2K-397/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-397/2014

Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00312-2013-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.6.6;

1.1.8.7.9;

1.1.8.10.1. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislovo Ranonio, Jono Prapiesčio, ir pranešėjo Armano Abramavičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams dešimčiai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Į laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2013 m. gegužės 9 d. iki 2013 m. spalio 10 d., ir laikas, išbūtas pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nuosprendį.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 17 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo A. G. apeliacinis skundas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

A. G. nuteistas už tai, kad 2013 m. kovo 11 d., apie 17.30 val., Alytuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, konflikto metu, tyčia suduodamas rankomis ne mažiau kaip šešis smūgius nukentėjusiajam E. L. į galvą; dėl kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies vokuose, kairės akies vokuose, kairiame smilkinyje, kairiame skruoste, dešinėje pažandėje, kairiame žaste ir kairiame dilbyje, kraujosruvos kairės akies obuolio junginėje, vidutinio sunkumo formos trauminės galvos smegenų ligos bei skeliančio galvos smegenų pabrinkimo, suspaudimo ir dislokacijos, kraujo išsiliejimo bei susikaupimo po galvos smegenų kietuoju dangalu dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje, sukeliančio galvos smegenų pabrinkimą (ūmios subdurinės hematomos), padarė E. L. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendį, pritaikyti jam BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 2 punktą, 9 dalį, pašalinti BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, sušvelninti bausmę pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę, taikant bausmių apėmimo būdą.

Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos nuosprendis yra nepagrįstas, priimtas aiškiai netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Nuteistasis teigia, kad teismas nepagrįstai pritaikė BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog jo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nuteistasis pripažįsta įvykio dieną vartojęs alkoholį, tačiau tvirtina, kad konflikto priežastis buvo ne girtumas, o nukentėjusiojo įžeidimas, už kurį A. G. būtų sudavęs nukentėjusiajam, nesiekdamas šio sužaloti, neprilausomai nuo savo blaivumo. Teismas nepagrįstai prioritetą teikė nukentėjusiojo parodymams ir nepagrįstai atmetė nuteistojo parodymus.

Nuteistojo manymu, teismas neišsamiai ištyrė įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies bei 241 straipsnio nuostatas, nes neatsižvelgė į provokuojantį nukentėjusiojo elgesį, ir nepagrįstai netaikė jam BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatų – nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas netinkamai subendrino bausmes, taikydamas BK 63 straipsnio 4 dalies taisykles, nes jo padarytos nusikalstamos veikos aiškiai skiriasi ne tik pagal kategorijas, bet ir pagal pavojingumą. Nuteistojo manymu, jam paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos apėmimo būdu, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 2 punktą, 9 dalį.

Atsiliepimu į nuteistojo A. G. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Rima Kriščiūnaitė prašo kasacinį skundą atmesti.

Prokurorė nurodo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog, nustatydamas lengvinančias ir sunkinančias kasatoriaus atsakomybę aplinkybes, teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Skiriant bausmę baudžiamojo įstatymo nuostatos taip pat pritaikytas tinkamai: paskirdamas ir individualizuodamas A. G. bausmę teismas laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgė į visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Nors kasatorius nuteistas jau šeštą kartą, yra recidyvistas, jo padarytas nusikaltimas tyčinis, sunkus, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teismas jam paskyrė bausmę, kuri yra mažesnė, nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir A. G. asmenybę jam paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, švelninti bausmę nėra pagrindo.

Taip pat nepagrįstai kasatorius prašo subendrinti bausmes taikant bausmių apėmimo būdą. Bausmes subendrinti apėmimo būdu nėra BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatytų pagrindų. Kasatoriui paskirta bausmė tinkamai subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, taikant BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių taisykles, dalinio sudėjimo būdu, nes nusikaltimai, už kuriuos paskirtos bausmės subendrintos, savo pavojingumu labai nesiskiria, nors ir priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms.

Nuteistojo A. G. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo

Nuteistasis A. G. nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte – kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis nuteistojo argumentas nepagrįstas. Nors kasaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad girtumas jo nusikalstamiems veiksmams neturėjo įtakos, tačiau tokį jo aiškinimą paneigia byloje nustatytos aplinkybės. Iš paties nuteistojo, taip pat nukentėjusiojo E. L., liudytojų R. K., Ž. R., R. A. parodymų matyti, kad prieš nusikaltimą A. G. gėrė alkoholinius gėrimus ir begeriant susipyko su nukentėjusiuoju. Nuteistasis teisme pripažino, kad su nukentėjusiuoju buvo draugai, anksčiau niekada nesimušė, todėl pats negali suprasti, kaip tai įvyko. Atsižvelgdamas į tai, teismas visiškai pagrįstai nusprendė, jog kasatoriaus nemotyvuoto ir agresyvaus elgesio priežastis buvo alkoholio įtaka, nes nukentėjusysis iki įvykio nieko blogo jam nepadarė, todėl BK 60 straipsnio .l dalies 9 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę nustatė pagrįstai.

Kasatorius taip pat mano, kad jam turėjo būti pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte – kad veikos padarymui turėjo įtakos turėjęs provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys. Teismų praktikoje provokuojančiu pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys, kuris suformuoja kaltininko vidines paskatas (motyvą) padaryti nusikalstamą veiką. Sprendžiant, ar nukentėjusio asmens elgesys buvo provokuojantis BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, yra vertinama, kiek toks elgesys prieštarauja moralės ir dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą, ar tas elgesys buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai, kurie paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti. Taip pat įvertinami nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykiai ir jų asmenybės bei nukentėjusiojo elgesys iki nusikaltimo padarymo. Kasatoriaus teiginio apie tai, kad nukentėjusysis E. L. su juo elgėsi provokuojamai, nepagrindžia jokie objektyvūs bylos duomenys, todėl teismas, nepripažindamas A. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Dėl bausmių subendrinimo

Kasatorius skunde nurodo, kad teismas netinkamai subendrino skirtingais nuosprendžiais jam paskirtas bausmes, ir prašo jas iš naujo subendrinti taikant bausmių apėmimo būdą.

Skundžiamu nuosprendžiu A. G. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį (už sunkų nusikaltimą) paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (už nesunkų nusikaltimą) jam paskirta bausme vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatomis, t. y. taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą teismas taiko bausmių apėmimą, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Kasatorius teisus, kad jo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms kategorijoms – nesunkus ir sunkus nusikaltimas. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistojo padarytos veikos labai nesiskiria pagal pavojingumą – abu nusikaltimai smurtiniai, padaryta žala tam pačiam objektui – žmogaus sveikatai. Nesant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytų dviejų būtinų sąlygų visumos, subendrinti A. G. paskirtas bausmes, taikant apėmimo būdą, nėra teisinės galimybės.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio arba apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų, nuteistojo A. G. kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo A. G. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vladislovas Ranonis

Jonas Prapiestis

Armanas Abramavičius