AS-756-245-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS756-245/2014

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00565-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija: 62.2, 63.3.1, 63.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovui Zarasų rajono savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S. dėl sprendimų panaikinimo ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Panevėžio apygardos administraciniame teisme 2013 m. gruodžio 11 d. elektroninių ryšių priemonėmis gautas pareiškėjos D. K. skundas, kuriuo ji prašė:

1) pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais Zarasų rajono savivaldybės tarybos slapto balsavimo dėl nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės mere D. K., vykusio 2013 m. gruodžio 5 d. (Rajono savivaldybės mero pavaduotojo, administracijos direktoriaus, administracijos direktoriaus pavaduotojo skyrimo, nepasitikėjimo rajono savivaldybės meru, mero pavaduotoju, administracijos direktoriumi, administracijos direktoriaus pavaduotoju balsų skaičiavimo komisijos protokolas Nr. 2), rezultatus;

2) pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais Zarasų rajono savivaldybės tarybos slapto balsavimo dėl Zarasų rajono savivaldybės mero išrinkimo, vykusio 2013 m. gruodžio 5 d. (Zarasų rajono savivaldybės mero rinkimų balsų skaičiavimo komisijos posėdžio protokolas Nr. 2), rezultatus;

3) pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2013 m. gruodžio 5 d. Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 195 „Dėl nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės mere D. K. ir jos atleidimo iš pareigų prieš terminą“;

4) pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2013 m. gruodžio 5 d. Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 197 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės mero išrinkimo“;

5) priteisti iš Zarasų rajono savivaldybės D. K. vidutinį jos darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013 m. gruodžio 5 d. iki faktinio grįžimo į eitas Zarasų rajono savivaldybės mero pareigas.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjos D. K. skundo reikalavimus dėl Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. 195 „Dėl nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės mere D. K. ir jos atleidimo iš pareigų prieš terminą“ panaikinimo ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013 m. gruodžio 5 d. iki faktinio grįžimo į eitas Zarasų rajono savivaldybės mero pareigas priteisimo, tačiau atsisakė priimti nagrinėti D. K. skundo reikalavimus dėl Zarasų rajono savivaldybės tarybos slapto balsavimo dėl nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės mere D. K., vykusio 2013 m. gruodžio 5 d., ir Zarasų rajono savivaldybės tarybos slapto balsavimo dėl Zarasų rajono savivaldybės mero išrinkimo, vykusio 2013 m. gruodžio 5 d., rezultatų pripažinimo neteisėtais bei negaliojančiais ir dėl Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. 197 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės mero išrinkimo“ panaikinimo.

Šia nutartimi teismas taip pat nutarė išsiųsti proceso dalyviams skundą su priedais; įpareigojo Zarasų rajono savivaldybės tarybą, o A. S. – pasiūlė, vėliausiai iki 2014 m. sausio 13 d. pateikti atsiliepimus į skundą; įpareigojo Zarasų rajono savivaldybės tarybą vėliausiai iki 2014 m. sausio 10 d. pateikti: visus turimus dokumentus, susijusius su 2013 m. gruodžio 5 d. vykusio tarybos posėdžio organizavimu, šio posėdžio protokolą (ar nustatyta tvarka patvirtintą nuorašą) ir posėdžio vaizdo įrašą, visus turimus dokumentus, susijusius su 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. 195 „Dėl nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės mere D. K. ir jos atleidimo iš pareigų prieš terminą“ rengimu bei priėmimu.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsniu, konstatavo, kad su pareiškėjos teisėmis ir teisėtais interesais yra susijęs skundo reikalavimas pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2013 m. gruodžio 5 d. Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 195 „Dėl nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės mere D. K. ir jos atleidimo iš pareigų prieš terminą“ bei išvestinis reikalavimas priteisti iš Zarasų rajono savivaldybės D. K. vidutinį jos darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013 m. gruodžio 5 d. iki faktinio grįžimo į eitas Zarasų rajono savivaldybės mero pareigas.

Teismas nusprendė, kad pareiškėjos skundo prašomosios dalies 1 punkte suformuluotas reikalavimas nelaikytinas savarankišku reikalavimu, nagrinėtinu teisme administracinio proceso tvarka, todėl atsisakė jį priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Teismo nuomone, reikalavimas pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais Zarasų rajono savivaldybės tarybos slapto balsavimo dėl nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybes mere D. K., vykusio 2013 m. gruodžio 5 d. (Rajono savivaldybės mero pavaduotojo, administracijos direktoriaus, administracijos direktoriaus pavaduotojo skyrimo, nepasitikėjimo rajono savivaldybės meru, mero pavaduotoju, administracijos direktoriumi, administracijos direktoriaus pavaduotoju balsų skaičiavimo komisijos protokolas Nr. 2), rezultatus vertintinas kaip motyvas, susijęs su balsavimo procedūrų teisėtumu. Darant tokią išvadą, atsižvelgiama ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką, kad tam tikrų veiksmų neteisėtumo konstatavimas gali būti vertinamas tik kaip motyvas, pagrindžiantis sprendimą (2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442- 484/2010).

Pareiškėjos skundo dalis dėl priimamų nagrinėti reikalavimų turiniu ir forma iš esmės atitinka ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimus, paduotas per įstatymo nustatytą terminą.

Be to, remiantis ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto aiškinimu, daroma išvada, kad pareiškėjos D. K. teisių ir jos teisėtų interesų Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimas Nr. 197 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės mero išrinkimo“ tiesiogiai neįtakoja. LVAT, aiškindamas savivaldybės tarybos nario galimybę ginčyti tarybos priimtus sprendimus teisme, yra nurodęs, kad atitinkamo subjekto, paduodančio skundą (prašymą) administraciniam teismui, veiklą ir jo įgaliojimus reglamentuojantys įstatymai turi suteikti jam teisę (priskirti kompetenciją) kreiptis su nurodyto pobūdžio skundu (prašymu) į administracinį teismą. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas nustato baigtinį savivaldybių tarybų narių teisių ir pareigų sąrašą, teisės kreiptis į teismą dėl savivaldybės institucijų priimtų sprendimų panaikinimo minėtos teisės normos nenumato (23 ir 24 straipsniai). Savivaldybės administravimo subjektų priimamų teisės aktų teisėtumo kontrolę įstatymų leidėjas yra priskyręs Vyriausybės atstovo kompetencijai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 123 str. 2 d., Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 str.). Darydamas nurodytą išvadą, teismas atsižvelgė į LVAT nuosekliai teikiamą tokį teisės normų aiškinimą (2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1429/2010, 2010 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-339/2010, 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartį adm. byloje Nr. AS492-576/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-708/2011). Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas nusprendė, kad pareiškėja neturi įgaliojimų kreiptis į teismą ginčijant Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimą dėl trečiojo suinteresuotojo asmens A. S. išrinkimo meru, todėl įvardintą reikalavimą atsisakė priimti kaip paduotą neįgalioto asmens (ABTĮ 37 str. 2 d.7 p.).

Skundo prašomosios dalies antrajame punkte suformuluotas reikalavimas dėl Zarasų rajono savivaldybės tarybos slapto balsavimo dėl Zarasų rajono savivaldybės mero išrinkimo, vykusio 2013 m. gruodžio 5 d. (Zarasų rajono savivaldybės mero rinkimų balsų skaičiavimo komisijos posėdžio protokolas Nr. 2), rezultatų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais vertintas kaip atsisakomą priimti reikalavimą pagrindžiantis motyvas, todėl jį atsisakyta priimti nagrinėti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d.1 p.).

III. Pareiškėja D. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti jos skundo reikalavimą dėl Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. 197 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės mero išrinkimo“ panaikinimo, ir išspręsti klausimą iš esmės.

Dėl reikalavimo panaikinti Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 197„Dėl Zarasų rajono savivaldybės mero išrinkimo“ priimtinumo pareiškėja nurodė, jog teismas neįvertino faktinės situacijos, todėl netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus. Remiantis ABTĮ 5 straipsniu, skundu kreiptis į teismą gali asmuo, manantis, kad yra pažeista jo subjektyvinė teisė ar saugomas subjektyvus interesas. Svarstant Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. 197 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės mero išrinkimo“ projektą ir vykdant šio sprendimo priėmimo, svarstymo procedūras į mero pareigas buvo pasiūlyti du asmenys, t. y. pareiškėja D. K. ir A. S., pasiūlius šias kandidatūras vyko slapto balsavimo procedūros. Už D. K. balsavo 10 Zarasų rajono savivaldybės tarybos narių, už A. S. – 11. Pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde pareiškėja nurodė, kad slapto balsavimo procedūros, jos nuomone, vyko neskaidriai ir pažeidžiant įstatymus, o to padarinyje nepagrįstai ir neteisėtai protokolu nustatyta, kad A. S. surinko 11 balsų, taip pat neteisėtai ir nepagrįstai priimtas Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimas Nr. 197 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės mero išrinkimo“. Šiuo atveju reikalavimas dėl anksčiau minimo Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimo turėtų būti priimtas, kadangi šį sprendimą pareiškėja ginčija siekdama ne ginti viešąjį interesą, o kaip suinteresuotas asmuo ABTĮ įstatymo 5 straipsnio prasme, kadangi Zarasų rajono savivaldybės taryba, priimdama 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 197, rinkosi iš dviejų kandidatų, ir sprendimu, pareiškėjos nuomone, neteisėtai išrinkdama A. S. neišrinko jos, t. y. nesukūrė teisių ir pareigų jos atžvilgiu ir taip pažeidė jos teises būti išrinktai mere.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos D. K. skundo reikalavimą dėl Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. 197 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės mero išrinkimo“ panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas atsisakymą priimti pareiškėjos skundo reikalavimą panaikinti Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 197 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės mero išrinkimo“ motyvavo tuo, kad minėtas savivaldybės tarybos sprendimas tiesiogiai neįtakoja pareiškėjos D. K. teisių ir jos teisėtų interesų, o įgaliojimų kreiptis į teismą ginčijant Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimą pareiškėja, kaip savivaldybės tarybos narė, neturi. Šią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką administracinėse bylose Nr. A662-1429/2010, Nr. AS822-339/2010, Nr. AS492-576/2011 ir Nr. AS822-708/2011.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), su atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi nesutinka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas padarė iš esmės teisingą išvadą, jog pareiškėja, kaip savivaldybės tarybos narė, nagrinėjamu atveju neturi įgaliojimų kreiptis į teismą dėl savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo. Minėtose administracinėse bylose LVAT yra išaiškinęs, kad Vietos savivaldos įstatyme, kuriame pateiktas savivaldybės tarybos nario teisių sąrašas, tokia teisė kaip kreiptis dėl savivaldybės tarybos priimtų administracinių aktų teisėtumo atitikimo Konstitucijai, įstatymams ir kitiems aukštesnės juridinės galios teisės aktams nėra nustatyta. Savivaldybės administravimo subjektų leidžiamų administracinių aktų atžvilgiu yra taikoma specifinė teisėtumo kontrolės užtikrinimo forma, kurią atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybės skiriami pareigūnai – Vyriausybės atstovai apskrityse. Tuo tarpu tokie įgaliojimai savivaldybių tarybų nariams nėra suteikti.

Kita vertus, LVAT administracinėje byloje Nr. A662-1429/2010 pažymėjo ir tai, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (LVAT 2005 m. balandžio 19 d. nutartis adm. byloje Nr. A11-443/2005; 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis adm. byloje Nr. A502-906/2008).

Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (LVAT 2009 m. spalio 15 d. nutartis adm. byloje Nr. A662-1157/2009).

Be to, šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartis adm. byloje Nr. A7-121/2004). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu.

Vadinasi, pirmosios instancijos teismas turėjo svarstyti ir tai, ar skundžiamas savivaldybės tarybos sprendimas pažeidžia pareiškėjos (ne kaip savivaldybės tarybos narės) subjektines teises ar įstatymo saugomus interesus. Tokia išvada daroma atsižvelgiant ne tik į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką pirmosios instancijos teismo nurodytose nutartyse, bet ir į LVAT nuosekliai formuojamą praktiką administracinėse bylose Nr. A502-695/2008, Nr. AS520-602/2012 ir kt., pagal kurią savivaldybės tarybos nariai, kurie yra asmeniškai ir tiesiogiai suinteresuoti, jog savivaldybės tarybos priimami sprendimai atitiktų nustatytus reikalavimus, inter alia būtų laikomasi nustatytos jų priėmimo procedūros, turi teisę ginčyti tokio savivaldybės tarybos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, pažymi, jog nagrinėjamu atveju svarstant Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. 197 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės mero išrinkimo“ projektą ir vykdant šio sprendimo priėmimo, svarstymo procedūras į mero pareigas buvo pasiūlyti du asmenys, t. y. pareiškėja D. K. ir A. S., pasiūlius šias kandidatūras vyko slapto balsavimo procedūros, kurių metu už D. K. balsavo 10 Zarasų rajono savivaldybės tarybos narių, o už A. S. – 11. Pareiškėja ginčija šios procedūros teisėtumą, nes, D. K. manymu, jos vyko neskaidriai ir pažeidžiant įstatymus, o to padarinyje nepagrįstai ir neteisėtai meru išrinktas trečiasis suinteresuotas asmuo, o ne pareiškėja. Vadinasi, minėtas savivaldybės tarybos sprendimas pareiškėjos atžvilgiu nustatė tam tikras subjektines teises, t. y. sukėlė atitinkamas juridines pasekmes.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu priėmė iš esmės neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos D. K. skundo reikalavimas panaikinti Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 197 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės mero išrinkimo“ priimamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti D. K. skundo reikalavimą dėl Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. 197 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės mero išrinkimo“ panaikinimo, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – D. K. skundo reikalavimą panaikinti Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 197 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės mero išrinkimo“ priimti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė