2K-75-139/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Pranešėjas Baudž.byla Nr.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-75-139/2015

Teisminio proceso Nr. 1-45-1-00451-2011-5

Procesinio sprendimo kategorijos: (S)

2.1.7.4;

2.3.6..4.5.1;

2.4.2.1.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Artūro Pažarskio, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Č. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nuosprendžių.

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendžiu R. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – išieškoti iš R. Č. konfiskuotino turto vertę atitinkančią 19 500 Lt (5647 Eur) sumą.

Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteisti D. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, G. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, S. K. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, S. A. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, tačiau šios nuosprendžio dalys kasacine tvarka neskundžiamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendis pakeistas. D. K. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 260 straipsnio 3 dalies į 260 straipsnio 1 dalį, S. A. , remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, sumažinta bausmė iki laisvės atėmimo penkeriems metams, pakeistos nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytos aplinkybės dėl laikotarpio, kada D. K. nusikalstamai veikė su S. A. ir kam D. K. perdavė metamfetaminą neteisėtai platinti. Kitos nuosprendžio dalys paliktos nepakeistos. Nuteistojo R. Č. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

R. Č. nuteistas už tai, kad nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio subūrė organizuotą grupę, kurios nariais buvo jis, S. A. , D. K. ir kiti nenustatyti asmenys, kurie, siekdami bendro nusikaltimo rezultato – turtinės naudos sau ir nusikalstamos veikos bendrininkams, sutarė daryti labai sunkų nusikaltimą – neteisėtai įgyti, laikyti bei platinti psichotropines medžiagas. Grupės nariams R. Č. davė nurodymus dėl šių medžiagų platinimo ir paskirstė vaidmenis, t. y. kad jis pats rūpinsis neteisėto psichotropinių medžiagų įgijimo šaltinių paieška, neteisėtu atsiskaitymu už psichotropines medžiagas, S. A. – psichotropinių medžiagų įgijimu, gabenimu, laikymu ir platinimu, o abu kartu su D. K. – kitų asmenų, sutinkančių neteisėtai platinti psichotropines medžiagas, paieška, psichotropinių medžiagų jiems tiekimu bei už neteisėtai išplatintas psichotropines medžiagas gautų pinigų surinkimu.

Laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2011 m. vasario 6 d. R. Č. organizavo ir vadovavo šios organizuotos grupės nusikalstamai veiklai, koordinavo neteisėtą psichotropinių medžiagų įgijimą, platinimą ir pardavimą – surado nenustatytus asmenis, iš kurių jo nurodymu S. A. įgijo labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – ne mažiau kaip 145,493 g metamfetamino, ir nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2011 m. vasario 6 d. jis, R. Č. , iš S. A. per daug kartų priėmė pinigų dalį – ne mažiau kaip 19 500 Lt (5647,59 Eur) už neteisėtai realizuotas psichotropines medžiagas, o būtent:

2010 m. rugsėjo mėnesį R. Č. surado asmenis, iš kurių S. A. turėjo įgyti psichotropinių medžiagų; susitikimo su S. A. metu R. Č. nurodė, kad S. A. telefonu paskambins asmuo, kuris išaiškins psichotropinių medžiagų įsigijimo sąlygas, po to, S. A. pardavus psichotropines medžiagas, jis privalės atsiskaityti su R. Č.. S. A. vykdant minėtus R. Č. nurodymus, 2010 m. rugsėjo mėn. S. A. paskambino R. Č. minėtas asmuo, kuris žodžiu instruktavo S. A., kad kitą dieną, apie 21.00 val., S. A. atvyktų į Kauno m., Šilainių mikrorajoną dėl psichotropinių medžiagų įgijimo. Pagal šį skambutį S. A. 2010 m. rugsėjo mėn. tiksliai nenustatytą dieną, apie 21.00 val., Kaune, Šilainių mikrorajono miškelyje, šalia (duomenys neskelbtini), iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 4,01 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino; po to šią psichotropinę medžiagą iš įsigijimo vietos Kaune S. A. automobiliu neteisėtai atgabeno į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuose atsivežtas psichotropines medžiagas pasvėrė ir supakavo, o kitą dieną visas supakuotas psichotropines medžiagas paslėpė ir laikė ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą sumanymą ir vykdydamas R. Č. nurodymą platinti psichotropines medžiagas ir ieškoti asmenų, sutinkančių neteisėtai jas platinti, tiekti jas platintojams bei surinkti pinigus, gautus už neteisėtai išplatintas psichotropines medžiagas, nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2011 m. vasario 6 d. S. A. minėtas įgytas psichotropines medžiagas – ne mažiau kaip 4,01 g metamfetamino – platino pats bei davė sutinkantiems jas neteisėtai platinti asmenims, t. y. 2010 m. spalio 20 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), R. Š. davė ne mažiau kaip 3,521 g metamfetamino, kuris dėl disponavimo psichotropinėmis medžiagomis yra nuteistas.

2010 m. lapkričio mėn. pabaigoje S. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), D. K. S. K. pasiūlė neteisėtai Panevėžio mieste platinti psichotropines medžiagas ir, jai sutikus, S. K. iš S. A. ir D. K. įgijo psichotropinę medžiagą – ne mažiau kaip 0,370 g metamfetamino; S. A. jai nurodė, kad nuo vieno gramo parduotos psichotropinės medžiagos S. K. jiems turi grąžinti po 25 Lt (7,24 Eur); po to nuo 2010 m. gruodžio mėn. pradžios iki 2011 m. sausio 7 d. D. K. skambino S. K. ir pokalbio metu teiravosi, kiek S. K. turi surinkusi pinigų už parduotas psichotropines medžiagas, ar jai jų dar netrūksta, po to jis šią informaciją perdavė S. A., kuris taip pat, nuo 2011 m. sausio 2 d. iki 2011 m. vasario 6 d., skambino S. K. ir pokalbių metu teiravosi to paties; 2011 m. sausio mėn. pradžioje bute, esančiame (duomenys neskelbtini), S. A. S. K. neteisėtai perdavė psichotropines medžiagas – ne mažiau kaip 0,119 g metamfetamino. Vykdant R. Č. nurodymą gautas lėšas už parduotas psichotropines medžiagas perduoti jam, R. Č. , nuo 2010 m. spalio mėnesio iki 2011 m. vasario 6 d. gautas pinigines lėšas – ne mažiau kaip 16 000 Lt (4633,92 Eur) už neteisėtai parduotas psichotropines medžiagas S. A. per kelis kartus perdavė R. Č..

Tęsdamas nusikalstamą sumanymą, 2011 m. vasario mėn. pradžioje R. Č. surado nenustatytus asmenis, iš kurių S. A. turėjo dar įgyti psichotropinių medžiagų, ir minėtu metu R. Č. davė nurodymą S. A. laukti tyrimo metu nenustatyto asmens, pravarde „Metras“, telefoninio skambučio, kuris išaiškins psichotropinių medžiagų įsigijimo sąlygas. R. Č., kontroliuodamas S. A. neteisėtą psichotropinių medžiagų įsigijimą, t. y. 2011 m. vasario 6 d. 12.01, 16.08, 21.12 val., skambino S. A. ir laikydamasis konspiracijos – klausdamas „ar dar neatvežė jam jokių rūbų“ teiravosi, ar S. A. jau susitiko su minėtu asmeniu ir įsigijo psichotropinių medžiagų.

Netrukus 2011 m. vasario 6 d., 21.50 val., asmuo, pravarde „Metras“, paskambino S. A. ir, laikydamasis konspiracijos, užmaskuotai nurodė ateiti į iš anksto sutartą vietą automobilių stovėjimo aikštelę šalia parduotuvės „Iki“, esančios (duomenys neskelbtini). S. A. vykdant šį „Metro“ nurodymą, minėtoje aikštelėje jis susitiko su dviem nenustatytais asmenimis, su jais nuvyko į Panevėžio miesto Nepriklausomybės aikštę ir vieno iš minėtų asmenų nurodytoje vietoje prie medžio rado, pasiėmė ir taip įgijo paketą su labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų – 141,483 g metamfetamino. Iš karto po to, šį rastą didelį kiekį psichotropinių medžiagų S. A. automobiliu parsivežė į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuose šias psichotropines medžiagas pasvėrė ir supakavo į atskirus mažesnius paketus.

R. Č. toliau kontroliavo S. A. neteisėtą psichotropinių medžiagų įsigijimą, t. y. 2011 m. vasario 7 d. 10.15 val. skambino S. A. ir, laikydamasis konspiracijos, klausdamas, „ar „Metras“ padavė rūbus“, teiravosi, ar S. A. jau įsigijo psichotropines medžiagas. Tęsdamas nusikalstamą sumanymą, 2011 m. vasario 7 d. S. A. iš minėto buto automobiliu neteisėtai nugabeno G. B. į (duomenys neskelbtini), labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 139,136 g metamfetamino, o G. B. , žinodama, kad S. A. neteisėtai disponuoja narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, leido rūsio sandėliuke neteisėtai laikyti šias medžiagas, abu jas nunešė į sandėliuką ir jame laikė iki 2011 m. vasario 18 d. 16.15 val., kai kratos metu šį labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 139,136 g metamfetamino rado ir paėmė Panevėžio AVPK policijos pareigūnai.

Vykdydamas R. Č. nurodymą, nuo 2011 m. vasario 6 d. iki 2011 m. vasario 18 d. S. A. gautas pinigines lėšas už parduotas psichotropines medžiagas – ne mažiau kaip 3500 Lt (1013,67 Eur) per kelis kartus nuvežė ir perdavė R. Č. .

Vykdydamas R. Č. nurodymą, nuo 2011 m. vasario 6 d. iki 2011 m. vasario 18 d. S. A., iš laikymo vietos paimdamas dalį psichotropinių medžiagų – 0,859 g metamfetamino, jas davė psichotropines medžiagas neteisėtai platinančiai S. K. , o kitą dalį – 1,488 g metamfetamino iki 2011 m. vasario 18 d. 13.05 val. laikė prie savęs, kai ši psichotropinė medžiaga policijos pareigūnų buvo rasta ir paimta Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, darant jo asmens kratą.

Kasaciniu skundu nuteistasis R. Č. prašo jį išteisinti. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai ignoravo liudytojo N. P. parodymus, kuris, anot kasatoriaus, yra asmuo, pravarde „Metras“, teismų nepagrįstai įvardytas kaip „nenustatytas asmuo“. Kasatoriaus teigimu, N. P. bendravo su S. A. be jo, R. Č. , tarpininkavimo, apie tai davė parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, S. A. tokiems parodymams neprieštaravo, tačiau jais nepagrįstai nesiremta. Kasatoriui akivaizdu, kad S. A. pažinojo N. P. , žinojo, kad jis yra „Metras“, tą patvirtino ir kiti asmenys. Kasatorius teigia, kad jo prašymas apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytoją N. P. , jo žmoną, atmestas nepagrįstai, nes jų parodymai nenurodyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Taigi, nepagrįstai nesiremiant N. P. parodymais, jo neapklausiant teisme, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 6 straipsnio 2, 3 dalys, 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindimų laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 6 straipsnio 3 dalies d punktas, suteiktas prioritetas, privilegijos kaltinimo liudytojams, jų parodymams, o gynybos liudytojo parodymai visiškai nevertinti. Apeliacinės instancijos teismas, net neapklausęs N. P. , visiškai nemotyvuotai konstatavo, kad jis nėra asmuo, pravarde „Metras“, ir toliau šį asmenį įvardijo kaip nenustatytą, taip, anot kasatoriaus, atimdamas jo teisę į nešališką ir objektyvų teismo procesą.

Kasatorius nurodo, kad su S. A. niekada nebuvo kalbėjęs apie narkotines medžiagas ir nebūrė su juo jokios organizuotos grupės, jo namuose niekada nebuvo kalbama apie narkotines medžiagas ir tokių S. A. parodymų nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga. Pats S. A. , ikiteisminio tyrimo metu komentuodamas telefoninius pokalbius su kasatoriumi, nurodė, kad niekada tarp jų nebuvo pokalbių apie narkotines medžiagas. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad S. A. parodymai yra nuoseklūs, nors tas yra teigęs gaudavęs narkotikus tik per R. Č. , bet, klausantis pokalbių įrašų, pripažino prekiavęs ir „ekstazi“ tabletėmis, kanapėmis, metamfetaminu, kuriuos gaudavo iš V. V. bei V. Ž. „Gilzės“. S. A. pats organizavo narkotinių medžiagų pirkimą bei pardavimą ir kasatorius jam visiškai nebuvo reikalingas. S. A. gaudavo didelius metamfetamino kiekius, kanapių, „ekstazi“ tablečių ir pats juos platino, jokių pinigų už tai kasatoriui nemokėjo. Priešingi S. A. teiginiai yra melas, byloje tai patvirtinančių įrodymų nėra. Be to, kaltinimo negalima grįsti ir asmens nuteisti pagal vieno bendrininko parodymus, jeigu nėra kitų tiesioginių konkrečių įrodymų. Kasatoriaus nuomone, jis nuteistas tik remiantis nenuosekliais S. A. parodymais, o tai neatitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikos (byloje Baragiola prieš Šveicariją), kurioje nurodoma, kad negalima nuteisti asmens remiantis vien bendrininko parodymais, teismai juos turi vertinti kritiškai. S. A. davė kaltinančius kasatorių parodymus tik norėdamas sušvelninti savo padėtį, sumenkinti savo vaidmenį, išvengti bausmės ar būti nuo jos atleistas už tai, kad liudija prieš kasatorių. Kasatorius pabrėžia, kad yra nekaltas, o S. A. parodymų patikrinti neįmanoma. Nė vienas asmuo byloje nepatvirtino, kad kasatorius su S. A. būtų kalbėjęs apie narkotikus.

Teismai taip pat nepagrįstai nesivadovavo liudytojo R. Š. parodymais, duotais prokurorui, kurie teisme nebuvo išnagrinėti. 2011 m. gruodžio 5 d. R. Š. davė parodymus prokurorui, kurie iš esmės skyrėsi nuo kitų jo parodymų ir buvo nukreipti prieš kasatorių. Dėl nurodytų parodymų kasatorius nebuvo apklaustas pas tyrėją, jam nebuvo duota pasiaiškinti, juos paneigti, nebuvo daroma akistata su R. Š. . Teisme R. Š. paneigė 2011 m. gruodžio 5 d. duotus savo parodymus, todėl jam liudijant kasatorius taip pat negalėjo užduoti klausimų, gintis, nes R. Š. parodymai teisme buvo prieš S. A. , šių jis neneigė ir neprieštaravo. Prokuroras teisme taip pat klausimų R. Š. neturėjo. Nepaisant to, R. Š. parodymai, duoti teisme, buvo įvertinti kritiškai ir remtasi teisme neištirtais ir nenagrinėtais jo parodymais.

Pasak kasatoriaus, D. K. jis apskritai nepažįsta, nėra matęs, jo parodymai yra išplaukiantys ir jo draugo S. A. parodymų, perpasakoti, nenurodant, kad tuo metu S. A. narkotinių medžiagų gaudavo iš V. V. ir V. Ž. . Iš kur gaudavo narkotinių medžiagų S. A. , neminima nei D. K. , nei S. A. , nei J. B. parodymuose. Taip visi kaltinantys argumentai buvo nukreipti į kasatorių, kaltė suversta tik jam. Teismai, suteikdami prioritetą, privilegijas S. A. parodymams, atmesdami ir kritiškai vertindami gynybos liudytojų parodymus, neapklausus R. Š. apeliacinėje instancijoje, atmesdami kasatoriaus prašymus, užkirto kelią gynybai, pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 2, 3 dalių, 20 straipsnio 1, 3, 4 dalių, 44 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkto, EŽTK 6 straipsnio 1 dalies, 3 dalies d punkto nuostatas, apkaltinamąjį nuosprendį grindė prielaidomis, teisiamajame posėdyje neišnagrinėtais įrodymais. Ši baudžiamoji byla, pasak kasatoriaus, buvo tiriama vienpusiškai, neobjektyviai, nebuvo tikrinami S. A. parodymai, nebuvo apklausti narkotines medžiagas jam pardavę asmenys V. Ž., V. V. , nenustatyti kiti asmenys Kėdainiuose ir Panevėžyje pardavę jam narkotikus, neįvertinti konkretūs bylos duomenys, patvirtinantys, kad S. A. prekiavo įvairiomis narkotinėmis medžiagomis ir jas gaudavo iš skirtingų asmenų. Nors ikiteisminio tyrimo pareigūnai iš S. A. telefoninių pokalbių matė, kad jis narkotinių medžiagų įgydavo iš konkrečių asmenų, tačiau nieko neapklausė nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme. Taip pat, nustačius, kad asmuo, pravarde „Metras“, yra N. P. , tai nebuvo teismų konstatuota, nes vadinant jį „nenustatytu asmeniu“ yra neaišku, su kuo 2011 m. vasario 6 d. buvo susitikęs S. A., ar jis gavo narkotinių medžiagų tada. Taigi, kasatoriaus nuomone, jis nuteistas tik pagal suinteresuoto asmens S. A. parodymus, kuris kaltę vertė kasatoriui, bandė sušvelninti savo padėtį baudžiamajame procese, išvengti ar gauti mažesnę bausmę.

Be to, baudžiamasis procesas šioje byloje vyko nuo 2010 m. gruodžio mėn., o kasatorius iki pat 2014 m. birželio 20 d. yra kalinamas, teismo procesas akivaizdžiai per ilgas, skirtos kardomosios priemonės, nesant R. Č. kaltės dėl inkriminuoto nusikaltimo – nepagrįstos, taip pažeidžiant jo teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą per kuo trumpesnį laiką, taip pat BPK 44 straipsnio 5 dalies ir EŽTK 6 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kasacinio teismo kasatorius prašo įvertinti nuoseklius jo, taip pat gynybos liudytojų parodymus, kurių nevertino teismai, tai, kad buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, byla išnagrinėta vienašališkai, neobjektyviai, nes jis nėra niekada gavęs jokių pinigų iš prekybos narkotinėmis medžiagomis, per jokius asmenis jų neperduodavo, yra visiškai nekaltas, nepagrįstai apkaltintas S. A. .

Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Aida Japertienė prašo nuteistojo R. Č. kasacinį skundą atmesti, nes, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, pagrįstai teigtina, kad teismai nepažeidė nei BPK, nei EŽTK, nei Konstitucijoje įtvirtintų nuostatų ir R. Č. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo tinkamai.

Atsiliepime nurodoma, kad, priešingai kasacinio skundo teiginiams, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išdėstė bei išanalizavo N. P. parodymus ir juos įvertinęs padarė pagrįstą išvadą, kad jais nėra pagrindo remtis nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, kad jie nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog priimtas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, o tai atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Prokurorė pažymi, kad BPK nėra įtvirtintas reikalavimas tai pačiai aplinkybei nustatyti panaudoti visas įmanomas įrodinėjimo priemones, o prašymų dėl įrodymų rinkimo veiksmų netenkinimas, kai, atliekant prašomus veiksmus, būtų nustatinėjama kitais surinktais įrodymais jau nustatyta aplinkybė, nelaikytinas BPK nuostatų pažeidimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55/2013). Atsižvelgiant į tai, kad N. P. jau buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, teisiamajame posėdyje, be to, tarp jo ir S. A. buvo atlikta akistata, darytina išvada, jog dar viena N. P. apklausa būtų perteklinis ir nereikalingas proceso veiksmas. Be to, byloje nustatinėjamos ne visos įmanomos, o tik tos aplinkybės, kurios reikšmingos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, teisingam nubaudimui už nusikalstamos veikos padarymą, todėl šiuo konkrečiu atveju įvertinus visus byloje esančius įrodymus, prokurorės manymu, byloje pakanka įrodymų, pagrindžiančių nuteistojo R. Č. kaltę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl S. A. parodymų patikimumo, nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių S. A. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus, jo parodymai buvo iš esmės nuoseklūs. Liudytojas R. Š. buvo apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, todėl nebuvo pagrindo pakartotinai šį asmenį apklausti apeliacinės instancijos teisme. Taip pat, anot prokurorės, kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad byla tirta vienpusiškai, neobjektyviai, nebuvo tikrinami S. A. parodymai, nebuvo apklausti V. Ž. , V. V. , kurie davė ir pardavė narkotikus S. A. , ir nebuvo nustatinėjami asmenys iš Kėdainių, Panevėžio, kurie duodavo S. A. platinti kanapes, „ekstazi“ tabletes. Pagal Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenis, V. V. 2011 m. gruodžio 6 d. mirė, t. y. negalėjo būti apklaustas dėl objektyvios priežasties. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme teisėjų kolegija apklausė liudytoją V. Ž. , kuris nurodė, jog nepažįsta S. A. ir nėra su juo kalbėjęs apie narkotinių medžiagų prekybą. Šis liudytojas nenurodė jokių bylai reikšmingų aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos priimant sprendimą dėl R. Č. kaltės. Kitų asmenų, kurie, anot nuteistojo R. Č. , galėjo S. A. perduoti platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, nustatymas nėra reikšmingas sprendžiant klausimą dėl R. Č. kaltumo padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, nes byloje vienareikšmiškai įrodyta, kad S. A. neteisėtai įgydavo metamfetaminą iš su R. Č. susijusių trečiųjų asmenų. Prokurorė teigia, kad, priešingai kasatoriaus teiginiams, apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje nurodė priežastis, dėl kurių R. Š. , N. P. , A. N. , A. D. , R. V. parodymai vertintini kritiškai. A. D. – nebuvo nuoseklūs, jis linkęs duoti R. Č. palankius parodymus dėl subjektyvių priežasčių. Liudytojas A. N. patvirtino, kad jis nekalbėjo su S. A. apie narkotines ar psichotropines medžiagas, be to, jis nenurodė, jog S. A. tiesiogiai sakė, kad jis duos R. Č. nepalankius parodymus siekdamas išeiti į laisvę, o A. N. tik susiformavo tokią savo subjektyvią nuomonę. Liudytojo R. V. parodymai taip pat nėra nuoseklūs.

Dėl baudžiamojo proceso trukmės atsiliepime nurodoma, kad remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais dėl proceso trukmės (Sorvisto v. Finland, no 19348/04, judgement ofl3 January 2009; Meilus v. Lithuania, no 53161/99, judgement of 6 November 2003 ir kt.), Lietuvos teismų praktika (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2013), atsižvelgiant į teismų suformuotus pernelyg ilgos proceso trukmės vertinimo kriterijus, įvertinus R. Č. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, bylos mastą, sudėtingumą, tai, kad veika buvo padaryta organizuotos grupės narių, nėra pagrindo pripažinti, kad bylos proceso trukmė buvo nepateisinamai ilga, kad byla buvo tiriama ir nagrinėjama darant tokius procesinius delsimus, dėl kurių buvo pažeista nuteistojo teisė į bylos ištyrimą ir išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką.

Nuteistojo R. Č. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Taigi nuteistojo R. Č. kasaciniame skunde pateiktas savas byloje apklaustų asmenų ir kitų bylos duomenų vertinimas nėra nei apskundimo, nei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl kasacinės instancijos teismas tokius teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su baudžiamojo įstatymo taikymu ir baudžiamojo proceso įstatymo laikymusi.

Dėl kasatoriaus argumentų įrodymų vertinimo ir bylos nagrinėjimo terminų klausimais

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, priešingai kasacinio skundo teiginiams, R. Č. kaltė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, t. y. dėl to, kad 2010 m. jis organizavo psichotropinių medžiagų įgijimą, atsiskaitymą už jas, pavedė platinimą S. A. , šiam R. Č. susitarimo pagrindu įgyjant iš nenustatyto asmens didelius psichotropinių medžiagų kiekius ir ieškant asmenų, kurie jas galėtų platinti, perduodant jiems psichotropines medžiagas, surenkant pinigus už parduotus kiekius, įrodyta ne vien kito nuteistojo byloje S. A. parodymais, bet ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, apžiūros, kratos ir asmens kratos protokoluose užfiksuotais duomenimis, specialistų išvadomis. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų reikalavimų, įvertinęs tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą, palyginęs juos tarpusavyje sprendė, kad kaltinamojo S. A. parodymai įsikomponuoja į loginę įrodymų grandinę ir jais galima grįsti apkaltinamąjį nuosprendį. S. A. davė parodymus nesant nustatyto jokio spaudimo, atskleidė visą psichotropinių medžiagų įgijimo, platinimo tinklo veiklą, jos organizatorių R. Č. , o tokias jo išsamiai nurodytas aplinkybes papildė ir detalizavo kiti bylos duomenys, motyvuotai pripažinti įrodymais. Teismas itin išsamiai išanalizavo ir palygino R. Č. ir S. A. telefoninių pokalbių duomenis, įsigilindamas ir konstatuodamas, kaip ir kokie žodžiai buvo vartojami konspiraciniais tikslais, siekiant užmaskuoti neteisėtą jų veiklą, o kada jie iš tiesų kalbėdavo apie egzistavusį S. A. įsiskolinimą už drabužius, pinigų atvežimą ir pan. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta ir pasisakyta dėl liudytojo R. Š. parodymų kaitos, nepaaiškinamos jokiomis objektyviomis ir pakankamai įtikinamomis aplinkybėmis, todėl teismas pagrįstai ir argumentuotai, išanalizavęs visas jo parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davimo aplinkybes, pripažino, kad kitus bylos duomenis pagrindžia ir patvirtina būtent jo išsamiai nurodytos aplinkybės apklausiant ikiteisminio tyrimo metu. Taigi nebuvo pažeistas nei BPK 20 straipsnis, nei 301 straipsnio 1 dalis. Teismas taip pat argumentuotai nurodė, kodėl atmetė ir nesivadovavo liudytojų R. V. , A. D. , T. M. , A. N., V. G. parodymais.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistasis R. Č. apskundė apeliacine tvarka. Nuteistojo R. Č. apeliaciniame skunde buvo nurodytos iš esmės tapačios aplinkybės ir argumentai kaip ir kasaciniame skunde, į kuriuos detaliai atsakė apeliacinės instancijos teismas (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, dar kartą išanalizavo bylos duomenis ir motyvuotai pasisakė dėl kito nuteistojo S. A. parodymų įrodomosios reikšmės byloje, kad jų pagrindu, kai juos patvirtina kiti bylos įrodymai, R. Č. galėjo ir gali būti pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, o tai nėra BPK 301 straipsnio pažeidimas. Tokie argumentai atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Taip pat išsamiai pasisakyta dėl N. P. parodymų ir jo vaidmens. Kasatoriaus teiginiai, kad N. P. yra asmuo, pravarde „Metras“, apeliacinės instancijos teismo buvo nagrinėti ir konstatuota, jog dėl šio asmens Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2011 m. lapkričio 30 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad jis padarė nusikalstamą veiką. Taip pat įvertinti paties R. Č. parodymai dėl to, koks asmuo, jo nuomone, yra pravarde „Metras“, kurie baudžiamojo proceso metu kito (iš pradžių – G. P., po to – N. P. ). N. P. parodymai apeliacinės instancijos teismo buvo dar kartą įvertinti ir nustatyta, kad jie nesusiję su šioje byloje reikšmingomis aplinkybėmis. Teismams nustačius, kad būtent nuteistasis R. Č. surado asmenį, pravarde „Metras“, kaip psichotropinių medžiagų įsigijimo šaltinį, nuteistojo kasacinio skundo argumentai dėl šio asmens tapatybės nesusiję su jo atsakomybės klausimu. Apeliacinės instancijos teismas buvo nutaręs apklausti ir kasatoriaus nurodytus liudytojus V. V. ir V. Ž. , tačiau buvo nustatyta, kad V. V. yra miręs, todėl buvo apklaustas tik V. Ž. . Šis asmuo parodė nepažįstantis S. A. ir reikšmingų bylai teisingai išspręsti aplinkybių nenurodė.

Kolegija konstatuoja, kad esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų padaryta nebuvo, baudžiamasis įstatymas R. Č. pritaikytas tinkamai, todėl nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių panaikinimo ar pakeitimo pagrindų (BPK 383 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis D. K. buvo pasislėpęs, ikiteisminis tyrimas dėl jo buvo atskirtas, tačiau abi bylos užbaigtos ir perduotos teismui beveik tuo pačiu metu – 2012 m. vasario mėnesį. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas kuo greičiau išnagrinėti abi bylas, jas sujungė ir išnagrinėjo per vienerius metus ir aštuonis mėnesius, o apeliacinės instancijos teismas – per šešis mėnesius, nepateisinamų atidėjimų ar kitokio delsimo byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į didelę bylos apimtį ir sudėtingumą, nėra pagrindo išvadai, kad buvo pažeista nuteistojo R. Č. teisė į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo R. Č. kasacinį skundą.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Vytautas Piesliakas

Vladislovas Ranonis