AS-99-146/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-99-146/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01118-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. V., R. L. ir D. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. Š., V. V., R. L., D. M. prašymą atsakovui Pravieniškių pataisos namams–atvirajai kolonijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai R. Š., V. V., R. L., D. M. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su prašymu (b. l. 5–12) priteisti iš atsakovo Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl tuo metu sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus dydžių.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 29 d. nutartimi (b. l. 52–53) nutarė sustabdyti administracinę bylą iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme apeliacine tvarka bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A602-1327/2014 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03580-2013-5).

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto normomis. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-5648-437/2013, kurioje ginčas yra kilęs iš analogiškų teisinių santykių, 2013 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą pareiškėjos (statutinės valstybės tarnautojos) skundą patenkinti iš dalies, priteisdamas jai iš Lietuvos valstybės pareigūno darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 12 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d., atmesdamas pareiškėjos skundo dalį dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo iš darbo užmokestį mokėjusios institucijos. Nurodyta byla šiuo metu yra perduota Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (administracinės bylos Nr. A602-1327/2014), jos nagrinėjimui sudaryta išplėstinė teisėjų kolegija.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad būsimu procesiniu sprendimu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A602-1327/2014 bus suformuota teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, todėl šis sprendimas aktualus ir nagrinėjamai bylai. Atsižvelgęs į tai, teismas nagrinėjamą administracinę bylą sustabdė iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme apeliacine tvarka bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A602-1327/2014 (proceso Nr. 3-61-3-03580-2013-5), kurioje sprendžiamas analogiškas klausimas dėl neišmokėtos statutinių valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dalies priteisimo.

III. Pareiškėjai V. V., R. L. ir D. M. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 59–62), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai pažymi, kad siekiant nustatyti, jog bylos yra analogiškos, būtina, kad sutaptų ne tik faktinės bylų aplinkybės, bet šioms byloms išspręsti turi būti taikoma ir ta pati teisės norma. Pirmosios instancijos teismas minėtos taisyklės nepaisė. Pareiškėjai atkreipia dėmesį į tai, jog skundą teikė dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo dėl priedų už rangus sumažinimo. Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. gruodžio 8 d. priėmė Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XI‑535 (įsigaliojo nuo 2010 m. sausio 1 d.), kuriuo pakeitė šio statuto 41 straipsnio 3 dalį ir atitinkamai sumažino bausmių vykdymo sistemos pareigūnų priedų už turimus rangus koeficientus. Savo ruožtu pareiginės algos koeficientai valstybės tarnautojams buvo mažinti priėmus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymą (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d.), kuriuo buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, bei priėmus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymą (2009 m. liepos 17 d. redakcija), kuriuo buvo nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, o priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai buvo sumažinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. Dėl išvardytų priežasčių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad šioje administracinėje byloje ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A602-1327/2014 ginčas kilo iš analogiškų teisinių santykių. Todėl pareiškėjai mano, jog nagrinėjama administracinė byla buvo sustabdyta nepagrįstai.

Atsakovas Pravieniškių pataisos namai–atviroji kolonija atsiliepime palaiko Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartyje išdėstytus motyvus ir prašo atmesti pareiškėjų atskirąjį skundą kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjai V. V., R. L. ir D. M. atskiruoju skundu skundžia Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį, kuria teismas sustabdė šios administracinės bylos nagrinėjimą iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A602-1327/2014 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03580-2013-5).

Administracinė byla buvo sustabdyta ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu – kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad administracinis teismas kiekvienu atveju turi motyvuoti administracinės bylos sustabdymo būtinybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-691/2011, 2013 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-249/2013, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-204/2014, 2014 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-770/2014 ir kt.). Be to, bylos sustabdymo klausimas negali būti sprendžiamas abstrakčių teiginių pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-679/2010). Kitaip tariant, teismas turi išanalizuoti, kokios aplinkybės, nustatytinos kitoje byloje ir iš naujo neįrodinėtinos, yra reikšmingos stabdomai bylai, priešingu atveju bylos sustabdymas gali būti vertinamas kaip nepagrįstas. ABTĮ 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama teismo teisė stabdyti administracinę bylą iki bus išnagrinėta kita administracinė byla, kurioje bus kuriamas teismo precedentas, sudarius išplėstinę teisėjų kolegiją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-468/2014, 2014 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-500/2014 ir kt.).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjai pateikė prašymą priteisti iš atsakovo Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus dydžių neišmokėtą darbo užmokesčio dalį. Šį reikalavimą pareiškėjai kildina iš Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. gruodžio 8 d. priimto Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-535 (įsigaliojo nuo 2010 m. sausio 1 d.), kurio 1 straipsnio 3 dalimi buvo pakeista Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 41 straipsnio 3 dalis ir atitinkamai sumažinti bausmių vykdymo sistemos pareigūnams taikomi pareiginės algos priedų už turimus rangus koeficientai.

Pirmosios instancijos teismas sustabdė šios administracinės bylos nagrinėjimą motyvuodamas tuo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A602-1327/2014, kurios nagrinėjimui sudaryta išplėstinė teisėjų kolegija, bus sprendžiamas analogiškas klausimas dėl neišmokėtos statutinių valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dalies priteisimo. Tačiau teismas neatliko detalaus bylų faktinių ir teisinių aplinkybių sulyginimo.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje Nr. A-1585-602/2015 (senas bylos Nr. A602-1327/2014) ginčas kilęs dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį tarp faktiškai apskaičiuoto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kurį nuo 2009 m. gegužės 1 d. buvo privalu mokėti. Savo skundo reikalavimą pareiškėja kildina iš 2009 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo, Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija Nr. XI-364), kuriuo nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. buvo pakeista 30 straipsnio 4 dalis, bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatų.

Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime, be kita ko, nagrinėjo Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (2000 m. balandžio 18 d. redakcija) 42 straipsnio 6 dalies (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3923), Statuto (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija) 41 straipsnio 4 dalies (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2010 m. sausio 1 d., Žin., 2009, Nr. 91-3924) ir Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3924; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4301; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7040; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7995) konstitucingumą, tačiau nepasisakė dėl pareiškėjų keliamam ginčui aktualios teisės normos (Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-535 (įsigaliojo nuo 2010 m. sausio 1 d.) nuostatų, kuriomis buvo pakeista Statuto 41 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad pareiškėjai savo skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, atkreipė dėmesį į tai, jog Konstitucinis Teismas dėl pareiginės algos priedų už turimus rangus sumažinimo 2013 m. liepos 1 d. nutarime nepasisakė, nes nagrinėjant bylą nebuvo keliamas klausimas dėl bausmių vykdymo sistemos pareigūnų priedų už rangus sumažinimo. Be to, pareiškėjai skunde suformulavo pirmosios instancijos teismui prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) 1 straipsnio nuostatų, kiek jomis nustatyti pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientai, galioję 2010 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d., konstitucingumą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, galima pagrįstai teigti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-1585-602/2015 (senas bylos Nr. A602-1327/2014), kurios pagrindu teismas sustabdė nagrinėjamą administracinę bylą, nėra sprendžiamas klausimas dėl šioje administracinėje byloje aktualių teisinių klausimų, t. y. dėl 2009 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-535 (įsigaliojo nuo 2010 m. sausio 1 d.) nuostatų, kuriomis buvo pakeista Statuto 41 straipsnio 3 dalis, taikymo, be to, šios nuostatos konstitucingumo Konstitucinis Teismas nenagrinėjo 2013 m. liepos 1 d. nutarime. Todėl šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo išvadai, jog administracinėje byloje Nr. A-1585-602/2015 (buvusi Nr. A602-1327/2014) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos suformuotas precedentas bus aktualus nagrinėjamai administracinei bylai. Aptariamas bylas sieja tik tai, kad jose sprendžiami klausimai yra susiję su neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimu, tačiau reikalavimai yra pareikšti skirtingiems atsakovams ir kildinami iš teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja skirtingi teisės aktai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A-1585-602/2015 (buvusi Nr. A602-1327/2014) faktinės aplinkybės nėra analogiškos (identiškos) teisinei situacijai, nagrinėtinai šioje administracinėje byloje.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas, todėl administracinę bylą sustabdė nepagrįstai.

Nors šioje byloje atskirąjį skundą yra padavę trys pareiškėjai, t. y. V. V., R. L. ir D. M., o pareiškėjas R. Š., taip pat dalyvaujantis šioje administracinėje byloje pareiškėjo teisėmis, atskirojo skundo nėra padavęs, nėra pagrindo konstatuoti, kad panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria sustabdytas administracinės bylos nagrinėjimas, bus pabloginta atskirojo skundo nepadavusio R. Š. padėtis ar pažeisti teisėti jo interesai, priešingai, tokiu būdu bus sudarytos sąlygos operatyvesniam bylos išnagrinėjimui.

Remiantis išdėstytų motyvų visuma, konstatuotina, kad skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų V. V., R. L. ir D. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis