AS-438-566-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS438-566/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01206-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Marijampolės pataisos namams dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1–2), prašydamas, be kita ko, priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 1 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 25 d. sprendimu (b. l. 44–48) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimu, 2014 m. kovo 14 d. paštu pateikė apeliacinį skundą (b. l. 51, 52), kuriuo, be kita ko, prašė skundžiamą sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 18 d. nutartimi (b. l. 53, 59) pareiškėjo apeliacinį skundą priimti atsisakė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas apeliacinį skundą padavė praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą 14 dienų apskundimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui terminą, skaičiuojamą nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismo sprendimas buvo priimtas 2014 m. vasario 25 d., todėl apeliacinis skundas turėjo būti paduotas iki 2014 m. kovo 12 d., tačiau paštu buvo išsiųstas tik 2014 m. kovo 14 d. Pareiškėjas atnaujinti praleistą terminą paduoti apeliacinį skundą neprašė, todėl šį skundą priimti atsisakyta.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 57), prašydamas šią nutartį panaikinti ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimas jam buvo įteiktas 2014 m. kovo mėn. pradžioje, po kelių dienų buvo vykdoma krata, po kurios jis šio sprendimo neberado, tačiau, pateikdamas apeliacinį skundą, buvo įsitikinęs, jog jo padavimo termino nepraleido.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, taip pat, ar yra pagrindas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, gali būti duodamas atskirasis skundas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimą priėmė 2014 m. vasario 25 d. (b. l. 44–48), todėl paskutinė diena pateikti apeliacinį skundą buvo 2014 m. kovo 12 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą dėl šio sprendimo pateikė 2014 m. kovo 14 d. (b. l. 51, 52), t. y. praleidęs apeliacinio skundo padavimo terminą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, pavėluotai teikdamas apeliacinį skundą, jo padavimo termino atnaujinti neprašė, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama 2014 m. kovo 18 d. nutartimi šį skundą priimti atsisakė.

Pareiškėjas, teikdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 18 d. nutarties (b. l. 57), prašo šią nutartį panaikinti ir atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pavyzdžiui, 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012 ir kt.). Pabrėžtina, kad sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, teismui suteikta diskrecija (sprendimo laisvė), atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, spręsti dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo (nepripažinimo) svarbiomis (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Teismas turi įvertinti aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką asmens realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; turi įvertinti, ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė kreiptis į teismą iki įstatymu nustatyto termino).

Įrodymus, kad procesinis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismui turi pateikti asmuo, prašantis atnaujinti praleistą terminą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad visi prašymo atnaujinti praleistą terminą teiginiai dėl termino praleidimo priežasčių privalo būti pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pavyzdžiui, 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA442-9/2012, 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-39/2011).

Pareiškėjas savo reikalavimą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti grindžia tuo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimą jis gavo 2014 m. kovo mėn. pradžioje, tačiau po kelių dienų buvo atlikta krata, po kurios jis minėto sprendimo neberado.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas dalyvavo 2014 m. vasario 5 d. vykusiame teismo posėdyje (b. l. 40–41). Šio teismo posėdžio metu buvo nutarta sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti 2014 m. vasario 25 d., 15.00 val. Su minėta sprendimo paskelbimo data ir laiku pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai (b. l. 42). Priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimas tą pačią dieną buvo išsiųstas pareiškėjui susipažinti (b. l. 49, 50). Aplinkybę, kad šį sprendimą gavo, patvirtina ir pareiškėjas. Iš to darytina išvada, kad pareiškėjas žinojo, kada buvo priimtas sprendimas, taip pat šio sprendimo apskundimo terminus bei tvarką, tačiau nepateisinamai ilgai delsė ir dėl savo paties neveikimo pavėlavo nustatytais terminais paduoti apeliacinį skundą. Pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai, kad jis gautą teismo sprendimą prarado po atliktos kratos, laikytini nepagrįstais ir nekonkrečiais, nes pareiškėjas nenurodo, nei kada minėta krata buvo atlikta, nei kiek laiko ji truko, nei kitų reikšmingų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog šios aplinkybės objektyviai sutrukdė pareiškėjui nustatytais terminais pateikti apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, nors ir pavėluoti, visgi apeliacinį skundą pateikė, darytina išvada, jog pareiškėjo minimas sprendimo praradimas taip pat neturėjo objektyvios įtakos pareiškėjo galimybėms surašyti bei nustatytais terminais pateikti minėtą skundą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjo R. M. atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Skirgailė Žalimienė