AS-858-197-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-197/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01058-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 59. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Naktida“ ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Naktida“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto I policijos komisariatas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas UAB „Naktida“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (t. I, b. l. 1-4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas) 2012 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 1-484 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Naktida” priklausančiame bare (duomenys neskelbtini)”.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu (t. II, b. l. 97-102) pareiškėjo skundą tenkino.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi (t. II, b. l. 126-135) administracinėje byloje Nr. A261-972/2013 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

2013 m. spalio 14 d. pareiškėjas pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (t. II, b. l. 140-141).

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba atsiliepimu į pareiškėjo prašymą nesutiko su pateiktu prašymu. Pabrėžė, jog pateikti įrodymai nėra tinkami, kadangi sąskaitoje–faktūroje nenurodytos šalys, bylos numeris, sąskaita išrašyta tik 2013 m. sausio 14 d., t. y. pasibaigus bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimui. Tuo atveju, jei teismas įrodymus vertintų tinkamais, atsakovas prašė sumažinti prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą (t. II, b. l. 149-152).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 29 d. nutartimi (t. II, b. l. 156-157) priteisė pareiškėjo UAB „Naktida“ naudai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 1 750 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas prašo priteisti jam 2 800 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 100 Lt žyminis mokestis, 2 400 Lt už skundo pirmosios instancijos teismui parengimą, 300 Lt už atstovavimą šiame teisme.

Teismas nurodė, jog pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniame teisme atstovavo ir skundą parengė advokatas P. B., byloje pateiktos sąskaitos patvirtina, kad pareiškėjas už teisines paslaugas atsiskaitė. Teismo vertinimu, atsakovas nepagrįstai teigia, jog pateikti dokumentai nepatvirtina patirtų išlaidų. Sąskaitoje nurodyta, kad ji skirta UAB „Naktida“, atstovavimo sutartis su įmone sudaryta 2012 m. balandžio 12 d., o tai, jog už suteiktas teisines paslaugas atsiskaityta 2013 m. sausio 14 d., nepaneigia fakto, kad pareiškėjas atsiskaitė už šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 8 punktu ir nurodė, jog 2012 m. rugsėjo 24 d. vykęs Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdis, kuriame dalyvavo pareiškėjo atstovas, truko 22 min., o 2012 m. lapkričio 26 d. posėdis – 37 min., todėl bendras laikas apvalinamas iki 1 val. Remiantis Rekomendacijų 8.18 punktu, maksimalus priteistinų išlaidų už vieną atstovavimo teisme dydis siekia 150 Lt, todėl prašoma priteisti suma – 300 Lt – atitinkamai mažintina.

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 2 400 Lt dydžio sumą už skundo parengimą. Atsakovo teigimu, ši suma mažintina, vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, kadangi ginčas nepriskirtinas sudėtingų bylų kategorijai. Teismas šiuo aspektu pažymėjo, jog šioje administracinėje byloje buvo sprendžiamas tik teisės normų taikymo klausimas ir analizuojamos faktinės bylos aplinkybės, nebuvo iškilusi teisės normų konkurencijos, teisės spragų šalinimo problema, todėl nėra kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti maksimalius atlygintinus dydžius. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nors prašoma priteisti 2 400 Lt suma neviršija Rekomendacijų 8.1 punkte nustatyto koeficiento, ji, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, mažintina iki 1 500 Lt. Pareiškėjui taip pat priteistinas 100 Lt žyminis mokestis.

Remdamasis tuo, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjui iš atsakovo bendrai priteistina 1 750 Lt bylinėjimosi išlaidų.

III. Pareiškėjo „Naktida“ atskirasis skundas

Pareiškėjas „Naktida“ atskiruoju skundu (t. II, b. l. 170-171) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartį ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti visa apimtimi.

Atskirajame skunde nurodoma, jog proceso šalis, kurios prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, pagrįstai gali tikėtis, kad tokia suma jam bus teismo priteista. Tuo tarpu kita šalis, kuri nepagrįstai atlieka tam tikrus veiksmus ar priima neteisėtus sprendimas, taip pat privalo numatyti, kad dėl tokių neteisėtų sprendimų gali atsirasti neigiamos pasekmės, kartu ir bylinėjimosi išlaidos pagal Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius. Pareiškėjo nuomone, Rekomendacijose nurodyti teisinių paslaugų maksimalūs dydžiai tam ir yra numatyti tam, jog kiekvienu konkrečiu atveju nebūtų vadovaujamasi tokiais subjektyviais kriterijais kaip bylos sudėtingumas. Dėl šių priežasčių atstovavimo išlaidos, kurios neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, turi būti priteisiamos be išlygų.

Pareiškėjas nurodo, jog teisė susitarti dėl užmokesčio už teikiamas paslaugas yra tik advokato ir kliento reikalas (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – ir Advokatūros įstatymas) 50 str. 1 d.). Taigi, kai šis susitarimas neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, teismas negali nustatyti, kad buvo sumokėta per didelė kaina už teisines paslaugas, nes būtų kišamasi į advokato ir kliento santykius, neakivaizdžiai nurodant, kad už teisines paslaugas sutarta suma buvo per didelė. Tai suponuotų galimybę klientui kreiptis į advokatą dėl “permokėtos” sumos grąžinimo.

Pabrėžia, jog administracinis ginčas byloje kilo išimtinai dėl atsakovo kaltės, jam netinkamai įgyvendinant savo teises bei pareigas, todėl teismas, nepriteisdamas iš atsakovo pareiškėjo naudai patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurios neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, visa apimtimi, nepagrįstai jų naštą perkėlė pareiškėjui.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą (t. II, b. l. 175-177) prašo netenkinti pareiškėjo atskirojo skundo, tenkinti jo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 29 d. nutarties.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas remiasi Rekomendacijų 2 punktu ir nurodo, kad maksimalūs atlygintinų advokato paslaugų dydžiai nustatyti pralaimėjusios šalies interesų apsaugai. Atsakovo nuomone, pareiškėjo prašomos bylinėjimosi išlaidos yra akivaizdžiai per didelės už skundo parengimą bei už pareiškėjo atstovo atstovavimą teismo posėdyje. Pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų ar teisinių argumentų, pagrindžiančių minėtų atstovo atliktų procesinių veiksmų sudėtingumo tokia apimtimi, kad jie galėtų būti vertinami kaip pakankamai didelių laiko ir darbo sąnaudų reikalavę ir būtų pagrindas priteisti prašomą bylinėjimosi išlaidų (2 800 Lt) sumą. Pažymi, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.

Nurodo, jog vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo prašomos priteisti sumos neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, nesudaro pagrindo priteisti būtent tokią sumą, kokios prašo pareiškėjas. Atsakovo įsitikinimu, teismas turi atsižvelgti į objektyvias aplinkybes, į Rekomendacijose išdėstytus kriterijus, lemiančius pareiškėjo prašomos priteisti sumos mažinimą. Šiuo atveju teismas turėtų taikyti Rekomendacijų 11 punktą ir sumažinti bylinėjimosi išlaidas iki protingo, atsakovo teisių nepaleidžiančio ir bylos sudėtingumą atitinkančio dydžio.

Atsakovas nurodo, jog Vilniaus miesto savivaldybės veikla grindžiama biudžeto planavimu, o papildomos lėšos (priteistos bylinėjimosi išlaidos) biudžete nenumatytos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.34 straipsnį savivaldybių institucijos yra viešieji juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus. Visiems yra žinomos aplinkybės, kad yra nesurenkamos valstybės biudžeto (ir savivaldybių biudžetų) įstatyme numatytos pajamos, taigi negaunama ir reikiamų lėšų atitinkamoms valstybės biudžeto įstatyme numatytoms reikmėms finansuoti bei viešiesiems interesams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui priteistina žymiai didesnė suma būtų sunki našta Vilniaus miesto savivaldybei.

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atskirasis skundas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba atskiruoju skundu (t. II, b. l. 160-164) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartį ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti kaip nepagrįstą; nepanaikinus nutarties, pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartį ir proporcingai sumažinti pareiškėjui priteistiną atstovavimo išlaidų dydį.

Atskirajame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas priteisė per didelę sumą už skundo teismui parengimą, taip pat už atstovavimą teismo posėdyje. Pabrėžia, jog teisės aktai nenustato teismui pareigos kiekvienu atveju taikyti maksimalius bylinėjimosi išlaidų dydžius, numatytus Rekomendacijose. Rekomendacijų 2 punktas numato kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama, be to, gali būti priteisiamos tik pagrįstos ir atitinkamai suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovo įsitikinimu, šios konkrečios bylos atveju, atsižvelgiant į Rekomendacijose įtvirtintus kriterijus bei bylos aplinkybes, pareiškėjo prašoma priteisti suma už suteiktas teisines paslaugas, t. y. už skundo surašymą bei pareiškėjo atstovo atstovavimą teisme, pirmosios instancijos teismo turėjo būti mažintina. Nagrinėjamu atveju priteistina 1 750 Lt suma turi būti mažinama atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį: iš bylos medžiagos matyti, kad išnagrinėta administracinė byla negali būti laikoma sudėtinga (Rekomendacijų 2.1 p.), šioje byloje buvo taikomi teisės aktai, dėl kurių yra suformuota atitinkama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nagrinėjant bylą teisme nebuvo iškilusi būtinybė papildomai nustatinėti faktinių aplinkybių, rinkti įrodymų, taip pat šioje byloje nereikėjo remtis specialiomis žiniomis (byloje nebuvo skirtos ekspertizės ar pareikalauta specialistų išvadų). Nurodo, jog nagrinėjant šią bylą, rengiant skundą, atstovaujant pareiškėjo atstovui advokatui P. B. teismo posėdyje, šiems procesiniams veiksmams pasirengti teisininkas neturėjo skirti daug laiko sąnaudų.

Pabrėžia, jog Vilniaus miesto savivaldybės veikla grindžiama biudžeto planavimu, o papildomos lėšos (priteistos bylinėjimosi išlaidos) biudžete nenumatytos. Pareiškėjui priteistina žymiai didesnė suma būtų sunki našta Vilniaus miesto savivaldybei.

Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų ar teisinių argumentų, pagrindžiančių atstovo atliktų procesinių veiksmų sudėtingumo tokia apimtimi, kad jie galėtų būti vertinami kaip pakankamai didelių laiko ir darbo sąnaudų reikalavę. Mano, jog teismas turėjo taikyti Rekomendacijų 11 punktą ir priteistinos išlaidos turėtų būti maksimaliai sumažintos iki protingo, atsakovo teisių nepažeidžiančio ir bylos sudėtingumą atitinkančio dydžio.

Atsakovas nurodo, jog tiek pateiktoje 2013 m. sausio 14 d. sąskaitoje–faktūroje (2013/01/14), tiek ir pinigų priėmimo kvite (serija LAT Nr. 623076) nenurodyti nei administracinės bylos numeris, nei proceso šalys, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai neįvertino šių aplinkybių. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, o tai reiškia, kad suinteresuotai šaliai gali būti priteistos tik pagrįstos išlaidos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Atsakovo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju ginčas kyla bylinėjimosi išlaidų priteisimo srityje. Pareiškėjas UAB „Naktida“ ir atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartį, kuria pareiškėjui buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog administracinėje teisenoje bylinėjimosi išlaidų institutą įtvirtina ir numato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) šeštasis skirsnis. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju tarp proceso šalių nekyla ginčo dėl to, kad galutinis teismo sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai ir jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, todėl šiuo aspektu atskirai nepasisakytina.

ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis numato, kad, kai sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas.

Kita vertus, iš nurodyto teisinio reguliavimo, iš ABTĮ 44–45 straipsnių nuostatų taip pat matyti, kad šiose nuostatose yra įtvirtinta ne tik asmens teisė reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, bet ir numatytas minėtos teisės įgyvendinimo mechanizmas, t. y. asmuo turi pagrįsti prašymą dėl išlaidų atlyginimo tiek turėtų išlaidų įvertinimu skaičiais (išlaidų apskaičiavimas), tiek įrodymais (išlaidų pagrindimas). Tuo tarpu teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, t. y. pagrįstas ir atitinkamai suinteresuotos šalies realiai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo pozicija, kad administracinėje byloje pateiktoje 2013 m. sausio 14 d. sąskaitoje–faktūroje (2013/01/14), pinigų priėmimo kvite (serija LAT Nr. 623076) nenurodyti nei administracinės bylos numeris, nei proceso šalys ir atitinkamai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui prašomas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniame teisme atstovavo ir skundą parengė advokatas P. B., byloje pateiktos sąskaitos patvirtina, kad pareiškėjas už teisines paslaugas atsiskaitė (t. II, b. l. 143). Sąskaitoje nurodyta, kad ji skirta UAB „Naktida“ (t. II, b. l. 142), atstovavimo sutartis su įmone sudaryta 2012 m. balandžio 12 d. pareiškėją atstovauti ir jam suteikti teisinę pagalbą dėl atsakovo skundžiamo sprendimo panaikinimo (t. I, b. l. 15). Taigi abejonių, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos nurodytoje administracinėje byloje, nėra.

Aplinkybė, kad už suteiktas teisines paslaugas atsiskaityta 2013 m. sausio 14 d. (t. II, b. l. 143) nepaneigia fakto, kad pareiškėjas atsiskaitė už šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pastebėtina, jog nei ABTĮ nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nėra įtvirtinta, jog tai, kad rašytinių įrodymų (nagrinėjamu atveju sąskaita–faktūra), kuriais pagrindžiamas bylinėjimosi išlaidų apmokėjimas, sudarymo data yra vėlesnė nei priimtas teismo sprendimas byloje, gali sudaryti teisinį pagrindą prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinimui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei nurodo atsakovas, tai, kad sąskaita buvo išrašyta po sprendimo priėmimo nereiškia, kad atstovavimo išlaidos buvo patirtos procesui pasibaigus ir atitinkamai pareiškėjas neturi teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą, nereiškia, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nebuvo realios (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-672/2011).

Pasisakydama dėl pareiškėjui priteistinų bylinėjimosi išlaidų teisėjų kolegija pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju proceso šalys iš esmės nesutinka su pareiškėjui priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Prašomų priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės negu yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA).

Kiek tai susiję su atstovavimo išlaidomis Vilniaus apygardos administraciniame teisme, teisėjų kolegija pažymi, kad Rekomendacijų 8.18 punkte numatyta, jog už vieną atstovavimo valandą teisme rekomenduojama priteisti 0,15 MMA. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma valanda. Nagrinėjamu atveju teisinių paslaugų suteikimo metu (t. y. teismo posėdžių metu) galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” patvirtinta 850 Lt MMA. Atsižvelgus į 2012 m. rugsėjo 24 d. posėdžio trukmę (nuo 15 val. 11 min. iki 15 val. 23 min.) (t. II, b. l. 80), į 2012 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio trukmę (nuo 14 val. 10 min. iki 14 val. 37 min) (t. II, b. l. 95), vadovaujantis Rekomendacijų 8.18, 9 punktais, darytina išvada, jog pareiškėjui turi būti priteista 127,50 Lt bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į teisinių paslaugų suteikimo metu galiojusį MMA.

Kiek tai susiję su pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismo parengimo išlaidomis, teisėjų kolegija pažymi, jog šios teisinės paslaugos suteikimo metu (t. I, b. l. 1-4) galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ Nr. 1368 patvirtinta 800 Lt MMA. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už skundo parengimą yra 2 400 Lt (800 Lt MMA x 3).

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų dydžio priteisimo už skundo parengimą, pabrėžia, jog teisė naudotis advokato ar kito atstovo pagalba administraciniame procese pripažįstama vienu iš esminių elementų, padedančių užtikrinti teisę į teisminę gynybą. Profesionalus teisinis atstovavimas administracinėse bylose skirtas ne vien padėti šalims tinkamai išdėstyti ir teisiškai pagrįsti savo poziciją, bet ir veikia kaip sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis. Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 49 str. 1 d.). Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą ir ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą. Ar yra poreikis byloje naudotis teisine advokato pagalba, priklauso nuo kiekvienos proceso šalies apsisprendimo.

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentu, kad pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – ir Advokatūros įstatymas) 50 straipsnio 1 dalį advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Kita vertus, pastebėtina, jog teisės aktai nenumato, kad visada visas sutartas užmokestis atitinkamai šaliai laimėjus bylą jai būtų iš pralaimėjusios šalies ir priteisiamas. Priešingai, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį rekomenduojama atsižvelgti į: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos bylinėjimosi išlaidos teismo yra ir turi būti atlyginamos, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Be to, ne visų išlaidų atlyginimas gali būti pateisinamas proceso išlaidų atlyginimo instituto paskirtimi ir esme. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos patyrusiai šaliai. Priešingu atveju, pareikalavus nerealaus, nepagrįsto dydžio bylinėjimosi išlaidų, o teismui jas priteisus, gali būti paneigta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pabrėžtina, jog tokiu būdu, kai galutinis bylinėjimosi išlaidų įvertinimas ir jų dydžio nustatymas paliekamas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui, užtikrinama pusiausvyra, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone, kad būtų užtikrinamas proceso šalių lygiateisiškumas, apsaugoma nuo piktnaudžiavimo administraciniu procesu. Todėl administraciniam teismui konkrečiu atveju sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ar jų dydžio kyla pareiga būti aktyviam, ex officio atsižvelgti į tai, kad tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir bylinėjimosi išlaidų būtų tam tikras priežastinis ryšys (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).

Teismas, spęsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 53 str. 3 d.). Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Pastebėtina, jog nei vienas iš šių nurodytų kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamai šaliai klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pateiktus išaiškinimus, įvertinusi bylos pobūdį, kad skunde buvo pateikiamas faktinių bylos aplinkybių vertinimas, nebuvo keliamas teisės normų konkurencijos ar teisės spragų šalinimo klausimas, taikyta tarptautinė teisė ar remtasi tarptautinių teismų jurisprudencija, t. y. skundo parengimas nereikalavo itin specialių žinių (Rekomendacijų 2 p.), vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, mano, jog pirmosios instancijos teismo priteista 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų suma už skundo parengimą yra pagrįsta, atitinkanti suteiktos teisinės paslaugos pobūdį.

Pastebėtina, jog pralaimėjusiai šaliai teigiant, kad byla nesudėtinga, ši turi pateikti aiškų ir vienareikšmį bylos vertinimą jos sudėtingumo aspektu, nes tik abstraktūs teiginiai, kad byla nesudėtinga priteistinos sumos dydžio mažinimui įtakos neturi. Abstraktūs teiginiai, kad byla nesudėtinga, priteistos išlaidos nepagrįstos ir pan. savaime nesuponuoja galimybės mažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, ypač nesant akivaizdžių bylinėjimosi išlaidų neprotingumą pagrindžiančių aplinkybių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-935/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė pagrįstų argumentų, leidžiančių manyti, kad pareiškėjui priteistos bylinėjimosi išlaidos dar turėtų būti atitinkamai sumažintos.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog atsakovas atskirajame skunde, atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės veikla grindžiama biudžeto planavimu, o papildomos lėšos (priteistos bylinėjimosi išlaidos) biudžete nenumatytos, todėl pareiškėjui priteistina žymiai didesnė suma būtų sunki našta Vilniaus miesto savivaldybei (t. II, b. l. 160-164, 175-177). Tačiau šie atsakovo argumentai vertintini kritiškai. Šiuo aspektu pažymėtina, jog šios aplinkybės nagrinėjamu atveju nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo mažinti ar nepriteisti pareiškėjui priteistinas bylinėjimosi išlaidas, taip iš esmės pažeidžiant ir pareiškėjo teises, teisėtus interesus, paneigiant ABTĮ įtvirtintus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principus.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino pareiškėjui priteistinas bylinėjimosi išlaidas, todėl pareiškėjui bendrai iš atsakovo priteistina 1 727,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (100 Lt žyminis mokestis + 1 500 Lt už skundo parengimą + 127,50 Lt už atstovavimą pirmosios instancijos teisme). Dėl šių priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, atsakovo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, pareiškėjui priteisiant įvardintas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo UAB „Naktida“ atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 29 d. nutarties rezoliucinės dalies pirmąją dalį pakeisti ir ją išdėstyti taip:

„Pareiškėjo UAB „Naktida“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, priteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui UAB „Naktida“ 1 727,50 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt septynis litus penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos.

Kitą pareiškėjo UAB „Naktida“ prašymo dalį atmesti.“

Likusią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys