A-261-610-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-610/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02820-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 20

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. G. skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Bennet distributors“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja A. G. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (I t., b. l. 1–6), kurį vėliau patikslino (I t., b. l. 197), kreipėsi į teismą, prašydama:

1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2012 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 3R-241 (AG-220/05-2012);

2) panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2012 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. S-(4.3-3)-2755;

3) įpareigoti Departamentą tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme (toliau – ir AKĮ) įtvirtintas funkcijas ir ištirti pareiškėjos skunde nurodytus AKĮ pažeidimus.

Pareiškėja paaiškino, kad 2012 m. gegužės 31 d., 2012 m. liepos 26 d. vykusių „Martini Royale Casting” renginių, kuriuos organizavo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Bennet distributors”, metu buvo skleidžiama „Martini” alkoholinių gėrimų reklama. Patys renginiai savaime reklamavo „Martini” alkoholinius gėrimus. Pareiškėja remdamasi AKĮ 2 straipsnio 10 dalimi nurodė, jog tiek UAB „Bennet distributors” organizuotų renginių metu, tiek interneto svetainėje http://www.bennet.lt paskelbta informacija buvo skleidžiama „Martini” alkoholinių gėrimų reklama, kadangi tokiu būdu buvo formuojamas palankus „Martini” alkoholinių gėrimų įvaizdis.

Pabrėžė, jog informacijos pateikimas internetinėje svetainėje yra viešai skleidžiama informacija, todėl alkoholio reklamos, pripažintinos draudžiama, skelbimas internetinėje svetainėje yra draudžiamas ir už ją gali būti taikomos ekonominės sankcijos pagal AKĮ. Pareiškėja pažymėjo, kad „Martini” alkoholinių gėrimų reklamoje buvo naudojami visuomenėje žinomi žmonės, jų vardas bei atvaizdas, todėl tokio pobūdžio renginys savaime laikytinas alkoholio reklama, pažeidžiančia AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Alkoholinių gėrimų savybės yra gretinamos su teigiamomis asmens savybėmis – pasitikėjimu savo jėgomis, drąsa, sėkme, gyvenimo džiaugsmu, žavesiu. Remiantis UAB „Bennet distributors” interneto svetainėje nurodyta informacija, „Martini” alkoholiniai gėrimai yra siejami su materialine gerove ir socialine sėkme, todėl reklama pažeidžia ir AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Pareiškėja nurodė, jog „Martini” renginio metu dalyvės gavo po vieną 0,75 l talpos butelį alkoholinio gėrimo „Martini bianco”, kuris buvo supakuotas į „Martini” prekių ženklu pažymėtą baltos spalvos dovanų maišelį, pažymėtą UAB „Bennet distributors” prekių ženklu.

UAB „Bennet distributors” interneto svetainėje skelbiamose nuotraukose matyti renginio dalyvės A. V. ir A. B., laikančios „Martini” dovanų maišelius. Pareiškėjos teigimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti AKĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 29 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Pareiškėja nesutiko su Komisijos nustatyta aplinkybe, kad 2012 m. rugsėjo 17 d. į Departamentą ji kreipėsi su bendro pobūdžio prašymu. Pareiškėja paaiškino, kad ji aiškiai įvardijo kreipimosi pobūdį, jog jos teisės buvo pažeistos, kadangi pareiškėja buvo UAB „Bennet distributors” organizuoto renginio dalyvė ir jos vardu bei atvaizdu buvo pasinaudota alkoholinių gėrimų reklamai.

Nurodė, jog Departamentas nagrinėja fizinių asmenų ir fizinių asmenų grupių pateiktus pranešimus, prašymus ir skundus. Atsakovo atstovai patvirtino, kad pareiškėjos kreipimąsi nagrinėjo kaip skundą. Paaiškino, kad pažeidimą padariusių asmenų nubaudimas yra įtvirtintas įstatymuose, todėl tokio pobūdžio veiksmas laikytinas atsakovo pareiga nepriklausomai nuo pareiškėjos išreikštos valios. Pareiškėja paaiškino, kad tiek skunde Komisijai, tiek posėdžio metu ji nurodė, jog atsakovo sprendimas yra nepagrįstas ir neobjektyvus ir tai pažeidžia pareiškėjos teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmens skundų nagrinėjimą, kaip įtvirtinta Viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ).

Nurodė, kad atsakovo atstovai Komisijos posėdyje pažymėjo, jog jos skundas buvo priimtas remiantis VAĮ, jog pareiškėjai 2012 m. spalio 11 d. pateiktas atsakymas yra Departamento sprendimas. VAĮ 34 straipsnyje įtvirtinta, kad administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu. Sprendimas laikytinas sprendimu, kuris užbaigė administracinę procedūrą. Pareiškėja paaiškino, kad renginys gali būti reklamos kampanijos dalimi, todėl renginiai 2012 m. gegužės 31 d., 2012 m. liepos 26 d. taip pat laikytini reklama, kadangi buvo užsakyti UAB „Bennet distributors”, kuri užsiima alkoholinių gėrimų prekyba ir yra suinteresuota didinti gėrimų pardavimus.

Organizuojant renginius ir sudarant sutartis UAB „Bennet distributors“ atstovavo marketingo vadovė D. M., kuri yra atsakinga už alkoholinių gėrimų pardavimų skatinimą. Pabrėžė, jog UAB „Bennet distributors“ interneto svetainėje yra paskelbta alkoholinių gėrimų reklama: „vasariškiausias kokteilis „Martini Royale“, kurioje teigiama, kad šiandien švelnaus skonio „Martini Bianco“ kartu su gaivaus skonio „Martini Prosecco“ sukūrė naują ir įsimintiną kokteilį „Martini Royale“, kuris puikiai tiks, kai į namus sugužės būrys linksmai nusiteikusių draugų, kai gyvenimas pateiks naujų išbandymų, kai laikas pradės lėkti neapsakomu greičiu.

„Martini Royale“ spalvingas ir skanus vasariškas kokteilis, naujasis kosmopolitiškas gėrimas”.

Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjos skundą (I t., b. l. 86–91) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas pažymėjo, jog, išnagrinėjus pareiškėjos 2012 m. rugsėjo 17 d. raštu pateiktą bei Departamento surinktą medžiagą, nustatyta, kad UAB „Bennet distributors” renginių tikslas buvo surengti tarptautinio konkurso „Martini Royale Casting” atranką Lietuvoje. Iš pareiškėjos pateiktos bei Departamento surinktos medžiagos nenustatyta, kad renginiai buvo organizuoti ir vesti siekiant reklamuoti alkoholinius gėrimus, nenustatyta, jog atrankoje dalyvavę asmenys, komisijos nariai dalyvavo alkoholio reklamoje. Internetinėse svetainėse www.bennet.lt, www.15min.lt, www.lrytas.lt pateikta informacija buvo įvertinta kaip informacija apie renginius, o ne kaip alkoholinių gėrimų reklama.

Departamentas nustatė, kad AKĮ 29 straipsnio 1 dalies reikalavimai nebuvo pažeisti, taip pat nenustatyta, jog renginių metu alkoholiniai gėrimai buvo dalinami nemokamai, teikiami kaip prizai. UAB „Bennet distributors” 2012 m. spalio 2 d. raštu informavo Departamentą tik apie renginių svečių vaišinimui sunaudotus alkoholinius gėrimus, nenurodant, kad alkoholiniai gėrimai buvo dovanojami atrankos dalyvėms. Departamentas veikė aktyviai, rinko duomenis, siekdamas ištirti pareiškėjos pirminio 2012 m. rugsėjo 17 d. skundo pagrįstumą.

Atsakovas pabrėžė, jog šiuo atveju vyko atrankos konkursas, bet ne alkoholinių gėrimų reklamos kampanija, nei vienai konkursantei, komisijos nariui ar kviestiniam svečiui nebuvo suteikta teisė reklamuoti alkoholinį gėrimą „Martini”. Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nedraudžia asmenims dalyvauti renginiuose, kuriuos inicijuoja alkoholinių gėrimų gamintojai, platintojai ar licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turintys ūkio subjektai (tam tikrais atvejais galimas amžiaus cenzas) nepaisant to, kad tokie asmenys (pavyzdžiui, M.

P., A. V. ar kt.) yra visuomenės daliai žinomi asmenys. Pareiškėja klaidingai aiškina alkoholio reklamos sampratos ypatumus ir jos taikymo kriterijus. Nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad renginyje buvo pasinaudota dalyvių bei komisijos narių žinomumu, vardu, atvaizdu skleidžiant alkoholinių gėrimų reklamą, kadangi tokie asmenys dalyvavo kaip renginio atrankos dalyviai, komisijos nariai, svečiai, o ne reklaminiai alkoholinių gėrimų „veidai”. Atsakovo teigimu, nepagrįsti ir pareiškėjos teiginiai, kad UAB „Bennet distributors“ internetinėje svetainėje alkoholinių gėrimų savybės yra gretinamos su teigiamomis asmens savybėmis – pasitikėjimu savo jėgomis, drąsa, sėkme, gyvenimo džiaugsmu, optimizmu, žavesiu, nes šios savybės buvo keliamos konkursančių atžvilgiu.

Vadovaujantis pareiškėjos logika, prekės ženklo pateikimas renginyje, ypač jeigu toks renginys sėkmingas ir jame dalyvauja garsūs žmonės, galėtų būti siejamas su socialine sėkme ar kitomis savybėmis, kas savaime būtų neteisinga ir nelogiška. Pagal AKĮ 2 straipsnio 10 bei 29 straipsnio 1 dalių nuostatas darytina išvada, kad alkoholio reklama turi sieti alkoholinių gėrimų vartojimą su minėtomis savybėmis. Šiuo atveju pareiškėjos aptariamos savybės ir kriterijai yra taikomi konkursančių atžvilgiu, nepateikiant informacijos, kad alkoholinių gėrimų vartojimas gali turėti ar suteikti atitinkamų savybių.

Departamentas nenustatė draudžiamos alkoholinių gėrimų reklamos požymių rengtoje atrankoje. Atvirkščiai, renginys buvo skirtas tam, kad būtų išrinkta mergina, kuri tik patekusi į kitą etapą ir laimėjusi tarptautinę atranką, galės tapti „Martini” reklamos veidu ir reklamuoti minėtą alkoholinį gėrimą. Atsakovas pažymėjo, jog nėra objektyvių duomenų, kad alkoholiniai gėrimai buvo dalinami kaip dovanos, nes UAB „Bennet distributors” nurodė, jog alkoholiniai gėrimai buvo naudojami reprezentacinėms reikmėms maišant kokteilius.

Galiojantys teisės aktai nedraudžia įmonėms naudoti alkoholinius gėrimus reprezentacinėms reikmėms. Atsakovas nurodė, jog bendrovė, informuodama ir savo internetinėje svetainėje pateikdama informaciją apie renginį, jo taisykles, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, nes tokie veiksmai neturi reklamos pažeidimo sudėties elementų. Pabrėžė, jog, nors pareiškėja skundą grindžia tuo, kad buvo pažeistos jos, kaip fizinio asmens, subjektinės teisės, nes buvo pasinaudota jos veidu ir atvaizdu alkoholinių gėrimų reklamoje, tokie pareiškėjos skundo argumentai vertintini kritiškai, kadangi šis klausimas yra civilinių santykių, o ne administracinės teisės dalykas.

Pareiškėja savo subjektines teises gali ginti civilinio proceso tvarka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Bennet distributors“ atsiliepimu į pareiškėjos skundą (I t., b. l. 189–194) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pareiškėja, teigdama, jog „Martini Royale Casting” renginių metu buvo skleidžiama alkoholio reklama ir kad patys renginiai savaime yra alkoholio reklama, nepateikia tai pagrindžiančių faktinių aplinkybių. UAB „Bennet distributors“ organizuotas konkursas ir su juo susiję renginiai turėjo tikslą atrinkti naują „Martini” prekės ženklo reklaminį veidą. Nugalėtojas atrinko komisija. UAB „Bennet distributors“ rėmėsi AKĮ 2 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir pažymėjo, jog konkursas „Martini Royale Casting” ir apie jį skleidžiama informacija yra susijusi su UAB „Bennet distributors“ ūkine, komercine veikla, tačiau nesutiko su tuo, jog konkurso ir su juo susijusių renginių metu skleidžiama informacija, vertinant ją visumoje, skatino įsigyti ir vartoti „Martini” alkoholinius gėrimus.

Renginių metu nebuvo atliekami jokie žodžio „skatinti” reikšmę atitinkantys veiksmai, t. y. konkurso dalyvėms nebuvo keliama jokių sąlygų, susijusių su alkoholinių gėrimų „Martini” įsigijimu ar vartojimu; patalpose, kuriose vyko renginiai, nebuvo reklaminių iškabų, kurios reklamuotų „Martini” alkoholinius gėrimus (konkurso metu panaudoti tentai „Martini Royale Casting” buvo skirti konkurso identifikavimo, o ne alkoholių gėrimų reklamos tikslais) ar kitų reklamos pateikimo priemonių, kurie skleistų „Martini” alkoholinių gėrimų reklamą; renginio vedėjai ir / ar konkurso komisijos nariai renginio metu neskleidė jokios informacijos, kuri skatintų įsigyti „Martini” alkoholinių gėrimų, o iš bendrovės pateikto detalaus renginio scenarijaus matyti, jog ir čia nėra jokių skatinimo įsigyti ir vartoti „Martini” alkoholinius gėrimus elementų, scenarijuje nurodytų veiksmų visuma yra orientuota į konkurso dalyvių atranką bei nugalėtojo išrinkimą, o ne į alkoholio reklamą.

Nurodė, jog pareiškėjos skunde pateiktų ištraukų iš interneto svetainių turinyje nėra skatinimo įsigyti ar vartoti alkoholinius gėrimus. Pareiškėjos cituojami tekstai iš interneto svetainės www.bennet.lt laikytini informaciniais pranešimais apie renginį. Pažymėjo, jog „Martini Royale Casting” konkursas ir su juo susiję renginiai neturėtų būti laikomi alkoholio reklama, todėl toks renginys neturi būti vertinamas AKĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų alkoholio reklamos draudimų kontekste. Nurodė, jog konkurso renginių metu UAB „Bennet distributors“ nenaudojo draudžiamų alkoholinių gėrimų pardavimo skatinimo būdų ir alkoholinių gėrimų butelių nedalino, nedovanojo ar kitaip neatlygintinai niekam iš konkurso dalyvių ar renginių svečių neperdavė.

Konkurso renginius organizavo ir vykdė ne UAB „Bennet distributors“, o UAB „Publicum events” pagal atlygintinų paslaugų teikimo 2012 m. liepos 23 d. sutartį, kurioje nėra nustatyta įsipareigojimų dėl alkoholinių gėrimų dalinimo / dovanojimo. Konkursas „Martini Royale Casting” ir susiję renginiai (įskaitant apie renginius skleidžiamą informaciją) nepažeidė pareiškėjos subjektinių teisių. Pareiškėja, manydama, kad jos subjektinės teisės bus pažeistos, galėjo nedalyvauti konkurse. Be to, pareiškėjos nurodytame skundo priede nėra jokios informacijos, kuri liudytų, jog UAB „Bennet distributors“ pažeidė pareiškėjos subjektines teises.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimu (II t., b. l. 71–76) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad ginčas kilęs dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2012 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. S-(4.3-3)-2755 ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2012 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 3R-241 (AG-220/05-2012) pagrįstumo ir teisėtumo.

Teismas nustatė, kad Departamente 2012 m. rugsėjo 17 d. buvo gautas pareiškėjos A. G. skundas, kuriame nurodyta, jog 2012 m. gegužės mėn. spaudoje ir internete buvo viešai paskelbta apie „Martini Royal Casting“ talentų atrankos kampaniją, kurios nugalėtojams buvo pažadėti vertingi prizai; 2012 m. gegužės 31 d. Lietuvoje įvyko „Martini“ atrankos pradžios renginys, kuriame dalyvavo Lietuvoje žinomi žmonės ir kuris buvo aprašytas žiniasklaidoje; dalyvaujant atrankoje, pareiškėja buvo pakviesta į finalinį renginį, kuris įvyko 2012 m. liepos 26 d.

Vilniuje. Minėtame skunde pareiškėja teigė mananti, kad šio renginio tikslas buvo „Martini“ alkoholinių gėrimų reklama, o ne talentų paieška, kaip buvo deklaruota, be to, Lietuvoje nugalėtojos buvo numatytos iš anksto, nes išsiskyrė iš kitų savo apranga. Minėtame skunde pareiškėja pažymėjo, kad nurodytų renginių metu galbūt buvo pažeisti AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai, 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 29 straipsnio 3 dalis, todėl prašė ištirti šiuos pažeidimus ir nubausti pažeidimus padariusius asmenis.

Departamentas į pareiškėjos 2012 m. rugsėjo 17 d. skundą atsakė 2012 m. spalio 10 d. raštu Nr. S-(4.3-3)-2755 ir nurodė, jog nenustatyta, kad UAB „Bennet distributors“ organizuoti renginiai turėjo tikslą reklamuoti alkoholinius gėrimus, kad atrankoje dalyvavę asmenys, komisijos nariai dalyvavo alkoholio reklamoje. Internetinėse svetainėse www.bennet.lt, www.15min.lt, www.lrytas.lt pateikta informacija apie renginius, registravimo į atranką sąlygas, komisiją, dalyvius ir pan. vertinama kaip informacija apie renginius, o ne kaip alkoholinių gėrimų reklama.

Departamento nuomone, AKĮ 29 straipsnio 1 dalies reikalavimai nepažeisti. Taip pat nenustatyta, kad renginių metu alkoholiniai gėrimai būtų dalinami nemokamai ar teikiami kaip prizai. Departamentas minėtame rašte taip pat pažymėjo, kad, jei pareiškėja turi įrodymų apie alkoholinių gėrimų dovanojimą atrankos dalyvėms, gali juos pateikti atsakovui. Pareiškėja, nesutikdama su Departamento 2012 m. spalio 10 d. raštu Nr. S-(4.3-3)-2755, kreipėsi į Komisiją, prašydama jį panaikinti ir įpareigoti Departamentą pakartotinai ištirti pareiškėjos skundą.

Komisija 2012 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 3R-241 (AG-220/05-2012) nusprendė pareiškėjos skundą atmesti. Komisija konstatavo, kad A. G. 2012 m. rugsėjo 17 d. kreipimasis į Departamentą su bendro pobūdžio (ne su asmeninės subjektinės teisės pažeidimu susijusiu) prašymu, laikytinas prašymu, nagrinėtinu remiantis Departamento direktoriaus 2011 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. T1-120 patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamente taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės).

Departamentui gavus informaciją apie galimus AKĮ pažeidimus, gali būti atliekamas neplaninis patikrinimas, o, nustatęs pažeidimus, Departamentas turi teisę taikyti ekonomines sankcijas, tačiau Departamentas padarė išvadą, kad reikalavimo teisės dėl kitų asmenų nubaudimo, nesant pačios pareiškėjos konkrečiai pažeistos subjektinės teisės ginčo santykyje, A. G. neturi. Komisija padarė išvadą, kad teisė į pareiškėjos pateiktos informacijos bei su ja susijusio prašymo nagrinėjimą remiantis Taisyklėmis nėra pažeista.

Kadangi pareiškėja nenurodė asmeninės subjektinės teisės pažeidimo, Komisija konstatavo, kad atsakymo išsamumas ar neišsamumas tiek, kiek jis susijęs su skundžiamų subjektų nubaudimu, pareiškėjos negali būti skundžiamas, nes jos subjektinių teisių nelemia.

Teismas pažymėjo, kad Departamentas yra viešojo administravimo subjektas, kuriam jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, be kita ko, yra pavesta kontroliuoti, kaip ūkio subjektai laikosi AKĮ nuostatų (Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 701 str. 2 d. 7 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintų Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 10.14 p.). Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Departamente tvarką reglamentuoja Taisyklės, kurių 38 punkte nustatyta, kad atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį.

Asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo Departamente (Taisyklių 27 p.). Atsižvelgdamas į pareiškėjos Departamentui pateiktą skundą, kuriame pareiškėja iš esmės išdėstė savo nuostatas tam tikrais klausimais, susijusiais su „Martini Royal Casting“ renginiu, atkreipė dėmesį į galimus pažeidimus šio renginio metu, teismas padarė išvadą, kad pastarasis laikytinas kreipimusi (Taisyklių 38.4 p.), į kurį atsakoma laisvos formos raštu. Atsakovas nustatytu terminu atsakė pareiškėjai pateikdamas 2012 m. spalio 10 d. raštą Nr. S-(4.3-3)-2755, kuriuo informavo, kad pareiškėjos nurodyti galimi AKĮ pažeidimai nepasitvirtino.

Teismas nurodė, kad minėtas raštas pareiškėjai jokių teisių ir pareigų nesukelia, o teismo ginamas pareiškėjos interesas galėtų būti apgintas, priimant atitinkamą teismo sprendimą, tuo atveju, jeigu atsakovas būtų pažeidęs Taisyklių nustatytą gautų prašymų nagrinėjimo procedūrą. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakymas pareiškėjai pagal jos pateiktą skundą (kreipimąsi) buvo pateiktas nepažeidžiant Taisyklėse nustatytų procedūrų – kaip matyti atsakovas reagavo į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kiek jos buvo susijusios su AKĮ nuostatų laikymosi priežiūra, jas patikrino, informavo pareiškėją apie gautus rezultatus ir, be kita ko, pasiūlė pareiškėjai pateikti daugiau įrodymų, jei tokių turi.

Teismas pažymėjo, kad „Martini Royal Casting“ konkurso atrankos procedūrų ir rezultatų priežiūra nėra Departamento kompetencija. Taigi, teismo vertinimu, Komisija išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Departamento atsakymo į jos kreipimąsi, pagrįstai konstatavo, kad nustačius, jog pareiškėja neturi reikalavimo teisės nubausti kitus asmenis, be to, skundžiamu raštu nėra pažeidžiamos jos teisės, o kreipimosi į Departamentą tolimesnis nagrinėjimas priklausys nuo pačios pareiškėjos veiksmų, pagrįstai priėmė sprendimą pareiškėjos skundą atmesti.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja papildomai pateiktuose paaiškinimuose teigia, jog jos subjektinės teisės tikrai buvo pažeistos, argumentuodama tuo, kad pareiškėjos vardas ir atvaizdas buvo panaudotas skleidžiant alkoholio reklamą, taip pat buvo pažeistas jos interesas būti saugomai nuo neleistinos alkoholio reklamos. Šiuos argumentus teismas vertino kritiškai, nes pareiškėja, dalyvaudama „Martini Royal Casting“ atrankoje, iš esmės pati siekė tapti „Martini“ reklamos veidu. Be to, kaip teisingai nurodė atsakovas savo atsiliepime, jei pareiškėja mano, kad jos teisė į atvaizdą buvo pažeista, tai yra civilinių teisinių santykių dalykas ir dėl pastarosios teisės gynimo pareiškėja turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

III. Pareiškėja apeliaciniu skundu (II t., b. l. 81–84) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti ir panaikinti Komisijos 2012 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 3R-241 (AG-220/05-2012) ir Departamento 2012 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. S-(4.3-3)-2755. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybės, todėl nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjos skundas Departamentui „laikytinas kreipimusi <...>, į kurį atsakoma laisvos formos raštu“. Atsižvelgiant į tai, kad Departamentas yra viešojo administravimo subjektas, kuriam įstatymas suteikia teisę vykdyti AKĮ kontrolę, tiriant jos skundą, privalėjo vadovautis VAĮ, kuriame įtvirtinta, jog administracinė procedūra baigiama sprendimo priėmimu. Taip pat šios teismo nustatytos aplinkybės prieštarauja Departamento pripažintoms aplinkybėms nagrinėjant bylą Komisijoje, kurioje Departamento atstovas pripažino, kad jos kreipimąsi nagrinėjo kaip skundą ir priėmė sprendimą.

2. Nagrinėjamu atveju Departamento raštas dėl pareiškėjos skundo, nepriklausomai nuo jo formos, laikytinas sprendimu, kuriame konstatuojamas AKĮ pažeidimo buvimas (nebuvimas). Departamento sprendimas pažeidžia jos teisės ir įstatymo saugomus interesus, t. y. sukėlė jai teisines pasekmes, kadangi pažeidus AKĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus alkoholio reklamos draudimus, buvo pažeistas ir jos teisėtas interesas būti saugomai nuo neleistinos alkoholio reklamos; Departamentui priėmus nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą, kuriame remiamasi ne įrodymais, o nuomone, buvo pažeista jos teisė į gerą viešąjį administravimą, t. y. teisė į įstatymais pagrįstą ir objektyvų skundo išnagrinėjimą. Departamentas netinkamai, neišsamiai ir neobjektyviai ištyrė jos skunde nurodytas aplinkybes ir pridėtus įrodymus, neįvykdė AKĮ 29 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos pareigos kontroliuoti kaip laikomasi šio straipsnio reikalavimų, todėl pažeidė pareiškėjos teises ir įstatymų saugomus interesus. Tačiau teismas šių argumentų netyrė ir nevertino, todėl pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnio nuostatas.

3. Departamento skundžiamas sprendimas neteisėtas ir naikintinas, nes Departamento sprendimas nėra pagrįstas įrodymais, jame nenurodyti motyvai ir argumentai, leidžiantys įsitikinti sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu. Sprendimas priimtas pažeidžiant VAĮ 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintą objektyvumo principą; sprendime nenurodyta jo apskundimo tvarka, tuo pažeidžiant VAĮ 34 straipsnio 1 dalį; Departamentas netinkamai įvertino aplinkybę, kad alkoholio reklama pripažintina bet kuria forma skleidžiama informacija, įskaitant vaizdinę informaciją, taip pat interneto svetainėje skelbiamą informaciją, kuria skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholius gėrimus. Todėl Departamentas nepagrįstai nenustatė, kad buvo skleidžiama alkoholio reklama ir nepagrįstai nevertino jos atitikimo AKĮ reikalavimams; Departamentas netinkamai įvertino UAB „Bennet distributors“ interneto svetainėje paskelbtą informaciją. Departamentas nepagrįstai nepripažino šio renginio reklamos kampanija, pažeidžiančia AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus; Departamentas nepagrįstai nepripažino, kad ši alkoholio reklama pažeidžia AKĮ įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimus; Departamentas netinkamai ištyrė aplinkybę, kad „Martini“ renginio metu dalyvės gavo po 0,75 l butelį alkoholinio gėrimo „Martini bianco“, kuris buvo supakuotas į ir „Martini“ prekių ženklu pažymėtą baltos spalvos dovanų maišelį. Į bylą buvo pateiktas minėtas dovanų maišelis, pažymėtas „Martini“ ir „Bennet distributors“ prekių ženklais, į kurį buvo supakuotas alkoholinis gėrimas. Šioms aplinkybėms ištirti Departamentas turėjo apklausti kitus dalyvius, kurie paliudytų analogiškas aplinkybes. Todėl Departamentas nepagrįstai nepripažino AKĮ 29 straipsnio 3 dalies pažeidimo.

4. Teismas nevykdė ABTĮ 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintos pareigos nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Pažeidus AKĮ reikalavimus, buvo pažeistos ir šio įstatymo saugomos pareiškėjos teisės. Teismas nepagrįstai atsisakė ginti jos pažeistas teises, kurias saugo AKĮ, todėl egzistuoja pagrindas pripažinti Lietuvos Respublikos įsipareigojimų pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – ir Konvencija) pažeidimą. Pareiškėjos teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos garantuoja Konvencijos 6 straipsnis. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad „Konvencija yra siekiama garantuoti ne teorines ar iliuzines teises, bet teises, kurios būtų praktinės ir veiksmingos. Tai ypač pasakytina apie teisę kreiptis į teismą, atsižvelgiant į tai, kokią reikšmingą vietą demokratinėje visuomenėje užima teisė į teisingą bylos nagrinėjimą“ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimas byloje Cudak prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 15869/02).

5. Atsižvelgiant į tai, kad šiame apeliaciniame skunde keliamas teisės aktų, reglamentuojančių teisės kreiptis į teismą aiškinimo ir taikymo klausimas, taip pat Lietuvos Respublikos įsipareigojimų pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą, įgyvendinimas, prašo šią administracinę bylą nagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinėje teisėjų kolegijoje.

Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (II t., b. l. 91–92) prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ginčijamas Departamento 2012 m. spalio 10 d. raštas Nr. S-(4.3- 3)-2755 pareiškėjos jau buvo apskųstas 2012 m. spalio 16 d. skundu Komisijai vadovaujantis analogiškais motyvais ir argumentais. 2012 m. spalio 30 d. Komisija priėmė sprendimą Nr. 3R-241 (AG-220/05-2012), kuriuo pareiškėjos skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Pareiškėja minėtą Komisijos 2012 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 3R-241 (AG-220/05-2012) apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui taip pat vadovaudamasi analogiškais motyvais ir argumentais. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1304-121/2013 administracinę bylą nutraukė, konstatuodamas, kad Komisija priėmė teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, kurio naikinti teismas neturi pagrindo. LVAT 2013 m. gegužės 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS858-447/2013 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį panaikino ir grąžino administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimu teisingai ir pagrįstai pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, o pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikė naujų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo. Departamentas išsamią poziciją yra išdėstęs ginčijamame Departamento 2012 m. spalio 10 d. rašte Nr. S-(4.3-3)-2755, atsiliepimuose į pareiškėjo skundą Komisijai, teismui, į atskirąjį skundą, todėl tapačiais motyvais ir argumentais nepasisakys. Juolab, kad teismas objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą, procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Vien tik pareiškėjos subjektyvus manymas, kad aptariamas teismo sprendimas dėl pareiškėjos skundo atmetimo kaip nepagrįsto priimtas neteisėtai ir nepagrįstai, nesudaro juridinio pagrindo jį panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2012 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. S-(4.3-3)-2755 ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2012 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 3R-241 (AG-220/05-2012) pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo Departamentą tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintas funkcijas ir ištirti pareiškėjos skunde nurodytus AKĮ pažeidimus.

Byloje nustatyta, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamente 2012 m. rugsėjo 17 d. buvo gautas pareiškėjos A. G. skundas, kuriuo buvo prašoma ištirti skunde nurodytus galimus Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus ir teisės aktų nustatyta tvarka nubausti šiuos pažeidimus padariusius asmenis. Pareiškėja nurodė, kad 2012 m. gegužės mėn. spaudoje ir internete buvo viešai paskelbta apie „Martini Royal Casting“ talentų atrankos kampaniją, kurios nugalėtojams buvo pažadėti vertingi prizai; 2012 m. gegužės 31 d. Lietuvoje įvyko „Martini“ atrankos pradžios renginys, kuriame dalyvavo Lietuvoje žinomi žmonės ir kuris buvo aprašytas žiniasklaidoje; dalyvaujant atrankoje, pareiškėja buvo pakviesta į finalinį renginį, kuris įvyko 2012 m. liepos 26 d. Vilniuje. Minėtame skunde pareiškėja teigė mananti, kad šio renginio tikslas buvo „Martini“ alkoholinių gėrimų reklama, o ne talentų paieška, kaip buvo deklaruota, be to, Lietuvoje nugalėtojos buvo numatytos iš anksto, nes išsiskyrė iš kitų savo apranga.

Departamentas išnagrinėjo pareiškėjos 2012 m. rugsėjo 17 d. raštu pateiktą bei Departamento surinktą medžiagą dėl galimo AKĮ pažeidimo 2012 m. gegužės 31 d. ir 2012 m. liepos 26 d. Lietuvos Respublikoje vykusiuose renginiuose „Martini Royal Casting“ ir atsakė pareiškėjai 2012 m. spalio 10 d. raštu Nr. S-(4.3-3)-2755, nurodydamas, jog nenustatyta, kad UAB „Bennet distributors“ renginiai buvo organizuoti ir pravesti tikslu reklamuoti alkoholinius gėrimus, taip pat nenustatyta, kad atrankoje dalyvavę asmenys, komisijos nariai dalyvavo alkoholio reklamoje. Departamentas pažymėjo, kad internetinėse svetainėse www.bennet.lt, www.15min.lt, www.lrytas.lt pateikta informacija apie renginius, registravimo į atranką sąlygas, komisiją, dalyvius ir pan. vertinama kaip informacija apie renginius, o ne kaip alkoholinių gėrimų reklama. Todėl, Departamento nuomone, AKĮ 29 straipsnio 1 dalies reikalavimai nepažeisti. Departamentas taip pat nenustatė, kad renginių metu alkoholiniai gėrimai būtų dalinami nemokamai ar teikiami kaip prizai. Departamentas minėtame rašte taip pat pažymėjo, kad, jei pareiškėja turi įrodymų apie alkoholinių gėrimų dovanojimą atrankos dalyvėms, gali juos pateikti atsakovui.

Pareiškėja, nesutikdama su Departamento 2012 m. spalio 10 d. raštu Nr. S-(4.3-3)-2755, 2012 m. spalio 16 d. kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, prašydama panaikinti Departamento 2012 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. S-(4.3-3)-2755 ir įpareigoti Departamentą pakartotinai ištirti pareiškėjos skundą.

Komisija 2012 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 3R-241 (AG-220/05-2012) nusprendė pareiškėjos skundą atmesti. Komisija konstatavo, kad A. G. 2012 m. rugsėjo 17 d. kreipimasis į Departamentą su bendro pobūdžio (ne su asmeninės subjektinės teisės pažeidimu susijusiu) prašymu, laikytinas prašymu, nagrinėtinu remiantis Departamento direktoriaus 2011 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. T1-120 patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamente taisyklėmis. Departamentui gavus informaciją apie galimus AKĮ pažeidimus, gali būti atliekamas neplaninis patikrinimas, o, nustatęs pažeidimus, Departamentas turi teisę taikyti ekonomines sankcijas, tačiau Departamentas padarė išvadą, kad reikalavimo teisės dėl kitų asmenų nubaudimo, nesant pačios pareiškėjos konkrečiai pažeistos subjektinės teisės ginčo santykyje, A. G. neturi. Komisija konstatavo, kad teisė į pareiškėjos pateiktos informacijos bei su ja susijusio prašymo nagrinėjimą, remiantis Taisyklėmis, nėra pažeista. Kadangi pareiškėja nenurodė asmeninės subjektinės teisės pažeidimo, atsakymo išsamumas ar neišsamumas tiek, kiek jis susijęs su skundžiamų subjektų nubaudimu, pareiškėjos negali būti skundžiamas, nes jos subjektinių teisių nelemia.

Nagrinėjamoje situacijoje aukščiau aptartą pareiškėjos skundžiamą administracinį sprendimą (raštą) priėmęs Departamentas yra veikiantis pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo, AKĮ bei Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nuostatus viešojo administravimo subjektas (AKĮ 32 str.), kuris, be kita ko, atlikdamas planinius ir neplaninius patikrinimus, kontroliuoja, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 701 str. 2 d. 7 p., Nuostatų 10.14 p.), kontroliuoja, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, susijusių su alkoholio reklamos draudimu ir ribojimu (Nuostatų 10.16 p., AKĮ 29 str. 7 d.) ir tam tikslui pasiekti turi teisę (kompetenciją) už AKĮ pažeidimus taikyti atitinkamas poveikio priemones (AKĮ 34 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimų nustatymas ir už šio įstatymo pažeidimus atitinkamų asmenų nubaudimas yra atsakovo diskrecija. Tai reiškia, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galbūt padarytus AKĮ pažeidimus, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją Nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytu būdu. Tačiau tai nereiškia, kad Viešojo administravimo įstatymo, kitų šiam ginčui aktualių teisės aktų taikymo požiūriu atsakovas privalo veikti taip, kaip to prašo besikreipiantys į juos asmenys, t. y. atsakovas nėra saistomas tokių asmenų nurodytų argumentų ir prašymais taikyti kitų asmenų atžvilgiu tam tikras poveikio priemones.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamame teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja neturi reikalavimo teisės nubausti kitus asmenis, be to, skundžiamu raštu nėra pažeidžiamos jos teisės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nei pareiškėjos skunde, nei skundžiamame paminėtame atsakovo 2012 m. spalio 10 d. rašte nebuvo kalbama apie pareiškėjos teises ir interesus, todėl, esant tokiai situacijai, Komisija ir pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad pareiškėja neturi subjektinės teisės ginčyti paminėtą atsakovo 2012 m. spalio 10 d. raštą, o teismo ginamas pareiškėjos interesas galėtų būti apgintas, priimant atitinkamą teismo sprendimą tuo atveju, jeigu atsakovas būtų pažeidęs Taisyklių nustatytą gautų prašymų nagrinėjimo procedūrą.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintų Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nuostatų (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2012 m. spalio 12 d.). 10.19 punktą, Departamentas pagal kompetenciją nagrinėja juridinių, fizinių asmenų ir fizinių asmenų grupių pateiktus pranešimus, prašymus ir skundus.

Departamento direktoriaus 2011 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. T1-120 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamente taisyklės (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2011 m. birželio 1 d.) reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų prašymų nagrinėjimą ir jų aptarnavimą Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamente. Atsižvelgiant į pareiškėjos Departamentui pateiktą skundą, nesusijusį su pareiškėjos teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pastarasis laikytinas kreipimusi (Taisyklių 38.4 p.), į kurį atsakoma laisvos formos raštu.

Nagrinėjamos administracinės bylos medžiagos faktiniai duomenys leidžia konstatuoti, jog pareiškėjos skundas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamente išnagrinėtas tinkamai ir laikantis galiojančios tvarkos, pareiškėja tinkamai informuota apie administracinės procedūros rezultatus. Skundžiamo Departamento 2012 m. spalio 10 d. rašto Nr. S-(4.3-3)-2755 turinys rodo, kad Departamentas patikrino ir išanalizavo pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, atliko motyvuotą jų įvertinimą, todėl Departamento procesinis sprendimas pripažintinas iš esmės atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą tik tiek, kiek pareiškėjos inicijuotas ginčas susijęs su atsakovui priskirtų viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu, daro išvadą, kad Departamento 2012 m. spalio 10 d. raštas (atsakymas) Nr. S-(4.3-3)-2755, tuo pačiu ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teisės aktų reikalavimus atitinkantis sprendimas Nr. 3R-241 (AG-220/05-2012) yra teisėti ir pagrįsti ir nėra pagrindo įpareigoti Departamentą tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintas funkcijas ir ištirti pareiškėjos skunde nurodytus AKĮ pažeidimus.

Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu, todėl paliktinas galioti nepakeistas. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas