AS-261-232-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-232/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00837-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 70.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 5-7), kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Plungės ir Rietavo skyriaus 2013 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 36SD-(14.36.104)-1612 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsakyta į R. K. gamybinės komercinės įmonės prašymą išaiškinti, ar galima atlikti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), kadastrinius matavimus vienu masyvu.

Skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi (b. l. 77-80) byla buvo nutraukta.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 14 ir 15 dalimis, 3 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsniu, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-925/2013, 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011, 2012 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2143/2012 kt.) bei teismui pateikta medžiaga, nustatė, kad prašomas panaikinti Sprendimas pats savaime pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, nes jame nėra nurodyta privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų, ar išdėstyta kitų tokį sprendimą priėmusios viešojo administravimo institucijos vardu priimtų sprendimų, galinčių konkrečiai lemti pareiškėjo teises ir pareigas, todėl jis negali būti bylos nagrinėjimo dalyku.

II. Pareiškėjas A. A. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 83-85), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus 2013 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 36SD-(14.36.104 )-1612, kuriuo pareiškėjas A. A. buvo įpareigotas atliekant jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, dalinti žemės sklypą į atskirus žemės sklypus.

Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad šiuo atveju R. K. gamybinė-komercinė įmonė veikė ne savo iniciatyva, bet atstovaudama pareiškėją, kuris, turėdamas nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, nusprendė atlikti šio, jam nuosavybės teise priklausančio, žemės sklypo tikslius kadastrinius matavimus bei tuo klausimu kreipėsi į matininką R. K., kuris prašymu Nr. 244 kreipėsi į NŽT Plungės ir Rietavo skyrių.

Rašytinis NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus atsakymas patvirtina, kad NŽT Plungės ir Rietavo skyrius ginčijamu Sprendimu nurodė pareiškėjui, kad atliekant jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo matavimus, jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą reikės dalinti į kelis atskirus žemės sklypus, kadangi, anot NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus specialistų, žemės sklypo suformavimo dokumentuose nurodyta, kad žemės sklypą kerta 6 m bendro naudojimo kelias, kurio užimamas plotas neįskaitytas į bendrą žemės sklypo plotą. Šiame rašte taip pat buvo nurodyta šio rašto apskundimo tvarka. Pareiškėjas neturi jokių duomenų, kad žemėtvarkos projekte jam nuosavybės teise suprojektuotame žemės sklype dar būtų įbraižytas 6 m pločio bendro naudojimo kelias, kurio plotas neįskaitytas į bendrą žemės sklypą, nes išraše iš Nekilnojamojo turto registro nėra nurodyta apie jokius pareiškėjo nuosavybės apribojimus, susijusius su bendro naudojimo keliu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas nurodo, kad nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamojo daikto duomenys yra laikomi teisingais tol, kol jie nėra nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka.

Remiantis minėtomis faktinėmis aplinkybėmis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1-4 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinės bylos Nr. A11-443/2005, Nr. A502-304/2009, Nr. AS822-172/2010, Nr. AS143-560/2010, Nr. AS756-868/2011, Nr. AS442-505/2009) bei tuo, kad joks teisės aktas neįpareigoja ir negali įpareigoti pareiškėjo, kaip esamo žemės sklypo savininko, dalinti jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą į atskirus žemės sklypus prieš paties pareiškėjo valią, skundžiamas NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsakovas NŽT Plungės ir Rietavo skyrius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą, sudarytą 2000 m. gruodžio 16 d., kurio 3 punkte nurodyta „sklypą kerta 6 m bendro naudojimo kelias“, pasirašė pats pareiškėjas, taip išreikšdamas savo sutikimą, todėl jam buvo žinoma apie pareiškėjo sklype suprojektuotą kelią.

Pažymi, kad kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, kurių 21 ir 22 punktai leidžia dalinti pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą į atskirus žemės sklypus. NŽT Plungės ir Rietavo skyrius, ginčijamame Sprendime, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, R. K. gamybinei komercinei įmonei paaiškino, kaip turėtų būti atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, siūlė vadovautis galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais kadastrinių matavimų atlikimą. Skyrius nedraudė pareiškėjui atlikti kadastrinius matavimus ir atliko patariamąją, paaiškinamąją funkciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria byla nutraukta tuo pagrindu, kad ji nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.).

Remdamasi ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas bylą nutraukia, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui (ABTĮ 101 str. 1 p.). Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad egzistuoja viena iš neigiamų kreipimosi į teismą prielaidų – ginčas nebuvo ir nėra priskirtinas teismui, bylą nutraukia. Kaip pažymėjo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A602-2143/2012, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas turi atsisakyti priimti skundą, kai byla nepriskirtina teismo kompetencijai. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą, teismas turi nutraukti bylą ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2143/2012).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie lemia konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Tokiu būdu, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nustatant, ar tam tikras dokumentas, kaip galimas ginčo dalykas, administraciniame teisme, atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis, vertintina, ar jis atitinka bendruosius administracinio akto požymius. Pagal ABTĮ 2 straipsnio 14 dalies nuostatas individualus teisės aktas – tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, o pagal ABTĮ 2 straipsnio 15 dalį administracinis aktas – vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas. Iš šių teisės normų matyti, kad pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas ir institucijos valia konkretaus subjekto atžvilgiu, lemiantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas).

Kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo turinio, jame nėra suformuota jokių privalomojo elgesio taisyklių individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, konkrečiam subjektui ar apibrėžtai subjektų grupei, nėra nustatyta kam nors privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių. Sprendime tik pateiktas siūlymas, atliekant pareiškėjo žemės sklypo matavimus, vadovautis teisės aktų reglamentuota kadastrinių matavimų atlikimo tvarka, o tokia informacija pareiškėjui nesukuria jokių privalomojo elgesio taisyklių. Be to, tai buvo tik atsakymas į pareiškėjo prašymą (b. l. 10) išaiškinti, ar galima matuoti sklypą vienu masyvu, t. y. informacijos suteikimas, paaiškinimas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, nepripažįstami informacinio pobūdžio dokumentai (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011) ar informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentai (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-779/2011). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad konkrečias materialines teisines pasekmes šiuo atveju pareiškėjui galėtų sukelti tik atsakovo priimtas sprendimas atsisakyti patvirtinti nustatytus kadastro duomenis, suderinti žemės sklypo planą, įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti ir pan. ir tik toks aktas galėtų būti skundžiamas administraciniam teismui.

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Sprendimas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku ir tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (ABTĮ 3 str. 1 d., 15 str.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylą, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. A. atskirojo skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas