A-556-1317-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-1317/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00490-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pramogų bankas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pramogų bankas“ skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Pramogų bankas“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Pramogų bankas“) pateikė teismui skundą (b. l. 4–7), kurį patikslino (b. l. 64–67), prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 224 sudarytos Komisijos nekilnojamojo turto mokesčio lengvatoms Klaipėdos miesto senamiesčio teritorijoje nustatyti 2013 m. balandžio 17 d. sprendimą bei šio sprendimo pagrindu parengtą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės J. Simonavičiūtės 2013 m. balandžio 22 d. raštišką atsakymą ir įpareigoti taikyti pareiškėjui nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. T2-200 patvirtintą Nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų teikimo asmenims, vykdantiems Klaipėdos miesto istorinėse dalyse kompleksinį fasadų ar stogų tvarkymą arba įrengusiems mažosios architektūros ar puošybos elementus, tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas).

Pareiškėjas paaiškino, kad 2013 m. kovo 20 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, prašydamas gauti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą. Pateikdamas prašymą pareiškėjas vadovavosi Aprašu (2011 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. T2-235 pakeistas). Pareiškėjas teigė, kad 2013 m. balandžio 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė raštu pranešė, jog savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 224 sudaryta Komisija nekilnojamojo turto mokesčio lengvatoms Klaipėdos miesto senamiesčio teritorijoje nustatyti (toliau – ir Komisija) 2013 m. balandžio 17 d. posėdyje priėmė sprendimą, kad pareiškėjo veikla neatitinka Aprašo 10 punkto reikalavimų, nes vykdo azartinių lošimų ir lažybų organizavimo veiklą ir todėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvata pareiškėjui nebus taikoma.

Pareiškėjas teigė, kad ginčijamas sprendimas ir jo pagrindu parengtas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atsakymas yra priimti neteisėtai ir turi būti panaikinti. Nurodė, kad Aprašo 10 punktas reglamentuoja, jog lengvata neteikiama asmenims, vykdantiems licencijuotą veiklą: gėrimų gamybą, tabako gaminių gamybą, didmeninę prekybą alkoholiais gėrimais, alumi, tabako gaminiais, mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais ir alumi (išskyrus viešojo maitinimo įmones), mažmeninę prekybą tabako gaminiais (išskyrus viešojo maitinimo įmones), azartinių lošimų ir lažybų organizavimo veiklą, kredito įstaigų veiklą.

Pabrėžė, kad UAB „Pramogų bankas“ Apraše išvardytos licencijuotos veiklos nevykdo. Licencija verstis azartiniais lošimais yra išduota patalpų subnuomininkui UAB „Nesė“. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso pastatas – pramogų centras su restoranu ir kazino, esantis (duomenys neskelbtini), ir šios patalpos pagal ilgalaikę subnuomos sutartį nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. yra išnuomotos UAB „Nesė“. Teigė, kad, vadovaujantis Aprašo 2.5 punktu bei Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 3 straipsniu, minėtas Aprašas yra taikomas ne subnuomininkams, o patalpų savininkams.

Pareiškėjas teigė, kad nevykdo azartinių lošimų ir lažybų organizavimo veiklos, todėl Komisijos sprendime nurodytas Aprašo 10 punktas negali būti taikomas. Be to, Komisijos priimtas sprendimas neatitinka viešojo administravimo aktui keliamų reikalavimų, nes jame išsamiai neaptarti pareiškėjo prašyme išdėstyti motyvai ir argumentai bei nenurodyta apskundimo tvarka.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu (b. l. 86–89) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Aprašo 12–14, 16–18 punktai nustato, jog pateikus prašymą dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos suteikimo prieš priimant sprendimą pirmiausia yra surašomi savivaldybės administracijos vidiniai dokumentai, atliekantys tik tarpinį vaidmenį. Savivaldybės administracijos direktoriui Komisija teikia siūlymą: tenkinti prašymą arba prašymo netenkinti. Aprašo sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad Komisijos sprendimas yra ne galutinis administracinės procedūros sprendimas, o tarpinis, todėl nesukeliantis teisinių pasekmių ir negalintis pažeisti pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų bei negali būti ginčo dalykas.

Atsakovas nurodė, kad sprendimų dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos suteikimo klausimas yra savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija, tai pagrindžia Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis, Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punktas, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 5 dalis. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjas savo reikalavimą pareiškė netinkamam subjektui, t. y. savivaldybės administracijai, o jai nėra suteikta kompetencija priimti tokį sprendimą. Atsakovas sutinka, kad pareiškėjas yra nekilnojamojo turto mokėtojas ir nekilnojamojo turto savininkas, tačiau šis turtas pagal ilgalaikės nuomos sutartį nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. yra išnuomotas UAB „Nesė“, kuri valdo azartinių lošimų ir lažybos organizavimo veiklą.

Pastebėjo, kad UAB „Nesė“ ir pareiškėjas priklauso vienai įmonių grupei UAB „Nesė group“ („Nesė Pramogų bankas“, adresu: (duomenys neskelbtini), matomas kaip vienas bendros veiklos rezultatas). Nors savivaldybės administracija negalėjo nustatyti, kad UAB „Nesė būtų patyrusi mokestinę naudą pagal nuomos sutarties sąlygas, nes šie dokumentai nebuvo pateikti, kaip nauda konstatuotina aplinkybė, jog pastato, kurį nuomos pagrindu valdo UAB „Nesė“, fasadas yra suremontuotas, o remonto išlaidos būtų padengtos savivaldybės biudžeto sąskaita.

Pažymėjo, kad nekilnojamojo turto lengvatos suteikimas yra prilygintinas valstybės paramai ir dėl šios priežasties teigė, jog savivaldybė netiesiogiai skiria lėšas pastato, kurį faktiškai valdo azartinių lošimų ir lažybų organizavimo veiklą vykdantis asmuo, fasado sutvarkymui. Tai sudaro pagrindą neteisingumui pasireikšti, kadangi nekilnojamojo turto lengvatą formaliuoju aspektu teisėtai gauna vienas subjektas, tačiau naudą patiria kitas subjektas, kuris atlikdamas analogiškus veiksmus teisės į nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos neįgytų.

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 3 straipsniu, nekilnojamojo turto mokesčius moka ne formalusis savininkas, o turtą įgyjantis arba valdantis asmuo, jeigu informacija apie atitinkamą sutartį yra užfiksuota viešajame valstybės registre. Todėl pagal įstatymo analogiją ir preziumuojant, kad UAB „Nesė“ yra nekilnojamojo turto mokėtoja – šiai įmonei kreipiantis dėl lengvatos suteikimo savivaldybės administracijos sprendimas būtų neigiamas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės taryba (b. l. 107) atsiliepimu į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pateiktu skundu nesutinka ir visiškai palaiko savivaldybės administracijos atsiliepime išdėstytą poziciją.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu (b. l. 126–131) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamo ginčo esmė – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. (31.1)-RS2-414 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos“, kuriuo netaikyta pareiškėjui nekilnojamojo turto mokesčio lengvata dėl atliktų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), fasado tvarkybos darbų, ir 2013 m. balandžio 18 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos komisijos nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų Klaipėdos miesto istorinėje dalyje nustatyti protokolo Nr. ADM1-75, kuriuo netenkintas pareiškėjo UAB „Pramogų banko“ prašymas dėl lengvatos taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymas, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 29 d. sprendimas Nr. T2-200 “Dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų Klaipėdos miesto istorinėse dalyse teikimo“ (pakeistas 2011 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. T2-235), kuriais patvirtinti Nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų teikimo tvarkos aprašai, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. sausio 29 d. įsakymas Nr. 224 (pakeistas 2011 m. kovo 3 d.

Nr. AD1-423), kuriais sudaryta Komisija nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos Klaipėdos miesto senamiesčio teritorijoje nustatyti. Teismas konstatavo, kad sprendžiant ginčą būtina nustatyti, ar yra Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje numatyti skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai, ar skundžiamas aktas savo turiniu ir forma atitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtintus bendruosius reikalavimus, keliamus individualiems administraciniams aktams. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjas UAB „Pramogų bankas“ 2013 m. kovo 20 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu gauti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą už sutvarkyto pastato, esančio (duomenys neskelbtini), fasadą.

Prašymą patvirtino įrodymais apie atliktus darbus bei apmokėjimą už juos. 2013 m. balandžio 18 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos komisija nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų Klaipėdos miesto istorinėje dalyje nustatyti protokolu Nr. ADM1-75 nutarė pareiškėjo prašymo netenkinti ir įpareigojo Mokesčių skyrių parengti atsakymą su motyvuotomis atmetimo priežastimis. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2013 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. (31.1)-RS2-414, Komisijos siūlymu, pareiškėjui UAB „Pramogų bankas“ atsisakė teikti lengvatą, nes neatitinka Aprašo 10 punkto reikalavimų, kadangi vykdo azartinių lošimų ir lažybų organizavimo veiklą.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išraše nurodyta, kad UAB „Pramogų bankas“ veiklos tikslai: prekyba, gamyba, paslaugos, kita įstatymų nedraudžiama ūkinė-komercinė veikla. Nekilnojamojo turto registro duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatas-pramogų centras su restoranu ir kazino (bendras plotas 2485.53 kv. m), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „Pramogų bankas“. Nekilnojamojo turto registro duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) negyvenamoji patalpa-lošimo namai su baru (bendras plotas 495.79 kv. m, nuomojamas bendras plotas 1 107.84 kv. m), ir negyvenamoji patalpa-pramogų centras su baru (bendras plotas 1 731.05 kv. m), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „Pramogų bankas“ ir 2006 m. rugpjūčio 31 d. (su vėlesniais pakeitimais) subnuomos sutartimi šios patalpos išnuomotos UAB „ Nesė“.

UAB „Nesė“ veiklos tikslai: vystyti ir plėtoti Lietuvos Respublikos įstatymais nedraudžiamą komercinę-ūkinę veiklą, siekiant gauti pelno. Bendrovės veiklos objektas – azartinių lošimų organizavimas ir kita įstatymu nedraudžiama veikla. UAB „Nesė“ buveinė ir veikla vykdoma pastate adresu: (duomenys neskelbtini). Vietos savivaldos 17 straipsnio 23 punkte numatyti savivaldybės tarybos įgaliojimai priimti sprendimus teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita. Nustato subsidijų ir kompensacijų skyrimo naujas darbo vietas steigiančioms visų rūšių įmonėms tvarką, atitinkamai keičia savivaldybės biudžetą tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta (2006 m. liepos 11 d. redakcija), o 16 straipsnio 2 dalies 18 punkte (2010 m. birželio 30 d. redakcija) – savivaldos tarybos kompetencija: sprendimų teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita priėmimas, subsidijų ir kompensacijų skyrimo naujas darbo vietas steigiančioms visų rūšių įmonėms tvarkos nustatymas atitinkamai keičiant savivaldybės biudžetą tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta.

Vadovaujantis šiais teisės aktais, Klaipėdos miesto savivaldybė yra priėmusi 2006 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. T2-359 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų Klaipėdos miesto senamiesčio teritorijoje“ ir 2010 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. T2-200 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų Klaipėdos miesto istorinėse dalyse teikimo“. Šiems klausimams spręsti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. AD1-224 „Dėl komisijos nekilnojamojo turto mokesčio lengvatoms Klaipėdos miesto senamiesčio teritorijoje nustatyti sudarymo“ sudaryta komisija nekilnojamojo turto mokesčio lengvatoms Klaipėdos miesto senamiesčio teritorijoje nustatyti.

Teismas iš byloje esančių raštinių įrodymų, šalių atstovų paaiškinimų nustatė, kad Komisija nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų Klaipėdos miesto istorinėse dalyse nustatyti 2013 m. balandžio 18 protokolu Nr. ADM1-75 (toliau – ir Protokolas) pasiūlė savivaldybės administracijos direktoriui pareiškėjo UAB „Pramogų bankas“ prašymo dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos suteikimo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), fasado atliktiems remonto darbams netenkinti, nes UAB „Pramogų bankas“ neatitinka Apraše nustatytų lengvatų teikimo kriterijų, t. y. 9, 10 punkto reikalavimų.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė 2013 m. balandžio 22 d., vadovaujantis Komisijos siūlymu, priėmė sprendimą Nr. (31.1)-RS2-414 neteikti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos UAB „Pramogų bankas“, nes jos veikla neatitinka Aprašo 10 punkto reikalavimų. Teismas konstatavo, kad Protokolas tiesiogiai jokių teisių ir pareigų pareiškėjui nesukuria ir ABTĮ prasme negali būti laikomas administraciniu aktu, tiesiogiai nustatančių pareiškėjui atitinkamas teises ar pareigas, taip pat negali būti laikomas skundžiamu veiksmu, sukeliančiu pareiškėjui teisines pasekmes, nes nurodytas protokolas yra sudedamoji administracinio akto dalis, kurio pagrindu priimtas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2013 m. balandžio 22 d. sprendimas Nr. (31.1)-RS2-414, todėl šis protokolas negali būti ginčo dalyku, jo pagrįstumas vertintinas visumoje nagrinėjant direktorės priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 2 straipsnis).

Pareiškėjui UAB „Pramogų bankas“ nekilnojamojo turto mokesčio lengvata už atliktus pastato, esančio (duomenys neskelbtini), fasado sutvarkymo darbus nesuteikta, nes pareiškėjo veikla neatitinka Aprašo 10 punkto reikalavimų, kadangi vykdo azartinių lošimų ir lažybų organizavimo veiklą. Apraše aiškiai apibrėžtas kriterijus, kada lengvata neteikiama, kai pastate vykdoma licencijuota veikla, inter alia azartinių lošimų ir lažybų organizavimo veikla. Bylos medžiaga nustatyta, kad būtent pastate (duomenys neskelbtini), vykdoma azartinių lošimų ir lažybų organizavimo veikla.

Ginčo tarp šalių, kad pastate (duomenys neskelbtini), vykdoma azartinių lošimų ir lažybų organizavimo veikla, nėra. Pareiškėjas pripažįsta, kad jam nuosavybės teise priklausančiame pastate (duomenys neskelbtini), jos subnuomininkė UAB „Nesė“ vykdo azartinių lošimų ir lažybų organizavimo veiklą. Apraše nėra numatyta kam netaikoma lengvata: savininkui, nuomininkui, naudotojui, valdytojui ir t. t., o aiškiai nurodyta, kad lengvata netaikoma, kai pastate vykdoma azartinių lošimų ir lažybų organizavimo veikla. Kadangi teisės akte aiškiai apibrėžta kam netaikoma lengvata, todėl teismas netyrė byloje pateiktų įrodymų, kas atliko pastato fasado darbus – savininkas ar subnuomininkas, kam turėtų būti taikoma lengvata ir t. t.

Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Tokiu būdu administracinis teismas privalo patikrinti administravimo subjekto kompetenciją priimant atitinkamą aktą, akto teisėtumą, tai yra, ar jį priimant nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, ar priimtas aktas yra pagrįstas teisės normomis, o akto turinys atitinka teisės normų reikalavimus.

Taip pat teismas privalo tikrinti, ar administravimo įgaliojimai yra įgyvendinami siekiant tų tikslų, dėl kurių jie buvo suteikti atitinkamais įstatymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-225/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-794/2011). Teismas, ištyręs bylos rašytinius įrodymus bei įvertinęs šalių pateiktus argumentus, nenustatė jokių Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės 2013 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. (31.1)-RS-414 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos“ neteisėtumo pagrindų (ABTĮ 89 str.), todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Byloje įrodžius, kad ginčijamas aktas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas nurodė, jog nėra pagrindo tenkinti išvestinio pareiškėjo skundo reikalavimo – įpareigoti taikyti pareiškėjui nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą, todėl ir šį reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 133–136) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują – skundą patenkinti.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad Komisijos 2013 m. balandžio 17 d. posėdyje priimtas sprendimas yra pirminis aktas, kurio pagrindu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius priima sprendimą dėl tokios lengvatos taikymo ar ne. Pareiškėjas, vadovaudamasis Aprašo 12, 17 straipsniais, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. AD1-224 patvirtintų Nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų Klaipėdos miesto senamiesčio teritorijoje nuostatų 5.1 punktu, 11 punktu, teigia, kad be priimto Komisijos sprendimo savivaldybės administracijos direktorius negali priimti sprendimo dėl mokesčio lengvatos teikimo ar neteikimo asmenims.

Ir šiuo atveju savivaldybės administracijos 2013 m. balandžio 22 d. raštas yra daugiau tik informatyvus, nei sukeliantis teisines pasekmes. Kadangi Komisijos 2013 m. balandžio 17 d. posėdyje priimtas sprendimas netaikyti UAB „Pramogų bankas“ atžvilgiu nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos, tai šis sprendimas negali būti vertinamas kaip nesukeliantis teisinių pasekmių pareiškėjui, nes be jo pareiškėjas nebūtų gavęs ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2013 m. balandžio 22 d. rašto, kuriuo pranešama apie mokesčio lengvatos netaikymą.

Šis raštas yra išvestinis ir skundžiamas tik kaip procedūrinis sprendimas. Teismas taip pat nepagrįstai nurodo, kad teisės aktai aiškiai apibrėžia, kam netaikoma lengvata. Aprašo II skyriuje „Lengvatos teikimo kriterijai“ 3 punkte nurodyta: „nekilnojamojo turto mokesčio lengvata gali būti teikiama asmenims, sutvarkiusiems kompleksiškai Klaipėdos miesto teritorinėse dalyse esančio pastato fasadą ar stogą arba įrengusiems Klaipėdos miesto istorinėse dalyse mažosios architektūros ar puošybos elementus, atitinkantiems šiame apraše nurodytus kriterijus ir pateikusiems nurodytus dokumentus“.

To paties aprašo I skyriuje „Bendrosios nuostatos“ 2.5 punkte nurodyta, kad šiame apraše vartojamos sąvokos - „asmuo“- tai juridinis arba fizinis asmuo, kuris pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nuostatas yra mokesčio mokėtojas. Pagal šio įstatymo 3 straipsnį (Lietuvos Respublikos 2010 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XI-1158 (nuo 2011 m. sausio 1 d.) redakcija įvardija, kas yra mokesčio mokėtojai – mokestį moka nekilnojamojo turto savininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys). Tai, kad Aprašas taikomas pastatų savininkams, akivaizdu ir iš Aprašo III skirsnio, reglamentuojančio prašymų pateikimą, turinio.

Aprašo 11 straipsnyje yra nurodyta, kad asmuo, norintis gauti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą, pateikia Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai: 11.1.5. nekilnojamojo turto, už kurį deklaruotas nekilnojamojo turto mokestis, identifikacinį numerį; 11.1.6. veiklos rūšį pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, nurodant kodą; 11.1.9. juridinio asmens buveinės adresą arba fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos teritorinio padalinio pavadinimą, kur deklaruoja nekilnojamojo turto mokestį.

Aprašo 10 punkte yra nurodyta, kad „lengvata neteikiama asmenims, vykdantiems licencijuotą veiklą: gėrimų gamybą, tabako gaminių gamybą, didmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais, didmeninę prekybą alui, didmeninę prekybą tabako gaminiais, mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais ir alumi (išskyrus viešojo maitinimo įmones), mažmeninę prekybą tabako gaminiais (išskyrus viešojo maitinimo įmones), azartinių lošimų ir lažybų organizavimo veiklą, kredito įstaigų veiklą“. UAB „Pramogų bankas“ šiame Apraše išvardytos licencijuotos veiklos nevykdo.

Tai patvirtina išrašas iš Juridinių asmenų registro. Bendrovės veiklos sritis: prekyba, gamyba, paslaugos, kita įstatymų nedraudžiama ūkinė-komercinė veikla. Licencija verstis azartiniais lošimais yra išduota patalpų subnuomininkei - UAB „Nesė“. Teismas neteisingai išaiškino Aprašo 10 punktą, nes sąvoka „pastate“ yra sietina su mokesčio mokėtojo statusu. UAB „Pramogų bankas“ stengiasi išsaugoti ir gražinti Klaipėdos miesto senamiesčio ir istorinės dalį, ir jai, kaip ir kitiems subjektams, turi galioti lygybės prieš įstatymą principas.

Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, vykdydamos valdžios funkcijas, privalo veikti taip, jog administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų, bei dirbti rūpestingai ir atidžiai. Atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės valstybės principo dalimi, viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą.

Teismas taip pat privalėjo įvertinti šiuos kriterijus, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. T2-200 priėmimo tikslingumą ir tai, ko buvo siekiama šiuo sprendimu, o sprendimu neaiškias sprendimo sąvokas aiškinti atsakovo naudai.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 155–156) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas vadovaudamasis susiformavusia teismų praktika teisingai nustatė, jog Komisijos 2013 m balandžio 17 d. posėdžio protokolas (reg. 2013 m. balandžio 18 d., Nr. ADM1-75) tiesiogiai jokių teisių ir pareigų pareiškėjui UAB „Pramogų bankas“ nesukuria ir ABTĮ prasme negali būti ginčo dalyku, nes yra sudedamoji administracinio akto dalis. Teigia, kad nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos suteikimas yra prilygintinas valstybės paramai, dėl šios priežasties savivaldybė netiesiogiai skirtų lėšas pastato, kurį faktiškai valdo azartinių lošimų ir lažybų organizavimo veiklą vykdantis asmuo, fasado sutvarkymui.

Šis išdėstytas mechanizmas sudaro pagrindą neteisingumui pasireikšti, kadangi nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą formaliuoju aspektu teisėtai gauna viena subjektas, tačiau naudą patiria kitas subjektas, kuris atlikdamas analogiškus veiksmus teisės į nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą neįgytų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pažymima, jog šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo ar kito teisės akto skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas ar kitas teisės aktas.

Jeigu teisė tapatinama su įstatymu ar kitu teisės aktu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmenybę teikti bendrajai teisės sampratai (LVAT 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-171/2010). Atkreipia dėmesį, jog 2011 m. sausio 1 d. įsigalioję Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 3 straipsnio pakeitimai, nustatantys išimtis dėl nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojų, kartu atskleidė ir įstatymų leidėjo valią dėl nekilnojamojo turto mokesčio sampratos: nekilnojamojo turto mokestis mokėtinas už komercinį nekilnojamąjį turtą, t. y. turtą, kuris duoda pajamas arba pajamos gaunamos jį valdant, naudojant, dėl šios priežasties dažniausiai nekilnojamojo turto mokesčio mokėtoju yra juridinis asmuo.

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 3 straipsnio pakeitimais buvo įteisinta nekilnojamojo turto mokesčio principinė nuostata, jog nekilnojamojo turto mokestį moka ne formalusis savininkas, o turtą įsigyjantis arba valdantis asmuo, jeigu informacija apie atitinkamą sutartį yra užfiksuota viešajame valstybės registre. Klaipėdos apygardos administracinis teismas atsižvelgė į šalių išdėstytus argumentus, pateikus įrodymus, nors neišsamiai pasisakė dėl Aprašo 10 punkto taikymo bei aiškinimo, tačiau priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės taryba atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 158) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba visiškai palaiko savivaldybės administracijos atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytą poziciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas nustato nekilnojamojo turto apmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu tvarką (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 1 str. - redakcija galiojusi ginčijamų dokumentų priėmimo metu). Pagal pastarojo teisės akto 7 straipsnio 5 dalį savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti nekilnojamojo turto mokestį arba visai nuo jo atleisti (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 str. 5 d. redakcija galiojusi ginčo dokumentų priėmimo metu).

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2010 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. T2-200 patvirtino Nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų teikimo asmenims, vykdantiems Klaipėdos miesto istorinėse dalyse kompleksinį fasadų ar stogų tvarkymą arba įrengusiems mažosios architektūros ar puošybos elementus, tvarkos aprašą. Apelianto nuomone, neteisingai aiškinant Aprašo 10 punktą (redakcija galiojusi 2013 m. balandžio mėn.; ši Aprašo redakcija bus minima ir kitose teismo baigiamojo akto vietose) priimtas neteisingas sprendimas.

Pažymėtina, jog Aprašo 10 punkte nustatyta, kad lengvata neteikiama asmenims, vykdantiems licencijuotą veiklą: gėrimų gamybą, <...>, azartinių lošimų ir lažybų organizavimo veiklą, kredito įstaigų veiklą. Uždarosios akcinės bendrovės „Pramogų bankas“ tvirtinimu, pagal šią nuostatą lengvata negali būti teikiama tik tiems asmenims, kurie tiesiogiai susiję su įvardyta veikla. Kadangi pareiškėjas nei vienos iš įvardytų veiklų nevykdo (yra tik savininkas pastato, kur vykdoma tokia veikla), kliūčių lengvatos suteikimui nebuvo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Aprašas yra poįstatyminis teisės aktas, todėl siekiant tiksliai atskleisti jame vartojamų atitinkamų nuostatų esmę bei prasmę vadovautinas aukštesnės galios teisės aktais ir būtent tais, kurie yra nukreipti į aptariamų santykių reguliavimą. Šiuo konkrečiu atveju ginčo santykius reguliuojantis specialus teisės aktas - Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas, kurio 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nekilnojamojo turto mokestį turi mokėti nekilnojamojo turto savininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus (tikrinamu atveju nėra aktualūs, todėl neaptartini). Taigi įstatymų leidėjas nurodė, kad bendra principinė taisyklė, jog nekilnojamojo turto mokestį turi mokėti nekilnojamojo turto savininkas, nepriklausomai nuo to, ar jis fizinis, ar juridinis asmuo. Vadinasi, ir lengvata paprastai turi būti taikoma tam asmeniui, kuris moka nekilnojamojo turto mokestį. Tiriamu atveju ginčo nekilnojamojo turto savininkas ir nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojas yra uždaroji akcinė bendrovė „Pramogų bankas“, todėl ji turėjo teisę paduoti prašymą dėl lengvatos taikymo, o paminėta teisė negalėjo būti paneiginėjama Aprašo 10 punkto pagrindu, nes uždaroji akcinė bendrovė „Pramogų bankas“, sprendžiant pagal esamus administracinėje byloje įrodymus, nėra asmuo vykdantis licencijuotą veiklą.

Apie vykusį paneiginėjimą į lengvatą ir vis dėlto neigiamų padarinių atsiradimą leidžia spręsti 2013 m. balandžio 22 d. atsakymo uždarajai akcinei bendrovei „Pramogų bankas“ turinys bei Apraše išdėstytos taisyklės, reguliuojančios sprendimo priėmimą dėl lengvatos taikymo (b.l. 68).

Pagal Aprašo 16 punktą Komisija turi priimti sprendimą dėl kiekvieno prašymą pateikusio asmens, o jeigu, Komisijos nuomone, pateiktas prašymas ar asmuo neatitinka Aprašo nustatytų reikalavimų, Komisija siūlo savivaldybės administracijos direktoriui atmesti prašymą. Taigi, darytina išvada, kad Komisijos siūlymas yra tas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis savivaldybės administracijos direktorius turi teisę netenkinti prašymo dėl lengvatos suteikimo. Tačiau priešingu atveju, t. y. dėl lengvatos suteikimo, savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu, sprendimą priima jau savivaldybės taryba, kas visiškai suderinama su Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi. Reiškia, teisines pasekmes sukelia ne pats Komisijos siūlymas, o savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas neigiamo sprendimo atveju dėl lengvatos arba savivaldybės tarybos sprendimas dėl lengvatos suteikimo teigiamu atveju, todėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio plotmėje skųstinas bei tikrintinas būtent tas teisės aktas, kuris sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Vertinant pastarojo akto atitikimą aukštesnės galios teisės aktams yra analizuojami ir jo priėmimo pagrindai, o šiuo konkrečiu atveju toks būtų Komisijos siūlymas, kuris Aprašo 10 punkto prasme pripažintas nepagrįstu, bet naikintinas tik savivaldybės administracijos atsakymas, iš principo suponavęs lengvatos paneigimą.

„Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (administracinės bylos Nr. A14-261/2007; AS146-669/2009). Neturi teisinės reikšmės net ir ta aplinkybė, kad turinti juridinę reikšmę aplinkybė ar atitinkamas faktas yra įtvirtinti dokumente, kurio išraiškos forma – aktas (savavališkos statybos ar pan.). Reikšminga tai, ar toks aktas liečia besikreipusio teisminės gynybos teises (interesus)“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-483/2010). Todėl pirmosios instancijos teismo argumentai bei reziumavimas dėl 2013 m. balandžio 17 d. protokolo pripažintini teisingi.

Apibendrinant darytina išvada, kad prašymas taikyti lengvatą Aprašo 10 punkto pagrindu buvo atmestas bei atmestas nepagrįstai. Skundžiamas 2013 m. balandžio 22 d. atsakymas dėl atsisakymo tenkinti prašymą negali būti paliktas galioti dėl ką tik paminėtos aplinkybės (netinkamo Aprašo 10 p. interpretavimo), o taip pat dėl nepakankamo suderinamumo su Aprašo 16 ir 17 punkto nuostatomis bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimais.

Juk pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį viešojo administravimo subjekto priimame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka, kas nebuvo tinkamai padaryta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Dėl visų pirmiau išdėstytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti visa apimtimi. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. balandžio 22 d. atsakymas „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos“ turi būti panaikintas, o uždarosios akcinės bendrovės „Pramogų bankas“ 2013 m. kovo 20 d. prašymas „Gauti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą“ (b.l. 11) išnagrinėtas iš naujo, laikantis teisės aktais nustatytos tvarkos.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Uždarosios akcinės bendrovės „Pramogų bankas“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. balandžio 22 d. atsakymą „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos“ uždarajai akcinei bendrovei „Pramogų bankas“ ir įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją uždarosios akcinės bendrovės „Pramogų bankas“ 2013 m. kovo 20 d. prašymą „Gauti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą“ išnagrinėti iš naujo.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

` Arūnas Sutkevičius