A-261-1012-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-1012/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01082-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. Č. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėja R. Č. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2-4) ir patikslintu skundu (b. l. 19-21), kuriais prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus (toliau – ir atsakovas, NŽT Mažeikių skyrius) 2012 m. rugpjūčio 29 d. raštą Nr. 35SD-(14.35.104.)-1886, kuriuo pareiškėjai buvo atsisakyta išduoti sutikimą rengti jos žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nurodė, kad 2003 m. nusipirko namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), o 2004 m. gegužės 25 d. – 636 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Prie jos sklypo yra apie 0,04 ha laisvos žemės, kurią nori nusipirkti. 2012 m. balandžio 4 d. kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administraciją dėl detaliojo plano parengimo žemės sklypo padidinimui, tačiau prašymas buvo atmestas, nurodant, kad detaliojo planavimo procesas negali būti pradėtas, nes su tuo nesutinka Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius. NŽT Mažeikių skyrius atsiuntė pareiškėjai 2012 m. birželio 11 d. raštą Nr. 35 SD-(14.35.7)-1251, kuriame nurodyta, jog remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) 2.15 punktu, kai valstybinės žemės plotas ribojasi su nesuformuotu laisvos žemės plotu, sutikimo išduoti negali. Teisės aktai numato, kad prie naudojamų namų valdų sklypų galima prijungti laisvus valstybinės žemės plotus. Gavęs prašymą, NŽT Mažeikių skyrius net nesprendė klausimo, ar pageidaujamas išsipirkti laisvas valstybinės žemės plotas laikomas įsiterpusiu, ar atitinka jau minėto nutarimo 2.15 punkto reikalavimus. Nurodė, kad jos prašomas išsipirkti plotas ribojasi su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, todėl neatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos.

2012 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėja kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. 2012 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 35SD-(14.35.104.)-1886 buvo pranešta, kad pareiškėjos prašymas persiųstas NŽT Mažeikių skyriui, kuris prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad prie pareiškėjai priklausančio žemės sklypo prijungus planuojamą laisvos valstybinės žemės plotą, minėtas valstybinės žemės plotas ribosis su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Kadangi planuojamas prijungti laisvos žemės sklypas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos, todėl sutikimo išduoti neturi teisinio pagrindo. Su šiuo atsakymu pareiškėja nesutiko, nes jame nenurodyta, koks yra laisvos žemės plotas, iš kurios ji nori pirkti 4 a, nepateikti duomenys, kiek liks laisvos žemės, jei jai bus leista išsipirkti 4 a, nenurodyta, su kokia valstybine žeme ribotųsi. Teisės aktuose nustatyta, kad prie naudojamų namų valdų sklypų galima pirkti laisvus valstybinės žemės plotus. Kadangi pareiškėjos norimas pirkti sklypas nepriskiriamas prie įsiterpusių, todėl nepagrįstai atsisakoma tenkinti jos prašymus.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 43-44) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėja skunde nenurodo, kokį teisės aktą atsakovas pažeidė, nepateikia jokių argumentų, pagal kuriuos būtų galima teigti, jog atsakovo raštas neteisingas ir jį būtina naikinti. Pareiškėja klaidingai nurodo, jog prie jos namų valdos yra apie 0,04 ha laisvos žemės. Pareiškėja tik pageidauja įsigyti tokio dydžio žemės plotą, o natūroje jos namų valdos sklypas ribojasi su laisva valstybine žeme, kurios plotas yra apie 0,94 ha.

Paaiškino, kad atsakovo 2012 m. rugpjūčio 29 d. raštas Nr. 35SD-(14.35.104.)-1886 buvo parengtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktu, kuriame reglamentuota, jog įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Kitas motyvas – pageidaujama prisijungti žemė yra numatyta kaip bendro naudojimo teritorija. Tokiai teritorijai ji buvo priskirta 1999 m. gegužės 13 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijai įsakymu Nr. 604 patvirtinus Šiaulių apskrities Viekšnių seniūnijos Santeklių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Šis teritorijų planavimo dokumentas nėra pakeistas ar panaikintas. NŽT Mažeikių skyrius neturi duomenų, kokiu pagrindu Akmenės žemėtvarkos skyriaus vedėjas 1998 m. suderino namų valdos planą, leisdamas įtraukti į namų valdos sklypą dalį numatyto bendro naudojimo kelio. Kadangi teritorijų planavimo dokumentas – Mažeikių rajono Viekšnių seniūnijos Santeklių kadastro vietovės asmeninio ūkio planas, nėra pakeistas, pareiškėjos namų valdos žemės sklypo ribos ir duomenys turėtų būti tikslinami, atstatant bendro naudojimo kelią ar numatant servitutą pravažiavimui į laisvą valstybinę žemę bei kitų privačių žemės savininkų žemės sklypus.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimu (b. l. 123–128) pareiškėjos skundą tenkino. Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 2012 m. rugpjūčio 29 d. raštą Nr. 35SD-(14.35.104.)-1886. Priteisė pareiškėjai iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 600 Lt teismo išlaidų atlyginimą.

Teismas nustatė, kad pareiškėja 2003 m. lapkričio 27 d. nuosavybės teise įsigijo gyvenamosios paskirties pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 57), 2004 m. gegužės 25 d. – 0,0636 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 61). Norėdama įsigyti daugiau žemės, pareiškėja kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrių, prašydama parduoti 4 a ploto žemę, besiribojančią su jos nuosavybės teise valdomu sklypu. NŽT Mažeikių skyriaus 2012 m. rugpjūčio 29 d. rašte Nr. 35SD-(14.35.104.)-1886 pareiškėjai nurodyta, kad prie pareiškėjos žemės sklypo prijungus planuojamą laisvos valstybinės žemės plotą, minėtas valstybinės žemės plotas ribosis su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, todėl, išanalizavus prašyme išdėstytą informaciją, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriuje esamą planinę medžiagą bei vadovaujantis teisės aktų nuostatomis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktu) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius sutikimui išduoti neturi teisinio pagrindo, kadangi planuojamas prijungti laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos.

Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas atsiliepime bei atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjos pageidaujama prisijungti žemė yra numatyta kaip bendro naudojimo teritorija, joje yra numatytas bendro naudojimo kelias. Tačiau pažymėjo, kad pagal administracinių teismų praktiką (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-990/2007, publikuota biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 3 (13), 2007; 2009 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-798/2009), administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui. Be to, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1395/2008; 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008; 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008; 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012; 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-834/2013).

Įvertinęs skundžiamo rašto turinį, teismas konstatavo, kad jame nėra nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, motyvai nėra išdėstyti adekvačiai, aiškiai ir pakankamai, tik nurodyta, kad planuojamas prijungti laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos, įtvirtintos Nutarimo 2.15 punkte. Iš skundžiamo rašto formuluotės teisėjų kolegija negalėjo nustatyti, kokiomis aplinkybėmis vadovaujantis nuspręsta, jog minimas žemės plotas neatitinka įsiterpusios valstybinės žemės ploto sąvokos. Teismas pažymėjo, kad Nutarimo 2.15 punkte taip pat įtvirtinta, kad įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Kaip matyti iš byloje esančių žemės sklypo schemų, pareiškėjos pageidaujamas įsigyti žemės plotas yra tarp privačių žemės sklypų, tai siaura juosta, ir, kaip teismo posėdžio metu nurodė tiek pareiškėja, tiek ir atsakovo atstovė, tai yra „lauko ruožas, nueinantis į apačią, skardis“.

Įvertinęs tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą administracinį aktą, neištyrė visų faktinių aplinkybių, nepateikė aiškių ir pakankamų argumentų, todėl teismas, konstatuodamas, kad NŽT Mažeikių skyriaus 2012 m. rugpjūčio 29 d. raštas Nr. 35SD-(14.35.104.)-1886 yra be motyvų, nepasisakė dėl atsakovo atsiliepime bei atsakovo atstovės teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, susijusių su kitomis aplinkybėmis, lėmusiomis šio sprendimo priėmimą. Atsižvelgiant į tai konstatuota, kad NŽT Mažeikių skyriaus 2012 m. rugpjūčio 29 d. raštas Nr. 35SD-(14.35.104.)-1886 yra neteisėtas, todėl naikintinas.

Taip pat teismas pažymėjo, kad nustatyti, ar konkretus pageidaujamas įsigyti žemės plotas yra siaura juosta, šlaitai, griovos, yra atsakovo kompetencija, todėl atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą leisti išsipirkti žemės plotą, turėtų atsižvelgti į šio sprendimo motyvuojamoje dalyje išdėstytus argumentus.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 2 dalimi, 45 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7, 8 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. patvirtintu minimalios mėnesinės algos dydžiu (850 Lt), pareiškėjos pateiktu 2012 m. spalio 11 d. mokėjimo patvirtinimu (b. l. 18), 2012 m. gruodžio 17 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 705352 (b. l. 69), Rekomendacijų 8.2, 8.18, 9 punktais, bylos medžiaga (b. l. 64, 91), atsižvelgęs į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, į tai, kad skundas nebuvo didelės apimties, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas nusprendė, kad šiuo atveju pareiškėjai priteistina 600 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma.

III. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius apeliaciniu skundu (b. l. 131-133) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Skundžiamas atsakovo administracinis aktas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis. Priimdamas administracinį aktą, Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyrius, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, nagrinėjo planinę medžiagą ir, vadovaudamasis šios medžiagos sprendiniais, priėmė būtent tokį sprendimą, kad pareiškėjos prašomas prijungti laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos, kuri įtvirtinta Nutarimo 2.15 punkte.

2. Atsakovas, priimdamas skundžiamą administracinį aktą, nurodė pagrindinį ir labai aiškų motyvą, kad sutikimui išduoti neturi teisinio pagrindo, kadangi norimas prijungti laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos, įtvirtintos Nutarimo 2.15 punkte, kad įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Išdėstyta formuluotė yra labai aiški. Argumentai taip pat nurodyti. Skundžiamame administraciniame akte nurodyta, jog buvo nagrinėta pareiškėjos pateikta situacijos schema, planinė medžiaga bei nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis, pagal kurių duomenis buvo nustatyta, kad prašoma prijungti laisva valstybinė žemė nėra įsiterpusi tarp privačių žemės sklypų ar išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių), jos plotas didesnis nei 0,04 ha, šiame plote yra galimybė suformuoti atskirą žemės sklypą, nes norimas prijungti žemės plotas yra nesuformuotos laisvos valstybinės žemės dalis.

3. Skundžiamu raštu buvo atsisakyta išduoti sutikimą rengti pareiškėjos žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentą, kurio tikslas prijungti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą prie pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, todėl neteisingas teismo teiginys, kad pareiškėjai buvo atsisakyta parduoti jos prašomą žemės plotą motyvuojant tuo, kad planuojamas prijungti laisvos valstybinės žemės plotas, neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos.

4. Pirmosios instancijos teismas nevertino kitų byloje pateiktų įrodymų, t. y. pateiktos planinės medžiagos (Mažeikių rajono Viekšnių seniūnijos Santeklių kadastro vietovės asmeninio ūkio plano fragmentas), kurioje aiškiai nurodoma, kad pageidaujama prijungti žemė yra numatyta kaip bendro naudojimo teritorija – kelias.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 punktu, žemė yra neprivatizuojama, jeigu užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių ir kt.). Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose. Šiuo atveju teritorijų planavimo dokumente ginčo vieta nurodyta kaip bendro naudojimo teritorija.

6. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnis reglamentuoja specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. Tarp jų yra žemėtvarkos schemos ir planai (projektai), žemėvaldos planai (projektai). To paties įstatymo 16 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad patvirtinto specialiojo plano sprendiniai yra privalomi planuojamai veiklai, taip pat jie nustato privalomus reikalavimus kitiems to paties ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams rengti. Vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis patvirtinti specialiojo plano sprendiniai yra visiems privalomi.

7. Nesutinka su teismo sprendimu priteisti pareiškėjai iš atsakovo 600 Lt teismo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėja R. Č. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 140-142) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovas neapteikė jokių teisinių argumentų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą. Įvairių teisės aktų išvardijimas apeliaciniame skunde nesudaro teisinio pagrindo panaikinti priimtą sprendimą, nes pats Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 2012 m. rugpjūčio 29 d. raštas Nr. 35 SD-(14.35.104)-1886 yra be motyvų. Atsakovo apeliaciniame skunde pateikti argumentai buvo išsakyti nagrinėjant administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, bet teismas tuos argumentus pripažino kaip nepagrįstais ir neturinčiais absoliučiai jokios įrodomosios reikšmės.

2. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 2012 m. rugpjūčio 29 d. raštas Nr. 35 SD-(14.35.1C4)-1886 yra be motyvų, todėl Šiaulių apygardos administracinis teismas teisingai jį panaikino.

3. Atsakovas dar ir bando klaidinti teismą, teigdamas, kad pageidaujama prisijungti žemė yra numatyta kaip bendro naudojimo teritorija. Kelio toje vietoje iš viso negali būti, nes kelias vestų link skardžio, ten nėra nei namų, nei kitų objektų, kuriems pasiekti būtinas kelias, todėl, kokiu tikslu ten turėtų būti tiesiamas kelias, atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškinti negalėjo. Be to, atsakovo atstovė teismo posėdžio metu tik patvirtino, kad tai yra lauko ruožas, nueinantis į apačią, skardis.

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte taip pat įtvirtinta, kad įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotos laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta ar griovos. Kaip matyti iš byloje esančių žemės sklypo schemų, pareiškėjos pageidaujamas įsigyti žemės plotas yra tarp privačių žemės sklypų, tai siaura juosta, ir kaip teismo posėdžio metu nurodė tiek pareiškėja, tiek atsakovo atstovė, tai yra lauko ruožas nueinantis į apačią, skardis. Taigi, šiuo atveju nebėra kliūčių patenkinti pareiškėjos prašymą, bet, neteisingai interpretuojant Nutarimo 2.15 punktą, sudaromos prielaidos atmesti prašymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsniu nustatyta apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas teisingam ginčo santykių kvalifikavimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis ABTĮ 136 straipsnyje ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus) ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, jas papildo.

Pirmosios instancijos teismas panaikino atsakovo 2012 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 35SD-(14.35.104.)-1886 nustatęs, jog sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, institucija, priimdama sprendimą, privalo pagrįsti individualų administracinį aktą objektyviais duomenimis (faktais). Pažymėtina, kad administracinis aktas, turintis neigiamą poveikį privataus asmens teisėms ar interesams, turi būti aiškiai ir pakankamai argumentuotas. Turi būti nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, taip pat teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą.

Skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad atsisakymas išduoti sutikimą rengti ginčo žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentą dėl įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sklypo prijungimo prie pareiškėjai priklausančio žemės sklypo grindžiamas tuo, kad prijungus planuojamą laisvą žemės plotą, jis ribosis su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ši aplinkybė nėra kategoriška sąlyga, eliminuojanti galimybę įsiterpusi laisvą žemės plotą prijungti prie besiribojančio žemės sklypo ir turi būti vertinama kartu su kitomis sąlygomis, kurios nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte. Šiuo punktu nustatyta, kad įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad ši aplinkybė nebuvo vertinama, nors, remiantis pageidaujamo prijungti žemės sklypo dalies konfigūracija ir jo dislokacija, sprendime šios aplinkybės turėjo būti aptartos. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo atsiliepime nurodytos kitos aplinkybės, ribojančios pageidaujamo žemės sklypo prijungimą prie pareiškėjos sklypo, o būtent, kad tai yra bendro naudojimo teritorija, patvirtina, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neištyrė visų aplinkybių, turinčių įtakos priimtam sprendimui ir šiomis aplinkybėmis neigiamo sprendimo negrindė, todėl jos negali būti pripažintos sprendimo faktais.

Dėl teismo išlaidų priteisimo pagrįstumo pareiškėjos naudai atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė argumentų, paneigiančių priteistos sumos teisėtumą, todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ABTĮ 136 straipsnio nuostatomis, savo iniciatyva patikrinęs šią sprendimo dalį, nenustatė prieštaravimo teisės aktams, todėl sprendimą palieka nepakeistą.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys