AS-40-520/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-40-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06846-2013-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 63.1, 63.3.3, 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) atnaujinti jo praleistą terminą skundui pateikti; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2013 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. (6.5)I-6643; 3) panaikinti VSDFV 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. (6.5)I-6266; 4) panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. (10.1)S-60593; 5) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjui 2010–2011 metais dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) taikymo neišmokėtą senatvės pensijos dalį – 11 925,95 Lt; 6) priteisti pareiškėjui iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl VSDFV 2013 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. (6.5)I-6643 panaikinimo, visus kitus skundo reikalavimus atsisakė priimti, ši pirmosios instancijos teismo nutartis palikta galioti nepakeista įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. rugsėjo 10 d. faksimiliniu laišku (originalas gautas 2014 m. rugsėjo 15 d.) buvo gautas pareiškėjo skundo reikalavimų patikslinimas, kuriame pareiškėjas, vadovaudamasis teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-816-14, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4115-596/2014, sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4887-244/2014), nurodė, kad palaiko visus teismui paduotame skunde suformuluotus reikalavimus ir prašo juos išnagrinėti, taip pat prašė pakeisti VSDFV Kauno skyriaus procesinę padėtį iš trečiojo suinteresuoto asmens į atsakovo.

Vilnius apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo J. S. skundo reikalavimų patikslinimą.

II. Pareiškėjas J. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundo reikalavimų patikslinimą.

Pareiškėjas nurodo, kad po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutarties priėmimo atsirado bylai aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas turėjo priimti pareiškėjo skundo reikalavimų patikslinimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

VSDFV Kauno skyrus sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo nurodoma praktika nėra skundo dalyko keitimas ar tikslinimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Pareiškėjas J. S. atskirajame skunde ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimų patikslinimą.

Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, teikdamas patikslintus skundo reikalavimus – prašydamas išnagrinėti jo skundo reikalavimus, kuriuos Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjusia 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti, t. y. atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą skundui pateikti, panaikinti VSDFV 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. (6.5)I-6266, panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. (10.1)S-60593, įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjui 2010–2011 metais neišmokėtą senatvės pensijos dalį – 11 925,95 Lt, priteisti pareiškėjui iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimų patikslinimą, nurodydamas, kad pareiškėjas nekeičia ir netikslina skundo reikalavimų, bet prašo priimti nagrinėti tuos skundo reikalavimus, kuriuos buvo atsisakyta priimti 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 straipsnyje nustatyta, jog pareiškėjas turi teisę tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Nagrinėjamu įvertinus pareiškėjo pateiktą pirmosios instancijos teismui procesinį dokumentą matyti, kad pareiškėjas netikslino priimto nagrinėti skundo reikalavimo dėl VSDFV 2013 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. (6.5)I-6643 panaikinimo bei aplinkybių (pagrindo), dėl kurių šis VSDFV sprendimas turėtų būti panaikintas, o padavė procesinį dokumentą, kuriuo papildė skundo reikalavimus, t. y. pakartotinai pareiškė tuos pačius reikalavimus, dėl kurių priėmimo jau yra išspręstas klausimas ir yra įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai.

Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnį (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-87 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.) valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių ir kitų VSDFV įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV. VSDFV išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Akcentuotina, kad VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje pareiškėjo pateiktų duomenų, jis 2013 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į VSDFV, prašydamas panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. (10.1)S-60593, įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjui 2010–2011 metais dėl Laikinojo įstatymo taikymo neišmokėtą senatvės pensijos dalį. VSDFV, atsakydama į pareiškėjo prašymą, 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendime Nr. (6.5)I-6266 konstatavo, jog pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą kreiptis dėl neišmokėtos senatvės pensijos, todėl pareiškėjo skundą nagrinėti atsisakė. VSDFV, atsakydama į pareiškėjo skundą, taip pat nurodė, kad jei iki 2013 m. spalio 7 d. pareiškėjas pateiks įrodymų, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Pareiškėjas, vykdydamas VSDFV nurodymus, pateikė prašymą dėl praleisto termino atnaujino. Minėto prašymo pagrindu buvo priimtas VSDFV 2013 m. spalio 10 d. sprendimas Nr. (6.5)I-6643, kurį pareiškėjas ginčija šioje administracinėje byloje ir kurį Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi priėmė nagrinėti.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi yra nustatytos ir įvertintos VSDFV 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. (6.5)I-6266 priėmimo aplinkybės bei jo turinys. Šiose nutartyse jau yra neginčytinai nustatyta, jog pareiškėjo senatvės pensijos dalies išmokėjimo klausimas nagrinėjamu atveju nebuvo iš esmės išnagrinėtas, t. y. VSDFV pareiškėjo prašymą dėl senatvės pensijos nepriemokos nepriėmė nagrinėti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pažymi, jog ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka institucijos sprendimas atsisakyti nagrinėti skundą reiškia tai, kad ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka nebuvo pasinaudota, nes institucija nėra išnagrinėjusi ginčo iš esmės ir nėra priėmusi sprendimo dėl ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-774/2014).

Išanalizavus pareiškėjo atskirojo skundo, rašytinių paaiškinimų, gautų apeliacinės instancijos teisme 2015 m. kovo 25 d., argumentus matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su įsiteisėjusiose Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartyje bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje nustatytomis ir įvertintomis aplinkybės, kad VSDFV 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiškėjo senatvės pensijos dalies išmokėjimo klausimas nebuvo iš esmės išnagrinėtas, ir šias aplinkybes ginčija. Teisėjų kolegija, atsakydama į šiuos pareiškėjo argumentus, pabrėžia, kad nei ABTĮ, nei kiti teisės aktai nesuteikia teisės teisėjų kolegijai peržiūrėti ir pripažinti nepagrįstomis ir neteisėtomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir padarytų išvadų.

Pareiškėjas, teikdamas skundo reikalavimų patikslinimą bei atskirąjį skundą, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-816/2014. Šioje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad, įvertinus visas byloje susiklosčiusias aplinkybes, darytina išvada, kad VSDFV yra išreiškusi savo poziciją ir valią dėl pareiškėjos keliamo ginčo, todėl išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamos administracinės bylos individualias aplinkybes, sprendė, kad VSDFV yra iš esmės pasisakiusi dėl pareiškėjos skundo. Taigi išplėstinė teisėjų kolegija atsižvelgė į individualias bylos aplinkybes ir visiškai nenagrinėjo bei nenustatinėjo aplinkybių, kurios šiuo atveju turėtų prejudicinę galią sprendžiant pareiškėjo inicijuotą administracinę bylą. Taip pat minėtuose pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose nurodomoje kitoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A-165-822/2015 nustatytos aplinkybės nėra prejudicinės bei nesuteikia teisės teisėjų kolegijai peržiūrėti ir pripažinti nepagrįstomis bei neteisėtomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje būtent šioje nagrinėjamoje byloje, nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, jog ginčas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje nebuvo išspręstas (išnagrinėtas).

Atsižvelgdama į išdėstytas teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir šios bylos individualias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjo pradėta privaloma išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą procedūra nebuvo užbaigta, o pareiškėjo pakartotinai nurodomi argumentai, jog atsakovas pareiškėjo skundą išnagrinėjo iš esmės, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad pareiškėjas, pakartotinai teikdamas pradiniame skunde nurodytus reikalavimus, dėl kurių priėmimo nagrinėti jau išspręstas klausimas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, kuriuos įvertinus, būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas yra pasinaudojęs ikiteismine tvarka. Šios aplinkybės yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti senatvės pensijos nepriemoką pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktą bei dėl VSDFV Kauno skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. (10.1)S-60593 panaikinimo.

Dėl pareiškėjo skunde išdėstyto reikalavimo atnaujinti kreipimosi į VSDFV terminą priėmimo, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi VSDFV direktoriui suteikė įgaliojimus nustatyti skundų nagrinėjimo tvarką. Vykdydamas įstatymų leidėjo pavedimą, VSDFV direktorius patvirtino Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisykles (bylai aktuali 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-247 redakcija, toliau – ir Taisyklės). Šių Taisyklių 31 punkte nurodyta, kad jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Atsižvelgusi į nurodytą teisės normą, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas VSDFV kompetencijai priskyrė teisę atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija akcentuoja, kad termino atnaujinimo klausimas turi būti sprendžiamas neteisminėje institucijoje, vykdančioje viešojo administravimo funkcijas, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo atnaujinti kreipimosi į VSDFV terminą.

Pareiškėjas savo skunde taip pat reiškė reikalavimą panaikinti VSDFV 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. (6.5)I-6266 kaip neteisėtą ir nepagrįstą, bei nurodė, jog nesutinka su VSDFV išvada, kad nagrinėjamu atveju yra praleistas skundo padavimo terminas.

Byloje konstatuota, kad VSDFV 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendime Nr. (6.5)I-6266 pareiškėjo skundas dėl pensijos nepriemokos neišmokėjimo nebuvo išnagrinėtas iš esmės, t. y., vadovaujantis byloje esančiais duomenimis, darytina išvada, kad VSDFV pareiškėjo skundo dėl senatvės pensijos nepriemokos nagrinėti nepriėmė. Kaip jau buvo paminėta, šioje byloje ginčijamas VSDFV sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas neišnagrinėtas iš esmės, nelaikytinas sprendimu, priimtu išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo nagrinėjamu atveju, pareiškėjui nesutinkant su VSDFV sprendime išdėstytais motyvais, jog pareiškėjas yra praleidęs terminą kreiptis į VSDFV, VSDFV 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimui Nr. (6.5)I-6266 apskųsti turi būti taikoma Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, kad VSDFV sprendimai ir veiksmai (neveikimas) (išskyrus numatytus šio straipsnio 4 dalyje) gali būti skundžiami Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Vadovaudamasi bylos duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas dėl VSDFV 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. (6.5)I-6266 panaikinimo į teismą kreipėsi 2013 m. lapkričio 12 d., t. y. praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Ši aplinkybė buvo akcentuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje bei pažymėta, jog pareiškėjas neprašo atnaujinti jo praleisto termino. Nagrinėjamu atveju, teikdamas prašymą dėl skundo dalyko papildymo, pareiškėjas taip pat neprašo atnaujinti jo praleisto termino, todėl, įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo patikslinimą dėl reikalavimo panaikinti VSDFV 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. (6.5)I-6266.

Konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimų patikslinimą: reikalavimą atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą skundui pateikti, panaikinti VSDFV 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. (6.5)I-6266, panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. (10.1)S-60593, įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjui 2010–2011 metais dėl Laikinojo įstatymo taikymo neišmokėtą senatvės pensijos dalį – 11 925,95 Lt, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimų patikslinimo dėl prašymo priteisti pareiškėjui iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė