R-5-525/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. R-5-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00006-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Liudvikui Ragauskiui,

atsakovo atstovui Rokui Stabingiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo visuomeninio rinkimų komiteto „Mažeikių kraštas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui K. S. dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas visuomeninis rinkimų komitetas „Mažeikių kraštas“ (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. sausio 30 d. su skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK, atsakovas) 2015 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. Sp-33 „Dėl kandidatų, nedeklaravusių gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje, neregistravimo“ (toliau – ir VRK sprendimas) dėl visuomeninio rinkimų komiteto „Mažeikių kraštas“ iškelto kandidato K. S..

Skunde nurodo, kad pareiškėjas įregistruotas savarankišku politinės kampanijos dalyviu Mažeikių rajono rinkimų apygardoje Nr. 26 (S) 2015 m. kovo 1 d. įvyksiančiuose Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose. Skundžiamu VRK sprendimu iš pareiškėjo iškeltų kandidatų sąrašo buvo išbrauktas kandidatas K. S., dėl ko jis nebegalės dalyvauti 2015 m. kovo 1 d. įvyksiančiuose rinkimuose ir būti išrinktas. Pareiškėjas su VRK sprendimo dalimi dėl K. S. nesutinka. Atkreipia dėmesį, kad kandidato į savivaldybės tarybos narius anketos, patvirtintos VRK 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. Sp-237, 6 punktas reikalauja nurodyti nuolatinės gyvenamosios vietos, o ne deklaruotos gyvenamosios vietos, adresą.

Pareiškėjo atstovei pagal VRK pateiktą EDEPAS programą pildant kandidato K. S. pareiškinius dokumentus, kandidato į savivaldybės tarybos narius anketą, taip pat buvo reikalaujama nurodyti nuolatinės gyvenamosios, o ne deklaruotos gyvenamosios, vietos adresą. Be to, į minėtą programą suvedus kandidato K. S. nuolatinės gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Mažeikių apylinkės sen., Mažeikių r. sav., EDEPAS programa nerodė klaidos (nors ji rodoma tuo atveju, jei kandidatas turi du vardus, o įrašomas tik vienas, neteisingai įvedus asmens kodą), o suvedus asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą) gyvenančio Vilniuje, EDEPAS programa nurodė:

„Informacijos apie asmenį nėra. Patikrinkite, ar teisingai įrašėte vardą, pavardę, asmens kodą.“. Vadinasi, EDEPAS duomenimis, K. S. yra nuolatinis Mažeikių rajono savivaldybės gyventojas, priešingus duomenis turi tik VRK. Teigia, kad asmenys, nuslėpę duomenis, kad kandidatas K. S. nėra Mažeikių rajono savivaldybės nuolatinis gyventojas (jis tik nėra deklaravęs Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje gyvenamosios vietos, bet, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12 straipsniu, yra Mažeikių rajono savivaldybės nuolatinis gyventojas) tai padarė tyčia arba aplaidžiai atliko jiems pavestą darbą, dėl ko VRK sprendimu K.

S. išbrauktas iš pareiškėjo iškeltų kandidatų sąrašo. Teigia, kad VRK nepasidomėjo, ar EDEPAS programoje suvesti teisingi duomenys. Remdamasis Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimo įstatymo (toliau – ir STRĮ) 2 straipsnio 2 dalimi pareiškėjas daro išvadą, kad pastaroji nuostata nustato, jog savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, bet tai nėra privaloma. STRĮ nenurodo, kas dar , be nuolatinio savivaldybės gyventojo, gali būti renkamas į tos savivaldybės tarybą.

Remdamasis STRĮ 2 straipsnio 3 dalimi pareiškėjas pažymi, kad STRĮ 2 straipsnio 3 dalis yra sudėtinis sakinys sudarytas iš daug vientisinių sakinių, kurių vienas pašalina kito galimybę, nes yra sujungti skiriamuoju jungtuku „arba“. Taigi, jeigu K. S. pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, tai dar nereiškia, kad jis nėra tos savivaldybės nuolatinis gyventojas, nes STRĮ 2 straipsnio 3 dalis toliau nurodo kas laikomas nuolatiniu savivaldybės gyventoju, t. y.

„kurio paskutinis žinomas gyvenamosios vietos adresas yra šios savivaldybės teritorijoje, arba kuris savo nuolatinę gyvenamąją vietą viešu pareiškimu nurodė šios savivaldybės teritorijoje ir ši gyvenamoji vieta nustatyta tvarka laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta“. Vertina, jog remiantis prie skundo pateiktais dokumentais (valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centras Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas, antstolio raginimas įvykdyti sprendimą, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinio skyriaus išduotas neįgaliojo pažymėjimas, pastarosios institucijos raštas, Telšių viešosios tvarkos skyriaus leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro elektroninio sertifikato išrašas, elektros apmokėjimo sąskaitos kopija, banko nurodymas ir pinigų priėmimo kvitas, Vilniaus apygardos teismo raštas, Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartis, taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-2753-215/2014, Mažeikių rajono apylinkės teismo pranešimas, viešosios įstaigos Mažeikių ligoninė įdėtinis lapas, VIASAT mokėjimo santrauka), yra pagrindo manyti, kad paskutinė žinoma gyvenamoji K.

S. vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. Mažeikių apylinkės sen. Mažeikių r. savivaldybė, K. S. viešais pareiškimais savo nuolatinę gyvenamąją vietą nurodė Mažeikių rajono savivaldybės teritoriją (Mažeikių rajono savivaldybės rinkimų apygardos komisijai Nr. 26 prie pareiškinių dokumentų pateikė pajamų ir turto deklaraciją iš Mažeikių, ne Klaipėdos, Valstybinės mokesčių inspekcijos skyriaus, 2014 m. gruodžio 17 d. užpildytoje privačių interesų deklaracijoje K. S. gyvenamosios vietos adresas nurodytas Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje).

Taip pat pažymi, jog Mažeikių rajono savivaldybės rinkimų komisijai Nr. 26 buvo pateikti visi K. S. pareiškiniai dokumentai ir šios komisijos nariams nekilo pagrįstų abejonių dėl K. S. nuolatinės gyvenamosios vietos adreso, nes jis realiai gyvena šiame mieste, pažįstamas daugeliui mažeikiečių. K. S. nepatenka į STRĮ 2 straipsnio 4 ir 5 dalyse esantį asmenų, kurie negali būti renkami rinkti į Mažeikių rajono savivaldybės tarybą, sąrašą.

II. Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija atsiliepime į skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Atsiliepime, remdamasis STRĮ 2 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 6 ir 7 dalimis, nurodo, kad kandidatui kyla pareiga deklaruoti savo gyvenamąją vietą Mažeikių rajono savivaldybėje ne vėliau kaip iki pareiškinių dokumentų pateikimo savivaldybės rinkimų komisijai dienos, t. y. ne vėliau kaip iki 2015 m. sausio 2 d. (Mažeikių rajono savivaldybės rinkimų komisijai pareiškėjas pateikė pareiškinius dokumentus). Remiantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, kandidatas savo gyvenamąją vietą turi deklaruoti pateikęs gyvenamosios vietos deklaraciją deklaravimo įstaigai pagal gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų valdytojo nustatytas deklaravimo taisykles. K. S. savo gyvenamosios vietos Mažeikių rajono savivaldybėje nedeklaravo, o deklaravo Neringos savivaldybėje 2013 m. rugsėjo 13 d. Pagal įstatymo reikalavimus, jis galėjo deklaruoti tik vieną gyvenamąją vietą, net jei gyveno keliose vietose. Kadangi K. S. savo gyvenamosios vietos nedeklaravo Mažeikių rajono savivaldybėje ir neįvykdė STRĮ 2 straipsnio 2 dalies reikalavimų, VRK priėmė ginčijamą sprendimą taip pat ir K. S. atžvilgiu. Vertina, jog pareiškėjo pateikti argumentai, neva įrodantys, kad K. S. taip pat galimai gyveno ir Mažeikių rajono savivaldybėje šiam ginčui teisinės reikšmės neturi, nes įstatymas numato pareigą kandidatui deklaruoti gyvenamąją vietą toje savivaldybėje, kurioje jis ketina kandidatuoti, pateikiant gyvenamosios vietos deklaraciją gyvenamosios vietos deklaracijos duomenų valdytojui. Teigia, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. Sp-33 „Dėl kandidatų, nedeklaravusių gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje, neregistravimo“ dalies, kuria buvo atsisakyta įregistruoti visuomeninio rinkimų komiteto „Mažeikių kraštas“ kandidatų sąraše rinkimuose į Mažeikių rajono savivaldybės tarybą esantį K. S., teisėtumo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalis apibrėžia asmenis, galinčius būti renkamais savivaldybių tarybų nariais ir asmenis, galinčius rinkti savivaldybių tarybų narius, pateikia pagrindinius savivaldybių tarybų rinkimų principus. Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuostatą, kad teisę būti išrinktam nustato Konstitucija ir rinkimų įstatymai. Taigi, Konstitucija įstatymų leidėjui suteikia kompetenciją įstatymu reglamentuoti savivaldybių tarybų narių rinkimų tvarką. Ši įstatymų leidėjo diskrecija reglamentuoti savivaldybių tarybų narių rinkimų tvarką ribojama Konstitucijoje nustatytais principais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002 m. gruodžio 24 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje numatytos asmens pasyviosios rinkimų teisės renkant savivaldybių tarybų narius turėjimas siejamas su teisiniu faktu – asmens nuolatiniu gyvenimu atitinkamame administraciniame vienete. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas turi konstitucinę pareigą įstatymu nustatyti tokią asmens nuolatinio gyvenimo atitinkamame administraciniame vienete fakto nustatymo tvarką, kad savivaldybių tarybų nariais būtų renkami tik tie asmenys, kuriuos galima pagrįstai laikyti nuolatiniais atitinkamų administracinių vienetų gyventojais.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas mano, jog K. S. kandidatūra į Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narius gali būti keliama, nes jis yra Mažeikių rajono savivaldybės nuolatinis gyventojas, tik Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje nėra deklaravęs gyvenamosios vietos.

Atsakant į šį argumentą pažymėtina, jog iš minėtos Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies nuostatos seka, kad įstatymų leidėjas turi diskreciją nustatyti ir kitus, papildomus reikalavimus asmenims, siekiantiems būti renkamais savivaldybių tarybų nariais. Tokie ribojimai nustatyti STRĮ 2 straipsnio 2 dalyje (asmuo rinkimų dieną turi būti sukakęs 20 metų), taip pat pareiškėjo akcentuotose 2 straipsnio 4 dalyje (savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris likus 65 dienoms iki rinkimų yra nebaigęs atlikti bausmę pagal teismo nuosprendį, taip pat asmuo, teismo pripažintas neveiksniu; savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas užsienio valstybės pilietis, kurio pasyvioji rinkimų teisė yra teismo apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra) ir 2 straipsnio 5 dalyje (savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris rinkimų dieną atlieka privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus yra apribotas dalyvavimas politinėje veikloje).

Analogiškai vertintinas ir STRĮ 2 straipsnio 3 dalies 2 sakinyje nustatytas ribojimas – savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje ne vėliau kaip iki pareiškinių dokumentų pateikimo apygardos rinkimų komisijai dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R-3-662/2015).

Pastebėtina, jog papildomų reikalavimų asmenims, siekiantiems būti išrinktiems (tarp jų – ir reikalavimo būti deklaravusiems gyvenamąją vietą), nustatymas yra suprantamas ir gali būti pagrindžiamas siekiu užtikrinti kandidato sąsają su atstovaujama savivaldybės bendruomene, taip pat ypatingu suinteresuotumu, jog renkami asmenys atitiktų aukštus moralinius ir etinius kriterijus, laikytųsi Lietuvos Respublikos įstatymų, tarp jų – ir Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R16-5/2007; 2007 m. vasario 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R2-12/2007; 2007 m. vasario 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R14-14/2007, publikuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 1 (11), 2007 m. p. 153–158; 2007 m. vasario 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R11-16/2007). Tokie papildomi reikalavimai nelaikytini diskriminaciniais ar pažeidžiančiais Konstitucijos ir teisinės valstybės principus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R7-23/2007, 2007 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R16-26/2007).

Pagal STRĮ 2 straipsnio 1 dalį „teisę rinkti savivaldybės tarybos narius turi nuolatiniai šios savivaldybės gyventojai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų (toliau – rinkėjai)“. Pažymėtina, kad nuolatinio savivaldybės gyventojo sąvoka naudojama tiek apibūdinant asmenis, siekiančius pasinaudoti aktyviąja rinkimų teise, t.y. rinkti savivaldybių tarybų narius, tiek ir siekiančius pasinaudoti pasyviąja rinkimų teise, t.y. būti renkamiems savivaldybių tarybų nariais.

STRĮ 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuolatiniu savivaldybės gyventoju laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje arba kurio paskutinis žinomas gyvenamosios vietos adresas yra šios savivaldybės teritorijoje, arba kuris savo nuolatinę gyvenamąją vietą viešu pareiškimu nurodė šios savivaldybės teritorijoje ir ši gyvenamoji vieta nustatyta tvarka laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta, arba teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje arba kuris yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje, arba kitas asmuo, kuris turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir turi šią teisę patvirtinantį dokumentą ir kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje arba kuris yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje ne vėliau kaip iki pareiškinių dokumentų pateikimo savivaldybės rinkimų komisijai dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas nurodytas įstatymo nuostatas, yra padaręs išvadą, kad teisinę reikšmę pripažinti asmenį atitinkančiu reikalavimus dėl jo gyvenamosios vietos turi du faktoriai: tai, kad jis de facto yra nuolatinis gyventojas tos savivaldybės, kurios tarybos nariu jis siekia būti išrinktas, bei (antroji aplinkybė) šio fakto konstatavimas gyvenamosios vietos deklaravimo būdu, t.y. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nurodyto deklaravimo reikšmingumas pasireiškia tuo, kad pretenduojantis tapti savivaldybės tarybos nariu asmuo atitinka įstatymų (šiuo atveju – Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo) reikalavimus elgtis taip, kaip to reikalauja įstatymas, bei tuo, kad gyvenamosios vietos deklaravimu būtų patvirtintas šio asmens teisinis ryšis būtent su ta savivaldybe, kurios tarybos nariu jis siekia būti išrinktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R11-16/2007). Priešingas aiškinimas, kad kandidatui pakanka atitikti bent vieną iš nuolatinio savivaldybės gyventojų kriterijų, o gyvenamosios vietos atitinkamos savivaldybės teritorijoje deklaruoti neprivalu, paneigtų šios teisės normos prasmę ir reikštų, kad įstatymų leidėjas kuria beprasmes normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R-3-662/2015).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas STRĮ 2 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, taip pat yra pažymėjęs, kad STRĮ 2 straipsnio dalies antrame sakinyje įtvirtinta nuostata – „savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje ne vėliau kaip iki pareiškinių dokumentų pateikimo apygardos rinkimų komisijai dienos“ yra papildomas ir imperatyvus reikalavimas. Vadinasi, tam, kad asmuo būtų įregistruotas kandidatu, jis turi atitikti ne tik nuolatinio savivaldybės gyventojo sąvoką pagal Įstatymo 2 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje įtvirtintus kriterijus, bet ir kitus STRĮ 2 straipsnio 2 bei 3 dalyse nurodytus kriterijus, taigi, ir būti deklaravęs gyvenamąją vietą atitinkamos savivaldybės teritorijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R-3-662/2015).

Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas pateikia gyvenamosios vietos deklaravimo sąvoką – juo laikytinas gyvenamosios vietos adresą sudarančių duomenų pateikimas deklaravimo įstaigai. „Gyvenamoji vieta – pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs.“ (Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas 3 str. 2 d.). Kadangi pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos gyventojas vienu metu deklaruoja tik vieną gyvenamąją vietą, net jei gyventų keliose vietose, preziumuojama, jog deklaruojama ta vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis labiausiai yra susijęs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 9 d, sprendimas administracinėje byloje Nr. R14–14/2007).

Bylos medžiaga, atsakovo pateiktas išrašas iš Gyventojų registro tarnybos 2015 m. sausio 7 d. raštu Nr. 9R-28 sąrašo pateiktos informacijos, patvirtina, jog K. S. 2013 m. rugsėjo 13 d. gyvenamąją vietą deklaravo Neringos savivaldybėje, tačiau savo kandidatūrą kėlė Mažeikių rajono savivaldybėje. Atsakovo pateikti duomenys taip pat patvirtina, jog 2014 m. gegužės 11 ir 25 d. vykusiuose rinkimuose K. S. savo aktyviąja rinkimų teise naudojosi kaip Neringos gyventojas.

Skunde nurodoma, kad K. S. yra nuolatinis Mažeikių rajono savivaldybės gyventojas, „jis realiai ir gyvena šiame mieste bei yra pažįstamas daugeliui mažeikiškių“, teigiama, kad skundo priedai sudaro pagrindą manyti, kad paskutinė žinoma gyvenamoji K. S. vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) k. Mažeikių apylinkės sen. Mažeikių r. savivaldybė, K. S. viešais pareiškimais savo nuolatinę gyvenamąją vietą nurodė Mažeikių rajono savivaldybės teritoriją. Pastaruosius argumentus pareiškėjas grindžia:

VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašu, kuris, pareiškėjo nuomone, patvirtina, kad K. S. turi nekilnojamojo turto, t. y. žemės sklypą su statiniais adresu Mažeikių r. sav., Mažeikių apylinkės sen., (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), ir tai laikytina jo paskutine gyvenamąja vieta; 2014 m. gruodžio 9 d. antstolio raginimu įvykdyti sprendimą, pateiktu tuo pačiu adresu; Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinio skyriaus išduotu neįgaliojo pažymėjimu, pastarosios institucijos 2015 m. sausio 21 d. raštu, nes pareiškėjo nuomone, tuo atveju, jei K.

S. gyvenamoji vieta būtų Neringoje, neįgalumo pažymėjimą turėjo išduoti minėtos institucijos Klaipėdos rajono skyrius; 2014 m. gegužės Telšių viešosios tvarkos skyriaus leidimu laikyti (nešiotis) ginklus, išduotu pagal nuolatinę gyvenamąją vietą; VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro elektroninio sertifikato išrašu, iš kurio metyti, kad 2010 m. gruodžio 22 d. uždaroji akcinė bendrovė „Post Scriptum tex“ registruota minėtu adresu Mažeikių rajono savivaldybėje, 2012 m. sausio 12 d. K. S. paskirtas (išrinktas) direktoriumi; 2014 m. gruodžio mėnesio elektros apmokėjimo sąskaitos kopija, banko nurodymu ir 2014 m. birželio 23 d. pinigų priėmimo kvitu, kurie pareiškėjo nuomone, taip pat įrodo, kad K.

S. yra Mažeikių rajono savivaldybės nuolatinis gyventojas; 2014 m. gegužės 20 d. Vilniaus apygardos teismo raštu, kuris K. S. buvo siųstas adresu SB „Papartis“, 119, Mažeikiai; 2014 m. rugpjūčio 13 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi, 2014 m. rugpjūčio 1 d. taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2753-215/2014, 2014 m. liepos 24 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo pranešimu, kur K. S. gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) kaime Mažeikių rajone; 2014 m. rugpjūčio 20 d. viešosios įstaigos Mažeikių ligoninė įdėtiniu lapu ir VIASAT mokėjimo santrauka, kurioje nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), Mažeikiai.

Pareiškėjas taip pat pažymi, kad K. S. Mažeikių rajono savivaldybės rinkimų apygardos komisijai Nr. 26 prie pareiškinių dokumentų pateikė pajamų ir turto deklaraciją iš Mažeikių, ne Klaipėdos, Valstybinės mokesčių inspekcijos skyriaus, o tai įrodo, kad jis yra nuolatinis Mažeikių rajono savivaldybės teritorijos gyventojas ir mokesčius moka čia. 2014 m. gruodžio 17 d. užpildytoje privačių interesų deklaracijoje K. S. gyvenamosios vietos adresas nurodytas Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje. Tai pareiškėjo nuomone, galima traktuoti viešu pareiškimu STRĮ 2 straipsnio 3 dalies prasme.

Taip pat pažymi, jog Mažeikių rajono savivaldybės rinkimų komisijai Nr. 26 buvo pateikti visi K. S. pareiškiniai dokumentai ir šios komisijos nariams nekilo pagrįstų abejonių dėl K. S. nuolatinės gyvenamosios vietos adreso.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta daro išvadą, jog pareiškėjui kilo imperatyvi pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą toje savivaldybėje, kurioje jis kelia savo kandidatūrą į savivaldybės tarybos narius. Teisėjų kolegija pažymi, jog asmuo, siekiantis realizuoti savo pasyviąją rinkimų teisę ir tapti kandidatu į savivaldybės tarybą, turi elgtis pakankamai rūpestingai, taigi susipažinti su įstatymų keliamais kandidatams reikalavimais ir įsitikinti, kad jis faktiškai tuos reikalavimus atitinka. Ši pareiga negali būti primetama kitiems asmenims ar institucijoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R-3-662/2015).

Nagrinėjamu atveju K. S. manydamas, jog jo ekonominiai ir socialiniai ryšiai yra susiklostę Mažeikių rajono savivaldybėje bei susipažinęs su STRĮ nuostatomis nesiėmė jokių aktyvių veiksmų ir nedeklaravo savo gyvenamosios vietos Mažeikių rajone.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gyvenamoji vieta yra gyventojų registro duomuo. Nagrinėjamu atveju, pagal šio įstatymo reikalavimus pareiškėjas nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, todėl paaiškinimai dėl de facto kitos gyvenamosios vietos adreso, nei ji deklaruota pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, negali būti laikomi tinkamu gyvenamosios vietos deklaravimu, atitinkančiu STRĮ reikalavimus.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas kaip argumentą dėl ginčijamos VRK sprendimo dalies neteisėtumo nurodė ir tai, jog buvo padarytas procedūrinis pažeidimas, sprendimas neregistruoti kandidatų, kurie laiku, t. y. ne vėliau kaip iki pareiškinių dokumentų pateikimo savivaldybės rinkimų komisijai dienos, nedeklaravo savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje, kurioje keliami arba keliasi kandidatais, buvo priimtas neteisėto subjekto, nes, pagal STRĮ, kandidatus registruoja ne VRK, o savivaldybių rinkimų komisijos, VRK tokia teisė nesuteikta.

Teisėjų kolegija vertindama šiuos argumentus pažymi, kad STRĮ kandidatų į savivaldybių tarybų narius registracijos tvarką reglamentuoja pakankamai nevienareikšmiškai.

STRĮ 14 straipsnio 6 punktas numato, kad savivaldybės rinkimų komisija priima pareiškinius dokumentus, juos tikrina, registruoja kandidatų sąrašus ir kandidatus į savivaldybės tarybos narius – merus, įregistruotiems kandidatams išduoda pažymėjimus, registruoja sudaromas ar atšaukiamas partijų koalicijas, nustato jungtinių kandidatų sąrašų numerius.

STRĮ 37 straipsnio 7 dalis numato, kad „Jeigu asmuo, keliamas ar išsikėlęs kandidatu, neįvykdė šio įstatymo 36 straipsnio 12 dalyje nustatytų reikalavimų (nepateikė šiame įstatyme nurodytos informacijos arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis), Vyriausioji rinkimų komisija jo kandidatu neregistruoja, o jeigu buvo įregistravusi, nedelsdama panaikina šio asmens įregistravimą kandidatu.“ Taigi, Vyriausiajai rinkimų komisijai expréssis verbis suteikta teisė neregistruoti ar panaikinti registraciją tų kandidatų, kurie STRĮ nustatyta tvarka nepateikė informacijos apie teistumą.

To paties straipsnio 6 dalis numato, kad „Jeigu po kandidato įregistravimo Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad šis kandidatas neatitinka šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu kandidatas atsisako pateikti šio įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 2 punkte arba 4 dalies 2 punkte nurodytus dokumentus ar pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis arba šiuos dokumentus pateikia klaidingus ar jų nepateikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytu laiku, arba jeigu partija, rinkimų komitetas, kandidatas yra šiurkščiai pažeidę šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, Vyriausioji rinkimų komisija panaikina atitinkamai to kandidato registravimą arba atšaukia to kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą“. Taigi ši norma Vyriausiajai rinkimų komisijai nesuteikia teisės neregistruoti kandidatų, joje nurodytais pagrindais, Vyriausiojo rinkimu komisija tokiu atveju gali tik panaikinti atitinkamo kandidato registravimą ar atšaukti kandidatų sąrašo paskelbimą.

Tuo tarpu STRĮ 36 straipsnio 10 dalis numato, kad „Jeigu rinkėjų parašų rinkimo lapuose yra surinktas šio įstatymo nustatytas šios savivaldybės rinkėjų parašų skaičius, savivaldybės rinkimų komisija teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai registruoti kandidatus į savivaldybės tarybos narius. Jeigu yra nustatoma, kad rinkėjų parašai suklastoti arba kad renkant parašus buvo paveikta rinkėjo valia ar kitaip pažeista parašų rinkimo tvarka, savivaldybės rinkimų komisija Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlo neregistruoti kandidatų.“. Pastaroji norma vėl gi suteikia teisę VRK registruoti savivaldybės rinkimų komisijos teikiamus kandidatus.

Taigi, vertintina, jog tarp nurodytų teisės normų egzistuoja kolizija.

Viena vertus, kandidatus registruoja savivaldybių rinkimų komisijos, o VRK, revizuodama kandidatų sąrašus, nustačiusi, jog kandidatai neatitinka atitinkamų STRĮ reikalavimų, gali panaikinti jų registraciją, ir tais atvejais, kai pareiškiniuose dokumentuose nėra tinkamai pateiktos informacijos apie teistumą, VRK gali ne tik panaikinti registraciją, bet ir jų neregistruoti. Antra vertus STRĮ 36 straipsnio 10 dalis vėl gi kalba apie VRK atliekamą kandidatų registraciją.

Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos teisingam išsprendimui aptarta kolizija nėra aktuali, nes VRK skundžiama sprendimo dalimi nusprendus neregistruoti kandidatu K. S., jo teisės nebuvo pažeistos, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą nėra. Pastaroji išvada grindžiama tuo, kad kiekvienai/įprastai teisei atsirasti reikalingos tam tikros sąlygos (prielaidos). Šiuo atveju sąlyga būti kandidatu ir kelti savo kandidatūrą (būti keliamam) į savivaldybės tarybos narius – atitikti STRĮ 2 straipsnyje nustatytus reikalavimus. K. S., kaip jau konstatuota aukščiau, neatitinka 2 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo – ne vėliau kaip iki pareiškinių dokumentų pateikimo savivaldybės rinkimų komisijai dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaruoti šios savivaldybės teritorijoje, t. y. Mažeikių rajono savivaldybėje. Taigi, jis nebuvo įgijęs subjektyvios teisės būti kandidatu ir kelti savo kandidatūrą (būti keliamam) į Mažeikių rajono savivaldybės tarybą, atitinkamai skundžiama VRK sprendimo dalis nei K. S., nei pareiškėjo teisių nepažeidė ir negalėjo pažeisti.

Kiti skundo argumentai bei skunde pateiktas STRĮ nuostatų aiškinimas atmestini kaip nepagrįsti.

Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, remdamasi minėtu teisiniu reglamentavimu bei susiklosčiusia vieninga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R14-14/2007, 2007 m. vasario 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R11-16/2007, 2007 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje R16-26/2007, 2007 m. vasario 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R3-4/2007, 2011 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R822-18/2011, 2007 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R7-23/2007, 2015 m. sausio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R-3-662/2015 ir kt.), atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog K. S. nėra įgijęs pasyviosios rinkimų teisės Mažeikių rajono savivaldybėje todėl VRK pagrįstai ir teisėtai pareiškėją išbraukė iš pareiškėjo visuomeninio rinkimų komiteto „Mažeikių kraštas“ kandidatų sąrašo rinkimuose į Mažeikių rajono savivaldybės tarybą, tad pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti skundžiamą VRK sprendimo dalį nėra, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 121 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a

Pareiškėjo visuomeninio rinkimų komiteto „Mažeikių kraštas“ skundą dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. Sp-33 „Dėl kandidatų, nedeklaravusių gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje, neregistravimo“ dalies, kuria iš visuomeninio rinkimų komiteto „Mažeikių kraštas“ kandidatų sąrašo rinkimuose į Mažeikių rajono savivaldybės tarybą buvo išbrauktas K. S., panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Romanas Klišauskas