A-858-62-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriui dėl rašto panaikinimo.
Legislator headnote
AI generatedA-858-62-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą atsisakė priimti, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi panaikino minėtos nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimus panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. raštą Nr. 34SS-(14.34.104)-14 „Dėl gauto skundo“ ir 2012 m. gegužės 31 d. raštą Nr. 34SD-(14.34.104)-2234 „Dėl prašymo“ bei nurodė patikslinto skundo reikalavimų priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. A858-62/2014
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00205-2012-7
Procesinio sprendimo kategorija 4.2; 4.5. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. sausio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriui dėl rašto panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (t. I, b. l. 6-8) ir patikslintais skundais (t. I, 46-48, 155-157), prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrius) 2012 m. gegužės 11 d. raštą Nr. 34SS-(14.34.104)-14 „Dėl gauto skundo“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2012 m. gegužės 31 d. raštą Nr. 34SD-(14.34.104)-2234 „Dėl prašymo“; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2012 m. spalio 11 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-2061 „Dėl skundo nagrinėjimo“; 4) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-2122 „Dėl skundo nagrinėjimo“; 5) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrių atsakyti į prašymuose pateiktus klausimus bei pateikti duomenis (vidutinės rinkos vertės skaičiavimo išklotinę su tikslia kartografine medžiaga, pagrįsta geodeziniais matavimais, reikiamus žemės deklaravimui dokumentus); 6) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atsakyti į pareiškėjo klausimus.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą atsisakė priimti, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi panaikino minėtos nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimus panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. raštą Nr. 34SS-(14.34.104)-14 „Dėl gauto skundo“ ir 2012 m. gegužės 31 d. raštą Nr. 34SD-(14.34.104)-2234 „Dėl prašymo“ bei nurodė patikslinto skundo reikalavimų priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo A. M. patikslintą skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. rašto Nr. 34SS-(14.34.104)-14 „Dėl gauto skundo“ ir 2012 m. gegužės 31 d. rašto Nr. 34SD-(14.34.104)-2234 „Dėl prašymo“ panaikinimo. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartimi priėmė nagrinėti A. M. patikslintą skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. spalio 11 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-2061 „Dėl skundo nagrinėjimo“ bei 2012 m. lapkričio 9 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-2122 „Dėl skundo nagrinėjimo“ panaikinimo ir minėta nutartimi apibrėžė skundo dalyką.
Pareiškėjas skunde ir patikslintuose skunduose paaiškino, jog atsakovo pateikti atsakymai į pareiškėjo prašymus nėra tinkamai išnagrinėti bei nepagrįsti. Nurodė, jog 2012 m. sausio 15 d. prašymu kreipėsi į Pagėgių merą dėl neišduotos žemės nuomos mokesčių deklaracijos, tačiau administracija nesiėmė jokių veiksmų ir nurodė kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrių. 2012 m. sausio 31 d. pareiškėjas kreipėsi į Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrių su prašymu atsakyti, kodėl jis buvo neįtrauktas į sąrašus žemės nuomos mokesčiams deklaruoti.
Taip pat prašė paaiškinti, kodėl pareiškėjui neišduodami prašomi dokumentai. Pažymėjo, jog į 2012 m. sausio 31 d. pareiškėjo prašymą buvo atsakyta tik 2012 m. kovo 5 d., o pateiktas atsakymas neišsamus ir nesuprantamas. Pakartotinai kreipėsi 2012 m. kovo 9 d., prašydamas atsakyti į jam prieš tai neatsakytus klausimus, prašė išduoti jo nuomojamos žemės rinkos vertės skaičiavimų išklotinę, tačiau Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrius pateikė atsakymą tik balandžio 10 d., kuris pareiškėjui yra neaiškus ir nesuprantamas.
Akcentuoja, jog 2012 m. gegužės 11 d. Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus raštas Nr. 34SS-(14.34.104)-14 neatsako į pareiškėjo 2012 m. kovo 9 d. pakartotinį prašymą. Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrius nurodė neįtraukęs jo į žemės nuomos mokesčių mokėtojų sąrašus dėl vykstančio teisminio proceso, tačiau pareiškėjui šis argumentas nesuprantamas, nes vykstant tam pačiam teismo procesui A. V. buvo įtrauktas į žemės nuomos mokesčių mokėtojų sąrašus. Pabrėžė, jog Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. rašte Nr. 34SS-(14.34.104)-14 neteisingai nurodyta, kad visi jo prašymai išnagrinėti ir į juos atsakyta.
Pažymėjo, jog apie skundų nagrinėjimą nebuvo informuotas ir atsakymai pateikti pavėluotai. Teigė, jog sužinojęs apie žemės ūkio naudmenų deklaravimo reikalavimų pakeitimus, 2012 m. gegužės 7 d. kreipėsi į Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrių, prašydamas išduoti pažymą apie pareiškėjo žemės sklypą Nr. 146, tačiau šios institucijos 2012 m. gegužės 31 d. atsakymas Nr. 34 SD-(14.34.104)-2234 į minėtą prašymą yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad negavęs reikiamų duomenų, neturėjo galimybių tinkamai deklaruoti naudmenas.
Pareiškėjas patikslintuose skunduose nenurodė argumentų, kuriais prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. spalio 11 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-2061 ir 2012 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-2122, tačiau šiuos argumentus pateikė prašyme (t. I. b. l. 94-96), adresuotame Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pareiškėjas dėl minėtų raštų nurodė, jog skundžiamas 2012 m. spalio 11 d. raštas nepagrįstas, nes pareiškėjas 2011 m. liepos 18 d. Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus rašto Nr. 34SS-(14.34.45)-842 su priedais negavo, be to, šis raštas priimtas šališkai, nes aiškinama tai, kas yra palanku Nacionalinei žemės tarnybai. Pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2012 m. lapkričio 9 d. raštu išsamiai neatsakė į pareiškėjo 2012 m. spalio 9 d. 1-4, 6-8 ir 11 klausimą.
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrius atsiliepimu (t. I, b. l. 122-125) ir abu atsakovai bendru atsiliepimu (t. II, b. l. 3-7) į pareiškėjo patikslintą skundą su patikslintu skundu nesutiko.
Atsakovai paaiškino, jog skundžiamas Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 11 d. raštas yra atsakymas į pareiškėjo 2012 m. balandžio 13 d. skundą. Pažymėjo, kad Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 5 d. raštu Nr. 34SD-1275-(14.34.104) „Dėl žemės nuomos mokesčių“ pareiškėjui į jo 2012 m. vasario 3 d. prašymą buvo atsakyta tai, kad pagal galiojančią valstybinės žemės nuomos sutartį Pagėgių savivaldybės administracijai yra pateikti duomenys dėl 15,91 ha ploto apmokestinimo, o žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 13 220 Lt, kuri apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 5.8 punktą. Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 34SD-1994-(14.34.104) „Dėl naudojamos žemės vertės“ pareiškėjui buvo pateikta apmokestinamo 15,91 žemės ploto 13 220 Lt vidutinės rinkos vertės apskaičiavimo išklotinė. Atkreipė dėmesį, kad Pagėgių savivaldybės administracijos direktorius pateikė 2012 m. gruodžio 21 d. pažymą Nr. R4-143 apie tai, kad pareiškėjas už žemės nuomą Pagėgių savivaldybės administracijai neskolingas.
Nurodė, jog skundžiamas Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 31 d. raštas Nr. 34SD-(14.34.104)-2234 yra atsakymas į pareiškėjo 2012 m. gegužės 7 d. prašymą, kuriuo pareiškėjas prašė „atsiųsti pažymą ir žemėlapį naudmenų įbraižymui pagal naujus reikalavimus mano nuomojamos žemės. Pažyma ir žemėlapis reikalingi pasėlių deklaravimui“. Skundžiamu raštu pareiškėjui buvo atsakyta, kad pasėlių deklaravimui pažyma neišduodama, nes pareiškėjas turi 2000 m. valstybinės žemės nuomos žemės ūkio veiklai nuomos sutartį, sudarytą tarp Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo ir pareiškėjo dėl valstybinės žemės sklypo nuomos. Nurodė, jog 2011 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 3-3221 pareiškėjas buvo informuotas, kad atkūrus nuosavybės teises A. V. į 8,85 ha žemės sklypą, 2000 m. valstybinės žemės nuomos žemės ūkio veiklai nuomos sutarties dalis dėl 8,85 ha žemės nuomos baigėsi 2010 m. lapkričio 9 d. suėjus žemės nuomos terminui. Be to, Tauragės ir Pagėgių skyriaus žemėtvarkos vedėjo 2012 m. kovo 5 d. raštu Nr. 34SD-1275-(14.34.104) „Dėl žemės nuomos mokesčių“ pareiškėjui į jo 2012 m. vasario 3 d. gautą prašymą buvo atsakyta tai, kad pagal galiojančią valstybinės žemės nuomos sutartį Pagėgių savivaldybės administracijai yra pateikti duomenys dėl 15,91 ha ploto apmokestinimo, todėl pareiškėjas 2012 metais turėjo visus duomenis, reikalingus žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimui.
Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 patvirtintos Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. 3D-139 „Dėl žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo bei tiesioginių išmokų žemės ūkio veiklos subjektams teikimo 2012 metams parengiamųjų darbų organizavimo“ nenumato, kad pareiškėjas 2012 m. turėjo pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išduotą pareiškėjo nuomojamos valstybinės žemės nurodytą pažymą ir žemėlapį naudmenų įbraižymui.
Pastebėjo, kad pareiškėjo skundžiamas Nacionalinės žemės ūkio tarnybos 2012 m. spalio 31 d. raštas Nr. 1SS-(7.5)-2061 yra atsakymas pareiškėjui į jo 2011 m. gruodžio 15 d. skundą, o 2012 m. lapkričio 9 d. raštas Nr. 1SS-(7.5)-2122 – atsakymas į 2012 m. spalio 11 d. skundą. Teigė, jog dėl šių administracinių aktų pareiškėjas yra praleidęs skundo padavimo terminus ir jų neprašo atnaujinti, todėl administracinės bylos dalis dėl Nacionalinės žemės ūkio tarnybos priimtų administracinių aktų panaikinimo turėtų būti nutraukta. Be to, pareiškėjas patikslintame skunde aiškiai nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Manė, jog Nacionalinė žemės tarnyba pareiškėjui išsamiai ir pagrįstai atsakė į jo skunduose nurodytus klausimus, o pareiškėjas neįrodė, kad buvo pažeisti teisės aktai, jo teisės ar teisėti interesai.
II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 22 d. sprendimu (b. l. 52-61) pareiškėjo A. M. skundą tenkino iš dalies – panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. raštą Nr. 34SS-(14.34.104)-14 „Dėl gauto skundo“; panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2012 m. gegužės 31 d. raštą Nr. 34SD-(14.34.104)-2234 „Dėl prašymo“; įpareigojo atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrių išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. balandžio 13 d. prašymus Nr. 34GS-13-(14.34.45) bei 2012 m. gegužės 8 d. Nr. 34FP-1652. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Dėl Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. rašto Nr. 34SS-(14.34.104)-14 ir 2012 m. gegužės 31 d. rašto Nr. 34SD-(14.34.104)-2234.
Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsniu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodė, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Teismas nustatė, kad skundžiamame Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. rašte Nr. 34SS-(14.34.104)-14 nurodyta, kad žemės nuomos mokestis apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 5,8 punktą. Šiame rašte detalesnė informacija nepateikta, tik nurodoma, kad rinkos vertės skaičiavimo išklotinė su formulėmis pareiškėjui pateikta 2012 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 34 SD-1594-(14/34.104), todėl teismas išsamiai išanalizavo ir šį raštą. Minimame Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2012 m. balandžio 10 d. rašte pateiktos formulės ir skaičiavimai, nedetalizuojant apskaičiavimo, nenurodant, ką reiškia kiekviena pateikta santrumpa, neaiškinant, iš kur šios formulės gaunamos, t. y. nenurodant konkrečių teisės aktų, kuriuose yra nurodytos minėtos formulės bei reglamentuotas jų taikymas. Todėl teismas pripažino pagrįstu pareiškėjo argumentą, jog toks vidutinės rinkos vertės skaičiavimo išklotinės pateikimas jam yra neaiškus ir nesuprantamas. Pabrėžė, kad 2012 m. kovo 5 d. rašte Nr. 34SD-1275-(14.34.104) Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrius, atsakydamas į A. M. 2012 m. vasario 3 d. prašymą nurodė, kad apmokestinamo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 13 220 Lt, ji apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 5,8 punktą, t. y. vertė apskaičiuota pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus verčių žemėlapius. Pabrėžė, jog atsakovo 2012 m. kovo 5 d. rašte Nr. 34SD-1275-(14.34.104) 15,91 ha ploto žemės sklypo rinkos vertė nurodyta 13 220 Lt, tačiau 2012 m. balandžio 10 d. rašte Nr. 34 SD-1594-(14/34.104) (praėjus vos mėnesiui) to paties žemės sklypo rinkos vertė nurodyta jau 24 225 Lt, tačiau atsakovas nepateikė šią aplinkybę paaiškinančių bei pagrindžiančių įrodymų. Nurodė, jog atsakovo 2012 m. balandžio 10 d. rašte Nr. 34 SD-1594-(14/34.104) nurodytas žemės sklypo naudmenų našumo balas – 35,9, nors valstybinės žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutarties priede vidutinis žemės ūkio naudmenų našumo balas yra tik 33,9. Pastebėjo, jog atsakovo 2012 m. balandžio 10 d. rašte pateiktas žemės sklypo naudmenų našumo balas yra nepaaiškintas ir nėra nurodytas jo apskaičiavimas.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, jog skundžiamame 2012 m. gegužės 11 d. rašte Nr. 34SS-(14.34.104)-14 pateikta nuoroda į 2012 m. balandžio 10 d. raštą Nr. 34 SD-1594-(14/34.104), kuriame nepagrindžiama skaičiavimo tvarka ir gautas rezultatas, skundžiamą raštą daro nepagrįstą, t. y. neatitinkantį Viešojo administravimo 8 straipsnio, kadangi nei skundžiamas raštas, nei jame pateikta nuoroda į kitą raštą, išsamiai ir suprantamai neatsako į pareiškėjo prašymą. Dėl šios priežasties pareiškėjo prašymą dėl Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. rašto Nr. 34SS-(14.34.104)-14 panaikinimo tenkino.
Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. gegužės 7 d. pateikė Tauragės ir Pagėgių skyriui prašymą, kuriame prašė „atsiųsti pažymą ir naudmenų žemėlapį įbraižymui pagal pareiškėjo nuomojamos žemės sklypo naujus reikalavimus“ nurodydamas, kad šie duomenys reikalingi naudmenų deklaravimui ir valdos registravimui. Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrius skundžiamame 2012 m. gegužės 31 d. rašte Nr. 34SD-(14.34.104)-2234 (t. I, b. l. 130) nurodė, kad pasėlių deklaravimui pažyma neišduodama, nes pareiškėjas turi 2000 m. valstybinės žemės nuomos žemės ūkio veiklai nuomos sutartį dėl valstybinės žemės sklypo nuomos. Taip pat nurodė, jog Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2011 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 3-3221 pareiškėjas buvo informuotas, kad atkūrus nuosavybės teises A. V. į 8,85 ha žemės sklypą, 2000 m. valstybinės nuomos žemės ūkio veiklai nuomos sutarties dalis dėl 8,85 ha žemės nuomos 2010 m. lapkričio 9 d. baigėsi suėjus žemės nuomos terminui. Atsakovas minėtame atsakyme pažymėjo, kad pareiškėjas dėl žemės naudmenų ploto nustatymo gali kreiptis į viešąją įstaigą Lietuvos žemės ūkio konsultacinę tarnybą, ar asmenis, turinčius teisę atlikti žemės naudmenų ploto matavimus. Tuo tarpu Pagėgių savivaldybės administracijos 2012 m. sausio 25 d. raštu Nr. R2-225 pareiškėjui buvo atsakyta, kad Pagėgių savivaldybės administracija turi funkciją tik žemės nuomos mokestį administruoti pagal pateiktus Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus sąrašus apie nuomojamą žemę. Nurodyta, kad pareiškėjo 2011 m. sąrašuose nebuvo, todėl apie žemės nuomos mokestį deklaracija nebuvo skaičiuojama.
Įvertinęs Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2012 m. gegužės 31 d. rašto turinį Nr. 34SD-(14.34.104)-2234, teismas sprendė, kad minėtame rašte aptartos tik aplinkybės, dėl kurių prašoma pažyma deklaravimui neišduodama, tačiau nenurodytas joks teisės aktas, kuriuo grindžiamas atsisakymas, nėra remiamasi jokiomis teisės normomis, kurios aiškiai reglamentuotų, jog pasėlių deklaravimui atsakovas pažymos neišduoda, todėl skundžiamą 2012 m. gegužės 31 d. raštą Nr. 34SD-(14.34.104)-2234 panaikino.
Dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. spalio 31 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-2061 ir 2012 m. lapkričio 9 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-2122.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nebevertins Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2011 m. liepos 18 d. rašto Nr. 34SS-(14.34.45)-842 įteikimo, nes šiuo klausimu jau yra pasisakęs Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3104-244/2012. Pastebėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba skundžiamą 2012 m. spalio 31 d. raštą 1SS-(7.5)-2061 priėmė vykdydama minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d., kuriuo Nacionalinė žemės tarnyba buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti A. M. 2011 m. gruodžio 15 d. skundą.
Teismas nurodė, kad skundžiamame 2012 m. spalio 31 d. rašte 1SS-(7.5)-2061 remiamasi teisės aktais, kurie nustato, jog skunde turi būti nurodytas konkretus valstybės tarnautojo veiksmas (neveikimas) ar konkretus neteisėtas skundžiamas sprendimas ar aktas. Pareiškėjas šiuo atveju skunde (t. II., b. l. 39-40) tik abstrakčiai prašė ištirti vilkinimą bei neteisėtus Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus veiksmus. Be to, skundžiamame Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. spalio 31 d. rašte Nr. 1SS-(7.5)-2061 yra nurodytos aplinkybės, kuriomis vadovaudamasis teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus dokumentų klastojimo ar šališkumo. Pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba minėtame rašte pasisakė ir dėl kitų pareiškėjo klausimų, susijusių su galimai neteisėtu žemės sklypo suprojektavimu ir nuosavybės teisių atkūrimu A. V., nurodydama, kad šie kausimai yra išnagrinėti įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-606-162/2011 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartimi, kuria minėtas sprendimas liko nepakeistas. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. spalio 11 d. raštas Nr. 1SS-(7.5)-2061 „Dėl skundo nagrinėjimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra pagrindo.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog Nacionalinė žemės tarnyba skundžiamu 2012 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-2122 išsamiai neatsakė į jo 2012 m. spalio 11 d. pateikto skundo 1-4, 6-8 ir 11 klausimus. Atsakydamas į šį pareiškėjo argumentą, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. I-2356-57/2007 nagrinėjo klausimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo, atkuriant pareiškėjui nuosavybės teises natūra į 26,56 ha dydžio Natkiškių kadastrinės vietovės 1999 metų žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuotą žemės sklypą Nr.146. Nurodė, kad šiame sprendime buvo išsamiai aptartos aplinkybės, kurias pareiškėjas Nacionalinei žemės tarnybai skunde nurodė kaip 1-4, 6-8 ir 11 klausimus, todėl Nacionalinė žemės tarnyba skundžiamame rašte pagrįstai vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi ir šių klausimų nenagrinėjo.
Pažymėjo, kad iš Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. lapkričio 9 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-2122 turinio matyti, jog į pareiškėjo A. M. kitus klausimus atsakymai suformuoti aiškiai, suprantamai, nurodytos aplinkybės ir teisės normos, kuriomis vadovavosi atsakant į paklausimą, todėl pareiškėjo teiginius, jog į jo pateiktus klausimus buvo atsakyta netinkamai, teismas laikė nepagrįstais.
Atsižvelgęs į visa, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. lapkričio 9 d. raštas Nr. 1SS-(7.5)-2122 atsako į visus pareiškėjo keliamus klausimus, yra informatyvus, suprantamas ir aiškus, be to, faktiniai duomenys grindžiami teisės aktais, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti.
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrių atsakyti į prašymuose pateiktus klausimus, išduoti vidutinės rinkos vertės skaičiavimo išklotinę su tikslia kartografine medžiaga, pagrįsta geodeziniais matavimais, išduoti kitus reikiamus žemės deklaravimui dokumentus bei įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atsakyti į pareiškėjo suformuluotus klausimus. Atsakydamas į šį pareiškėjo prašymą, teismas nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad buvo konstatuota, jog Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus priimti raštai Nr. 34SS-(14.34.104)-14 ir Nr. 34SD-(14.34.104)-2234 yra neteisėti ir nepagrįsti, Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrių įpareigojo dar kartą išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. balandžio 13 d. prašymą Nr. 34GS-13-(14.34.45) ir 2012 m. gegužės 8 d. prašymą Nr. 34FP-1652, o prašymus išduoti dokumentus – išspręsti įstatymų nustatyta tvarka.
III. Pareiškėjas A. M. apeliaciniu skundu (t. II., b. l. 68-70) prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą dalyje dėl netenkintų pareiškėjo reikalavimų; 2) įpareigoti atlikti auditą pagal pareiškėjo 2012 m. spalio 9 d. skundo Nacionalinei žemės tarnybai 15-os punktų reikalavimus; 3) pakartotinius reikalavimus vertinti kaip naujų aplinkybių atsiradimą ir visą pareiškėjo žemės bylos medžiagą (nuo Tauragės apskrities viršininko administracijos 2006 m. balandžio 7 d. iki dabar) išnagrinėti iš naujo pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 3 ir 5 dalį; 4) prijungti administracinių bylų Nr. I-784-583/2UU5, 1-1087-473/2006; 1-152-513/2009; 1-2828/2011; 1-541-57/2011 medžiagą, kuriose yra duomenys patvirtinantys pareiškėjo iškeltus trūkumus.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės rėmėsi įsiteisėjusiais teismų sprendimais bei atsakovų nepagrįstais ir neišsamiais atsakymais, nors iki šiol pareiškėjo 2012 m. gegužės 20 d. skunde ir 2013 m. sausio 18 d. patikslintame skunde iškelti trūkumai nebuvo tinkamai atsakovų išnagrinėti. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundo reikalavimus kaip jau išnagrinėtus, neišsprendžia svarbiausių klausimų dėl pareiškėjo žemės bylos.
Pareiškėjas pažymi, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimas yra šališkas ir kelia abejonių. Pastebi, kad minėtame teismo sprendime kelia abejonių bylą nagrinėjančių teisėjų sudėtis bei rašytinių įrodymų vertinimas. Nurodo, kad šį sprendimą apskundus apeliacine tvarka, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė kaip neapgrįstą dėl vertės neįrodymo. Tačiau pareiškėjas pabrėžia, kad nors vertė neįrodyta, bet Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 1998 m. lapkričio 17 d. išvadoje Nr. 574 figūruoja pareiškėjo tėvo J. M. buvusios žemės vertė 14 562 Lt, o sprendimuose – 16 190 Lt vertė. Kitų išvadų ir skaičiavimų byloje nėra. Nevertinti ir kiti nurodyti pareiškėjo netikslumai, nes galimai jie neturi reikšmės. Todėl pareiškėjas darė išvadą, kad minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis yra šališka ir pagrįsta tik atsakovo gynybiniais argumentais.
Nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas neteisingai konstatavo, jog Tauragės viršininko administracija 2005 m. gruodžio 5 d. raštu SD-722, 2006 m. vasario 28 d. raštu bei 2006 m. sausio 4 d. posėdyje pareiškėjui siūlė iki 2006 m. vasario 3 d. pateikti prašymą patikslinti Klaipėdos apskrities 1998 m. lapkričio 17 d. išvadą Nr. 574. Minėto 2006 m. sausio 4 d. posėžio metu buvo gauti preliminarūs kadastriniai projektai, kuriuose skaičiavimai neatitinka tikrovės. Remdamasis tuo, teigia, kad neteisingi yra pirmosios instancijos teismo argumentai, jog buvo pakeistos žemės sklypo Nr. 146 ribos.
Pastebi, kad teiginys, jog pareiškėjas nesutinka pasirinkti vieną iš 3-jų siūlomų žemės sklypų variantų, yra nekorektiškas, nes nenurodomos nesutikimo priežastys, kurios nebuvo pašalintos, o nepašalinus trūkumų negalėjo būti išleistas Tauragės apskrities viršininko administracijos 2006 m. balandžio 7 d. įsakymas V-805 ir t.t. Todėl pirmosios instancijos teismas priima naujus sprendimus vadovaudamasis ankstesniais ydingais ir abejotinais sprendimais.
Vadovaudamasis viskuo, ką išdėstė, pareiškėjas akcentavo, jog yra akivaizdu, kad išdėstyti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimo motyvai dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. spalio 31 d. ir 2012 m. lapkričio 9 d. raštų yra šališki, tinkamai neišnagrinėti, tendencingai nukreipti nuo pareiškėjo patikslinto skundo, nes apie patikslinto skundo papildomą medžiagą ir prašymą dėl R. U. atsiliepimo išvis nepasisakyta. Taip pat teismas nesprendė klausimo dėl atsakovų įpareigojimų atlikti veiksmus.
Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrius atsiliepimu į pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą (t. II., b. l. 84-86) prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir mano, kad teismas visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. rašto Nr. 34SS-(14.34.104)-14 „Dėl gauto skundo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2012 m. gegužės 31 d. rašto Nr. 34SD-(14.34.104)-2234 „Dėl prašymo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. spalio 11 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-2061 „Dėl skundo nagrinėjimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. lapkričio 9 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-2122 „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus pareigos atsakyti į pareiškėjo prašymuose pateiktus klausimus bei pateikti duomenis (vidutinės rinkos vertės skaičiavimo išklotinę su tikslia kartografine medžiaga, pagrįsta geodeziniais matavimais, reikiamus žemės deklaravimui dokumentus) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigos atsakyti į pareiškėjo pateiktus klausimus.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. raštą Nr. 34SS-(14.34.104)-14 „Dėl gauto skundo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2012 m. gegužės 31 d. raštą Nr. 34SD-(14.34.104)-2234 „Dėl prašymo“ ir įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrių atsakyti į pareiškėjo 2012 m. balandžio 13 d. prašymą ir 2012 m. gegužės 8 d. prašymą, likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Teisėjų kolegija visų pirma pasisako dėl apeliacinio proceso ribų.
Iš pareiškėjo apeliacinio skundo (t. II, b.l. 68-70) matyti, kad jame nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. spalio 11 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-2061 „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. lapkričio 9 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-2122 „Dėl skundo nagrinėjimo“ panaikinimo, taip pat dėl skundo reikalavimo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atsakyti į pareiškėjo pateiktus klausimus.
Vis dėlto be reikalavimo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl pirmiau minėtų teisės aktų, pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia reikalavimus priimti sprendimą atlikti auditą pagal pareiškėjo 2012 m. spalio 9 d. rašte Tarnybai pateiktus 15 reikalavimų, taip pat atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-2356/2007.
Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 9 d. pateikė prašymą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prijungti siunčiamą medžiagą prie nagrinėjamos administracinės bylos kaip skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. rugpjūčio 22 d. rašto Nr. ISS-(7.5)-1782 teisėtumo, ir šiuo prašymu prašė: 1) išnagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. rugpjūčio 22 rašto Nr. ISS-(7.5)-1782 teisėtumą; 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą bei Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrių atlikti faktų nagrinėjimą vietoje pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-193-162/2013 ir 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-193-162/2013 bei 2013 m. balandžio 9 d. raštą Nr. I-193-162/2013; įpareigoti atsakovus pateikti teismui visą pareiškėjo prašomą medžiagą nuo 2005 m., kuri yra pareiškėjui nepateikta iki šiol.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalį apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. ABTĮ 130 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme; naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais.
Iš pirmiau minėtų nuostatų matyti, kad apeliacinės instancijos teismo funkcija – įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėjas šioje byloje skundžia 2013 m. kovo 22 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-193-162/2013. Taigi būtent šio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas šiame apeliaciniame procese. Be to ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nevertintinas pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimas priimti sprendimą atlikti auditą pagal pareiškėjo 2012 m. spalio 9 d. Tarnybai 15-os reikalavimus.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 9 d. prašyme Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikti reikalavimai (dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. rugpjūčio 22 d. rašto Nr. ISS-(7.5)-1782 teisėtumo, Nacionalinės žemės tarnybos bei Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus įpareigojimo atlikti faktų nagrinėjimą vietoje pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-193-162/2013 ir 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-193-162/2013 bei 2013 m. balandžio 9 d. raštą Nr. I-193-162/2013 taip pat įpareigoti atsakovus pateikti teismui visą pareiškėjo prašomą medžiagą nuo 2005 m.) negali būti šio apeliacinio skundo objektas, nes jie nebuvo kelti ir nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Todėl teisėjų kolegija jų nevertina ir dėl to nepasisako. Pareiškėjas 2013 m. gruodžio 30 d. prašymu, teisme gautu 2014 m. sausio 3 d., prašė prie bylos pridėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2013 m. gruodžio 19 d. raštą Nr. 3433-(14.34.113)-35 ir 2013 m. gruodžio 18 d. raštą Nr. 3433-(14.34.143)-35, tačiau pažymėtina, kad šie raštai nesusiję su byloje ginčijamais raštais, pareiškėjas nenurodo, kokias konkrečiai aplinkybes šioje byloje įrodinėja šiais raštais, todėl jie prie bylos neprijungiami.
Kiek tai susiję su reikalavimu atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-2356/2007 teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, šio apeliacinio proceso objektas – 2013 m. kovo 22 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-193-162/2013 teisėtumas ir pagrįstumas. Proceso atnaujinimą administracinėse bylose reglamentuoja ABTĮ IV skyrius. Taigi prašymai dėl proceso atnaujinimo konkrečioje administracinėje byloje turi būti pateikiami ABTĮ IV skyriuje nustatyta tvarka ir terminais. Todėl šiame apeliaciniame procese prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti sprendžiamas, todėl teisėjų kolegija jo nevertina ir dėl jo nepasisako.
Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija apeliacine tvarka vertins pareiškėjo skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, susijusios su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. spalio 11 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-2061 „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. lapkričio 9 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-2122 „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumu ir pagrįstumu bei reikalavimu įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atsakyti į pareiškėjo pateiktus klausimus, teisėtumą ir pagrįstumą.
Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nepateikė teisinių ir faktinių argumentų, susijusių su šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumu, apeliaciniame skunde iš esmės dėsto nesutikimo su įvairių administracinių teismų procesinių sprendimų kitose administracinėse bylose (konkrečiai, Nr. I-1087-473/2006; Nr. I-2356-57/2007; A575-164/08), kurie informacinės sistemos LITEKO duomenimis yra įsiteisėję, argumentus.
Vis dėlto atsižvelgdama į ABTĮ 136 straipsnio 2 dalį, pagal kurią apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, teisėjų kolegija ex oficio vertina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, susijusios su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. spalio 11 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-2061 „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. lapkričio 9 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-2122 „Dėl skundo nagrinėjimo“, teisėtumą ir pagrįstumą.
Kiek tai susiję su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. spalio 11 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-2061 „Dėl skundo nagrinėjimo“ vertinimu teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš šio pareiškėjo ginčijamo rašto (t. II, b.l. 44-47) turinio, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos jį priėmė vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3104-244/2012, kuriuo teismas įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti iš naujo A. M. 2011 m. gruodžio 15 d. skundą. Taigi šioje byloje ginčijamu raštu atsakovas vykdė teismo priimtą sprendimą.
Kadangi minėtas raštas buvo priimtas vykdant apygardos administracinio teismo sprendimą, o pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovas netinkamai atsakė į jo skundą, t. y. faktiškai teigia, kad atsakovas netinkamai įvykdė įsiteisėjusį teismo sprendimą, šiuo atveju taikytinos ABTĮ 97 straipsnio nuostatos.
ABTĮ 97 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas (prašymas) patenkinamas, jo nuorašas nusiunčiamas vykdyti administravimo subjektui, kurio veiksmai ar neveikimas buvo apskųsti, taip pat pareiškėjui. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu per penkiolika dienų ar teismo nustatytą terminą sprendimas neįvykdomas, pareiškėjo prašymu atitinkamas administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą kartu nurodydamas jį vykdyti antstoliui pagal atsakovo buveinės vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą aplinkybę, kad ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. spalio 11 d. raštas Nr. 1SS-(7.5)-2061 „Dėl skundo nagrinėjimo“ priimtas vykdant teismo sprendimą, jis nebegali būti naujos administracinės bylos objektas. Šiuo atveju pareiškėjas, manydamas, kad atsakovas ginčijamu raštu netinkamai įvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3104-244/2012, ABTĮ 97 straipsnyje nustatyta tvarka turėtų kreiptis į atitinkamą administracinį teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Dėl minėtos priežasties teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai taikė proceso teisės normas ir nepagrįstai vertino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. spalio 11 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-2061 „Dėl skundo nagrinėjimo“ turinio teisėtumą ir pagrįstumą. Vis dėlto kadangi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo dalį dėl minėto rašto teisėtumo ir pagrįstumo atmetė, pagrindo tenkinti šią pareiškėjo apeliacinio skundo dalį nėra.
Kiek tai susiję su Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. lapkričio 9 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-2122 (t. II, b.l. 35-38) teisėtumu ir pagrįstumu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Nacionalinės žemės tarnyba minėtu raštu tinkamai ir suprantamai atsakė į visus pareiškėjo 2012 m. spalio 11 d. skunde (t. II, b.l. 33-34) keliamus klausimus, todėl nerado teisinio pagrindo jį panaikinti.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas 2012 m. spalio 11 d. skunde atsakovui pateikė 15 klausimų, skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad atsakovas netinkamai atsakė į jo klausimus.
Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovas skundžiamame 2012 m. lapkričio 9 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-2122 pagrįstai nurodė, kad visas pareiškėjo minėto skundo aplinkybes, nurodytas 1-4, 6-8 ir 11 klausimuose išnagrinėjo Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2356-57/2007, kurį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A575—1646/08) paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija tokiam vertinimui iš esmės pritaria.
Iš pareiškėjo 2012 m. spalio 11 d. skundo (t. II, b.l. 33-34) Nacionalinei žemės tarnybai matyti, kad pareiškėjas jame pateikė klausimus, susijusius su žemės reforma. Taigi pareiškėjas atsakovą prašė pateikti tam tikrą informaciją, iš jo skundo taip pat matyti, kad galutinis jo skundo tikslas – įteisinti pareiškėjui „nuomojamo žemės sklypo Nr. 146 man nuosavybę“. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas pateiktuose klausimuose iš esmės klausia apie įvairias faktines aplinkybes, susijusias su jo nuomoto žemės sklypo Nr. 146 formavimu ir nuosavybės teisių į jį atkūrimu.
Nacionalinės žemės tarnyba skundžiamame 2012 m. spalio 11 d. rašte Nr. 1SS-(7.5)-2061 (t. II, b.l. 35-38) nurodė, kad visas su pareiškėjo 2012 m. spalio 11 d. skunde pateiktais 1-4, 6-8, 11 klausimais susijusias aplinkybes išnagrinėjo Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2356-57/2007, kurį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nutartimi (administracinė Nr. A575—1646/08) paliko nepakeistą, todėl atsakovas minėtų klausimų pakartotinai netirs.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus, tuo tarpu šio įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad iš LITEKO informacinėje sistemoje esančių duomenų matyti, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 22 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2356/2007. Šioje byloje buvo nagrinėjamas pareiškėjo A. M. skundas, kuriame jis, be kita ko, prašė įpareigoti Tauragės apskrities viršininko administraciją atkurti jam nuosavybės teises į žemės sklypą Nr. 146. Minėtu sprendimu Klaipėdos apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, o 2008 m. lapkričio 26 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A575—1646/08) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Minėtas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimas (administracinė byla Nr. I-2356/2007) yra įsiteisėjęs.
Įvertinusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimo turinį teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiame sprendime yra išsamiai pasisakyta dėl pareiškėjo skunde iškeltų 1-4, 6-8 ir 11 klausimų, t. y. dėl žemės sklypo Nr. 146 ribų pakeitimo ir kitų su tuo susijusių klausimų (išperkamos žemės apimties, žemės našumo, vandenų ploto, pareiškėjo valios dėl pasirenkamų sklypų, pareiškėjo nuosavybės teisių neatkūrimo į žemės sklypą Nr. 146, šio žemės sklypo projektavimo), kadangi jame buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo teisės atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą Nr. 146. Todėl atsakovas ginčijamame rašte pagrįstai vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi ir dėl minėtų klausimų iš naujo nepasisakė.
Kiek tai susiję su likusiais skundo klausimais (5, 9, 10, 12-15) teisėjų kolegija pažymi, kad dalis pareiškėjo skunde nurodytų klausimų yra labiau teiginiai (12 klausimas), arba nepriklauso atsakovo kompetencijai (14 - 15 klausimai).
Įvertinusi skundžiamo rašto turinį teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamame rašte atsakovas į pareiškėjo pateiktus klausimus atsakė pakankamai išsamiai, taip pat nurodė teisės aktų nuostatas, kuriomis buvo vadovautasi atliekant konkrečius veiksmus. Vien ta faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su pateiktų atsakymų turiniu, savaime neleidžia teigti, kad atsakovas neišnagrinėjo skundo ir nepateikė pagrįsto, teisės aktus reikalavimus atitinkančio atsakymo.
Konstatavus, kad atsakovas 2012 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-2122 tinkamai atsakė į pareiškėjo 2012 m. spalio 11 d. skundą, nėra pagrindo šį ginčijamą raštą panaikinti ir įpareigoti atsakovą atsakyti į pareiškėjo skunde pateiktus klausimus.
Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Irmantas Jarukaitis
Ričardas Piličiauskas
Dainius Raižys