A-822-67-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A822-67/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02459-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. M. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Paaiškino, kad nuo 2011 m. kovo mėn. iki 2011 m. liepos 29 d. jo laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes Lukiškių TI-K jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Vadovaudamasis Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ teigė, kad draudžiama rūkyti gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. 2011 m. kovo mėn. jis kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu perkelti į kitas patalpas su nerūkančiais, tačiau prašymas nebuvo patenkintas. Teikė prašymus ir Lukiškių TI-K direktoriui bei Kalėjimų departamentui, tačiau iš gautų atsakymų matyti, jog nebuvo vadovautasi galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, kilusios problemos nebuvo sprendžiamos. Kai buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, 2011 m. gegužės ir birželio mėnesiais kreipėsi į psichologą, nes buvo emociškai ir psichiškai išsekęs, kildavo įtampa tarp jo ir kitų kartu kalinčių asmenų dėl rūkymo kameroje. Teigia, kad patyrė pažeminimą, tai sukėlė dvasinių išgyvenimų, emocinę depresiją, stresą. Pasyvus rūkymas daro žalą sveikatai, kuri yra įrodyta moksliniais tyrimais.

Pareiškėjas vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo, Civilinio kodekso nuostatomis teigė, kad tai, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia padidėjusią baimę aplinkai.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 17–20) nurodė, kokiose kamerose ir kokiais laikotarpiais buvo laikomas pareiškėjas D. M.. Vadovavosi Lukiškių TI-K Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 7 punktu, pagal kurį suimtieji (nuteistieji) 8 priežiūros poste (kameros nuo Nr. 104 iki Nr. 125) skirstomi atsižvelgiant į laisvų miegamųjų vietų ir kamerų skaičių, taip pat griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Bausmių vykdymo kodekso 52 ir 70 straipsnių reikalavimų. Kitą darbo dieną po atvykimo, išnagrinėję visus žodinius ir rašytinius suimtųjų (nuteistųjų) prašymus, Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai, atsižvelgę į Socialinės reabilitacijos skyriaus bei Psichologinės tarnybos pareigūnų rekomendacijas bei pastabas dėl atskirų asmenų, skiria suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamąsias kameras. Pagal Tvarkos aprašą suimtieji (nuteistieji) skirstomi į kameras taip pat atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būkle įstaigoje, o taip pat į suimtojo (nuteistojo) prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančiųjų asmenų.

Paaiškino, kad pareiškėjui pirmą kartą atvykus į Lukiškių TI-K, 2011 m. sausio 19 d. buvo užpildytas blankas apie jo asmeninių duomenų tvarkymą, su kuo jis buvo supažindintas ir pasirašė. Blanke esančioje eilutėje „Būti kameroje kartu su rūkančiais asmenimis“ pareiškėjas D. M. parašė „sutinku“ ir pasirašė. Taigi jis sutiko būti kameroje kartu su rūkančiais asmenimis, o Lukiškių TI-K atsižvelgė į šį jo norą. Atsakovas neneigia, kad pareiškėjas 2011 m. gegužės 1 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su skundu, į kurį Lukiškių TI-K atsakė 2011 m. rugsėjo 14 d. raštu ir nurodė, kad jis pats atvykęs į įstaigą pareiškė norą būti laikomas su rūkančiais asmenimis, todėl jo neperkels. Pareiškėjui taip pat buvo išaiškinta situacija, kad Lukiškių TI-K nuolat yra perpildyta, todėl perkelti į nerūkančiųjų kamerą nėra galimybės. Atsiradus galimybei, 2011 m. liepos 29 d. D. M. buvo perkeltas į kamerą Nr. 222, kur jis buvo laikomas kartu su nerūkančiais asmenimis.

Atsakovas vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo, Civilinio kodekso nuostatomis, nurodė, kad žalos atlyginimas įstatymo yra siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų subjektų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose, todėl, sprendžiant skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė D. M. 600 Lt neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2011 m. liepos 29 d. buvo laikomas kamerose su nerūkančiais asmenimis, ir kad to jis pradėjo siekti 2011 m. gegužės 2 d. Jokių rašytinių įrodymų, kad su minėtu prašymu jis į administraciją kreipėsi anksčiau, byloje nepateikta. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas 2011 m. sausio 19 d., kai atvyko į Lukiškių TI-K, pats rūkė ir davė rašytinį sutikimą būti kalinamas su rūkančiais, o tikslios datos, kada paprašė jį perkelti į kamerą su nerūkančiais nustatyti teismas neturi galimybės, buvimo laiką kenksmingomis sąlygomis teismas skaičiavo nuo 2011 m. gegužės 2 d., šitaip įvertinęs tikimybę, kad pareiškėjas galimai kreipėsi su prašymu ir anksčiau, nes skundui išnagrinėti teisės aktuose yra nustatytas 20 darbo dienų terminas, o tai visiškai nereiškia, kad skundo padavimo dieną administracija privalėjo pareiškėją perkelti į kitą kamerą su nerūkančiais. Teismas pažymėjo, kad kalinimo laikas su rūkančiais apima ir 18 balandžio mėnesio dienų.

Nustatyta, kad kameroje Nr. 185 pareiškėjas D. M. laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 30 d. iki 2011 m. balandžio 28 d. buvo laikomas su D. P., kuris buvo rūkantis. Pareiškėjas su rūkančiu M. B. (M. B.) kartu buvo laikomi kameroje Nr. 294 laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 4 d. iki 2011 m. birželio 12 d., o su A. Š. (A. Š.) – kameroje Nr. 150 laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 4 d. iki 2011 m. liepos 28 d. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, padaryta išvada, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 2 d. iki 2011 m. liepos 29 d., atėmus 8 dienas, kai jis buvo išvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, iš viso 80 dienų buvo laikomas su rūkančiaisiais asmenimis.

Įvertinęs aktualų teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad ne tik Tabako kontrolės įstatymas, bet ir specialūs kardomojo kalinimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai nustato draudimą rūkyti gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Teismas, sistemiškai įvertinęs teisės aktų nuostatas, padarė išvadą, kad iš jose nustatyto draudimo rūkyti gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose Lukiškių TI-K administracijai yra pareiga pasirūpinti šio draudimo įgyvendinimu. Šiuo atveju Lukiškių TI-K administracija nesiėmusi veiksmų, kad būtų užtikrintas draudimas rūkyti gyvenamosiose bei kitose bendro naudojimo patalpose, laikydama pareiškėją su gyvenamosiose patalpose rūkančiais asmenimis, pažeidė teisės aktų, t. y. Tabako kontrolės įstatymo bei Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojančios nuo 2010 m. balandžio 11 d.), reikalavimus.

Atsižvelgdamas į Civilinio kodekso 6.246–6.249, 6.250 ir 6.271 straipsniuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo kalinimo sąlygas, teismas padarė išvadą, kad buvo pažeidžiama pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam kameroje, kurioje nebūtų rūkančių asmenų ir jis nebūtų priverstas kvėpuoti tabako dūmais, ir remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, konstatavo, kad kalinant su rūkančiais asmenimis buvo daroma žala pareiškėjo sveikatai. Teismas taip pat nutarė, kad buvo pažeista konstitucinė pareiškėjo teisė į orumą (Konstitucijos 21 str. 2 d.). Netinkamomis, o taip pat neteisėtomis valstybės institucijos (Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, nepriklausomai nuo jo kaltės) veikomis pažeidus konstitucinę asmens teisę į orumą, pareiškėjui neabejotinai buvo padaryta žala. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011, Nr. A438-121/2009, Nr. A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02), 2011 m. sausio 25 d. sprendimas byloje Elefteriadis prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05)).

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgęs į pažeidžiamos vertybės pobūdį, pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam tinkamomis sąlygomis, atitinkančiomis Lietuvos Respublikos higienos normas, pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę bei Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimali mėnesinė alga 1 000 Lt), teismų praktiką panašiose bylose, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį vertino 600 Lt.

III. Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, apeliaciniu skundu (b. l. 113–115) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliaciniame skunde remiasi savo atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teisme nurodytais argumentais. Pažymi, kad maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius (954 asmenys) yra nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Įstaiga negali įtakoti atvykstančių ir laikomų joje suimtųjų ir nuteistųjų skaičiaus. Skirstant asmenis į kameras laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl minėtų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką ir atsiradus galimybei perkeliami į kitas kameras. Atsakovas pažymi, kad neturtinės žalos priteisimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas, reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti atmetami, kai pažeidimo konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma. Atsižvelgiant į formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2012 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1386/2012), pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas, nepriteisiant jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, kurią kildina iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos neteisėtų veiksmų – laikotarpiais nuo 2011 m. kovo mėnesio iki 2011 m. liepos 29 d. nerūkančio pareiškėjo laikymo kamerose kartu su rūkančiais asmenimis. Nurodo, kad dėl to patyrė pažeminimą, tai sukėlė dvasinių išgyvenimų, emocinę depresiją, stresą. Pasyvus rūkymas daro žalą sveikatai.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pirmosios instancijos teismas 2013 m. kovo 18 d. sprendimu nustatė, kad Lukiškių TI-K administracija, laikydama pareiškėją su gyvenamosiose patalpose rūkančiais asmenimis, pažeidė teisės aktų, t. y. Tabako kontrolės įstatymo bei Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, reikalavimus. Todėl konstatavo, kad kalint su rūkančiais asmenimis buvo daroma žala pareiškėjo sveikatai ir, atsižvelgęs į pažeidžiamos vertybės pobūdį, pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam tinkamomis sąlygomis, atitinkančiomis Lietuvos Respublikos higienos normas, pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę bei Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismų praktiką panašiose bylose, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 600 Lt.

Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Ketvirtoji straipsnio dalis suformuluoja pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241, 6 punkte nustatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Šio teisės akto 14 punkte yra įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, Lukiškių TI-K administracija turi pareigą užtikrinti, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. sausio 19 d., kai atvyko į Lukiškių TI-K, davė rašytinį sutikimą būti kameroje kartu su rūkančiais asmenimis (b. l. 21). Pareiškėjo skunde laikotarpis, kada pareiškėjas buvo kalinamas su rūkančiais prieš jo valią, nurodytas nuo 2011 m. kovo mėnesio iki 2011 m. liepos 29 d. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas 2011 m. gegužės 2 d. pateikė pareiškimą Lukiškių TI-K, nurodydamas, kad jis pradėjo badauti, nes yra laikomas kartu su rūkančiais, nors jau pareigūnus buvo informavęs apie atsisakymą būti vienoje kameroje su jais (b. l. 42), tačiau byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjas iš tiesų būtų teikęs prašymą nebūti laikomam su rūkančiaisiais iki 2011 m. gegužės 2 d. Nuo 2011 m. liepos 29 d. pareiškėjas buvo laikomas su nerūkančiais asmenimis (b. l. 8). Todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 2 d. iki 2011 m. liepos 29 d., atėmus 8 dienas, kai jis buvo išvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, iš viso 80 dienų, prieš jo valią buvo laikomas su rūkančiaisiais asmenimis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškiai pripažįstama (Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 str. 3 d.), kad asmenų laikymas vienoje kameroje kartu su rūkančiaisiais pažeidžia teisės aktų (Tabako kontrolės įstatymo ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010) nuostatas bei pareiškėjų teisę į jų sveikatai saugią aplinką ir orumą (pvz., 2012 m. sausio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-115/2012, 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-2701/2012).

Lukiškių TI-K veiksmų neteisėtumas neužtikrinant pareiškėjui kalinimo sąlygų kartu su nerūkančiais asmenimis byloje yra nustatytas. Šio fakto atsakovas neneigia kartu paaiškindamas tokios situacijos susidarymo priežastis.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyti žalos dydžio nustatymo kriterijai. Nerūkančio asmens buvimas vienoje patalpoje kartu su rūkančiais asmenimis sukelia jam nepatogumų, diskomfortą, gali pakenkti sveikatai, nes nerūkantis asmuo yra priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru ir CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme patiria neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju tokius nepatogumus patyrė pareiškėjas.

Atsakovas apeliacinį skundą grindžia ta aplinkybe, kad kai kurios kameros Lukiškių TI-K yra perpildytos. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. sausio 25 d. sprendime (byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05) yra konstatavęs, jog valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui. Ta aplinkybė, kad kalėjimas yra perpildytas ir jame trūksta vietų, neatleidžia kalėjimo administracijos nuo pareigos pasirūpinti kalinio sveikata. Net kasdieniai užsiėmimai (mankšta) kalėjimo kieme, sportiniai žaidimai, gana didelė ir erdvi, natūralios saulės apšviesta ir vėdinama kamera nepašalino pasyvaus rūkymo padarytos žalos, patirtos tuo metu, kai pareiškėjas buvo kalinamas vienoje kameroje su rūkančiaisiais. Vien ta aplinkybė, jog sąlygos, kuriomis skundžiasi pareiškėjas, nebeegzistuoja, nereiškia, kad teismai neprivalo nagrinėti ir tirti, ar anksčiau buvusios kalinimo sąlygos galėjo turėti ir turėjo įtakos asmens sveikatos pablogėjimui. Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks formalus įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą neatitinkančiomis reikalavimų sąlygomis, nenulėmusiomis objektyviai pamatuojamą kalinio fizinės ar psichinės būklės pablogėjimą. Nerūkančio asmens kalinimas kartu su rūkančiais kaliniais ir dėlto jo priverstinis kvėpavimas tabako dūmais Teismo buvo pripažintas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimu.

Patikrinusi bylą, atsižvelgdama į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (procesiniai sprendimai administracinėse bylose Nr. A146-115/2012, Nr. A756-1160/2012, Nr. A146-2701/2012, Nr. A556-1386/2012), bei įvertinusi visas reikšmingas nagrinėjamos bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija, neužtikrinusi nerūkančio pareiškėjo laikymo atskirai nuo rūkančių asmenų, pažeidė anksčiau minėtas teisės aktų (Tabako kontrolės įstatymo ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010) normas ir pareiškėjo teisę į sveikatai saugią aplinką ir orumą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę, Lietuvoje valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vien pažeidimo pripažinimas šiuo atveju nėra pakankama satisfakcija. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė atlyginti pareiškėjui padaryta žalą iš valstybės biudžeto. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo koreguoti pirmosios instancijos teismo priteistą žalos atlyginimą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, naikinti ar keisti teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas Ričardas Piličiauskas Skirgailė Žalimienė