AS-591-624/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-591-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00615-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Paribys“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Paribys“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Paribys“ (toliau – ir pareiškėjas; UAB „Paribys“) 2015 m. sausio 27 d. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) atnaujinti skundo padavimo terminą, jeigu teismas nuspręstų, kad jis yra praleistas; 2) panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas; Inspekcija) viršininko 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 1V-186 „Dėl 2010 m. gruodžio 6 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-101206-00085 ir 2010 m. gruodžio 7 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-542 panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas); 3) priteisti iš atsakovo proceso išlaidas.

Dėl termino skundui paduoti paaiškino, kad skundžiamą Įsakymą gavo Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-4175-608/2014 kartu su UAB „Lit-invest“ 2014 m. gruodžio 4 d. prašymu. Įsakyme nebuvo nurodyti jokie 2010 m. gruodžio 6 d. Inspekcijos surašyto savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-101206-00085 dėl UAB „Lit-invest“ žemės sklype vykdomų statybos darbų (toliau – ir Aktas) bei 2010 m. gruodžio 7 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-542 (toliau – ir Reikalavimas) panaikinimo ir įpareigojimų nustatymo motyvai, apsiribojant tik nuoroda į Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto G. Č. 2014 m. lapkričio 21 d. tarnybinį pranešimą Nr. 4D-3006 (toliau – ir Tarnybinis pranešimas). Pareiškėjas neturėjo objektyviai jokios galimybės įvertinti skundžiamo Įsakymo pagrįstumą ir teisėtumą. Įsakymo priėmimo pagrindu esantis Tarnybinis pranešimas ir naujas savavališkos statybos aktas pareiškėjui buvo įteiktas kartu su atsakovo 2015 m. sausio 8 d. raštu Nr. (23.2)2D-292. Pareiškėjo nuomone, būtent nuo šios dienos pradėjo eiti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas skundui paduoti. Manė, kad nėra praleidęs termino skundui paduoti, tačiau jeigu teismas nuspręstų, jog terminas yra praleistas, prašė teismo pripažinti termino praleidimo priežastis svarbiomis, kadangi pareiškėjas, negavęs Įsakymo priėmimo ir Akto bei Reikalavimo panaikinimo pagrindu esančių dokumentų objektyviai negalėjo tinkamai ir visapusiškai įvertinti Įsakymo, jo motyvų teisėtumo ir pagrįstumo bei atitinkamai pareikšti skundą, ir atnaujinti skundo padavimo terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 3 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti UAB „Paribys“ skundą. Teismas nutarė įsiteisėjus nutarčiai, skundą su priedais ir sumokėtą 28 Eur žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui UAB „Paribys“.

Teismas rėmėsi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsnio 1 dalimi. Nustatė, kad pareiškėjas skundžiamą Įsakymą gavo ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 9 d., t. y. kai kreipėsi į Inspekciją dėl Tarnybinio pranešimo, naujo savavališkos statybos akto ir kitų dokumentų pateikimo. Taigi, skundą teismui pateikti galėjo iki 2015 m. sausio 9 d. įskaitytinai. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2015 m. sausio 27 d. – praleidęs skundo padavimo terminą. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra jokio pagrindo termino skundui paduoti pradžią sieti su Tarnybinio pranešimo ir kitų dokumentų, pateiktų Inspekcijos 2015 m. sausio 8 d. raštu, gavimo data. Ginčo įsakyme aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, o tai, kad pareiškėjas šios tvarkos nesilaikė ir savo nuožiūra kreipėsi į Inspekciją, laikyta jo pasirinktu elgesio variantu, kuris negali būti laikomas objektyvia priežastimi praleistam terminui atnaujinti. Skunde nurodomos aplinkybės, kad pareiškėjas neturėjo galimybės įvertinti Įsakymo pagrįstumą ir teisėtumą, nėra pateisinamos sprendžiant klausimą dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo. Nustatytos aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad UAB „Paribys“ terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių, todėl nėra pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakytina skundą priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

III. Pareiškėjas UAB „Paribys“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: atnaujinti pareiškėjo skundo dėl Įsakymo padavimo terminą, jei teismas nuspręstų, kad toks terminas yra praleistas, ir priimti pareiškėjo skundą.

Mano, kad pareiškėjas nėra praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyto termino. Pareiškėjas Įsakymą gavo kartu su UAB „Lit-invest“ 2014 m. gruodžio 4 d. Prašymu. Įsakymas buvo priimtas remiantis Tarnybiniu pranešimu, kurio pareiškėjas kartu su Įsakymu negavo. Pažymi, kad Įsakyme nebuvo nurodyti jokie jo priėmimo ir Akto bei Reikalavimo panaikinimo, taip pat įpareigojimų nustatymo motyvai. Todėl tvirtina, kad pareiškėjas neturėjo objektyviai jokios galimybės įvertinti Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, kadangi nebuvo ir negalėjo būti žinomi tikrieji tokio Įsakymo priėmimo motyvai, pagrindai ir sąlygos, dėl ko pareiškėjas negalėjo žinoti ir suvokti, ar toks Įsakymas iš tiesų, kokia apimtimi ir dėl ko pažeidžia jo teises bei interesus, kokias realias teisines pasekmes toks aktas sukelia. Įsakymo priėmimo pagrindu esantis Tarnybinis pranešimas ir naujas savavališkos statybos aktas pareiškėjui buvo įteiktas tik kartu su atsakovo 2015 m. sausio 8 d. raštu Nr. (23.2)2D-292. Tvirtina, kad būtent nuo Tarnybinio pranešimo ir naujo savavališkos statybos akto gavimo iš atsakovo dienos pradėjo eiti ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas administraciniam skundui dėl Įsakymo paduoti, kadangi nuo šio momento pareiškėjas realiai susipažino su Įsakymu ir jo priėmimo pagrindu esančiais dokumentais.

Teigia, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta, jog pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Įsakymo paduoti, toks terminas turėjo būti atnaujintas, kaip praleistas dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių bei labai nežymiai (ABTĮ 34 str.). Pareiškėjo teigimu, iki dokumentų kartu su atsakovo 2015 m. sausio 8 d. raštu gavimo dienos, pareiškėjas negalėjo tinkamai įgyvendinti teisės į teisminę gynybą, negalėjo tinkamai parengti skundo ir suformuluoti skundo pagrindo bei dalyko, t. y. įstatyme nustatytu terminu objektyviai negalėjo pareikšti skundo dėl Įsakymo.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas nuo pat 2014 m. gruodžio 4 d. UAB „Lit-invest“ rašto gavimo dienos elgėsi sąžiningai, buvo aktyvus ir ėmėsi visų veiksmų, kad gautų visus reikiamus dokumentus visapusiškam Įsakymo įvertinimui ir tokio individualaus administracinio akto tinkamam apskundimui.

Tvirtina, jog į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju buvo aktyvus, apdairus, rūpestingas, sąžiningas ir atsakingas, o skundo pateikimo dieną lėmė objektyvios ir pateisinamos priežastys, t. y. galimybės tinkamai įvertinti Įsakymo pagrįstumą ir sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą nuo Įsakymo gavimo dienos nebuvimas, o ne Pareiškėjo neveikimas, neapdairumas, ar kitos subjektyvios priežastys. Skundas teismui buvo paduotas per protingą laiko tarpą nuo tą padaryti kliudžiusių aplinkybių išnykimo. Nurodo, jog skundo nepriėmus būtų iš esmės pažeista kiekvienam subjektui užtikrinama teisė kreiptis į teismą dėl jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo (ABTĮ 5 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti UAB „Paribys“ skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nurodo, jog jeigu specialus įstatymas nenumato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išskirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą, kuriuo prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 1V-186 „Dėl 2010 m. gruodžio 6 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-101206-00085 ir 2010 m. gruodžio 7 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-542 panaikinimo“, Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė 2015 m. sausio 27 d. Prašydamas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, pareiškėjas nurodė, jog Įsakyme nebuvo nurodyti jokie Akto bei Reikalavimo panaikinimo ir įpareigojimų nustatymo motyvai, apsiribojant tik nuoroda į Tarnybinį pranešimą, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės įvertinti Įsakymo pagrįstumą ir teisėtumą. Įsakymo priėmimo pagrindu esantis Tarnybinis pranešimas ir naujas savavališkos statybos aktas pareiškėjui buvo įteiktas kartu su atsakovo 2015 m. sausio 8 d. raštu Nr. (23.2)2D-292. Pareiškėjo nuomone, būtent nuo šios dienos pradėjo eiti ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas skundui paduoti.

Pareiškėjas nurodo, kad Įsakymą gavo kartu su UAB „Lit-Invest“ 2014 m. gruodžio 4 d. prašymu. Byloje nėra pateikta įrodymų, kada tiksliai pareiškėjui buvo įteiktas šis 2014 m. lapkričio 27 d. Įsakymas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2014 m. gruodžio 9 d. prašymu Inspekcijai prašė pateikti Tarnybinio pranešimo ir kitų su Tarnybinio pranešimo ir Įsakymo priėmimu bei naujo savavališkos statybos akto surašymu susijusių dokumentų kopijas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas Įsakymą gavo ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 9 d. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 1 mėnesio terminą skundui paduoti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į bylos duomenis, sprendžia, jog pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, jog jis galėjo teikti skundą dėl Įsakymo panaikinimo tik tada, kai buvo gautas Tarnybinis pranešimas ir naujas savavališkos statybos aktas. Pažymėtina, jog pačiame Įsakyme nurodyta, jog juo panaikina statytojui UAB „Lit-Invest“ surašytus Aktą ir Reikalavimą bei įpareigoja G. Č., be kita ko, surašyti statytojui UAB „Lit-Invest“ naują savavališkos statybos aktą teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (pvz., 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skunde savo teisių ir interesų pažeidimą iš esmės grindžia teiginiu, jog Aktas ir Reikalavimas negalėjo būti panaikinti, darytina išvada, jog apie tokį pažeidimą pareiškėjas sužinojo vien iš paties Įsakymo. Tuo tarpu Tarnybiniame pranešime, su kurio gavimo data, pareiškėjo teigimu, turėtų būti siejama termino skundui paduoti pradžia, yra tik detalizuojamos nustatytos aplinkybės, kurios lėmė Įsakymo priėmimą. Taigi, nėra pagrindo laikyti, jog pareiškėjas tik iš Tarnybinio pranešimo ar naujojo 2014 m. gruodžio 12 d. savavališkos statybos akto galėjo spręsti, kad Įsakymas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus ir yra pagrindas jį skųsti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo (prašymo) pagrindą, o pareiškėjo materialinis-teisinis reikalavimas atsakovui sudaro skundo (prašymo) dalyką (pvz., 2009 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-323/2009). ABTĮ 52 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Vadinasi, pareiškėjas turi teisę keisti vieną iš skundo elementų – pagrindą arba dalyką. Vien tai, kad, pareiškėjo teigimu, tam tikri pareiškėjo skundo argumentai galėjo būti suformuluoti tik gavus Tarnybinį pranešimą ar 2014 m. gruodžio 12 d. savavališkos statybos aktą, nesudaro pagrindo skundo padavimo terminą skaičiuoti nuo šių dokumentų gavimo dienos, taip pat nėra pakankamas pagrindas atnaujinti praleistą terminą, kadangi, esant reikalui, pareiškėjas būtų galėjęs pasinaudoti ABTĮ 52 straipsnyje įtvirtinta teise ir tikslinti savo skundo pagrindą.

Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Paribys“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė