A-261-1311-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-1640/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03087-2012-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2.3.1; 16.5.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. G. (R. G.) ir atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-13), prašydamas: 1) įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir atsakovas, Lukiškių TI-K) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu: 1 vasarinę kepurę (neišduota 2006 m.), 1 žieminę kepurę (neišduota 2005 m.), 1 švarką (neišduotas 2009 m.), 1 kelnes (neišduotos 2006 m.), 1 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2006 m.), 2 marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2005 ir 2007 m.), 1 šaliką (neišduotas 2009 m.); 1 porą žieminių batų (neišduota 2005 m.), 1 porą demisezoninių batų (neišduota 2005 m.), 1 porą megztų pirštinių (neišduota 2009 m.); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas) dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis patirtą žalą už nuo 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. neišduotas tarnybinės uniformos dalis: 4 vasarines kepures (neišduotos 2007–2009 ir 2011 m.), 1 žieminę kepurę (neišduota 2010 m.), 1 vasarinę striukę (neišduota 2008 m.), 2 švarkus (neišduoti 2010 ir 2011 m.), 1 kelnes (neišduotos 2009 m.), 2 pusvilnonius megztinius (neišduoti 2007 ir 2010 m.), 6 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis (dveji neišduoti 2009 ir 2010 m. ir po vienerius 2006 ir 2011 m.), 4 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis (po dvejus neišduota 2009 ir 2011 m.), 3 kaklaraiščius (neišduoti 2006, 2007 ir 2009 m.), 5 poras batelių (neišduotos 2006, 2007, 2009, 2010 ir 2011 m.), 2 poras žieminių batų (neišduotos 2007 ir 2011 m.), 2 poras demisezoninių batų (neišduotos 2007 ir 2011 m.), 1 porą odinių pirštinių (neišduota 2005 m.), 2 poras megztų pirštinių (neišduotos 20010 ir 2011 m.) ir 1 kelnių odinį diržą (neišduotas 2005 m.), iš viso – 702,27 Lt.

Paaiškino, kad, remiantis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų (toliau – ir Normos) bei Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos (toliau – ir Tarnybinių uniformų dėvėjimo tvarka) nuostatomis, jam atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišdavė visų pagal teisės aktus priklausiusių tarnybinės uniformos dalių, kurioms per nurodytą laikotarpį yra pasibaigę nustatyti dėvėjimo terminai ir turima tarnybinė uniforma nėra tinkama dėvėti. Jam taip pat nebuvo išmokėta piniginė kompensacija.

Paaiškino, kad rašytinio prašymo dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo vietoje atitinkamų tarnybinės uniformos dalių atsakovui anksčiau nebuvo pateikęs ir tik 2012 m. kovo 15 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas išduoti neišduotas tarnybinių uniformų dalis arba, nesant tokios galimybės, apskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją, o atsakovui nesutikus išduoti atitinkamų tarnybinės uniformos dalių, pateikti pažymas apie jų skaičių bei ekonominę vertę. Manė, kad trūkstamos tarnybinės uniformos dalys laiku neišduotos neteisėtai, taip pat neteisėtai nebuvo mokamos kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Lukiškių TI-K nurodė, kad tarnybinių uniformų dalys laiku nebuvo išduotos dėl finansinių lėšų trūkumo, tačiau sunki ekonominė padėtis Lietuvoje buvo paskelbta tik 2009 m., priėmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“, o visos priklausančios tarnybinės uniformos dalys laiku neišduodamos iki to laiko. Ši priežastis yra nepagrįsta objektyviomis aplinkybėmis, o finansinių lėšų trūkumas nėra ir negali būti laikomas teisėta priežastimi, pateisinančia atsakovo neveikimą ir naikinančia jo pareigą teisės aktų nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus atitinkamomis tarnybinių uniformų dalimis.

Manė, kad Lukiškių TI-K turėtų būti įpareigotas išduoti pareiškėjui vieną tarnybinės uniformos dalį, kurios dėvėjimo terminas yra pasibaigęs ginčijamu laikotarpiu. Už likusias laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis iš Lietuvos valstybės biudžeto turėtų būti priteista po 30 procentų kiekvienos iš šių dalių ekonominės vertės dydžio kompensacija (žalos atlyginimas). Lukiškių TI-K, neįgyvendinus pareigos teisės aktų nustatytais terminais aprūpinti pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis, jis buvo priverstas tarnyboje dėvėti tas pačias turimas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigę. Dėl to patyrė įvairių nepatogumų: tarnybinę uniformą reikėjo dažnai skalbti, siūti, lopyti, kai kurias tarnybinės uniformos dalis ženkliai siaurinti; turėjo nešioti nuo skalbimo ir nešiojimo išblukusią tarnybinę uniformą, nuolat avėti savo lėšomis įsigytus batelius, žieminius ir demisezoninius batus, šaliką, pirštines ir pan. Duomenų, kiek išlaidų patyrė, nekaupė, tikėjosi, kad susidariusi situacija yra laikina ir netrukus trūkstamos tarnybinės uniformos dalys bus išduotos. Patirtos žalos dydžio negali pagrįsti objektyviais įrodymais, tačiau manė, kad žala pasireiškė negautomis pajamomis, t. y. negauta jam turėjusia būti išmokėta kompensacija.

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 29-31) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad 2006–2011 m. pareiškėjas nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, todėl minėtu laikotarpiu nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, pagal kurį apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Pažymėjo, kad pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį. Pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija mokama įstaigos iniciatyva, nėra. Lukiškių TI-K pareigūnams kasmet iš valstybės skirtų lėšų nuperkamos būtiniausios tarnybinės uniformos dalys (kostiumai, striukės, marškiniai, bateliai ir pan.) ir vėliau nemokamai išdalijamos pareigūnams.

Atkreipė dėmesį, kad 2012 m. pareiškėjas gavo 1 porą batelių (sausio mėnesį), 1 marškinius ilgomis rankovėmis (kovo mėnesį). 2013 m. pirmąjį ketvirtį Lukiškių TI-K bus išduodamos naujos tarnybinės uniformos ir įstaigoje dirbantys pareigūnai bus aprūpinti tarnybinės uniformos dalimis, kurių dėvėjimo terminas bus pasibaigęs. Atsižvelgiant į tai, kad nurodomas žalos laikotarpis nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., o skundas teismui parašytas 2012 m. gruodžio 5 d., prašė vadovautis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas, DK) 27 straipsnio nuostatomis ir taikyti ieškinio senaties terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 21 d. sprendimu (b. l. 57–65) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Įpareigojo Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti R. G. tarnybinės uniformos dalis: vasarinę kepurę, žieminę kepurę, švarką, vienerius vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, dvejus vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, šaliką, porą žieminių batų, porą demisezoninių batų ir porą pirštinių. Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo R. G. priteisė 152,83 Lt neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Kitą skundo dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad atsakovas pripažįsta, jog iki šiol pareiškėjui neišdavė uniformos dalių, kurių nustatytas dėvėjimo terminas pasibaigė, pareiškėjui neišduotos uniformos dalys nurodytos Lukiškių TI-K 2012 m. balandžio 12 d. pažymoje Nr. 24-966 (b. l. 35). Iš pareiškėjo asmens kortelės matyti, kad po kreipimosi į atsakovą, jam 2012 m. sausio mėnesį buvo išduoti bateliai, 2012 m. kovo mėnesį – vyriški marškiniai ilgomis rankovėmis, o 2012 m. rugsėjo mėnesį – kelnių odinis diržas ir odinis diržas su dėklais (b. l. 40–41). Lukiškių TI-K neginčija savo pareigos išduoti uniformą, kurios dėvėjimo terminas pasibaigė, tačiau uniformos dalių neišdavimą atsakovas grindžia nepakankamu finansavimu, kitų aplinkybių ir įstatyminių pagrindų Lukiškių TI-K nenurodė. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad finansinių lėšų trūkumas nėra pateisinama priežastis, nes nei Statutas, nei Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesieja. Taigi, tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė, neišdavimą atsakovas grindžia ne teisės aktuose nustatytais pagrindais. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-295/2009, 2011 m. kovo 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011 ir kt. pateiktais išaiškinimais, kad aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos, yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu, nes įstatymas to nenumato. Todėl teismas padarė išvadą, kad motyvuodamas finansinių lėšų trūkumu, atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai neišdavė pareiškėjui tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė atitinkamais metais. Kadangi Lukiškių TI-K neatliko jo kompetencijai nustatytų veiksmų, jis įpareigotas nustatyta tvarka išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012 pateiktu išaiškinimu, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui turi būti išduotas visas tarnybinės uniformos komplektas, išskyrus dalis, kurių dėvėjimo terminas nėra pasibaigęs pagal Normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. R-171. Remdamasis byloje esančiais dokumentais – asmens kortele ir pažyma apie tarnybinės uniformos dalių neišdavimą ir vertės dydį – teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui iki 2011 m. gruodžio 31 d. turi būti išduotos šios uniformos dalys: vasarinė kepurė, žieminė kepurė, švarkas, vieneri marškiniai ilgomis rankovėmis, dveji marškiniai trumpomis rankovėmis, šalikas, pora žieminių batų, pora demisezoninių batų ir pora pirštinių. Kelnės pareiškėjui išduotos 2011 m. vasario mėnesį, pagal teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. R-171 dėvėjimo trukmė 1 metai, terminas baigėsi 2012 m. vasario mėnesį, t. y. taip pat po laikotarpio, už kurį prašoma išduoti neišduotą dalį, todėl neišduotinos. Konstatavęs, kad Lukiškių TI-K neatliko jo kompetencijai nustatytų veiksmų, bei atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad šis pareiškėjo reikalavimas tenkintinas iš dalies, įpareigojant atsakovą per vieną mėnesį nustatyta tvarka išduoti pareiškėjui išvardintas tarnybinės uniformos dalis.

Spręsdamas dėl pareiškėjo teisės gauti kompensaciją pagrįstumo dėl uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. ir kurios jam nebuvo išduotos nustatytu terminu, teismas nemanė, kad pareiškėjo prašymų dėl kompensacijos gavimo nepateikimas ir uniformos vertinimo procedūros neatlikimas paneigia pareiškėjo teisę į kompensacijos gavimą, kadangi dėl įstaigoje susiklosčiusios padėties, kai uniformos pareigūnams apskritai nebuvo dalinamos ir kompensacijos nebuvo skaičiuojamos, prašymo pateikimas neleido tikėtis jo svarstymo ir tenkinimo ir būtų laikomas konflikto įstaigoje kėlimu, o ne dalykiniu prašymu. Iš kitos pusės, pareigūnai turi pareigą vykdyti Statuto 18 straipsnio 1 dalies įpareigojimą nuolat dėvėti uniformą, o tai lemia primygtinį reikalingumą būti tinkamai apsirengusiam nepriklausomai nuo kitų aplinkybių. Todėl teismas priteisė Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 punkte nustatyto dydžio kompensacijas už uniformos dalis, kurios nebuvo išduotos ir pareiškėjui už tai nebuvo kompensuota.

Teismas nurodė, kad Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkoje senaties termino skaičiavimo institutas neapibrėžiamas. Taikydamas senatį, teismas rėmėsi Darbo kodekso normomis, kurios numatytos taikyti, skaičiuojant senaties terminą analogiškoms kompensacijoms (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 str. 6 d.). Analogišką kompensaciją už darbuotojams priklausančių įrankių, darbo drabužių nusidėvėjimą reguliuojančiame Darbo kodekso 219 straipsnyje atskiri senaties terminai nenumatyti, todėl vadovautasi bendromis teisės normomis ir atsakovo prašymu, taikytas 3 metų senaties terminas.

Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-3379-2011 pateiktu išaiškinimu, kad uniformos neišdavimas yra tęstinis pažeidimas, kuriam senaties terminas prasideda kiekvieną kitą dieną bei taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) 1.127 straipsnis, todėl atsakovas negali būti atleidžiamas nuo pareigos išduoti uniformos dalį vykdymo, net jeigu uniformos dalies neišdavė ir ilgiau nei trejus metus. Kompensacijos mokėjimas yra toks pat mokėjimas kaip ir išlaikymas ar darbo užmokestis, todėl nėra teisinio pagrindo šiam mokėjimui taikyti išskirtines taisykles nei darbo užmokesčio ar išlaikymo skolai.

Remdamasis tuo, teismas taikė Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimams dėl kompensacijos už neišduotas uniformos dalis priteisimo ir skaičiavo šį terminą nuo sužinojimo, kad atsakovas neketina mokėti kompensacijos, dienos. Atsižvelgęs į įstaigos situaciją, kad pareigūnai nebuvo aprūpinami uniformomis ir nebuvo mokamos ar kaip skola skaičiuojamos kompensacijos, teismas padarė išvadą, kad sužinojimo apie kompensacijos nemokėjimą data yra 30 dienų po uniformos dalies dėvėjimo termino pasibaigimo dienos.

Pareiškėjas skundą teismui padavė 2012 m. gruodžio 5 d., taigi reikalavimui dėl žalos atlyginimo už laikotarpį iki 2009 m. lapkričio 5 d. praleido ieškinio senaties terminą. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovai prašo taikyti ieškinio senaties terminą, pareiškėjas termino atnaujinti neprašo, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas teisę į kompensaciją turi nuo 2009 m. lapkričio 5 d., t. y. jam turi būti priteisiama kompensacija už kiekvieną uniformos dalį, kurios išdavimo terminas baigėsi po 2009 m. lapkričio 5 d., atsižvelgiant į skirtingas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d.

įsakymu Nr. 128 ir 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. R-171 patvirtintas uniformos dalies dėvėjimo trukmes. Šiuo teismo sprendimu vertintas periodas nuo 2009 m. lapkričio 5 d. iki pareiškėjo nurodyto termino – 2011 m. lapkričio 31 d. Taigi kompensacija, kuri turėjo būti išmokėta iki šio laikotarpio, nepriteista. Remdamasis pareiškėjo asmens kortelės duomenimis, Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 punktu, atsakovo 2013 m. balandžio 12 d. pažymos Nr. 24-966 ir 2013 m. vasario 26 d. pažymos Nr. 24-790 duomenimis, Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 3 punktu, teismas nusprendė, kad pareiškėjui turi būti išmokėta 152,83 Lt kompensacija.

Teismo nuomone, kaip žala gali būti vertinami kiti su uniformos dėvėjimu susiję praradimai, kurių neapima kompensacija už neišduotas uniformos dalis. Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, nes skundas grindžiamas išimtinai su praradimais, patirtais dėl negautos uniformos. Teismų praktikoje dėl žalos, atsiradusios dėl neišduotos uniformos dalies atlyginimo, taip pat nėra nei nustatyta nei kaip tirtinos nurodytos aplinkybės, kurios lemtų didesnės nei kompensacija žalos susidarymą, todėl pareiškėjo reikalavimai dėl žalos priteisimo netenkinti.

III. Pareiškėjas R. G. apeliaciniu skundu (b. l. 68-70) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimo dalį, kurioje pareiškėjo reikalavimams dėl žalos atlyginimo buvo pritaikytas trijų metų ieškinio senaties terminas ir pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškinio senaties termino taikymo yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi yra priimta netinkamai išaiškinus bei pritaikius ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas visuomet pageidavo gauti atitinkamas uniformos dalis ir dėl to raštu nesikreipė į Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktorių dėl kompensacijos išmokėjimo (tokiu būdu, išreikšdamas savo valią gauti atitinkamas uniformos dalis). Dėl to, pareiškėjui nesikreipus dėl kompensacijos mokėjimo, yra visiškai nepagrįsta teigti, jog apie savo teisės gauti kompensaciją pažeidimą pareiškėjas sužinojo praėjus 30 dienų po kiekvienos tarnybinės uniformos dalies dėvėjimo termino pabaigos ir todėl nuo tos dienos turėjo teisę kreiptis su skundu į teismą. Pareiškėjo nuomone, jo turėta tarnybinė uniforma nebuvo tinkama toliau dėvėti. Todėl, tuo atveju, jei po 30 dienų nuo atitinkamų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo termino pabaigos pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą ir/arba į teismą dėl kompensacijos išmokėjimo, vargu, ar šis jo reikalavimas (pareiškėjo turimoms tarnybinės uniformos dalims nesant tinkamoms dėvėti) galėtų būti patenkintas. Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismo pateiktas ieškinio senaties termino skaičiavimas neatitinka faktinės situacijos ir šiuo klausimu suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Kadangi ginčijamu laikotarpiu (nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.) faktiškai pareiškėjui nebuvo išduota po daugiau nei vieną tarnybinės uniformos dalį, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas savo pažeistas teises gina už likusias laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis (kurių skaičius viršija vieną komplektą) prašydamas žalos atlyginimo. Todėl mano, kad jo reikalavimams dėl žalos priteisimo taikytinos Civilinio kodekso 1.127 straipsnio nuostatos, pagal kurias ieškinio senaties terminas dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Kadangi šiuo atveju atsakovas, Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas neaprūpino pareiškėjo tarnybinės uniformos dalimis iki pat kreipimosi į teismą dienos (ir nėra aprūpinęs iki šiol), t. y. pareiškėjo teisių pažeidimas vis dar tęsiamas, mano, jog ieškinio senaties terminas laikytinas nepraleistu ir dėl to jo reikalavimai tenkintini visa apimtimi.

Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas apeliaciniu skundu (b. l. 73-74) taip pat prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimo dalį dėl uniformų išdavimo ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas teigia, kad Kalėjimo departamento bei jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normas bei dėvėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymas Nr. 128 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 41-1895; 2009, Nr. 68-2781). Tačiau šiuo atveju 2004-2011 m. pareiškėjas nesivadovavo šia Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka ir atitinkamai nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos. Todėl minėtu laikotarpiu klausimas dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo pareiškėjui nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Be to, tik 2012 m. kovo 14 d. pareiškėjas kreipėsi su prašymu pateikti informaciją dėl tarnybinių uniformų. Lukiškių TI-K, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, atsakė tinkamai, prašomą informaciją pateikė laiku, atsakymas atitinka įstatymų keliamus reikalavimus.

Dėl kompensacijos nurodo, kad Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkoje yra aiškiai nustatyta, jog pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį, kurį pareiškėjas nurodė savo prašyme. Pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija yra mokoma įstaigos iniciatyva nėra.

Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime pareigūnams kasmet iš Valstybės skirtų lėšų nuperkamos būtiniausios tarnybinės uniformos dalys (kostiumai, striukės, marškiniai, bateliai ir pan.), kurios vėliau nemokamai išdalijamos pareigūnams. 2013 m. pirmajame-antrajame ketvirtyje, Lukiškių TI-K bus išduodamos naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos. Įstaigoje dirbantys pareigūnai, bus aprūpinti tarnybinės uniformos dalimis, kurių dėvėjimo terminas bus pasibaigęs, ir, kurias priklauso išduoti. Atsižvelgiant į tai, prašo teismo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl įpareigojimo išduoti per 1 (vieną) mėnesį pareiškėjui priteistas tarnybinės uniformos dalis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byla stabdytina.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus pareigūno patirtos turtinės žalos, kuri kilo dėl to, kad pareigūnui nebuvo laiku išduotos tarnybinės uniformos dalys.

Pareiškėjas tvirtina, jog atsakovui nevykdant Statuto 18 straipsnyje įtvirtintos pareigos, tarnybinės uniformos dėvėjimo normų nustatyta tvarka ir terminais nemokamai išduoti pareiškėjui tarnybinę uniformą (jos dalis) laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., taip pat nesumokėjus pareiškėjui Tvarkos 1 punkte įtvirtintos piniginės kompensacijos, pareiškėjas patyrė žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės. Atsakovas su pareiškėjo reikalavimu nesutiko, nurodydamas, kad pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka nepareiškė prašymo sumokėti jam kompensaciją, todėl šis klausimas nebuvo svarstytas. Atsakovas mano, kad pareiškėjo reikalavimui taikytinas Darbo kodekso nustatytas trejų metų senaties terminas.

Taigi tarp šalių kilo ginčas dėl žalos ar kompensacijos priteisimo, taip pat dėl termino, už kurį pareiškėjui turi būti atlyginta patirta žala ar išmokėta kompensacija.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, kurioje kilo ginčas dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų teisės gauti naują tarnybinę uniformą ar jos dalis, pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos atskirų dalių dėvėjimo terminui, ir kompensacijos už likusias laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis arba žalos atlyginimo, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi nutarė siūlyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją šios bylos nagrinėjimui.

Minėtą bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai kilo abejonių, ar administracinių teismų praktika yra nuosekli analogiškose bylose nustatant atsakovą, senaties termino skaičiavimo tvarką žalai atlyginti, kompensacijos ir žalos atribojimą, žalos dydį, ar kompensacijai gauti yra privaloma Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkos patvirtinimo“ nustatyta išankstinė procedūra kompensacijai gauti.

Atsižvelgdama į tai, kad administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014 spręstini klausimai yra aktualūs ir šioje administracinėje byloje, siekdama užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos, taikant įstatymus, formavimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamą bylą tikslinga sustabdyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta kita administracinė byla Nr. A261-1032/2014.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 99 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

administracinės bylos pagal pareiškėjo R. G. (R. G.) ir atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo nagrinėjimą sustabdyti, kol įsiteisės sprendimas (nutartis) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas