AS-486-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Legislator headnote
AI generatedAS-486-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir 2013 m. rugpjūčio 8 d. spendimu jį atmetė (I t., b. l. 104-105). Pareiškėjui pateikus apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, šis sprendimas 2014 m. lapkričio 20 d. nutartimi buvo panaikintas ir skundas perduotas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (I t., b. l. 172-180).
Full text
Administracinė byla Nr. AS-486-261/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01332-2013-8
Procesinio sprendimo kategorija 72.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. kovo 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2013 m. balandžio 29 d. pateikė skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K).
Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir 2013 m. rugpjūčio 8 d. spendimu jį atmetė (I t., b. l. 104-105). Pareiškėjui pateikus apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, šis sprendimas 2014 m. lapkričio 20 d. nutartimi buvo panaikintas ir skundas perduotas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (I t., b. l. 172-180).
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje, kviečiant proceso dalyvius: atsakovo atstovą ir liudytojus (I t., b. l. 183).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 16 d. įpareigojo kelias kalinimo įstaigas užtikrinti nuteistojo G. K. pristatymą į teismo posėdį (I t., b. l. 187).
2015 m. sausio 5 d. gautas pareiškėjo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl užimtumo kitose bylose bei nesutikimo būti perkeliamu į kitą tardymo izoliatorių (I t., b. l. 197-198).
Šiaulių tardymo izoliatorius 2015 m. sausio 8 d. raštu Nr. 14101-438 informavo teismą, kad gali pristatyti pareiškėją į teismo posėdį, vyksiantį 2015 m. sausio 15 d. 15 val.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 9 d. nutartimi pripažino pareiškėjo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu (I t., b. l. 202-203).
2015 m. sausio 13 d. pareiškėjas G. K. buvo supažindintas su teismo nutartimi (II t., b. l. 2).
2015 m. sausio 13 d. gautas pareiškėjo prašymas dėl bylos atidėjimo (II t., b. l. 5).
2015 m. sausio 14 d. gautas atsakovo prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, nurodant, kad atsakovas palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją (II t., b. l. 6).
II. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartimi (II t., b. l. 14-15) pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtu.
Teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartyje išdėstytus esminius argumentus, dėl ko buvo panaikintas teismo sprendimas, t. y. pažeidus pareiškėjo teisę dalyvauti teismo posėdyje, bei į tai, kad pareiškėjas galėtų tinkamai realizuoti savo teises ir užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams (ko pats pageidavo apeliaciniame skunde), bei nesant galimybių be jo papildomų paaiškinimų visiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėti bylos faktinių aplinkybių, 2015 m. sausio 9 d. nutartimi pareiškėjo dalyvavimas teismo posėdyje, vyksiančiame 2015 m. sausio 15 d. 15.00 val., pripažintas būtinu. Tokia nutartis priimta, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, o būtent: į paties pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad jis pageidauja dalyvauti teismo posėdyje ir užduoti liudytojams klausimus, dėl ko ir buvo panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas, ir iš ko darytina išvada, kad pareiškėjas pageidauja dalyvauti teismo posėdyje; į Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2015 m. sausio 8 d. raštą Nr. 14101-438, kuriame pranešta, kad pareiškėjas gali būti pristatytas į paskirtą teismo posėdį, konvojuojant jį iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (I t., b. l. 201).
Teismas nustatė, kad jokių objektyvių kliūčių, jog pareiškėjas negalėtų būti etapuotas į teismo posėdį nėra. Pažymėjo, kad nei pareiškėjo 2015 m. sausio 5 d. prašyme nei 2015 m. sausio 13 d. prašyme, kuriame pakartotinai pranešama apie tai, kad jis nevyksiąs į teismo posėdį dėl kitų teismo posėdžių, nenurodyti jokie objektyvūs negalėjimo vykti į teismo posėdį motyvai.
Teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ patikrinus pareiškėjo užimtumą kitose bylose, nustatyta, kad jis dalyvavo teismo posėdyje Panevėžio apylinkės teisme 2015 m. sausio 12 d. 9.00 val. ir 13.00 val. ir, atsižvelgus į minėtą Šiaulių tardymo izoliatoriaus raštą, kad jis gali būti pristatytas į teismo posėdį nurodytu laiku, bei Panevėžio apskrities policijos pateiktą informaciją, kad pareiškėjas supažindintas su teismo 2015 m. sausio 9 d. nutarties nuorašu (II t., b. l. 2), taip pat į tai, kad teismas, skirdamas teismo posėdžio datą, atsižvelgė į pareiškėjo užimtumą kitose bylose, į tai, kad tą pačią dieną (2015 m. sausio 15 d.) 9.00 val. Vilniaus apygardos teisme buvo numatytas to paties pareiškėjo skundo nagrinėjimas kitoje administracinėje byloje Nr. I-1106-789/2015, imtasi visų procesinių priemonių užtikrinti pareiškėjo dalyvavimą teismo posėdyje. Atsižvelgus į tai, pripažinta, kad nėra svarbių pareiškėjo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių ir nėra jokio pagrindo tenkinti jo prašymų dėl bylos atidėjimo, nesant objektyvių neatvykimo į teismo posėdį ir bylos atidėjimo priežasčių, nes tai nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą
Teismas konstatavo, kad pagal byloje esančią medžiagą, nedalyvaujant pareiškėjui negali išnagrinėti bylos, būtina, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškintų dėl skunde nurodytų aplinkybių, atsakytų į teismo klausimus, pats galėtų realizuoti savo teises, kurios numatytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 53 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo dalyvavimas teisme buvo būtina sąlyga, atsižvelgiant į jo paties pareikštą norą apeliaciniame skunde ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarties motyvus, jog „pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, nes nesuteikė pareiškėjui galimybės dalyvauti pirmosios instancijos posėdyje, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla.“ (I t., b. l. 180). Į teismo posėdį atvyko teismo kviesti liudytojai L. K., V. K., T. M., kurie neapklausti, nesant pareiškėjo.
Todėl teismas padarė išvadą, kad visos procesinės teismo galimybės išnagrinėti skundą yra išnaudotos. Pažymėta, kad skundą iniciavo pats pareiškėjas ir jis turi pareigą sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, tačiau jo pateiktuose teismui prašymuose nėra objektyvių priežasčių, kurios leistų teismui nustatyti svarbias nepristatymo į teismo posėdį priežastis, ir teismas tai vertina kaip paties pareiškėjo nenorą vykti į posėdį ir piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, siekiant vilkinti bylos nagrinėjimą.
III. Pareiškėjas G. K. pateikė atskirąjį skundą (II t., b. l. 24-25), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas galėjo perkelti teismo posėdžio datą kitai dienai, atsižvelgdamas į pareiškėjo prašymus, kurie yra pagrįsti, nes pareiškėjas prieš ir po teismo posėdžio kategoriškai nesutiko būti laikomas Lukiškių TI-K, kur nuolat kyla pavojus pareiškėjo sveikatai ir gyvybei, ir dėl ko teismuose yra nagrinėjama daugybė pareiškėjo skundų. Šiuo atveju teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka Vilniaus pataisos namuose ir suderinti posėdžio datą su pareiškėjo buvimo Vilniaus pataisos namuose data.
Pažymi, jog 2015 m. sausio 15 d. susipažino Panevėžio miesto apylinkės teisme su baudžiamąja byla Nr. 1-46-1-00126-2008-1. Panevėžio miesto apylinkės teismas priėmė nutartį dėl pareiškėjo pristatymo į šį teismą 2015 m. sausio 15 d.
Atkreipia dėmesį į tai, kad nebuvo supažindintas su pirmosios instancijos teismo minima 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi į teismo posėdį kviesti liudytojus.
Nurodo, kad Panevėžio apygardos administraciniame teisme 2015 m. sausio 19, 20, 21 d. taip pat vyko posėdžiai. Prieš tai Panevėžio miesto apylinkės teisme, 2015 m. sausio 22 d. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme.
Teigia, kad etapavimas yra labai sunkus (mirtinas), pradedamas 6 val. ryte ir trunka po 8-9 val., laikymas laikino sulaikymo patalpose, karantine.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nutarė pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtu, kadangi pareiškėjas neatvyko į posėdį, o teismas nelaikė esant galima išspręsti bylą pagal esančią byloje medžiagą, kai apie tai pareiškėjui buvo pranešta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 str. 5 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad šiuo pagrindu skundas paliekamas nenagrinėtu, jeigu nustatomos šios būtinos prielaidos: pirma, teismas rašytine nutartimi turi konstatuoti, kad byla negali būti išspręsta pagal joje esančią medžiagą; antra, pareiškėjui turi būti tinkamai pranešta apie tai, jog byla negali būti išspręsta vien pagal joje esančią medžiagą, todėl pareiškėjo dalyvavimas yra būtinas; trečia, šaukiamas pareiškėjas neatvyksta į teismo posėdį (su sąlyga, kad teismo šaukimas pareiškėjui įstatymo nustatyta tvarka yra įteiktas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-246/2012).
Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog ABTĮ 103 straipsnio 5 punkte įtvirtinta nuostata, leidžiančia palikti skundą nenagrinėtu, turėtų būti naudojamasi kaip ultima ratio, kai atsižvelgiant į faktinių bylos aplinkybių visumą, procesinės teismo galimybės skundą išnagrinėti – išnaudotos. Teismas, administraciniame procese būdamas aktyvus ir nustatęs, kad siekiant visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą trūksta tam tikrų dokumentų, juos gali išreikalauti ex officio (ABTĮ 57 str. 4 d.). Teismas taip pat gali imtis kitų procesinių veiksmų, pvz. pasinaudoti ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtinta bylos atidėjimo galimybe, kai į bylos nagrinėjimą neatvyksta proceso šalis ir nusprendžiama, kad be jos negalima nagrinėti bylos (2012 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-248/2012).
Kaip matyti iš pareiškėjo atskirojo skundo, jis neginčija minėtų skundo palikimo nenagrinėtu sąlygų buvimo, tačiau teigia, jog atvykti į teismo posėdį negalėjo dėl objektyvių priežasčių: tuo metu turėjo būti kitame (-uose) teismuose, nesutiko būti laikomas Lukiškių TI-K atvykus į Vilnių, etapavimas sukelia jam dideles kančias, be to, nebuvo supažindintas su pirmosios instancijos teismo minima 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi į teismo posėdį kviesti liudytojus.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, pirmosios instancijos teismo nustatyto posėdžio metu (2015 m. sausio 15 d.) pareiškėjas nebuvo užimtas kitose bylose. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis 2015 m. sausio 8 d. 13.00 val. pareiškėjas turėjo dalyvauti Klaipėdos apygardos administracinio teismo posėdyje, 2015 m. sausio 12 d. 9.00 val. ir 13.00 val. – Panevėžio miesto apylinkės teismo posėdyje, 2015 m. sausio 13 d. 8.30 val. – Panevėžio miesto apylinkės teismo posėdyje, bei 2015 m. sausio 14 d. 8.30 val. Panevėžio miesto apylinkės teismo posėdyje. Dėl susipažinimo su baudžiamąja byla Nr. 1-46-1-00126-2008-1 Panevėžio miesto apylinkės teisme pastebėtina, kad 2015 m. sausio 2 d. šio teismo nutartimi nuspręsta pareiškėją iš Panevėžio apskrities VPK areštinės 2015 m. sausio 2 ir 6 dienomis pristatyti į Panevėžio miesto apylinkės teismą susipažinimui su baudžiamąja byla proceso Nr. 1-46-1-00126-2008-1. Taip pat 2015 m. sausio 22 d. šio teismo nutartimi nuspręsta pareiškėją 2015 m. sausio 27 d. pristatyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Panevėžio apskrities VPK areštinę ir į Panevėžio miesto apylinkės teismą susipažinimui su baudžiamąja byla proceso Nr. 1-46-1-00126-2008-1. Taigi, pareiškėjo argumentas, kad jis negalėjo dalyvauti pirmosios instancijos teismo nustatytame 2015 m. sausio 15 d. posėdyje dėl užimtumo kituose teismų posėdžiuose ar susipažinimo su baudžiamąja byla Panevėžio miesto apylinkės teisme, atmestinas.
Pastebėtina, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartis, kuria paskirtas 2015 m. sausio 15 d. teismo posėdis 15.00 val. ir numatyta į teismo posėdį kviesti liudytojais V. K. , R. T., T. M. ir L. K., pareiškėjo negalėjimui dalyvauti 2015 m. sausio 15 d. teismo posėdyje įtakos neturėjo, kadangi jos pagrindu, remiantis ABTĮ 73 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui apie 2015 m. sausio 15 d. teismo posėdį buvo pranešta teismo šaukimu, kuris pareiškėjui buvo įteiktas 2014 m. gruodžio 18 d. (I t., b. l. 192-193). Taip pat ir numatytiems kviesti liudytojams minėtos nutarties pagrindu buvo išsiųsti teismo šaukimai (I t., b. l. 194-196, 198, 199, 200). Be to, pareiškėjas nenurodė, kokiu būdu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarties jam neįteikimas (t. y. nežinojimas, kad byloje numatoma apklausti liudytojus) užkirto jam kelią dalyvauti 2015 m. sausio 15 d. teismo posėdyje.
Vis dėlto konstatuotina, kad net ir esant visoms skundo palikimo nenagrinėtu prielaidoms, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko pareiškėjo skundą nenagrinėtu. Pagal bylos medžiagą, pareiškėjas, gavęs teismo šaukimą apie 2015 m. sausio 15 d. teismo posėdį, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu atidėti teismo posėdį kitai dienai, nurodydamas analogiškas negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje aplinkybes, kaip ir atskirajame skunde (I t., b. l. 197). Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas, šio prašymo neišsprendęs, priėmė 2015 m. sausio 9 d. nutartį pripažinti pareiškėjo dalyvavimą 2015 m. sausio 15 d. teismo posėdyje būtinu (I t., b. l. 202-203). Supažindintas su šia nutartimi (II t., b. l. 1-2), pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu atidėti bylos nagrinėjimą kitai dienai (vasario mėnesiui), kai bus Vilniaus pataisos namuose (II t., b. l. 5). Šio prašymo pirmosios instancijos teismas taip pat neišsprendė, tačiau priėmė skundžiamą 2015 m. sausio 15 d. nutartį palikti pareiškėjo skundą nenagrinėtu. Taigi, pareiškėjas ne šiaip neatvyko į 2015 m. sausio 15 d. teismo posėdį, tačiau prieš tai du kartus įspėjęs teismą ir prašęs atidėti jį kitai dienai. Šiuo atveju, atsižvelgiant tiek į pareiškėjo prašymų, tiek į atskirojo skundo argumentus, vertintina, jog pirmosios instancijos teismas ABTĮ 103 straipsnio 5 punkte įtvirtinta nuostata, leidžiančia palikti skundą nenagrinėtu, naudojosi ne kaip ultima ratio, ir, atsižvelgiant į faktinių bylos aplinkybių visumą, procesinių galimybių skundą išnagrinėti neišnaudojo. Teismas, administraciniame procese būdamas aktyvus, šiuo atveju turėjo galimybę imtis kitų procesinių veiksmų, t. y. pasinaudoti ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtinta bylos nagrinėjimo atidėjimo galimybe.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Anatolijus Baranovas
Stasys Gagys
Romanas Klišauskas