Legislator Case Law & Legislation
AS-858-399-14 AI generated

AS-858-399-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number AS-858-399-14
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

panaikinti Telšių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. VAGP-7 „Dėl nuomojamų patalpų privatizavimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas); Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 31 d. nutartimi (b. l. 16-17) pareiškėjo A. B. skundą atsisakė priimti bei pasiūlė pareiškėjui kreiptis į Šiaulių apylinkės teismą.

Legislator headnote

AI generated

AS-858-399-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: sausio 9 d. sprendimą Nr. VAGP-7 „Dėl nuomojamų patalpų privatizavimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas); Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 31 d. nutartimi (b. l. 16-17) pareiškėjo A. B. skundą atsisakė priimti bei pasiūlė pareiškėjui kreiptis į Šiaulių apylinkės teismą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-399/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00297-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Telšių rajono savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 2-5) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Telšių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. VAGP-7 „Dėl nuomojamų patalpų privatizavimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas);

2) perduoti klausimą nagrinėti iš naujo Komisijai;

3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 31 d. nutartimi (b. l. 16-17) pareiškėjo A. B. skundą atsisakė priimti bei pasiūlė pareiškėjui kreiptis į Šiaulių apylinkės teismą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas ginčija Komisijos sprendimą, kuriuo jo prašymas panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos 2013 m. balandžio 9 d. sprendimą „Dėl nuomojamų patalpų privatizavimo“ Nr. R8-02-B-324 buvo atmestas kaip nepagrįstas, o kitas pareiškėjo reikalavimas laikytinas išvestiniu iš pastarojo reikalavimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2010 m. sausio 20 d. su nuomotoju SĮ „Telšių butų ūkis“ sudarė Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. 2013 metais pareiškėjui buvo pasiūlyta išsipirkti nuomojamą butą ir pareiškėjas sutiko. Vėliau pareiškėjas gavo Telšių rajono savivaldybės administracijos 2013 m. balandžio 9 d. raštą Nr. R8-02-B-324 „Dėl nuomojamų patalpų privatizavimo“, kuriame nurodyta, jog tai yra tarnybinė patalpa ir pareiškėjas privalo iš jos išsikelti.

Teismas nurodė, jog nors skundu ginčijamas Komisijos priimtas aktas, tačiau iš nurodytų aplinkybių matyti, kad kilęs ginčas yra susijęs su nuomos ir pirkimo–pardavimo teisiniais santykiais, kurie pagal savo prigimtį yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normomis, o savivaldybė veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, taigi ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Pabrėžė, jog aplinkybė, kad pareiškėjas dėl iškilusio civilinio pobūdžio ginčo buvo kreipęsis į Komisiją, ginčo rūšinio teismingumo nekeičia. Ginčai, kylantys iš civilinių teisinių santykių, yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 str., 25 str., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 str. 1 d.) ir nepriskirtini šiam teismui, todėl teismas atsisakė pareiškėjo skundą priimti ir nurodė, kad ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

III. Pareiškėjas A. B. atskiruoju skundu (b. l. 19-20) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartį ir perduoti jo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo Šiaulių apygardos administraciniam teismui.

Atskirajame skunde pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo (toliau – ir Administracinių ginčų komisijų įstatymas) 18 straipsnio 1 dalimi ir nurodo, kad savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas atitinkamam administraciniam teismui ir bendrosios kompetencijos teismas tokio skundo nepriims. Pareiškėjui nesuprantamas siūlymas kreiptis į Šiaulių apylinkės teismą, nors yra skundžiamas Komisijos sprendimas ir, jeigu jau reiktų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, tai į Telšių rajono apylinkės teismą, o ne į Šiaulių.

Pareiškėjas nurodo, jog jo pateikto skundo esmė yra panaikinti Komisijos sprendimą ir perduoti klausimą Komisijai nagrinėti iš naujo, o šio klausimo sprendimas priklauso administracinio teismo kompetencijai. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai sprendė jo skundo priėmimo klausimą.

Atsakovas Telšių rajono savivaldybė pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriuo prašo palikti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartį nepakeistą.

Nurodo, kad Komisija pagal šalių pateiktus dokumentus ir vadovaudamasi teisės aktais negalėjo nustatyti patalpų paskirties, t. y. ar butas, esantis (duomenys neskelbtini), Telšiuose, yra priskirtas tarnybiniam ar kitos paskirties. Komisija taip pat nustatė, kad pareiškėjui pagal tuo metu galiojančius aktus, kaip dirbančiam suvirintojui, negalėjo būti skirtos tarnybinės patalpos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo A. B. skundą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo inicijuojamo ginčo nagrinėjimas yra priskirtas bendrosios kompetencijos teismams, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas atskiruoju skundu su tokia priimta pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir mano, jog jo inicijuojamas ginčas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija tokiam pareiškėjo vertinimui iš esmės pritaria.

Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalis numato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. To paties įstatymo 26 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jeigu įstatymai nenumato kitaip, administracinius ginčus ne teismo tvarka nagrinėja savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija. Administracinių ginčų komisijų steigimo tvarką ir darbo principus nustato atskiras įstatymas (ABTĮ 26 str. 2 d.). ABTĮ 27 straipsnis taip pat įtvirtina, kad asmens skundas dėl savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) gali būti paduotas savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymas (2011 m. liepos 13 d. redakcija) (toliau – ir Administracinių ginčų komisijų įstatymas) detalizuoja ikiteisminę skundų (prašymų) dėl priimtų individualių administracinių aktų ar valstybės tarnautojų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką.

Administracinių ginčų komisijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybių tarybos sudaro savivaldybių visuomenines administracinių ginčų komisijas su sprendžiamojo balso teise. Šis įstatymas konkrečiai įtvirtina, kad savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo (Administracinių ginčų komisijų įstatymo 5 str. 1 d.). Iš esmės tokį reguliavimą atitinka ir Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 (2012 m. gruodžio 16 d. redakcija) (toliau – ir Nuostatai), 10 punktas. Kita vertus, pažymėtina, jog savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos nesprendžia: 1) ABTĮ 16 straipsnyje, 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 19 straipsnyje ir 20 straipsnio 1 dalyje nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokesčių bylų; 2) administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymuose numatyta kitokia tvarka (Administracinių ginčų komisijų įstatymo 5 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytą teisinį reguliavimą, pažymi, kad teisės aktai gana aiškiai apibrėžia savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijų kompetenciją dėl atitinkamų ginčų nagrinėjimo ikiteismine tvarka ir Nuostatai detaliai įtvirtina savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijoms pateiktų skundų, prašymų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo tvarką. Be to, pažymėtina, jog teisės aktai imperatyviai numato, kad savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimas per 20 dienų nuo jo gavimo dienos gali būti apskųstas atitinkamos apygardos administraciniam teismui (Administracinių ginčų komisijų įstatymo 18 str. 1 d., Nuostatų 51.2 p.).

Kaip matyti iš administracinės bylos medžiagos, pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktu skundu iš esmės siekia panaikinti Telšių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2014 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. VAGP-7 „Dėl nuomojamų patalpų privatizavimo“, kuriuo jo pateiktas skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo komisijai. Pateiktą skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad Telšių rajono savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija netinkamai išnagrinėjo jo pateiktą skundą, nepareikalavo atitinkamų dokumentų jo pateikto skundo nagrinėjimui, tinkamai ir išsamiai neįvertino jo pateikto skundo, priimtas sprendimas yra nemotyvuotas, todėl, jo teigimu, pateiktas skundas turi būti perduotas nagrinėti iš naujo šiai komisijai (b. l. 1-5).

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nesutinka su tuo, kad pareiškėjo inicijuojamo ginčo nagrinėjimas pagal jo šiuo metu pateiktą skundą yra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismams. Šiuo atveju pareiškėjo reikalavimas panaikinti Telšių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2014 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. VAGP-7 yra grindžiamas jo nepagrįstumo argumentais, t. y. kad komisija netinkamai įvertino pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, nemotyvavo savo priimto sprendimo ir pareiškėjas siekia, kad jo keliamo klausimo nagrinėjimas būtų perduotas šiai komisijai nagrinėti iš naujo. Taigi skunde teikiami argumentai yra susiję su administracinių ginčų komisijos veikla nagrinėjant skundą. Pareiškėjas savo skundą grindžia administracinių ginčų komisijos padarytais ginčų nagrinėjimo šioje komisijoje procesinių taisyklių pažeidimais. Be to, pastebėtina, jog teisės aktai imperatyviai numato, kad savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimas per 20 dienų nuo jo gavimo dienos gali būti apskųstas atitinkamos apygardos administraciniam teismui (Administracinių ginčų komisijų įstatymo 18 str., Nuostatų 51.2 p.) (žr. mutatis mutandis Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2007 m. sausio 4 d. nutartį).

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netinkamai sprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžintinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Papildomai pastebėtina, jog, tuo atveju jeigu būtų priimtas šiuo metu pateiktas pareiškėjo skundas, tik nagrinėjant bylą iš esmės galėtų ir būti įvertinta, ar Telšių rajono savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija išnagrinėjo jai žinybingą skundą, ar nepažeidė jai nustatytos kompetencijos. Tuo atveju ir galėtų būti sprendžiamas Telšių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos kompetencijos nagrinėti tokio pobūdžio skundus (ginčus) nustatymo klausimas.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsniu, turėtų išaiškinti, ar, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas tik siekia panaikinti Telšių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2014 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. VAGP-7 ir perduoti klausimą šiai komisijai nagrinėti iš naujo, ar jis taip pat nori, kad būtų nagrinėjamas klausimas ir dėl nuomojamų patalpų privatizavimo iš esmės ir atitinkamai pasiūlyti pareiškėjui tikslinti reikalavimus, skundą ir spręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo A. B. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas