 6-12-238170 ir Nr. 6-12-238174 pagal pareiškėjo realiai gautą atlyginimą prieš ligos laikotarpį; 4) priteisti 50 000 Lt neturtinę žalą; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2013 m. gruodžio 27 d. skundo trūkumams pašalinti (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skųsdamas du VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimus nepateikė įrodymų, kad pasinaudojo privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d.), todėl turėtų tai padaryti. Prašydamas VSDFV Vilniaus skyrių įpareigoti atlikti tikslius paskaičiavimus už nurodomus laikotarpius, pareiškėjas galimai nesutinka su VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. spalio 21 d. sprendimais Nr. 6-12-238170 ir Nr. 6-12-238174, tačiau prieš kreipdamasis į teismą dėl šių sprendimų pareiškėjas taip pat turėtų pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Teismas taip pat nurodė, kad prašydamas priteisti neturtinę žalą, kurią kildina ir VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmų, pareiškėjas atsakovu byloje turėtų nurodyti Lietuvos valstybę, atstovaujamą šios institucijos (b. l. 29–30).

Šalindamas trūkumus, pareiškėjas 2013 m. gruodžio 23 d. pateikė skundą prašydamas: 1) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 6-12N-7669 ir 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 6-12N-7670; 2) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių jam išmokėti ligos pašalpą už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 14 d. iki 2013 m. spalio 17 d., priteisti delspinigius; 3) priteisti iš VSDFV Vilniaus skyriaus 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 4) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių padaryti paskaičiavimus už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2012 m. sausio 18 d. iki 2012 m. gruodžio 27 d. ir nuo 2012 m. vasario 28 d. iki 2012 m. balandžio 19 d. pagal realiai gautas pajamas, kurios nėra įrašytos į Sodros registrą; 5) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių visus pateiktus duomenis apie pareiškėjo pajamas Europos regbio centre įrašyti į Sodros registrą; 6) dėl laiku 2012 m. neišmokėtos ligos pašalpos priteisti delspinigius ir neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodė, jog aplinkybę, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimus skundė VSDFV ir pastaroji jam atsakė 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimu, patvirtina VSDFV 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. (11.1)I-7960 „Dėl ligos pašalpos“.

Teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartyje nustatė, kad patikslintas pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, todėl pareiškėjui dar kartą nustatytas terminas jo trūkumams pašalinti. Nutartyje pažymėta, kad VSDFV 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. (11.1)I-7541 atsakyta į pareiškėjo 2013 m. spalio 9 d. ir 2013 m. spalio 31 d. skundus, o ne į skundą dėl dviejų VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimų. 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. (11.1)I-7960 atsisakyta priimti pareiškėjo 2013 m. lapkričio 5 d. skundą, todėl jis anaiptol nepatvirtina skundo dėl 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimų išnagrinėjimo. Nors VSDFV 2013 m. lapkričio 12 d. sprendime Nr. (11.1)I-7541 pasisakoma ir dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimų, tai nereiškia, kad nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl jų, nes tuo metu, t. y. 2013 m. lapkričio 12 d. buvo tik atiduoti išsiųsti. Atsižvelgiant į tai pareiškėjui pakartotinai nustatytas terminas pateikti įrodymus dėl pasinaudojimo ikiteismine tvarka ginčijant VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimus.

Dėl pareiškėjo reikalavimo atlikti paskaičiavimus teismas nurodė, kad reiškiant tokį reikalavimą pareiškėjas galimai turėtų skųsti ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. spalio 21 d. sprendimus, ir VSDFV 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas dėl jų. Neginčydamas minėtų sprendimų pareiškėjas turėtų motyvuotai pagrįsti, kodėl jiems esant nepanaikintiems teismas turėtų įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių iš naujo perskaičiuoti ligos pašalpos dydį.

Teismas taip pat nurodė, kad kiti reikalavimai – dėl delspinigių priteisimo, duomenų įrašymo į Sodros registrą bei neturtinės žalos atlyginimo – yra neaiškiai suformuluoti, nenurodytas jų pagrindimas, todėl jie turėtų būti patikslinti.

Šalindamas trūkumus, pareiškėjas 2014 m. sausio 14 d. pateikė skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimus Nr. 6-12N-7669 ir Nr. 6-12N-7670, VSDFV 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. (11.1)I-7541, 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. (11.1)I-7960 ir 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. (11.1) I8902; 2) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių jam išmokėti ligos pašalpą už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 14 d. iki 2013 m. spalio 17 d., skaičiuojant pagal maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį; 3) priteisti iš VSDFV Vilniaus skyriaus 50 000 Lt žalai atlyginti ir visas bylinėjimosi išlaidas; 4) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. spalio 21 d. sprendimus Nr. 6-12-238170 ir Nr. 6-12-238174; 5) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių jam išmokėti ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2012 m. sausio 18 d. iki 2012 m. gruodžio 27 d. ir nuo 2012 m. vasario 28 d. iki 2012 m. balandžio 19 d., skaičiuojant pagal maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį; 6) priteisti delspinigius ir 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes pareiškėjui nebuvo laiku išmokėta ligos pašalpa už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2012 m. sausio 18 d. iki 2012 m. gruodžio 27 d. ir nuo 2012 m. vasario 28 d. iki 2012 m. balandžio 19 d.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 24 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. spalio 21 d. sprendimų Nr. 6-12-238170 ir Nr. 6-12-238174 bei VSDFV 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. (11.1)I-8212 panaikinimo, įpareigojimo VSDFV Vilniaus skyriui jam išmokėti ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2012 m. sausio 18 d. iki 2012 m. gruodžio 27 d. ir nuo 2012 m. vasario 28 d. iki 2012 m. balandžio 19 d., skaičiuojant pagal maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį ir 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Atsakovu pagal šiuos reikalavimus teismas nutarė laikyti VSDFV Vilniaus skyrių.

Pareiškėjo skundo dalį – dėl delspinigių priteisimo, VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimų Nr. 6-12N-7669 ir Nr. 6-12N-7670, VSDFV 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. (11.1)I-7541, 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. (11.1)I-7960 ir 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. (11.1) I8902 panaikinimo, įpareigojimo VSDFV Vilniaus skyriui pareiškėjui išmokėti ligos pašalpą už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 14 d. iki 2013 m. spalio 17 d., skaičiuojant pagal maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį, 50 000 Lt priteisimo iš VSDFV Vilniaus skyriaus neturtinei žalai atlyginti – nutarta laikyti nepaduotu.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo nepriimamas, nes pareiškėjas nepašalino su šiuo reikalavimu susijusių trūkumų, t. y. nepatikslino nei paties reikalavimo (nenurodė prašomos priteisti delspinigių sumos), nei jo pagrindimo (kokiu teisiniu pagrindu, kokio dydžio prašo priteisti delspinigius). Lietuvos valstybė pagal šiuos reikalavimus nėra laikoma atsakovu, nes pareiškėjas, kuris nereiškia jai jokių reikalavimų, jos įtraukimo atsakovu nemotyvavo.

Nustatyta, kad pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimų Nr. 6-12N-7669 ir Nr. 6-12N-7670 neskundė, o VSDFV nenagrinėjo jo skundo dėl minėtų sprendimų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Aplinkybė, kad VSDFV, atsakydama į kitus ankstesnius pareiškėjo skundus, paminėjo ir aptarė VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimus, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas šiuos sprendimus skundė, o VSDFV išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjo skundą dėl jų. Kadangi pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų dėl reikalavimo panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimus, VSDFV 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. (11.1)I-7541 „Dėl ligos pašalpos“, 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. (11.1)I-7960 ir 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. (11.1) I8902, priimtus, kaip teigiama, išnagrinėjus jo skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, taip pat dėl išvestinių reikalavimų, t. y. įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių jam išmokėti ligos pašalpą už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 14 d. iki 2013 m. spalio 17 d., skaičiuojant pagal maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį, taip pat priteisti iš VSDFV Vilniaus skyriaus 50 000 Lt žalai atlyginti – skudo dalis dėl šių reikalavimų laikoma nepaduota nepašalinus trūkumų.

Pažymėta, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui, pasinaudojus privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, apskųsti teismui VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimus Nr. 6-12N-7669 ir Nr. 6-12N-7670, taip pat pareikšti išvestinius reikalavimus.

III. Pareiškėjas 2014 m. vasario 6 d. (paštu) pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo skundo dalį nutarta laikyti nepaduota (b. l. 115–117).

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis, kad jis nepasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, palaiko savo argumentus nurodytus skunde ir jo patikslinimuose. Teigia, kad dėl ligos pašalpos išmokėjimo į VSDFV Vilniaus skyrių kreipėsi kelis kartus nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio. Atsakovas nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl teisės į ligos pašalpą ir priimdamas sprendimus nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1230/2013 ir 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1240/2013.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas nutarė pareiškėjo skundo dalį laikyti nepaduota, jam nepašalinus teismo nutartyse nurodytų skundo trūkumų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnyje yra numatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyko ar pagrindo, nepateikus reikšmingų dokumentų, teismas paprastai neturi galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo. Todėl ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per tokį terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, taip teismas suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.

Taigi teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymų dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui. Priimdamas nutartį laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardyti konkretūs skundo (prašymo) trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-118/2012). Neaiškūs ir nekonkretūs skundo reikalavimai daro pareiškėjo kreipimąsi į teismą ydingu. Sprendžiant, ar pateiktas skundas yra pakankamai aiškus, ar reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, reikia atsižvelgti į pareikšto skundo reikalavimo esmę ir skunde nurodytas aplinkybes, kurios yra skundo pagrindas ir kuriomis yra grindžiami skundo reikalavimai.

Pažymėtina, kad atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tik tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Aplinkybės, kurios gali būti išsiaiškinamos rengiant bylą nagrinėjimui arba nagrinėjant bylą iš esmės nėra pagrindas priimti nutartį trūkumams šalinti. Reikalavimas pateikti įrodymus, susijusius su skundo reikalavimo faktinėmis aplinkybėmis administracinių teismų taip pat gali būti taikomas ribotai, nes pareiškėjo pateiktų įrodymų pakankamumo klausimas svarstytinas nagrinėjant bylą iš esmės bei sprendžiant pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą, o ne skundo priėmimo stadijoje (2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-898/2011).

Pažymėtina, kad pareiškėjo atskirajame skunde nėra jokių naujų esminių argumentų, dėl ko apeliacinės instancijos teismui skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta. Pareiškėjas kartoja savo skunde ir jo patikslinimuose nurodytus argumentus, mano, kad ikiteismine tvarka pasinaudojo, todėl visi jo reikalavimai turi būti priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nesutinka su VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimais dėl jo teisės į ligos pašalpą 2013 m. (2013 m. lapkričio 8 d. sprendimai Nr. 6-12N-7669 ir Nr. 6-12N-7670) ir 2012 m. (2013 m. spalio 21 d. sprendimai Nr. 6-12-238170 ir Nr. 6-12-238174).

Kaip minėta, nutartimi dėl trūkumų šalinimo pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti įrodymus dėl pasinaudojimo ikiteismine tvarka ginčijant VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimus, pažymint, kad VSDFV 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas Nr. (11.1)I-7541 ir 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. (11.1)I-7960 nepatvirtina skundo dėl 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimų išnagrinėjimo, nes buvo priimti nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl kitų sprendimų.

Teismas nutartyje dėl trūkumų šalinimo taip pat nurodė, kad kiti reikalavimai – dėl delspinigių priteisimo, duomenų įrašymo į Sodros registrą bei neturtinės žalos atlyginimo – yra neaiškiai suformuluoti, nenurodytas jų pagrindimas, todėl jie turėtų būti patikslinti.

Pareiškėjui pateikus 2014 m. sausio 14 d. skundo patikslinimą reikalavimai dėl 2012 metų priimti, išskyrus reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, nes pareiškėjas nepatikslino, kokiu teisiniu pagrindu, kokią delspinigių sumą prašo priteisti.

Pasinaudojimą ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka skundžiant 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimus pareiškėjas įrodinėjo pateikdamas VSDFV 2013 m. lapkričio 12 d. raštą Nr. (11.1)I-7541, 2013 m. lapkričio 25 d. raštą Nr. (11.1)I-7960 ir 2013 m. gruodžio 19 d. raštą Nr. (11.1) I8902. Teismas nustatė, kad VSDFV 2013 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. (11.1)I-7541 „Dėl ligos pašalpos“ pareiškėjui buvo atsakyta į 2013 m. spalio 9 d. ir 2013 m. spalio 31 d. skundus, 2013 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. (11.1)I-7960 „Dėl ligos pašalpos“ – į 2013 m. lapkričio 5 d. skundą. 2013 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (11.1) I8902 atsakyta į pareiškėjo į 2013 m. lapkričio 17 d. skundą, kuriame skundžiami VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai dėl pareiškėjo teisės į ligos pašalpą 2012 m., prašoma priimti sprendimą įpareigoti perskaičiuoti ligos pašalpą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 18 d. iki 2012 m. balandžio 19 d. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad minėti raštai (sprendimai) nepatvirtina 2013 m. lapkričio 8 d. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų apskundimo ikiteismine tvarka, atskirų argumentų (nesiejamu su 2013 m. lapkričio 8 d. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų ginčijimu) dėl šių raštu neteisėtumo pareiškėjas nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjui nepašalinus skundo trūkumų, jo skundo dalis dėl reikalavimų už 2013 m. (dėl sprendimų panaikinimo ir išvestinių reikalavimų dėl įpareigojimo išmokėti ligos pašalpą ir žalos atlyginimo) pagrįstai buvo laikoma nepaduota, išaiškinus, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su šiais reikalavimais, laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos.

Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriimti reikalavimo dėl delspinigių už 2012 m. priteisimo, pareiškėjui šio reikalavimo nepatikslinus. Pažymėtina, kad pareiškėjas reikalavimus gali patikslinti bet kurioje proceso stadijoje, iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį (ABTĮ 52 str.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ir nėra pagrindo jos naikinti, todėl ši nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė