Legislator Case Law & Legislation
AS-967-261/2015 AI generated

AS-967-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number AS-967-261/2015
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Palangos skyriaus, ir pareiškėjos L. G. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Palangos skyriaus, dėl sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

AS-967-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino. Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 16S-174 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei L. G.“ ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti L. G. nuosavybės teisių atkūrimo į 0,0191 ha žemės klausimą ir priimti naują sprendimą. Šis teismo sprendimas nebuvo apskųstas apeliacine tvarka, todėl 2015 m. balandžio 28 d. įsiteisėjo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS-967-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01313-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Palangos skyriaus, ir pareiškėjos L. G. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Palangos skyriaus, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėja L. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas) Palangos skyriaus (toliau – ir Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius) 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 16S-174 ir įpareigoti atsakovą atkurti nuosavybės teises į žemę suteikiant jai žemę natūra.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino. Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 16S-174 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei L. G.“ ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti L. G. nuosavybės teisių atkūrimo į 0,0191 ha žemės klausimą ir priimti naują sprendimą. Šis teismo sprendimas nebuvo apskųstas apeliacine tvarka, todėl 2015 m. balandžio 28 d. įsiteisėjo.

Pareiškėjos atstovas advokatas Viktoras Gecas 2015 m. gegužės 11 d. pateikė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui prašymą dėl 1 258,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (b. l. 74).

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi (b. l. 79-83) pareiškėjos atstovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies. Pareiškėjai iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Palangos skyriaus, priteisė 204,67 Eur teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Kitą prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio 1 dalimi, teismas pripažino, jog pareiškėjos prašymas dėl išlaidų atlyginimo pateiktas nepraleidus keturiolikos dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo termino, t. y. 2015 m. gegužės 11 d. (Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas priimtas 2015 m. balandžio 13 d., įsiteisėjo 2015 m. balandžio 28 d.). Teismas, įvertinęs ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies nuostatas, nusprendė, jog yra pagrindas pareiškėjos naudai iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Su prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjos atstovas pateikia 2015 m. balandžio 8 d. pažymą ir 2015 m. balandžio 8 d. pinigų priėmimo kvitą, serija LAT, Nr. 756751 (b. l. 75-76), patvirtinančius duomenis, už kokius konkrečius atstovavimo veiksmus prašoma priteisti atstovavimo išlaidas, kiek laiko užtruko procesinių veiksmų atlikimas, kokiu įkainiu jos buvo teikiamos ir kokia suma susidaro už kiekvieną veiksmą.

Pareiškėjos įgalioto atstovo advokato V. Geco parengtoje pažymoje išvardintos atliktos paslaugos ir mokėtinos sumos, t. y. susipažinimas su kliento pateikta bylos medžiaga – 3 val., 240 Eur, skundo parengimas ir pateikimas teismui – 1 val., 80 Eur, rašytinių įrodymų rinkimas, pareiškėjos interesų atstovavimas Nacionalinėje žemės tarnyboje ir advokato susirašinėjimas su atsakovu – 4 val., 320 Eur, advokato dalyvavimas teismo posėdžiuose, įskaitant laiko sąnaudas advokato atvykimui iš Palangos į Klaipėdą ir atgal – 5 val., 500 Eur.

Dėl skundo surašymo išlaidų

Pareiškėjos atstovas prašo atlyginti išlaidas už skundo surašymą – 80 Eur. Procesinių dokumentų parengimo maksimalius dydžius apibrėžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijas) 8 punktas (originalios įsakymo redakcijos, galiojusios iki 2015 m. kovo 19 d., t. y. skundo surašymo metu), kuris numatė, kad už šias advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra 3 MMA (3 x 300 = 900 Eur) (Rekomendacijų 8.2 p.).

Pagal bylos duomenis 2015 m. sausio 7 d. tarp pareiškėjos ir advokato V. Geco buvo pasirašyta atstovavimo sutartis, kuria pavesta advokatui atstovauti pareiškėjos interesus nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-459-342/2015 (b. l. 25). Advokatas įsipareigojo atstovauti pareiškėjos interesus visuose teismo posėdžiuose <...>, parengti teismui būtinus procesinius dokumentus, rašytinius įrodymus, <...>. Pareiškėjos L. G. parašu pasirašytas skundas teismui pateiktas 2014 m. spalio 24 d. (b. l. 3), t. y. tuo metu, kai atstovas nebuvo įgaliotas atstovauti pareiškėjos interesų, todėl akivaizdu, jog nėra teisinio ir faktinio pagrindo priteisti patirtas išlaidas už skundo surašymą, nes pagal nustatytas faktines aplinkybes pareiškėjos atstovas nebuvo įgaliotas atlikti tokių procesinių veiksmų už pareiškėją ir jų neatliko.

Dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo

Pagal Rekomendacijų 9 punktą atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Pareiškėjos atstovas advokatas V. Gecas dalyvavo 2015 m. sausio 7 d. teismo posėdyje, 2015 m. vasario 18 d. teismo posėdyje ir 2015 m. kovo 25 d. teismo posėdyje. Kaip matyti iš informacinių pažymų, 2015 m. sausio 7 d. teismo posėdis prasidėjo 13:17 val., baigėsi 14:04 val. (trukmė 47 min.), 2015 m. vasario 18 d. posėdis prasidėjo 13:21 val. ir baigėsi 13:30 val. (trukmė 9 min.), 2015 m. kovo 25 d. teismo posėdis prasidėjo 13:17 val. ir baigėsi 14:21 val. (trukmė 1 val. ir 4 min.), todėl pagal Rekomendacijų 10 punktą atstovavimo laiką susumavus (47 min + 1 val. 4 min. + 9 min. = 120 min.), vadovaujantis Rekomendacijų 9 ir 10 punkto taisyklėmis, laikytina, jog atstovavimas truko 2 val. Rekomendacijų 8.18 punkte nurodytas maksimalus advokato užmokesčio dydis už atstovavimą teisme yra 0.15 MMA (minimalios mėnesinės algos – 300 Eur ), t. y. 45 Eur už vieną valandą. Nuo 2015 m. kovo 20 d. Rekomendacijos numato kitus advokato užmokesčių dydžius, t. y. 8.18 punkte numatyta – už vieną atstovavimo teisme valandą – 0,1 (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris 2014 m. III ketvirtį buvo 696,7 Eur), viso 69,67 Eur. Maksimali priteistina suma už dvi atstovavimo valandas yra 114,67 Eur (45 + 69,67). Todėl pareiškėjos prašymo dalis dėl atstovavimo išlaidų priteisimo tenkintina iš dalies ir priteistina 114,67 Eur už dvi atstovavimo teisme valandas.

Pareiškėjos atstovo pažymoje nurodyta, jog prie pareiškėjos atstovavimo teisme išlaidų pridedamos ir išlaidos už laiko sąnaudas advokato atvykimui iš Palangos į Klaipėdą ir atgal. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis numato, jog gali būti priteisiamos transporto išlaidos, todėl darytina išvada, jog išlaidos, patirtos už laiko sąnaudas atvykimui į teismą, negali būti atlyginamos. Kadangi pažymoje nedetalizuota, kokias transporto išlaidas patyrė pareiškėjos atstovas, todėl šių išlaidų atlyginimas nepriteistas.

Dėl kitų patirtų išlaidų

Nagrinėjamu atveju administracinės bylos analizė (susipažinimas su kliento pateikta bylos medžiaga) prilyginamas kaip atstovavimas klientui teismo posėdyje, nes pareiškėjo atstovas skundo teismui nerengė, o tik atstovavo pareiškėją teismo posėdyje, todėl už šias išlaidas gali būti priteisiama pagal Rekomendacijų 8.18 punktą. Rekomendacijų (originali redakcija, kadangi veiksmai buvo atlikti iki 2015 m. kovo 20 d.) 8.18 punkte nurodytas maksimalus advokato užmokesčio dydis už vieną valandą atstovavimą teisme yra 0.15 MMA (300 x 0,15 = 45 Eur). Pareiškėjos atstovo pateiktoje pažymoje nurodyta, jog už susipažinimą su kliento pateikta bylos medžiaga truko 3 valandas ir prašo atlyginti 240 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.18 punktą maksimali priteistina suma yra 135 Eur. Teismo nuomone, administracinė byla nėra didelės apimties, faktinės aplinkybės aiškios ir nereikalaujančios didelių laiko ir pastangų sąnaudų jas nustatinėjant, todėl nepagrįstai prašoma priteisti už tris valandas atliekant minėtus procesinius veiksmus. Teismo nuomone, teisingos išlaidos už susipažinimą su kliento pateikta bylos medžiaga yra 45 Eur (už vieną valandą šiems procesiniams veiksmams atlikti), todėl ši suma priteistina.

Pareiškėjos atstovas taip pat prašo priteisti 320 Eur už 4 valandas, atliekant procesinius veiksmus: rašytinių įrodymų rinkimą, pareiškėjos atstovavimą teismo proceso metu Nacionalinės žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ir advokato susirašinėjimą su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Pagal bylos medžiagą, teismo posėdžiai du kartus (2015 m. sausio 7 d. ir 2015 m. vasario 18 d.) buvo atidėti suteikiant galimybę išspręsti ginčą taikiai ir apsvarstyti taikos sutarties projektą. Pareiškėjos atstovas parengė atsakovui prašymą dėl ginčijamo akto panaikinimo ir taikos sutarties sudarymo (b. l. 47). 2015 m. sausio 29 d. prašyme atkartotos faktinės bylos aplinkybės ir pasiūlyta sprendimą panaikinti administracine tvarka. 2015 m. vasario 18 d. teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nurodė, jog nusiuntė atsakovui taikos sutarties projektą, tačiau atsakymo nesulaukė. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog pareiškėjos atstovas atsakovui išsiuntė minėtą prašymą su siūlymu panaikinti administracinį aktą ir sudaryti taikos sutartį. Jokie kiti procesiniai veiksmai nebuvo atlikti ir į bylą nepateikta įrodymų dėl tokių veiksmų atlikimo iki 2015 m. kovo 25 d. teismo posėdžio. Vertinta, jog už prašymo išspręsti ginčą taikiuoju būdu surašymą gali būti priteista kaip už atstovavimą teisme, atlyginant pagal Rekomendacijų 8.18 punktą. Pažymoje nurodoma, jog tokių veiksmų atlikimui sugaištas laikas yra 5 valandos, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į prašymo turinį, kuriame atkartotos faktinės bylos aplinkybės ir pasiūlyta ginčą spręsti taikiuoju būdu, neparengiant taikos sutarties projekto, nurodytas laikas yra perteklinis ir už prašymo parengimą gali būti priteisiama kaip už vieną atstovavimo teisme valandą, t. y. 45 Eur (300 Eur x 0,15).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pareiškėjos atstovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies ir pareiškėjai iš atsakovo priteisė 204,67 Eur (114,67 (už atstovavimą teismo posėdžiuose) + 45 (už susipažinimą su byla) + 45 (už pareiškėjos interesų atstovavimą derinant taikaus ginčo išsprendimo galimybę) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Palangos skyriaus, elektroninių ryšių priemonėmis pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį ir sumažinti pareiškėjos naudai priteistą jos turėtų išlaidų atlyginimą.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Rekomendacijose įtvirtintas nuostatas ir nepagrįstai atmetė Nacionalinės žemės tarnybos argumentus dėl bylos nesudėtingumo. Mano, kad byla nebuvo sudėtinga ir didelės apimties ar reikalaujanti specifinių žinių, todėl priteistas 204,67 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimas pareiškėjos naudai yra per didelis ir turėtų būti mažinamas.

Pareiškėja L. G. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 99-100), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjos prašymą dėl jos turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo patenkinti visiškai.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė prašymo dalį dėl skundo teismui parengimo išlaidų atlyginimo priteisimo, kadangi, teismo nuomone, byloje pateikta atstovavimo sutartis neatspindi advokato paslaugų teikimo apimties. Advokato paslaugų suteikimo apimtis yra teismui pateikta pažymoje, taip pat advokato ir kliento santykiai detaliau yra aptarti teisinės pagalbos sutartyje, kuri teismui nėra pateikta ir šalys neprivalo teismui jos pateikti. Teismo išvada, kad advokatas nerengė skundo teismui yra niekuo nepagrįsta, tai yra tik teismo subjektyvi nuomonė. Jeigu pareiškėja ir jos atstovas advokatas pripažįsta, kad skundą teismui parengė advokatas, tai tokiu atveju nėra būtina papildomai tokios aplinkybės įrodinėti, nes tai nėra administracinės bylos ginčo dalykas.

Taip pat pažymi, jog teismas netinkamai nutartyje kritikavo pareiškėjos atstovavimą teismo posėdžiuose. Advokato atstovavimo laikas negali būti skaičiuojamas pagal teismo posėdžio trukmės laiką, kadangi advokato išvykimas iš darbo vietos ir grįžimas atgal į savo darbo vietą turi būti laikomas kaip kliento atstovavimas, nes advokatas vyksta į teismo posėdį tik dėl konkretaus kliento ir dėl konkretaus teismo posėdžio. Pareiškėja neprašė priteisti transporto išlaidų atlyginimo, todėl teismas be pagrindo į advokato atstovavimo laiką neįskaitė advokato kelionės laiko iš advokato darbo vietos į teismą ir atgal.

Dėl administracinės bylos sudėtingumo pažymi, jog teismo trijų teisėjų kolegija sprendimo paskelbimą buvo atidėjusi ne vienai darbo dienai, o tai reiškia, kad vis dėlto byla nebuvo aiški ir paprasta bei nereikalaujanti kvalifikuotų žinių ir / ar laiko parašyti atitinkamą teismo sprendimą. Teismas negalėjo administracinės bylos apimties ir sudėtingumo vertinti skirtingai, priimdamas teismo sprendimą, ir, spręsdamas teismo išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą. Jeigu byla buvo paprasta, nesudėtinga, tokiu atveju teismas be jokio pagrindo atidėjo teismo sprendimo paskelbimą, tačiau privalėjo teismo sprendimą paskelbti tuoj pat po teismo posėdžio, nes byla buvo paprasta ir nesudėtinga.

Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas du kartus buvo atidėjęs teismo posėdžius, sudarydamas šalims galimybę sudaryti taikos sutartį. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas vilkino pareiškėjos prašymo dėl taikos sutarties sudarymo nagrinėjimą ir vėliau nemotyvuotai atsisakė panaikinti šioje byloje ginčytą administracinį aktą. Atsakovas tokiais savo veiksmais pareiškėjai sudarė nepatogumus ir nereikalingas jos laiko sąnaudas ginčui, kuris buvo aiškus ir akivaizdus. Šioje dalyje teismas privalėjo įvertinti netinkamą atsakovo elgesį ir tinkamai įvertinti pareiškėjos atstovo advokato pastangas ginčą užbaigti taikos sutartimi ir tokiu būdu sumažinti galimas proceso dalyvių teismo išlaidas.

Mano, kad pareiškėjos patirtos teismo išlaidos yra įrodytos, pagrįstos dokumentais ir šios išlaidos nėra pernelyg didelės, todėl jos priteistinos iš atsakovo taip pat atsižvelgiant ir į netinkamą atsakovo elgesį teismo proceso metu sprendžiant klausimą dėl bylos užbaigimo taikos sutartimi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiraisiais skundais skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjos prašymas dėl išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo priteisimo patenkintas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas manė esant pagrįstą ir priteistiną pareiškėjos naudai jos patirtų 204,67 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (114,67 (už atstovavimą teismo posėdžiuose) + 45 (už susipažinimą su byla) + 45 (už pareiškėjos interesų atstovavimą derinant taikaus ginčo išsprendimo galimybę)).

Dėl atsakovo atskirojo skundo

Nors atsakovas teigia, jog byla nebuvo sudėtinga ir didelės apimties ar reikalaujanti specifinių žinių, todėl priteistas 204,67 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimas pareiškėjos naudai yra per didelis ir turėtų būti mažinamas, tačiau nepateikia jokių argumentų bei įrodymų šiam teiginiui pagrįsti. Pralaimėjusiai šaliai teigiant, kad byla nesudėtinga, ši turi pateikti aiškų ir vienareikšmį bylos vertinimą jos sudėtingumo aspektu, nes tik abstraktūs teiginiai, kad byla nesudėtinga priteistinos sumos dydžio mažinimui įtakos neturi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-935/2011). Be to, atsakovas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo argumentus dėl bylos nesudėtingumo. Pastebėtina, jog atsakovas atsiliepimo į pareiškėjos prašymą apskritai nepateikė, todėl savo pozicijos ir argumentų išlaidų atlyginimo klausimu nebuvo pateikęs. Priešingai, nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas tik dalies pareiškėjos patirtų išlaidų atlyginimą, būtent ir atsižvelgė į tai, kad administracinė byla nebuvo didelės apimties, faktinės aplinkybės aiškios ir nereikalaujančios didelių laiko ir pastangų sąnaudų jas nustatinėjant.

Dėl pareiškėjos atskirojo skundo

Pagal ABTĮ 44 straipsnio nuostatas ir administracinių teismų praktiką su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui susijusios išlaidos pirmiausia turi būti tiesiogiai su teismo procesu susijusios. Sprendžiant, ar tam tikros išlaidos susijusios su teismo procesu, vertintinas tokių išlaidų atsiradimo laikas, taip pat – kieno iniciatyva tokios išlaidos atsirado ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146–113/2012). Antra, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Taip pat sprendžiant, ar išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atitinka priteistinoms išlaidoms keliamus kriterijus (su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir realios išlaidos), vertinamos ne tik konkrečios sąskaitos ir jų apmokėjimo dokumentai, bet ir sudarytos teisinės pagalbos sutartys. Kiekvienoje byloje atstovų suteiktos teisinės paslaugos turi būti vertinamos visos bylos kontekste, nes procesinio dokumento parengimas bei atstovavimas teismo posėdžiuose yra atliekami atsižvelgiant į visos bylos proceso eigą bei kontekstą (pvz., 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62–631/2011).

Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priteisti pareiškėjai už skundo parengimą neva patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą, kadangi iš bylos duomenų nėra matyti, jog pareiškėja tokias išlaidas už skundo parengimą realiai patyrė. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, 2014 m. spalio 24 d. teismui pateiktas skundas (b. l. 3) pasirašytas tik pareiškėjos L. G. parašu, prie jo nėra pridėta atstovavimo sutartis ar jos išrašas, o tarp pareiškėjos ir advokato V. Geco atstovavimo sutartis, kuria pavesta advokatui atstovauti pareiškėjos interesus nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-459-342/2015 (b. l. 25), buvo pasirašyta tik 2015 m. sausio 7 d. Pastebėtina, jog šiuo atveju nepakanka pateikti dokumentus, pagrindžiančius tam tikras sumas ir (ar) suteiktas paslaugas, būtina pagrįsti tokių išlaidų ir atliktų procesinių atstovavimo veiksmų tarpusavio ryšį. Priešingai, nei teigia pareiškėja, aplinkybę, kad skundą teismui parengė advokatas, būtina papildomai įrodyti. ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje būtent ir įtvirtintas suinteresuotai šaliai adresuotas reikalavimas pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 57 straipsnio nustatytus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012).

Remiantis Rekomendacijų 3 punktu, advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, advokato vykimas į teismo posėdį ir grįžimas atgal į savo darbo vietą laikytinas atstovavimo išlaidomis, tačiau tokios išlaidos turi būti taip pat pagrįstos detaliais konkrečiais skaičiavimais ir įrodymais, o ne abstrakčiais teiginiais ir skaičiais. Pagal teismų praktiką prašomų sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio tesimo 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146–2022/2010), išsamus ir su pagrindimu (2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756–34/2011). Šių reikalavimų nepaisymas gali lemti prašymo dėl išlaidų atlyginimo atmetimą (2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje AS62–521/2011). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl advokato kelionės išlaidų atlyginimo, kadangi jo pateiktoje pažymoje nedetalizuotas transporto išlaidų apskaičiavimas.

Nepagrįstais vertintini pareiškėjos argumentai dėl administracinės bylos sudėtingumo, kadangi teismų praktikoje vertinant, ar byla sudėtinga, kreipiamas dėmesys į sprendžiamų byloje klausimų naujumą ir išskirtinumą, dalyvaujančių asmenų skaičių, taikomų teisės aktų kiekį, būtinybę rinkti daug įrodymų ar rėmimąsi specialiomis žiniomis, suformuotos vieningos teismų praktikos atitinkamos kategorijos bylose (ne)buvimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011), t. y. į pačios bylos pobūdį, o ne teismo procesinius veiksmus, tokius kaip sprendimo paskelbimo atidėjimą. Teismo sprendimo paskelbimo atidėjimo galimybė yra skirta būtent techniniam sprendimo surašymui, ko padaryti iš karto po žodinio teismo posėdžio paprastai neįmanoma. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimo paskelbimo atidėjimas negali lemti bylos, kaip sudėtingos, vertinimo.

Dėl advokato laiko sąnaudų derinant taikaus ginčo išsprendimo galimybę, pastebėtina, jog teismo posėdžių atidėjimas, sudarant šalims galimybę sudaryti taikos sutartį, atsakovo vilkinimas išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl taikos sutarties sudarymo ir atsisakymas panaikinti šioje byloje ginčytą administracinį aktą, automatiškai nepadidina advokato laiko sąnaudų derinant taikaus ginčo išsprendimo galimybę. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju pareiškėjos atstovas parengė atsakovui prašymą dėl ginčijamo akto panaikinimo ir taikos sutarties sudarymo (b. l. 47), tačiau jokie kiti procesiniai veiksmai nebuvo atlikti bei į bylą nepateikta įrodymų dėl tokių veiksmų atlikimo iki 2015 m. kovo 25 d. teismo posėdžio. Be to, 2015 m. sausio 29 d. prašyme dėl ginčijamo akto panaikinimo ir taikos sutarties sudarymo atkartotos faktinės bylos aplinkybės ir pasiūlyta sprendimą panaikinti administracine tvarka, neparengiant taikos sutarties projekto. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai vertino, jog pareiškėjos atstovo nurodytas laikas už prašymo parengimą (5 valandos) yra perteklinis ir priteistina tik kaip už vieną atstovavimo teisme valandą.

Atsižvelgus į tai, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė proceso teisės normas, teismų praktiką, suformuotą panašiose bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskiruosiuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl šios priežasties atskirieji skundai netenkinami, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Palangos skyriaus, ir pareiškėjos L. G. atskirųjų skundų netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys