A-261-127-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės bylos Nr. A261-127/2014

Teisminio proceso numeris: 3-61-3-03153-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir pareiškėjo A. P. (A. P.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. (A. P.) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, bei Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-13) prašydamas:

1) įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K, atsakovas) per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d., už laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. – 1 žieminę kepurę (neišduota 2003 m.), 1 žieminę striukę (neišduota 2011 m.), 1 vasarinę striukę (neišduota 2008 m.), 1 švarką (neišduotas 2009 m.), 1 kelnes (neišduotos 2005 m.), 2 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2004 m.), 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2003 m., 2004 m.), 1 kaklaraištį (neišduotas 2003 m.), 1 šaliką (neišduotas 2006 m.), 1 porą batelių (neišduota 2003 m.), 1 žieminius batus (neišduoti 2003 m.), 1 demisezoninius batus (neišduoti 2003 m.), 1 megztas pirštines (neišduotos 2011 m.);

2) priteisti iš Lietuvos valstybės dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis patirtą žalą 955,61 Lt – už 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu neišduotas 7 vasarines kepures (neišduotos 2004 m., 2005 m., 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2011 m.), 1 žieminę kepurę (neišduota 2008 m.), 2 švarkus (neišduoti 2010 m. ir 2011 m.), 4 kelnes (neišduotos 2006 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m.), 2 pusvilnonius megztinius (neišduoti 2004 m., 2009 m.), 9 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis (po dvejus neišduota 2006 m., 2008 m., 2009 m. ir 2010 m., vieneri neišduoti 2011 m.), 5 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis (po vienerius neišduota 2006 m., 2007 m., 2008 m., dveji neišduoti 2010 m.), 7 kaklaraiščius (neišduoti 2004 m., 2005 m., 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2011 m.), 1 šaliką (neišduotas 2010 m.), 6 poras batelių (neišduotos 2004 m., 2006 m., 2007 m., 2009 m., 2010 m. ir 2011 m.), 3 poras žieminių batų (neišduotos 2005 m., 2006 m., 2010 m.), 2 poras odinių pirštinių (neišduotos 2003 m., 2007 m.), 1 kelnių odinį diržą (neišduotas 2003 m.).

Paaiškino, kad dirbant Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. jam nebuvo išduotos visos priklausiusios tarnybinės uniformos dalys. Pagal uniformų dėvėjimo normas jam išduotų uniformos dalių dėvėjimo terminai yra pasibaigę ir uniformos nėra tinkamos dėvėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. VIII-1631 patvirtinto Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) nuostatomis, pareigūnai privalo dėvėti uniformas, dėvimos uniformos turi atitikti nustatytą pavyzdį, o Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) ir jam pavaldžios įstaigos privalo nemokamai jomis aprūpinti pareigūnus.

Pagal Tvarkos 1-4 punktus įstaigai kyla pareiga, pasibaigus uniformos (jos dalių) dėvėjimo terminui, išduoti naują uniformą (jos dalis). Esant pareigūno prašymui, vietoj uniformos dalių išdavimo, išmokėti piniginę kompensaciją, įstaiga atlieka vertinimą ir priima sprendimą.

Pareiškėjas minėto prašymo nebuvo pateikęs, tačiau jam nebuvo išduotos naujos uniformos dalys, nei išmokėta piniginė kompensacija. Šios pareigos atsakovas neįgyvendino ir po pareiškėjo raštiško kreipimosi.

Atsakovo nurodyta uniformos (dalių) neišdavimo priežastis – dėl finansinių lėšų trūkumo, tačiau sunki ekonominė padėtis Lietuvoje buvo paskelbta tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1295, o uniformos dalys jam neišduodamos nuo 2003 m. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atsisakymas išmokėti kompensaciją dėl finansavimo trūkumo nėra teisiškai pagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad uniformos dalių išdavimas už praeitą laikotarpį nėra pateisinamas tarnybos uždaviniais ir funkcijomis, negali tinkamai kompensuoti pareigūnų patirtų nuostolių. Galimi pareigūno nuostoliai turėtų būti kompensuojami per žalos atlyginimo institutą. Pareiškėjas duomenų apie tai, kiek išlaidų patyrė, nekaupė, kadangi tikėjosi, jog susidariusi situacija yra laikina ir netrukus trūkstamos dalys bus išduotos. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareigūnų negautas kompensacijas už neišduotas tarnybines uniformas įvertino kaip jų patirtus materialinius nuostolius.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepimu į skundą (b. l. 28-30) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad 2003-2011 metais pareiškėjas nesivadovavo Tvarka ir nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos. Todėl klausimas dėl kompensacijos skyrimo pareiškėjui, nebuvo svarstytas. Pareiškėjas 2012 m. kovo 15 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti informaciją dėl uniformų, taip pat prašė išduoti uniformų dalis. Lukiškių TI-K atsakė tinkamai, laiku pateikė prašomą informaciją, atsakymas atitinka įstatymų keliamus reikalavimus. Tvarkoje aiškiai nurodyta, kad pareigūnai kompensaciją už uniformą gali gauti tik už ateinančius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį.

A. P. 2012 metais gavo: kovo mėn. 1 porą batelių, 1 vasarinę striukę, 1 marškinius ilgomis rankovėmis. 2013 m. I ketvirtyje išduodamos naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos. Įstaigoje dirbantys pareigūnai bus aprūpinti tarnybinės uniformos dalimis, kurių dėvėjimo terminas bus pasibaigęs ir kurias priklauso išduoti.

Be to, atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 straipsniu, dėl reikalavimo priteisti žalą prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 13 d. sprendimu (b. l. 53-57) pareiškėjo A. P. skundą tenkino iš dalies.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2696-12 išaiškino, kad įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Statutas vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams deleguoja teisę, o taip pat ir pareigą nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Priešingas įstatymo nustatytas pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis reguliavimas negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1244/2010, sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011).

Šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Pasibaigus teisingumo ministro patvirtintam tarnybinės uniformos sudedamosios dalies dėvėjimo terminui, įstaiga privalo spręsti naujos tarnybinės uniformos ar jos dalių išdavimo pareigūnui klausimą arba, kaip alternatyva, esant pareigūno rašytiniam prašymui, gali būti išmokama piniginė kompensacija už ateinančius kalendorinius metus, vadovaujantis Tvarkoje įtvirtinta procedūra. Priežastys, dėl kurių pareiškėjui nebuvo laiku išduota tarnybinė uniforma, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas, nagrinėdamas vidaus tarnybos pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimą, yra konstatavęs, kad „aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu, ar poįstatyminių aktų nebuvimu, nes įstatymas to nenumato, o Statutas aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesieja“ (sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011). Tarnybinės uniformos papildomų dalių išdavimas už praeitą laikotarpį nėra pateisinamas tarnybos uždaviniais ir funkcijomis, negali tinkamai kompensuoti pareigūnų patirtų nuostolių dėl uniformos neišdavimo praeityje, nes tarnybinę uniformą pareigūnas gali dėvėti tik po to, kai ji jam išduota ir tik tam tikrą laikotarpį.

Galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl savalaikio uniformos neišdavimo turėtų būti kompensuojami per žalos atlyginimo institutą, o ne išduodant tiek uniformos dalių, kiek jų nebuvo išduota per visą praėjusį laikotarpį ir neatsižvelgiant į aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtį.

Atsakovas neginčija, kad skunde nurodytos tarnybinės uniformos dalys pareiškėjui nebuvo išduotos (b. l. 32) ir kad tokios sudėties vienas tarnybinės uniformos komplektas pareiškėjui pagal teisės aktų reikalavimus turi būti išduotas. Todėl reikalavimas įpareigoti Lukiškių TI-K per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. – 1 žieminę kepurę, 1 žieminę striukę, 1 vasarinę striukę, 1 švarką, 1 kelnes, 2 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 1 šaliką, 1 porą batelių, 1 žieminius batus, 1 demisezoninius batus, 1 megztas pirštines, tenkintinas.

Pareiškėjui pagal teisės aktus priklausančios uniformos dalys nebuvo laiku išduodamos nuo 2003 metų, atsakovo argumentas, jog jos nebuvo išduotos dėl lėšų trūkumo, šiuo atveju nėra reikšmingas. Kompensacijos dydis (30 procentų nuo apskaičiuotos sumos) yra adekvatus patirtiems nuostoliams dėl uniformos dalių neišdavimo, nes teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, kad pareiškėjui šiuo metu sunku dokumentais įrodyti savo išlaidas.

Teismas pažymėjo, jog neišduotų uniformos dalių laikotarpis – nuo 2003 metų, tuo tarpu reikalavimams dėl turtinės žalos atlyginimo taikomas 3 metų senaties terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 str. 8 d.). Pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi 2012 m. gruodžio 5 d. (b. l. 1), todėl reikalavimai gali būti tenkinami nuo 2009 m. gruodžio 5 dienos. Įvertinus senatį, uniformos dalių skaičiai, nuo kurių turi būti nustatoma apskaičiuota pinigų suma, atitinkamai mažinami ir nustatyta, kad iš viso neišduota uniformos dalių už 1362,96 Lt, priteistinas turtinės žalos dydis yra 454,32 Lt (1362,96/3).

III. Pareiškėjas A. P. apeliaciniu skundu (b. l. 69-70) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo dalį, kurioje jo reikalavimams dėl žalos atlyginimo buvo pritaikytas trejų metų ieškinio senaties terminas ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visiškai.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi analogiškoje byloje (administracine byla Nr. A492-3379/2011), tarnybinės uniformos dalių neišdavimas laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. yra tęstinis pareiškėjo teisės būti aprūpintam naujomis tarnybinės uniformos dalimis pažeidimas. Šis pažeidimas buvo tęsiamas iki pat kreipimosi į teismą dienos, todėl, sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino pareikštiems reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikymo, turėtų būti vadovaujamasi ne CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, o CK 1.127 straipsnio 5 dalimi.

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo teisės būti aprūpintam naujomis tarnybinės uniformos dalimis pažeidimas buvo tęsiamas iki pat kreipimosi į teismą dienos, turėjo būti vadovaujamasi aukščiau nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir ieškinio senaties terminas turėjo būti pripažintas nepraleistu.

Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas apeliaciniu skundu (b. l. 60-61) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundo netenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Tvarkos 1 punkte nustatyta, kad Departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės. Pagal Tvarkos 2 ir 3 punktus Departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai - į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Priėmus sprendimą dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo, Departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Minėto žiniaraščio pagrindu pareigūnams gali būti išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Pareiškėjas 2003-2011 metais nesivadovavo minėta Tvarka ir atitinkamai nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos. Todėl minėtu laikotarpiu klausimas dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo pareiškėjui nebuvo svarstytas.

2. 2012 m. kovo 15 d. pareiškėjas kreipėsi su prašymu pateikti informaciją dėl tarnybinių uniformų. Lukiškių TI-K, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, atsakė tinkamai, prašomą informaciją pateikė laiku, atsakymas atitinka įstatymų keliamus reikalavimus. Dėl kompensacijos nurodė, kad Tvarkoje yra aiškiai nustatyta, jog pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį, kokį patys pareiškėjai nurodė savo prašymuose. Pažymi, kad pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija yra mokama įstaigos iniciatyva, nėra.

IV. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartimi administracinė byla buvo sustabdyta, kol įsiteisės sprendimas (nutartis) kitoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 10 d. priėmė ir paskelbė nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinė byla Nr. A261-127/2014 buvo atnaujinta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Bylos ginčas yra dėl pareiškėjo teisės gauti tarnybinę uniformą. Pažeistą teisę pareiškėjas prašo apginti dviem būdais, t. y. įpareigoti atsakovą išduoti uniformos dalis, kurių pareiškėjas negavo už atitinkamą laikotarpį, taip pat priteisti turtinės žalos, atsiradusios dėl negautos uniformos, atlyginimą. Žalos dydį prilygina negautos kompensacijos dydžiui už negautos uniformos dalis.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė iš Lietuvos valstybės pareiškėjo naudai mažesnę turtinės žalos atlyginimo sumą nei prašė pareiškėjas ir visiškai patenkino pareiškėjo skundo dalį dėl įpareigojimo atsakovą išduoti tarnybinės uniformos dalis.

Pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinei instancijai skundžia pareiškėjas ir atsakovas. Pareiškėjas skundžia sprendimo dalį dėl turtinės žalos priteisimo ir prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti visą jo prašomą žalos atlyginimo sumą – 955,61 Lt.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliacinis skundas pagrįstas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimu turtinės žalos dydis buvo sumažintas pritaikius CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą trejų metų ieškininės senaties terminą. Tačiau teismas šioje dalyje, remdamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostata, privalėjo vadovautis teismų praktika, suformuota analogiškose bylose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose (žr. administracinę bylą Nr. A492-1647/2013) nurodė, kad „pareiškėjas žalą (tiesioginius nuostolius) patyrė dėl atsakovo Lukiškių TI-K teisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo (CK 6.246 str., 2.271 str.), kuris laikytinas tęstiniu pažeidimu, ir mano, kad atsakovo neteisėti veiksmai nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą (CK 1.127 str.), todėl laiko, kad pareiškėjo reikalavimai teisme yra pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto trejų metų senaties termino. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. administracinę bylą Nr. A492-3379/2011)“. Tokiu būdu daroma išvada, jog pareiškėjo reikalavimui netaikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Pareiškėjo patirtų nuotolių dydis atitinka Tvarkos 1 punkte numatytą kompensacijos dydį, jis pagrįstas skaičiavimais, atliktais pagal atsakovo pateiktus duomenis, kurių atsakovas neginčija, todėl teismas sutinka su pareiškėjo prašomos priteisti žalos dydžiu ir daro išvadą, kad pareiškėjo naudai turi būti priteistas 955,61 Lt dydžio žalos atlyginimas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, remiantis suformuota teismų praktika (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A261-1032/2014), žalos atlyginimas priteistinas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, o ne iš Lietuvos valstybės. Minėta nutartimi nustatyta, kad jei žala kilo būtent tarnybos teisiniuose santykiuose, atsakovui netinkamai vykdant savo pareigą laiku išduoti tarnybinės uniformos dalis, konstatuotina, kad tinkamu atsakovu pareiškėjo patirtai turtinei žalai atlyginti laikytinas pareiškėjų darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis šiuo aspektu tikslintina ir pareiškėjui turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš jo darbdavio – atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.

Su atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir, remdamasis pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aiškinimu ir taikymu ginčo santykiams, daro išvadą, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, aiškindamas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija (žr. administracinę bylą Nr. Nr. A261-1032/2014) pabrėžė, jog šios administracinių teismų praktikoje suformuotos taisyklės turi būti mutatis mutandis taikomos ir šioje byloje, kadangi tiek Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalis, tiek Statuto 18 straipsnis iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012 ir kt.).

Todėl šio ginčo atveju teismas, remdamasis vienu iš nurodytų teisės gynimo būdų, pagrįstai įpareigojo atsakovą aprūpinti pareiškėją laiku neišduotomis tarnybinės uniformos dalimis, kurios sudaro vieną uniformos komplektą ir kurių dėvėjimo terminas pasibaigė ir kurios nebuvo pareiškėjui išduotos. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ir šios nutarties priėmimo metu galiojančią Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 1r-152 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžių bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašo ir tarnybinės uniformos išdavimo normų patvirtinimo“ 2 punkto nuostatą, kad seno pavyzdžio tarnybinės uniformos dėvimos iki nustatyta tvarka bus išduotos šiuo įsakymu patvirtintos tarnybinės uniformos. Todėl atsakovas turi galimybę pasirinkti, kokio pavyzdžio uniformą išduoti pareiškėjui: ar seno, ar naujo pavyzdžio, tačiau turi būti realizuota pareiškėjo teisė, nustatyta Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. VIII-1631 patvirtinto Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 straipsniu – gauti nemokamai Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. P. (A. P.) apeliacinį skundą patenkinti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo A. P. (A. P.) 955,61 Lt (devynis šimtus penkiasdešimt penkis litus ir 61 centą) žalos atlyginimo.

Atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Irmantas Jarukaitis