A-143-397-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-397/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00798-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 28 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų B. O. ir M. P. skundą atsakovui Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai B. O. ir M. P. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi su skundu (b. l. 1–6) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami įpareigoti atsakovą Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinį skyrių (toliau – ir atsakovas, Inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius, apeliantas) atsakyti į klausimus: 1) ar butų Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), atjungimo nuo centralizuoto šildymo projekte yra apskaičiuota bei nurodyta, kaip šių butų atjungimas atsilieps kitiems namų (duomenys neskelbtini) butams, bei ar apskaičiuota, kokius nuostolius paminėti butai dėl šio atsijungimo patirs, bei ar šiam projektui įstatymų nustatyta tvarka pritarė visi kiti butų ir patalpų savininkai, atsakymą pagrindžiant dokumentais, o būtent uždarosios akcinės bendrovės „Statika“ (toliau – ir UAB „Statika“) projektu bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. rugsėjo 8 d. išduotu rašytiniu pritarimu; 2) ar UAB „Vilniaus energija“ galėjo paminėtus karšto vandens nuostolius įtraukti į gyventojų sąskaitas už šildymą bei ar gyventojams išrašant sąskaitas UAB „Vilniaus energija“ nepažeidė jų teisių papildomai prie įvadinio šilumos apskaitos prietaiso parodymų pridėdama deklaruoto karšto geriamo vandens pašildymui reikalingą energijos kiekį; 3) ar šilumos kiekis, prarandamas tiekiant šilumą namams, esantiems (duomenys neskelbtini), šilumos trasomis, esančiomis tarp paminėtų namų, iš namo, esančio (duomenys neskelbtini) (nuostoliai), neturėtų atitekti šilumos tiekėjui, bei kas yra atsakingas už šildymo ir karšto vandens trasos, esančios tarp (duomenys neskelbtini) namų, (duomenys neskelbtini), techninę priežiūrą, kieno sąskaita ji turi būti prižiūrima ir remontuojama.

Pareiškėjai nurodė, kad su paminėtais klausimais kreipėsi į Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), tačiau Inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius į pateiktus klausimus tinkamai neatsakė. Pareiškėjai nurodė, kad į klausimą dėl butų Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), atjungimo nuo centralizuoto šildymo atsakovas apskritai neatsakė. Į klausimą dėl karšto vandens buvo atsakyta nekonkrečiai. Pareiškėjų teigimu, atsakydamas į klausimą dėl šilumos trasų, atsakovas taip aiškiai ir neatsakė, ar šilumos kiekis, prarandamas tiekiant šilumą namams, esantiems (duomenys neskelbtini), šilumos trasomis, esančiomis tarp paminėtų namų, iš namo, esančio (duomenys neskelbtini) (nuostoliai), neturėtų atitekti šilumos tiekėjui. Atsakovas taip pat neatsakė, kas yra atsakingas už šildymo ir karšto vandens trasos, esančios tarp (duomenys neskelbtini) namų, (duomenys neskelbtini), techninę priežiūrą, kieno sąskaita ji turi būti prižiūrima ir remontuojama.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 23–26) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjams į nurodytus klausimus Inspekcija išsamiai atsakė 2013 m. sausio 28 d. rašte Nr. 2R-231 ir 2013 m. vasario 7 d. rašte Nr. 2R-348.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 11 d. sprendimu (b. l. 44–48) iš dalies patenkino pareiškėjų skundą. Teismas įpareigojo atsakovą Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinį skyrių per 20 darbo dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka pateikti pareiškėjams teisės aktų reikalavimus atitinkantį motyvuotą atsakymą į klausimus: 1) ar butų Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), atjungimo nuo centralizuoto šildymo projekte yra apskaičiuota bei nurodyta, kaip šių butų atjungimas atsilieps kitiems namų (duomenys neskelbtini) butams, bei ar apskaičiuota, kokius nuostolius paminėti butai dėl šio atsijungimo patirs, bei ar šiam projektui įstatymų nustatyta tvarka pritarė visi kiti butų ir patalpų savininkai, atsakymą pagrindžiant dokumentais, o būtent UAB „Statika“ projektu bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. rugsėjo 8 d. išduotu rašytiniu pritarimu; 2) kas yra atsakingas už šildymo ir karšto vandens trasos, esančios tarp (duomenys neskelbtini) namų, (duomenys neskelbtini), techninę priežiūrą, kieno sąskaita ji turi būti prižiūrima ir remontuojama; atmetė kitą pareiškėjų skundo dalį kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės yra kilęs ginčas dėl pareiškėjų prašymo išnagrinėjimo tinkamumo. Pareiškėjų manymu, atsakovas 2013 m. vasario 7 d. raštu Nr. 2R-348 netinkamai, neišsamiai atsakė į jų prašymą atsakyti į tam tikrus klausimus. Pareiškėjai raštu kreipėsi į Inspekciją, prašydami atsakyti į jiems rūpimus klausimus, susijusius su namų, esančių (duomenys neskelbtini), šildymu. Šiuo atveju iš esmės spręstinas klausimas dėl atsakymų į tris pareiškėjų klausimus išsamumo.

Teismas pažymėjo, jog asmens teisė gauti informaciją yra reglamentuojama Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme (toliau – ir Įstatymas) (1 str. 1 d., 4 str.). Asmens prašymas suteikti informaciją, t. y. Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta administracinė paslauga – viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims, nėra susijusi su asmens teisių pažeidimu, dėl to yra nagrinėjama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – ir Taisyklės) (6 p.).

Teismas nurodė, kad, pareiškėjų teigimu, atsakovas neatsakė, ar butų Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), atjungimo nuo centralizuoto šildymo projekte yra apskaičiuota bei nurodyta, kaip šių butų atjungimas atsilieps kitiems namų (duomenys neskelbtini) butams, bei ar apskaičiuota, kokius nuostolius paminėti butai dėl šio atsijungimo patirs, bei ar šiam projektui įstatymų nustatyta tvarka pritarė visi kiti butų ir patalpų savininkai, atsakymą pagrindžiant dokumentais, o būtent UAB „Statika“ projektu bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. rugsėjo 8 d. išduotu rašytiniu pritarimu.

Atsakovo teigimu, pareiškėjams į paminėtus klausimus buvo atsakyta 2013 m. vasario 7 d. rašte Nr. 2R-348, nurodant, kad Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis nustato, jog tuo atveju, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui.

Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Paaiškinta, kad namo (duomenys neskelbtini) butai nuo butų Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sudaro atskirą bloką (sekciją) su atskira laiptine, tai paskutinė (kraštinė) namo sekcija (blokas), kuri nuo kitų namo sekcijų (blokų) atskirta ugniasiene.

Šio namo blokas (sekcija) atskiro šilumos įvado neturi, šiluma šildymui šiam namo blokui (sekcijai) buvo tiekiama iš namo paskirstomųjų šilumos tinklų, paklotų pirmojo aukšto pogrindžio kanaluose. Paminėtu raštu pareiškėjai taip pat informuoti, kad šio namo blokas (sekcija) nuo centralizuotų šildymo ir karšto vandens tiekimo tinklų atjungtas 2011 m. spalio 3 d. pagal projektą, kurį parengė UAB „Statika“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. rugsėjo 8 d. išduotu rašytiniu pritarimu. Kadangi (duomenys neskelbtini) namo korpusuose yra butų, atjungtų nuo centralizuotos šildymo sistemos ar šildomų kitokiu būdu, paskirstant suvartotą šilumą name taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19, kartu su 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41 patvirtintu Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr.

5. Teismo vertinimu, nors atsakovas 2013 m. vasario 7 d. rašte Nr. 2R-348 ir pateikė tam tikrus paaiškinimus apie kai kurių butų atjungimą nuo centralizuoto šildymo, tačiau iš esmės neatsakė į tai, ko klausė pareiškėjai, t. y. atsakovo pateiktame atsakyme nepateikta konkreti ir tiksli informacija apie butų Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), atjungimo nuo centralizuoto šildymo įtaką kitiems namų (duomenys neskelbtini) butams, dėl tokio atjungimo tikėtinus nuostolius, taip pat neatsakyta, ar paminėtų butų atjungimo nuo centralizuoto šildymo projektui pritarė visi kiti butų ir patalpų savininkai.

Be to, atsakovas nieko neužsiminė apie prašomus pateikti dokumentus – UAB „Statika“ projektą bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. rugsėjo 8 d. išduotą rašytinį pritarimą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad atsakovo pateiktais paaiškinimais nebuvo suteikta pareiškėjų prašoma suteikti informacija, todėl atsakovas įpareigotinas tinkamai atsakyti, ar butų Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), atjungimo nuo centralizuoto šildymo projekte yra apskaičiuota bei nurodyta, kaip šių butų atjungimas atsilieps kitiems namų (duomenys neskelbtini) butams, bei ar apskaičiuota, kokius nuostolius paminėti butai patirs dėl šio atsijungimo, bei ar šiam projektui įstatymų nustatyta tvarka pritarė visi kiti butų ir patalpų savininkai, atsakymą pagrindžiant dokumentais, o būtent UAB „Statika“ projektu bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. rugsėjo 8 d. išduotu rašytiniu pritarimu.

Teismas taip pat nurodė, kad, pareiškėjų teigimu, atsakovas taip pat neatsakė, ar UAB „Vilniaus energija“ galėjo paminėtus karšto vandens nuostolius įtraukti į gyventojų sąskaitas už šildymą, be to, nepaaiškino, ar išrašydama gyventojams sąskaitas UAB „Vilniaus energija“ nepažeidė jų teisių papildomai prie įvadinio šilumos apskaitos prietaiso parodymų pridėdama deklaruoto karšto geriamo vandens pašildymui reikalingą energijos kiekį. Atsakovo teigimu, į šiuos klausimus pareiškėjams buvo atsakyta Inspekcijos 2013 m. sausio 28 d. rašte Nr. 2R-231. Pareiškėjams buvo paaiškinta, kad daugiabučiuose gyvenamuose namuose, ruošiant karštą vandenį namo šilumos punkte įrengtu karšto vandens ruošimo įrenginiu ir paskirstant suvartotą šilumos kiekį šildymo sezono metu, taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtintas Šilumos paskirstymo metodas Nr.

4. Pagal šį metodą, šilumos kiekiai karštam vandeniui ruošti ir cirkuliacijai yra atimami iš namo šilumos apskaitos prietaisu suskaičiuoto šilumos kiekio, o likusi dalis priskiriama šildymui ir proporcingai paskirstoma pagal butų plotą. Name sunaudotas šilumos kiekis karštam vandeniui ruošti suskaičiuojamas vartotojų deklaruotą karšto vandens kiekį padauginant iš šilumos sąnaudų, skirtų pašildyti vieną m3 vandens. Šildymo sezono metu kiekvienam daugiabučio namo butui karšto vandens cirkuliacijai (gyvatukui) priskiriama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta norma.

Sudėjus kiekvienam butui priskirtą šilumos normą karšto vandens cirkuliacijai yra gaunamas bendras šilumos kiekis karšto vandens cirkuliacijai. Rašte nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, UAB „Vilniaus energija“ turėjo teisę paminėtus nuostolius įtraukti į gyventojų sąskaitas už šildymą ir, pridėdama energijos kiekį, reikalingą pašildyti deklaruotą karštą geriamą vandenį, jų teisių nepažeidė. Teismo vertinimu, atsakovas atsakė į klausimus, susijusius su UAB „Vilniaus energija“ teikiamomis sąskaitomis už karštą vandenį, t. y. atsakovas nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ turėjo teisę pareiškėjų aptariamus nuostolius įtraukti į gyventojų sąskaitas už šildymą ir, pridėdama energijos kiekį, reikalingą pašildyti deklaruotą karštą geriamą vandenį, jų teisių nepažeidė, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo atsakyti į paminėtą pareiškėjų klausimą.

Teismas taip pat nurodė, kad, pareiškėjų teigimu, atsakovas nepateikė atsakymo į klausimą, ar šilumos kiekis, prarandamas tiekiant šilumą namams, esantiems (duomenys neskelbtini), šilumos trasomis, esančiomis tarp paminėtų namų, iš namo, esančio (duomenys neskelbtini) (nuostoliai), neturėtų atitekti šilumos tiekėjui bei kas yra atsakingas už šildymo ir karšto vandens trasos, esančios tarp (duomenys neskelbtini) namų, (duomenys neskelbtini), techninę priežiūrą, kieno sąskaita ji turi būti prižiūrima ir remontuojama. 2013 m. vasario 7 d. rašte Nr. 2R-348, atsakydamas į aukščiau nurodytą klausimą, atsakovas paaiškino, kad, vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis.

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka šilumos tiekėjas privalo suteikti slaptažodį šilumos vartotojams, kad šie galėtų elektroninių ryšių priemonėmis susipažinti su šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenimis. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, šilumos pirkimo–pardavimo vieta yra šilumnešio vamzdynų vietoje, kurioje tiekėjo įrenginiai sujungti su vartotojo arba bendrosios nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais. Todėl kiekviena šilumos pirkimo–pardavimo sutarties šalis atsako už jiems nuosavybės teise priklausančių vamzdynų priežiūrą, eksploataciją ir patiriamus šilumos nuostolius.

Todėl šilumos nuostolius, atsirandančius šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų vamzdynuose nuo šilumos punkto iki namo korpusų, taip pat šių sistemos vamzdynų priežiūros vykdymą priskirti šilumos tiekėjui nėra pagrindo. Teismas, įvertinęs atsakovo atsakymo turinį, padarė išvadą, kad atsakovas atsakė tik į dalį aukščiau nurodyto klausimo, t. y. nurodė pareiškėjams, jog šilumos nuostolius, atsirandančius šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų vamzdynuose nuo šilumos punkto iki namo korpusų, taip pat šių sistemos vamzdynų priežiūros vykdymą priskirti šilumos tiekėjui nėra pagrindo.

Tačiau atsakovas, atsakydamas į kitą dalį klausimų apie šilumos trasų techninę priežiūrą ir remontą, pateikė nekonkretų paaiškinimą, nes tik paaiškino bendrą šilumos trasų priežiūros tvarką, tačiau neatsakė, kas konkrečiai yra atsakingas už šildymo ir karšto vandens trasos, esančios tarp (duomenys neskelbtini) namų, (duomenys neskelbtini), techninę priežiūrą, kieno sąskaita ji turi būti prižiūrima ir remontuojama, todėl atsakovas įpareigotinas pateikti išsamų ir konkretų atsakymą į šiuos klausimus.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjų skundas tenkinamas iš dalies, nes atsakovas netinkamai įvykdė viešojo administravimo funkcijas – atsakymas į pareiškėjų raštu užduotus klausimus neatitinka informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo principų, todėl atsakovas įpareigotinas per 20 darbo dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka pateikti pareiškėjams teisės aktų reikalavimus atitinkantį motyvuotą atsakymą į ankstesniais raštais netinkamai atsakytus klausimus, t. y.: 1) ar butų Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), atjungimo nuo centralizuoto šildymo projekte yra apskaičiuota bei nurodyta, kaip šių butų atjungimas atsilieps kitiems namų (duomenys neskelbtini) butams, bei ar apskaičiuota, kokius nuostolius paminėti butai dėl šio atsijungimo patirs, bei ar šiam projektui įstatymų nustatyta tvarka pritarė visi kiti butų ir patalpų savininkai, atsakymą pagrindžiant dokumentais, o būtent UAB „Statika“ projektu bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. rugsėjo 8 d. išduotu rašytiniu pritarimu; 2) kas yra atsakingas už šildymo ir karšto vandens trasos, esančios tarp (duomenys neskelbtini) namų, (duomenys neskelbtini), techninę priežiūrą, kieno sąskaita ji turi būti prižiūrima ir remontuojama (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1, 2 p.).

Teismas, atsakydamas į atsakovo argumentus, jog dalies informacijos jis negalėjęs pateikti, nes pastaroji yra ne jo kompetencija, atkreipė dėmesį, kad, vadovaujantis Įstatymo 13 straipsnio nuostatomis, jeigu prašoma informacija yra kitoje įstaigoje, prašymas persiunčiamas kitai kompetentingai įstaigai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos, ir apie tai per 3 darbo dienas nuo prašymo persiuntimo informuojamas pareiškėjas; o jeigu dalis prašomos informacijos yra toje įstaigoje, į kurią kreipėsi pareiškėjas, ir ją galima pateikti atskirai nuo visos prašomos informacijos, įstaiga informaciją pateikia šio įstatymo nustatyta tvarka, o dėl kitos informacijos dalies aukščiau nurodyta tvarka persiunčia pareiškėjo prašymą įstaigai, kuri ją turi.

III. Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 53–54) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nei Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 1-63 patvirtintuose Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatuose (toliau – ir Nuostatai), nei Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse, nei kituose teisės aktuose nenumatyta Inspekcijos funkcija dalyvauti sprendžiant atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos ir jo įteisinimo klausimus, tokių darbų teisėtumo bei su atjungimu susijusius galimų nuostolių klausimus. Klausimai, ar projektui pritarė visi patalpų savininkai, kaip toks atjungimas atsilieps neatsijungusių butų savininkų interesams, pagal CK 4.85 straipsnio 8 dalį priklauso namo valdytojo kompetencijai. Šia informacija Inspekcija nedisponuoja. Pagal Nuostatų 12 punktą, Inspekcija neturi teisės įpareigoti (duomenys neskelbtini) namų valdytoją pateikti tokią informaciją pareiškėjams. Teismas taip pat nesiaiškino, ar pareiškėjai dėl tokios informacijos gavimo kreipėsi į (duomenys neskelbtini) namų valdytoją.

2. Klausimas dėl šildymo ir karšto vandens trasos, esančios tarp (duomenys neskelbtini) namų, (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros taip pat nepriklauso Inspekcijos kompetencijai. Šilumos tiekimo organizavimas, jų aprūpinimas šiluma, šilumos trasų remonto klausimai priklauso Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kompetencijai (Šilumos ūkio įstatymo 9 str.).

3. Teismas neatsižvelgė į Įstatymo 13 straipsnio nuostatą ir Inspekcijos argumentą, kad dalis pareiškėjų prašomos informacijos nepriklauso Inspekcijos kompetencijai, o įpareigodamas atsakyti į klausimus, kurie nepriklauso Inspekcijos kompetencijai, pažeidė ne tik šią normą, bet ir Energetikos įstatymą bei Nuostatus, kuriuose apibrėžta Inspekcijos kompetencija.

4. Įpareigodamas pateikti tam tikro pobūdžio informaciją, teismas privalėjo nurodyti Energetikos įstatymo ar kitų teisės aktų normas, kuriose būtų nustatyta, kad Inspekcija sprendžia butų atjungimo klausimus, konsultuoja tokio pobūdžio klausimais ir panašiai. Nenurodydamas, kad pareiškėjų pateikti klausimai priklauso Inspekcijos kompetencijai, teismas pažeidė ABTĮ 86 straipsnio 1 dalį.

Pareiškėjai atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 58–60) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Apibendrinant Nuostatuose (9.1, 10.4, 10.17, 12.10, 13.3 p.) reglamentuotas Inspekcijos funkcijas, galima daryti išvadą, kad jos veikla apskritai yra susijusi su šalies energetine kontrole, kuri apima energetikos objektus, įrenginius, jų eksploatavimo atitikimą projektams, ūkio subjektų, atsakingų už energetikos objektus, priežiūrą. Tai patvirtina ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, kuriose atskaitomybės subjektu laikoma būtent Inspekcija. Šiose taisyklėse išskiriamos „prižiūrėtojo“ pareigos, kurios apima pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatavimą. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių VIII dalyje „Šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva“ reglamentuojamame daugiabučio namo sekcijos (bloko) atsijungime taip pat dalyvauja ir prižiūrėtojas (107.1.2 p.). Ne viename šių taisyklių punkte yra išskirta prižiūrėtojo atskaitomybė Inspekcijai (74–76 p. ir kt.), tai patvirtina, jog Inspekcija, įgyvendindama savo funkcijas, dalyvauja visoje šalies energetinėje kontrolėje, todėl turi pareigą atsakyti į pareiškėjų pateiktus klausimus, nes tai patenka į jos kompetenciją. Tuo atveju, jei Inspekcija pati neturi reikalingų duomenų, privalo vadovautis Nuostatų 12.10 punktu tam, kad tinkamai įgyvendintų jai pavestas funkcijas.

2. Inspekcijos funkcijos yra susijusios su šildymo ir karšto vandens trasomis (Nuostatų 14 p., Šilumos ūkio įstatymo 20 str. 6 d.), todėl gali pareiškėjams suteikti informaciją rūpimu klausimu. Tai patvirtina ir Šilumos ūkio įstatymo 31 straipsnio 1 dalis. Kadangi Inspekcijos funkcijos yra glaudžiai susijusios ir su šildymo bei karšto vandens trasų priežiūra, vadovaujantis Nuostatų 13.3 punktu, privalo pareiškėjams pateikti atsakymą į klausimą, kas yra atsakingas už šildymo ir karšto vandens trasos, esančios tarp (duomenys neskelbtini) namų, (duomenys neskelbtini), techninę priežiūrą bei kieno sąskaita ji turi būti prižiūrima ir remontuojama.

3. Atsakovas pats nesilaikė Įstatymo nuostatų, nes nėra jokių duomenų, kad Inspekcija būtų persiuntusi pareiškėjų norimą gauti informaciją kitoms institucijoms. Tai tik dar kartą pagrindžia faktą, kad pagal jų pateiktus klausimus norima gauti informacija priklauso Inspekcijos kompetencijai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamo administracinio ginčo esmė - pareiškėjų teisė gauti iš atsakovo jų prašomą informaciją, atsakant į jų atsakovui pateiktus klausimus.

Iš bylos matyti, kad atsakovas, gavęs pareiškėjų 2012 m. gruodžio 5 d. paklausimą dėl juos dominančių klausimų, atsakė į jį 2013 m. vasario 7 d. raštu Nr. 2R-348 (b. l. 7-10). Pastebėtina, kad šiame rašte nurodyto 2012 m. gruodžio 5 d. paklausimo byloje nėra. Pareiškėjai, teigdami, kad šiame rašte atsakovas neišsamiai ir nevisapusi6kai atsakė į jam pateiktus klausimus, prašo teismą įpareigoti atsakovą dar kartą atsakyti į jam pateiktus klausimus. Atsižvelgiant į pareiškėjų skundo reikalavimą ir jų nurodytus argumentus dėl paminėto atsakovo rašto ydingumo, galima daryti išvadą, kad nagrinėjamas administracinis ginčas laikytinas ginču dėl informacijos suteikimo. Todėl, sprendžiant šį ginčą, yra būtina taikyti ir vadovautis ginčo santykius reglamentuojančiu specialiuoju teisės aktu – Įstatymu.

Pasisakydama dėl Įstatymo nuostatų taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje, kolegija pažymi, kad jis reglamentuoja ir užtikrina asmens teisę gauti jį dominančią informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų (1 str.). Šiame įstatyme naudojamos sąvokos „informacija“ apibūdinimas yra pateiktas jo 2 straipsnio 2 dalyje (2008-07-15 įstatymo Nr. 31 redakcija), pagal kurią - tai yra žinios, kuriomis disponuoja valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga, įskaitant informaciją apie jų darbuotojų darbo užmokestį. Todėl konstatuotina, kad pagal Įstatymo nuostatas suinteresuoti asmenys gali gauti iš tam tikros institucijos tik tokią juos dominančią informaciją, kuria ši institucija disponuoja (turi disponuoti) pagal jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Pastebėtina, kad asmens prašomos suteikti informacijos disponavimo aspektas yra pažymėtas ir atskleidžiant informacijos tikslumo principą, kuris reiškia, kad pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją. Atsižvelgiant į nurodytas Įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio administracinius ginčus, kiekvienu konkrečiu atveju privalo išaiškinti, ar asmens (pareiškėjo) prašoma informacija yra (turi būti) atsakovo disponuojama pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus. ABTĮ taikymo požiūriu ši aplinkybė laikytina bylai reikšminga aplinkybe, kuri teismo turi būti aiškinama tokio pobūdžio administracinėse bylose (86 str. 2 d.). Nagrinėjamoje situacijoje pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nesiaiškino, o iš esmės apsiribojo tik pareiškėjų atsakovui užduotų klausimų (dar kart1 pastebėtina, kad byloje nėra skundžiamame atsakovo rašte paminėto 2012-12-05 paklausimo) ir atsakovo pateiktų atsakymų į šiuos klausimus palyginimu. Todėl jau vien dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas (atsakovo apeliaciniu skundu skundžiama jo dalis) negali būti pripažintas pagrįstu.

Kolegija taip pat pažymi, kad Įstatymo 13 straipsnis reglamentuoja situaciją, kai prašoma suteikti informacija yra kitoje įstaigoje. O Įstatymo 16 straipsnis nustato atvejus, kai įstaiga (šiuo atveju atsakovas) gali atsisakyti suteikti iš jo prašomą informaciją, tarp jų, jeigu pagal pareiškėjo prašymą reikėtų sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis (2 d. 1 p.). Iš pirmosios instancijos teismo išskirtų klausimų (klausimų, į kuriuos teismas įpareigojo atsakovą pateikti motyvuotus atsakymus) matyti, kad dalis prašomos suteikti informacijos (pvz., informacija dėl šildymo ir karšto vandens trasos, esančios tarp (duomenys neskelbtini) namų (duomenys neskelbtini), priežiūros) pagal Šilumos ūkio įstatymo 9 straipsnio nuostatas yra (gali būti) ne atsakovo, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kompetencija; kita dalis prašomos suteikti informacijos (pvz., informacija, kuri, pareiškėjų prašymu, turi būti grindžiama UAB „Statika“ projektu bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011-09-08 išduotu rašytiniu pritarimu) galbūt turi būti sukurta, panaudojant neproporcingai didelės darbo ir laiko sąnaudas). Kolegijos išskirti ir kiti pareiškėjų prašomos suteikti informacijos aspektai teismo turėjo būti apsvarstyti paminėtų Įstatymo 13 bei 16 straipsnių nuostatų taikymo požiūriu. Tačiau tai teismo nebuvo padaryta.

Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjų skundas buvo patenkintas, negali būti pripažinta pagrįsta. Todėl ši sprendimo dalis yra naikintina ir byla (dėl šios dalies) grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjų B. O. ir M. P. skundas yra atmestas, palikti nepakeistą. Kitą sprendimo dalį panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė