A-227-602/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-227-602/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05732-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 12.3.4; 72.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. I. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui ir V. I. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. I. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą 2013 m. spalio 24 d. skundu, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, teritorinis registratorius, atsakovas) 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. VILIN-(12.5.13.)-25098; 2) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras, centrinis registratorius) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. 266; 3) įpareigoti teritorinį registratorių panaikinti 2013 m. liepos 24 d. įrašą dėl (duomenys neskelbtini) negyvenamojo namo savininkų bendrijos (toliau – ir Bendrija) valdymo juridinio fakto; 4) įpareigoti teritorinį registratorių atkurti įrašą dėl namo valdymo 2013 m. gegužės 16 d. jungtinės veiklos sutarties su pataisomis pagrindu; 5) įpareigoti teritorinį registratorių įregistruoti juridinį faktą dėl namo valdymo 2013 m. gegužės 16 d. jungtinės veiklos sutarties su pataisomis pagrindu (I t., b. l. 1-3).

Skunde nurodė, kad jis ir V. I. kreipėsi į teritorinį registratorių su prašymu įregistruoti butų savininkų daugumos sudarytą jungtinės veiklos sutartį su pataisomis bei prašymu išregistruoti Bendrijos valdymo juridinį faktą, kaip neatitinkantį faktinės padėties ir atkurti neteisėtai panaikintą namo valdymo jungtinės veiklos sutarties pagrindu juridinį faktą, nes (duomenys neskelbtini) namą nuo 2013 m. gegužės mėnesio valdo jungtinės veiklos sutarties dalyviai pagal 2013 m. birželio 4 d. įregistruotą jungtinės veiklos sutartį ir šis juridinis faktas nėra pasibaigęs. Tiek teritorinis, tiek centrinis registratorius šio prašymo netenkino.

Pagrįsdamas reikalavimus, pareiškėjas skunde nurodė, kad jungtinės veiklos sutarties dalyviai sudaro pastato bendrasavininkų daugumą. Juridinį faktą dėl namo valdymo pagal šią galiojančią ir vykdomą sutartį teritorinis registratorius 2013 m. liepos 24 d. sprendimu neteisėtai ir nepagrįstai išregistravo, nors neturėjo jokių įrodymų arba dokumentų, kad šis juridinis faktas dėl namo valdymo būtų pasibaigęs. Akcentavo, kad Bendrija nėra jungtinės veiklos sutarties dalyvė, jos nariai taip pat nėra šios sutarties dalyviai, o visi sutarties dalyviai nėra Bendrijos nariai arba išstoję iš Bendrijos.

Pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) neleidžia, galiojant jungtinės veiklos sutarčiai, registruoti bendrijos valdymo faktą. Vien tik bendrijos įsteigimas arba jos įsteigimo viešinimas pats savaime nėra pagrindas konstatuoti jungtinės veiklos sutarties dalyvių valdymo juridinio fakto pabaigą ir bendrijos valdymo pradžią. Pareiškėjo teigimu, turi būti vertinama, ar prašomai įregistruoti namo valdymo formai pritarė dauguma namo patalpų savininkų. Kadangi teritorinis registratorius to nevertino, jis neteisėtai ir nepagrįstai išregistravo juridinį faktą dėl namo valdymo jungtinės veiklos sutarties pagrindu šiam juridiniam faktui nepasibaigus. Pabrėžė, kad Bendrijos pirmininkas, prašydamas įregistruoti Bendrijos valdymą, nepateikė jokių įrodymų, kad Bendrija turi namo patalpų savininkų daugumą, o vien tik formalus Bendrijos, kaip juridinio asmens, egzistavimas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog namo valdymas jungtinės veiklos sutarties pagrindu pasibaigė.

Pareiškėjo teigimu, teritorinis registratorius taip pat neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė įregistruoti papildytą 2013 m. gegužės 16 d. jungtinės veiklos sutartį, teigdamas, kad Bendrijos valdymo juridinis faktas nėra pasibaigęs. Pareiškėjo manymu, atsakovas nepagrįstai tapatina Bendrijos valdymo fakto pabaigą su Bendrijos, kaip juridinio asmens, egzistavimo pabaiga. Anot pareiškėjo, teritorinis registratorius turėjo vertinti ne Bendrijos, kaip juridinio asmens, egzistavimo faktą, o Bendrijos valdymo fakto pasibaigimą arba nepasibaigimą. Taip pat, pareiškėjo manymu, atsakovas turėjo nustatyti, ar jungtinės veiklos sutarties su pataisomis juridinis faktas yra arba nėra pasibaigęs. Tuo tikslu atsakovas turėjo įvertinti, kiek asmenų sudaro Bendrijos narius ir kiek asmenų sudaro jungtinės veiklos sutarties dalyvius, kokią namo patalpų dalį jie valdo nuosavybės teise. Kadangi atsakovas visų šių veiksmų neatliko, teritorinio ir centrinio registratorių sprendimai atsisakyti įregistruoti namo valdymą jungtinės veiklos sutarties pagrindu ir išregistruoti Bendrijos valdymą yra naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti, kadangi juose nenurodyta, kokie dokumentai ar faktai pagrindžia, kad juridinis faktas dėl namo valdymo pagal jungtinės veiklos sutartį yra pasibaigęs (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 26 str. 3 d. 2 p., 29 str. 7 p.).

Pareiškėjas akcentavo ir tai, kad dalyvavimas bendrijoje ar jungtinėje veikloje turi būti grindžiamas savanoriškumo principu. Taigi tam tikrai daugiabučių namų patalpų savininkų daliai nusprendus įsteigti bendriją, kiti savininkai dėl to negali būti savaime laikomi bendrijos nariais. Analogiškai, negalima drausti tam tikrai daugiabučių namų patalpų savininkų daugumai sudaryti jungtinės veiklos sutartį tik todėl, kad tame pačiame name bendriją įsteigė patalpų savininkų mažuma. Teigė, kad nagrinėjamu atveju jungtinės veiklos dalyviai sudaro butų savininkų daugumą (32 savininkai iš visų 54 patalpas valdančių 48 savininkų). Pabrėžė, kad įstatymas nedraudžia gyventojams keisti daugiabučio namo valdymo būdo, jei taip nusprendžia dauguma butų savininkų (CK 4.82 str.), todėl, pareiškėjo įsitikinimu, teritorinis registratorius privalėjo įregistruoti jungtinės veiklos valdymo juridinį faktą. Namo butų savininkų daugumai sudarius jungtinės veiklos sutartį pasibaigė juridinis faktas dėl Bendrijos valdymo, nes namas gali būti valdomas arba Bendrijos, arba jungtinės veiklos dalyvių, o valdymo teisę turi butų savininkų dauguma, kuri šiuo atveju pasirinko namo valdymą pagal jungtinės veiklos sutartį (I t., b. l. 1-3).

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsiliepime į skundą nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas administracinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), kurį 2013 m. rugpjūčio 30 d. nustatytais kadastro duomenimis sudaro 24 gyvenamosios paskirties patalpos ir 30 negyvenamosios paskirties patalpų. Šiame NTR įraše nuo 2013 m. liepos 24 d. įregistruotas juridinis faktas apie (duomenys neskelbtini) negyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos vykdomą Pastato bendrojo naudojimo objektų valdymą.

Akcentavo, kad pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį, pastato bendro naudojimo objektams valdyti gali būti pasirenkama tik viena iš nustatytų bendro naudojimo objektų valdymo formų – steigti bendriją, sudaryti jungtinės veiklos sutartį ar pasirinkti administratorių. Atsisakydamas tenkinti pareiškėjo J. I. atstovės 2013 m. rugsėjo 10 d. prašymą įregistruoti juridinį faktą apie 2013 m. gegužės 16 d. jungtinės veiklos sutartį, atsakovas vertino, kad Bendrijos vykdomo Pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo faktas nėra pasibaigęs, nes priimant skundžiamą 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. VILIN(12.5.13.)-25098 Juridinių asmenų registro aktualūs duomenys patvirtino, kad 2000 m. lapkričio 13 d. įregistruota (duomenys neskelbtini) negyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija yra be jokių apribojimų veikiantis juridinis asmuo, kurio tikslai – įgyvendinti negyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu.

Nesutiko su pareiškėjo skundo argumentu, kad teritorinis registratorius, priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo įvertinti, kiek yra bendrijos narių ir kiek yra jungtinės veiklos sutarties dalyvių, kokią namo patalpų dalį jie valdo nuosavybės teise, ir pagal tai spręsti, kuris juridinis faktas yra galiojantis. Pažymėjo, kad tiek sprendimas steigti bendriją, tiek sudaryti jungtinės veiklos sutartį bendrojo naudojimo objektų valdymui priimamas balsuojant Pastato patalpų savininkų dauguma. Vertinimas, kurios Pastato savininkų daugumos sprendimai yra galiojantys ir teisėti, nepatenka į NTR tvarkytojo kompetenciją, nes vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, NTR tvarkytojas atsakingas tik už tai, kad NTR įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti. Ginčo tarp Bendrijos ir 2013 m. gegužės 16 d. jungtinės veiklos sutarties dalyvių dėl Pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo išsprendimas taip pat nepatenka į NTR tvarkytojo kompetenciją, todėl manė, kad minėti subjektai kilusį ginčą iš esmės turi išspręsti tarpusavyje, o ne reikalauti tą padaryti NTR tvarkytoją.

Atsakovas sutiko su pareiškėjo skundo argumentu, jog Pastato patalpų bendraturčiai turi teisę pakeisti bendro naudojimo objektų valdymo būdą, tačiau pabrėžė, kad toks pakeitimas turi būti atliktas tokiu būdu, kuris leistų NTR tvarkytojui pakeisti duomenis viešajame registre. Todėl tik nustatyta tvarka išregistravus juridinį faktą apie Bendrijos vykdomą Pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo faktą, neliktų teisinių kliūčių įregistruoti juridinį faktą apie Pastato patalpų bendraturčių 2013 m. gegužės 16 d. sudarytą jungtinės veiklos sutartį. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neginčijo Bendrijos vykdomo Pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo fakto įregistravimo 2013 m. liepos 24 d. teritorinio registratoriaus sprendimu. Teritoriniam registratoriui pateikta 2013 m. gegužės 16 d. jungtinės veiklos sutartis nėra dokumentas, patvirtinantis Bendrijos pasibaigimą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, manė, kad pagrįstai atsisakė įregistruoti pareiškėjo prašomą juridinį faktą apie Pastato patalpų bendraturčių 2013 m. gegužės 16 d. sudarytą jungtinės veiklos sutartį (I t., b. l. 72-74).

Pareiškėjo atstovai per teismo posėdį papildomai akcentavo, kad teritorinio registratoriaus kompetencijai nepriskirtina spręsti su nekilnojamojo turto valdymu susijusių ginčų. Pagal CK nuostatas sprendimą dėl nekilnojamojo turto valdymo priima bendraturčiai. Šiuo atveju Pastato bendraturčių dauguma priėmė sprendimą pakeisti Pastato valdymo formą, sudarydami jungtinės veiklos sutartį. Manė, kad šiuo atveju pagal analogiją turi būti taikomos Lietuvos Respublikos bendrijų įstatymo 4 straipsnio 7 dalies nuostatos. Panaikinti įrašo apie juridinį faktą dėl jungtinės veiklos sutarties teritorinis registratorius neturėjo teisės, kadangi šis faktas nėra pasibaigęs. Paaiškino ir tai, kad teritorinio registratoriaus 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta įregistruoti jungtinės veiklos sutartį, ginčijo teismui, tačiau skundą teismas atsisakė priimti. Pabrėžė, kad šiuo metu ginčą dėl jungtinės veiklos sutarties įregistravimo kelia kiti šios sutarties dalyviai. Pripažino, kad tarp Bendrijos ir jungtinės veiklos sutarties dalyvių yra kilęs ginčas dėl Pastato valdymo.

Atsakovo atstovas per teismo posėdį akcentavo, kad negali vienu metu egzistuoti dvi Pastato valdymo formos. Kadangi sprendimo priėmimo metu nebuvo pateikta įrodymų, kad Bendrija yra likviduota, nebuvo jokio teisinio pagrindo įregistruoti jungtinės veiklos sutartį. Pabrėžė ir tai, kad pareiškėjas neginčijo 2013 m. liepos 24 d. sprendimo dėl juridinio fakto apie nustatytą bendro naudojimo objektų valdymą – įsteigtą Bendriją, dėl to šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas negali būti šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą dėl reikalavimų panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. VILIN-(12.5.13.)-25098, panaikinti Komisijos 2013 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. 266 ir įpareigoti teritorinį registratorių įregistruoti juridinį faktą dėl namo valdymo 2013 m. gegužės 16 d. jungtinės veiklos sutarties su pataisomis pagrindu atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjo skundą dėl reikalavimų įpareigoti teritorinį registratorių panaikinti 2013 m. liepos 24 d. įrašą dėl Bendrijos valdymo juridinio fakto ir atkurti įrašą dėl Pastato valdymo 2013 m. gegužės 16 d. jungtinės veiklos sutarties su pataisomis pagrindu paliko nenagrinėtą.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia NTR įregistruoti juridinį faktą apie tai, kad Pastato bendrojo naudojimo objektai valdomi 2013 m. gegužės 16 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu.

CK 4.83 straipsnio 3 dalis nustato, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Remiantis šiomis įstatymo nuostatomis, teismas darė išvadą, kad gali būti pasirinkta tik viena iš nustatytų bendro naudojimo objektų valdymo formų. Šios aplinkybės neginčija ir pareiškėjas.

Teritorinis registratorius, remdamasis Juridinių asmenų registro duomenimis, nustatė, kad 2000 m. lapkričio 13 d. įregistruota (duomenys neskelbtini) negyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija. Teritorinis registratorius taip pat nustatė, kad NTR 2013 m. liepos 24 d. įregistruotas juridinis faktas apie Bendrijos vykdomą Pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo faktą.

Kaip matyti, Bendrija įsteigta anksčiau (2000 m. lapkričio 13 d.), nei sudaryta 2013 m. gegužės 16 d. jungtinės veiklos sutartis, kurią prašė įregistruoti pareiškėjo atstovė. Remdamasis CK 4.83 straipsnio nuostatomis, teismas darė išvada, kad tam, jog NTR būtų įregistruotas juridinis faktas apie tai, kad Pastato bendrojo naudojimo objektai valdomi 2013 m. gegužės 16 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu, turi būti išregistruotas juridinis faktas apie Bendrijos pasibaigimą/pasikeitimą. Šiuo tikslu NTR tvarkytojui turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys NTR įregistruoto juridinio fakto apie įsteigtą Bendriją pasibaigimą/pasikeitimą.

Teismas pažymėjo, kad Bendrija – tai juridinis asmuo, įsteigtas konkrečiam tikslui, šiuo atveju – įgyvendinti Pastato savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Remiantis CK 2.95 straipsniu bei Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 straipsniu bendrija, kaip juridinis asmuo, pasibaigia jį likvidavus arba reorganizavus. Nagrinėjamu atveju kartu su prašymu įregistruoti jungtinės veiklos sutartį nei teritoriniam registratoriui, nei teismui pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Bendrija, kaip juridinis asmuo, pasibaigė/pasikeitė (buvo reorganizuota). Byloje duomenų, kad dokumentai, kurių pagrindu buvo padarytas ginčijamas įrašas NTR, įstatymo nustatyta tvarka nuginčyti, taip pat nėra.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo argumentas, kad teritorinis registratorius privalėjo vertinti, jog jungtinės veiklos sutartį sudarė dauguma pastato patalpų savininkų, nepagrįstas. Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr. 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011 ir kt.). Šiuo atveju vertinimas, kurios Pastato savininkų daugumos sprendimai galioja ir yra teisėti, taip pat nepatenka į NTR tvarkytojo kompetenciją (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 d.). Ginčas dėl Pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo teisės turėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme. Be to, teismo posėdyje pareiškėjo atstovų pateikti įvairių institucijų raštai daugiabučių namų bendrosios nuosavybės valdymo klausimais tėra tik nuomonė, o ne oficialus teisės aiškinimas.

Pareiškėjo atstovo argumentai, kad teritorinis registratorius neturėjo teisinio pagrindo įregistruoti juridinio fakto apie Bendrijos įsteigimą, taip pat atmestini, kadangi juridinis faktas apie Bendrijos įsteigimą buvo įregistruotas 2000 m. lapkričio 13 d. Juridinių asmenų, o ne Nekilnojamojo turto registre. NTR buvo įregistruotas juridinis faktas apie Pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo formą – bendriją (CK 4.83 str.).

Taigi, neturėdamas dokumentų, patvirtinančių NTR 2013 m. liepos 24 d. įregistruoto juridinio fakto apie įsteigtą Bendriją pasibaigimą/pasikeitimą, teritorinis registratorius neturėjo teisinio pagrindo šio juridinio fakto išregistruoti ir įregistruoti naują juridinį faktą dėl Pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo 2013 m. gegužės 16 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiami teritorinio registratoriaus ir Komisijos sprendimai, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjo įgaliotos atstovės prašymą, yra teisėti ir pagrįsti, juos panaikinti pareiškėjo skundo ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestas kaip nepagrįstas.

Netenkinus skundo reikalavimų dėl teritorinio registratoriaus 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. VILIN-(12.5.13.)-25098 ir Komisijos 2013 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. 266 panaikinimo, tais pačiais motyvais negali būti tenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti teritorinį registratorių įregistruoti juridinį faktą dėl namo valdymo 2013 m. gegužės 16 d. jungtinės veiklos sutarties su pataisomis pagrindu, todėl skundas šioje dalyje taip pat atmestas.

Dėl reikalavimų įpareigoti teritorinį registratorių panaikinti 2013 m. liepos 24 d. įrašą dėl Bendrijos valdymo juridinio fakto ir atkurti įrašą dėl namo valdymo 2013 m. gegužės 16 d. jungtinės veiklos sutarties su pataisomis pagrindu teismas pažymėjo, kad juridinis faktas dėl namo valdymo 2013 m. gegužės 16 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu teritorinio registratoriaus įregistruotas 2013 m. birželio 4 d. ir išregistruotas 2013 m. liepos 24 d., įregistravus naują juridinį faktą dėl Bendrijos valdymo pagal Bendrijos atstovo 2013 m. liepos 18 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 75-76). Būtent šis 2013 m. liepos 24 d. teritorinio registratoriaus sprendimas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, kadangi tik šį sprendimą pripažinus neteisėtu ir panaikinus, galėtų būti svarstomas klausimas dėl įrašo apie juridinį faktą dėl namo valdymo 2013 m. gegužės 16 d. jungtinės veiklos sutarties su pataisomis pagrindu atkūrimo.

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio nuostatas teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Kaip matyti, teritorinio registratoriaus sprendimams ginčyti Įstatymas nustato privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarką.

Byloje duomenų, kad pareiškėjas teritorinio registratoriaus veiksmus, susijusius su juridinio fakto išregistravimu ir naujo juridinio fakto įregistravimu 2013 m. liepos 24 d. sprendimu, ginčijo įstatymo nustatyta tvarka, nėra. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas dar turi galimybę pasinaudoti šia ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl skundas dėl reikalavimų įpareigoti teritorinį registratorių panaikinti 2013 m. liepos 24 d. įrašą dėl Bendrijos valdymo juridinio fakto ir atkurti įrašą dėl namo valdymo 2013 m. gegužės 16 d. jungtinės veiklos sutarties su pataisomis pagrindu paliktas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 str. 1 p.).

III. Pareiškėjas J. I. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 169-174), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, kad atsakovas turėjo teisę spręsti dėl pareiškėjo namo valdymo formos teisėtumo. Atsakovas skundžiamus sprendimus priėmė ultra vires, nes neturėjo teisės neteismine tvarka išregistruoti galiojančią jungtinės veiklos sutartį. Atsakovas neturi teisės spręsti dėl jungtinės veiklos santykių, kurie yra civiliniai ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Jungtinės veikslo sutartis yra galiojanti ir vykdoma, todėl nebuvo jokio pagrindo ją išregistruoti. Vien tik Bendrijos įsteigimas nėra pagrindas konstatuoti jungtinės veiklos sutarties juridinio fakto pabaigą, nes tokio pagrindo jungtinės veiklos sutarties pasibaigimui nenumato nei CK, nei Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, nei kitas norminis aktas. Teritoriniam registratoriui nebuvo pateikti jokie dokumentai, susiję su jungtinės veiklos sutarties pasibaigimu. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad teritorinis registratorius teisėtai išregistravo juridinį faktą dėl namo valdymo jungtinės veiklos sutarties pagrindu.

2. VĮ Registrų centras nepasidomėjo, kad Bendrija neatstovauja namo gyventojų daugumai, atvirkščiai – atstovauja mažumai, nes iš 48 savininkų 32 sudarę jungtinės veiklos sutartį. Bendrijoje yra 3-4 nariai. Nors teismas teisingai konstatavo, kad pagal CK 4.83 straipsnį, galima pasirinkti tik vieną daugiabučio namo administravimo formą – bendriją, jungtinę veiklą ar administratorių, tačiau nutylėjo apie tai, kad administravimo būdą pasirenka savininkų dauguma.

3. Įstatymas nereikalauja nei likviduoti bendrijos, nei nutraukti jungtinės veiklos sutarties, kad butų savininkų dauguma galėtų pasirinkti kitą valdymo formą. Tokį sprendimą gali priimti patalpų savininkų dauguma. Todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad butų savininkų dauguma, prieš sudarydama jungtinės veiklos sutartį, privalėjo likviduoti Bendriją. Taip patalpų savininkai yra verčiami tapti Bendrijos nariais tik todėl, kad galėtų likviduoti Bendriją ir pasirinkti kitą valdymo formą. Pagal įstatymus joks asmuo negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai.

4. Teismas neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad jungtinės veiklos sutartis buvo įregistruota, tačiau atsakovas neteismine tvarka įregistravo Bendrijos valdymo juridinį faktą, nors jungtinės veiklos sutartis nebuvo nei pasibaigusi, nei nuginčyta.

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 25-27), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius pagrindinius argumentus:

1. Apeliaciniame skunde pareiškėjas remiasi sprendimais, kurie nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas (VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimas, Komisijos 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimas). Be to, Komisijos 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendime, kaip ir skundžiamame Komisijos 2013 m. spalio 11 d. sprendime, aiškiai nurodyta, kad juridinis faktas apie 2013 m. gegužės 16 d. jungtinės veiklos sutartį buvo išregistruotas atskiru VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013 m. liepos 24 d. sprendimu, įregistruojant juridinį faktą dėl Bendrijos valdymo. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013 m. liepos 24 d. sprendimas nebuvo apskųstas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šioje dalyje pareiškėjas nesilaikė nustatytos išankstinio ginčų negarinėjimo ne teismo tvarkos ir pagrįstai šią skundo dalį paliko nenagrinėtą.

2. Bylos dalykas yra tik VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atsisakymas išregistruoti juridinį faktą apie Bendrijos vykdomą Pastato bendrojo naudojimo patalpų valdymą. Teismas šioje dalyje tinkamai taikė teisės normas ir pagrįstai vadovavosi NTR duomenų teisingumo prezumpcija.

3. Apeliantas neteisingai teigia, kad teismas nusprendė, jog atsakovas turėjo teisę spręsti dėl Pastato valdymo formos teisėtumo. Priešingai – teismas akcentavo tai, kad NTR tvarkytojo kompetencija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų perkėlimas į NTR, ir įstatymas nesuteikia teisės NTR tvarkytojui vertinti jam pateiktų dokumentų teisėtumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo siekio įregistruoti NTR juridinį faktą, kad Pastato bendrojo naudojimo objektai valdomi 2013 m. gegužės 16 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad NTR įregistruotas administracinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kurį sudaro 24 gyvenamosios paskirties patalpos ir 30 negyvenamosios paskirties patalpų (I t., b. l. 43-44, 75-76).

Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis, 2000 m. lapkričio 13 d. įregistruota (duomenys neskelbtini) daugiabučio negyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (I t., b. l. 77-79). Bendrijos veiklos tikslas – įgyvendinti negyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu.

2013 m. gegužės 16 d. Pastato butų ir kitos paskirties patalpų savininkai sudarė jungtinės veiklos sutartį, kurios tikslas – namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymas, naudojimas, priežiūra ir tvarkymas, nesiekiant pelno (I t., b. l. 38-42, 47-51).

NTR išrašo duomenimis, 2013 m. birželio 4 d. įregistruotas juridinis faktas apie Pastato bendrojo naudojimo objektų valdymą pagal 2013 m. gegužės 16 d. jungtinės veiklos sutartį, kuris galiojo iki 2013 m. liepos 24 d. (I t., b. l. 75-76).

NTR išrašo duomenimis, nuo 2013 m. liepos 24 d. įregistruotas juridinis faktas apie Bendrijos vykdomą Pastato bendrojo naudojimo objektų valdymą (I t., b. l. 43-44, 75-76).

V. I., veikianti pagal įgaliojimą pareiškėjo J. I. ir trečiojo suinteresuoto asmens V. I. vardu, 2013 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro direktorių su skundu, kuriame prašė įregistruoti Pastato butų savininkų daugumos 2013 m. gegužės 16 d. sudarytą jungtinės veiklos sutartį su pataisomis, kaip juridinį faktą, kad pastatą bendru sutarimu valdo bendrasavininkų dauguma ir išregistruoti Bendrijos valdymo juridinį faktą, kaip neatitinkantį faktinės padėties (I t., b. l. 101). Prie prašymo buvo pridėta 2013 m. gegužės 16 d. jungtinės veiklos sutartis su priedu ir įgaliojimų kopijos.

VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2013 m. rugsėjo 20 d. priėmė sprendimą Nr. VILIN(12.5.13.)-25098, kuriuo atsisakė tenkinti 2013 m. rugsėjo 5 d. skundą, motyvuodamas tuo, kad NTR įraše Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas juridinis faktas apie Bendrijos vykdomą Pastato bendrojo naudojimo objektų valdymą, kuris nėra pasibaigęs, taip pat nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys apie šio juridinio fakto pasibaigimą/pasikeitimą (I t., b. l. 102). Šį sprendimą pareiškėjas skundė Komisijai, kuri 2013 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. 266 paliko galioti teritorinio registratoriaus 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. VILIN(12.5.13.)-25098 (I t., b. l. 33-34, 35-37).

Pareiškėjo J. I. ir trečiojo suinteresuoto asmens V. I. įgaliota atstovė V. I. 2013 m. rugsėjo 10 d. pateikė teritoriniam registratoriui prašymą įregistruoti juridinį faktą apie Pastato patalpų bendraturčių 2013 m. gegužės 16 d. sudarytą jungtinės veiklos sutartį (I t., b. l. 83, 92-93).

Teritorinis registratorius 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. VILRS-1665 2013 m. rugsėjo 10 d. prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, kad NTR 2013 m. liepos 24 d. įregistruotas juridinis faktas apie nustatytą bendro naudojimo objektų valdymą – įsteigta Bendrija, dokumentų, patvirtinančių aukščiau minėto juridinio fakto pasibaigimą/pasikeitimą, teritoriniam registratoriui kartu su prašymu nepateikta (I t., b. l. 84). Šį sprendimą pareiškėjas ginčijo Komisijai, kuri 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 252 paliko galioti teritorinio registratoriaus 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. VILRS-1665 (I t., b. l. 6-8).

Pareiškėjas J. I. kreipėsi į teismą 2013 m. spalio 24 d. skundu, prašydamas: 1) panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. VILIN-(12.5.13.)-25098; 2) panaikinti Komisijos 2013 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. 266; 3) įpareigoti teritorinį registratorių panaikinti 2013 m. liepos 24 d. įrašą dėl Bendrijos valdymo juridinio fakto; 4) įpareigoti teritorinį registratorių atkurti įrašą dėl namo valdymo 2013 m. gegužės 16 d. jungtinės veiklos sutarties su pataisomis pagrindu; 5) įpareigoti teritorinį registratorių įregistruoti juridinį faktą dėl namo valdymo 2013 m. gegužės 16 d. jungtinės veiklos sutarties su pataisomis pagrindu (I t., b. l. 1-3).

Pirmosios instancijos teismas 2014 m. kovo 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą dėl reikalavimų panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. VILIN-(12.5.13.)-25098, panaikinti Komisijos 2013 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. 266 ir įpareigoti teritorinį registratorių įregistruoti juridinį faktą dėl namo valdymo 2013 m. gegužės 16 d. jungtinės veiklos sutarties su pataisomis pagrindu atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjo skundą dėl reikalavimų įpareigoti teritorinį registratorių panaikinti 2013 m. liepos 24 d. įrašą dėl Bendrijos valdymo juridinio fakto ir atkurti įrašą dėl namo valdymo 2013 m. gegužės 16 d. jungtinės veiklos sutarties su pataisomis pagrindu paliko nenagrinėtą.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtas

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia įregistruoti NTR juridinį faktą apie Pastato bendrojo naudojimo objektų valdymą 2013 m. gegužės 16 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Šis juridinis faktas išregistruotas teritorinio registratoriaus 2013 m. liepos 24 d. sprendimu. Todėl, siekdamas skunde nurodyto rezultato, pareiškėjas turėjo ginčyti būtent šį sprendimą. Iš esmės tik panaikinus VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013 m. liepos 24 d. sprendimą, galėtų būti svarstomas klausimas dėl įrašo apie juridinį faktą dėl Pastato valdymo jungtinės veiklos sutarties su pataisomis pagrindu atkūrimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 31 ir 32 punktų reguliavimą, 2011 m. sausio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-211/2011 yra konstatavęs, kad sprendimas įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus įforminamas įrašant duomenis į registro centrinį duomenų banką, o jo priėmimo data pripažintina duomenų įrašymo į registro centrinį duomenų banką data.

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalį teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Remiantis Nekilnojamojo turto registro 31 straipsnio 2 dalimi skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleido šio įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas Centrinio registratoriaus sprendimu gali būti atnaujintas. Taigi sprendimas įregistruoti ar išregistruoti juridinius faktus įforminamas įrašant duomenis į registro centrinį duomenų banką ir laikytinas teritorinio registratoriaus priimtu sprendimu. Teritorinio registratoriaus sprendimams ginčyti Įstatymas nustato privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarką, kai skundas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos turi būti paduotas centriniam registratoriui.

Patikrinusi nagrinėjamą bylą, teisėjų kolegija nustatė, kad juridinis faktas dėl Pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo jungtinės veiklos sutarties pagrindu išregistruotas ir įregistruotas naujas juridinis faktas apie Bendrijos vykdomą Pastato bendrojo naudojimo objektų valdymą VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013 m. liepos 24 d. sprendimu. Pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 5 d. prašymu kreipėsi į teritorinį registratorių dėl 2013 m. gegužės 16 d. sudarytos jungtinės veiklos sutarties su pataisomis įregistravimo kaip juridinio fakto, kad pastatą bendru sutarimu valdo bendrasavininkų dauguma, ir Bendrijos valdymo juridinio fakto išregistravimo, kaip neatitinkančio faktinės padėties. Teritorinis registratorius pareiškėjo prašymą atmetė 2013 m. rugsėjo 20 d. priimtu sprendimu Nr. VILIN(12.5.13.)-25098, paaiškindamas savo sprendimo motyvus. 2013 m. spalio 1 d. skunde aiškiai įvardydamas, kad nesutinka su VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. VILIN(12.5.13.)-25098 atlikti reikalaujamus įregistravimo ir išregistravimo veiksmus, pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centrą, veikiantį kaip privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. VĮ Registrų centras, padaręs išvadą, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimo, 2013 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. 266 paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundas dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013 m. liepos 24 d. sprendimo panaikinimo turėjo būti paduotas centriniam registratoriui. Pareiškėjas, centriniam registratoriui skųsdamas VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. VILIN(12.5.13.)-25098, atskiro aiškaus reikalavimo panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013 m. liepos 24 d. sprendimą nesuformulavo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjas šioje dalyje nepasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir dar turi galimybę pasinaudoti šia tvarka, todėl pagrįstai skundą dėl reikalavimų įpareigoti teritorinį registratorių panaikinti 2013 m. liepos 24 d. įrašą dėl Bendrijos valdymo juridinio fakto ir atkurti įrašą dėl Pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo 2013 m. gegužės 16 d. jungtinės veiklos sutarties su pataisomis pagrindu paliko nenagrinėtą.

Pažymėtina, kad konstatuotos aplinkybės netrukdo pareiškėjui iš naujo kreiptis į centrinį registratorių, prašant atnaujinti terminą skundui paduoti ir panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013 m. liepos 24 d. sprendimą.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pareiškėjo skundo reikalavimai atmesti

Pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 5 d. prašymu kreipėsi į teritorinį registratorių, prašydamas įregistruoti 2013 m. gegužės 16 d. sudarytą jungtinės veiklos sutartį su pataisomis, kaip juridinį faktą, kad Pastato bendrojo naudojimo objektus valdo bendrasavininkų dauguma ir išregistruoti Bendrijos valdymo juridinį faktą, kaip neatitinkantį faktinės padėties. Tiek teritorinis, tiek centrinis registratorius pareiškėjo prašymus atmetė.

Dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atsisakymo įregistruoti juridinį faktą dėl Pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo 2013 m. gegužės 16 d. jungtinės veiklos sutarties su pataisomis pagrindu teisėjų kolegija pažymi, kad Komisija 2013 m. spalio 11 d. sprendime Nr. 266 pažymėjo, kad dėl šio teritorinio registratoriaus sprendimo atsisakyti įregistruoti minėtą juridinį faktą jau yra priimtas Komisijos 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimas Nr. 252, todėl šio klausimo pakartotinai nenagrinėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, Komisija pagrįstai nurodė, kad klausimas jau buvo išnagrinėtas ir nėra pagrindo jį nagrinėti pakartotinai.

Dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atsisakymo išregistruoti juridinį faktą apie Bendrijos vykdomą Pastato bendrojo naudojimo patalpų valdymą pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruojami sandoriai ir sprendimai, kurie keičia registruojamo nekilnojamojo daikto teisinį statusą ar iš esmės keičia jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybes. Pagal Įstatymo 16 straipsnio 2 dalį Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Įregistruoti juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, išregistruojami atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinant žymą. Iš Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies matyti, kad pareiga pateikti tokius dokumentus tenka pareiškėjui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą ir prašydamas išregistruoti juridinį faktą apie Bendrijos vykdomą Pastato bendrojo naudojimo patalpų valdymą, nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių kad juridinis faktas pasibaigė. Todėl teritorinis registratorius pagrįstai nusprendė, kad pagrindo išregistruoti juridinį faktą apie Bendrijos vykdomą Pastato bendrojo naudojimo patalpų valdymą nėra.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai iš esmės yra susiję su VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013 m. liepos 24 d. sprendimo panaikinimu, dėl ko pareiškėjas, kaip minėta, nėra pasinaudojęs išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pareiškėjas painioja du skirtingus dalykus – teritorinio registratoriaus padaryto įrašo apie tam tikrą juridinį faktą panaikinimą ir juridinio fakto išregistravimą. Juridinis faktas gali būti išregistruojamas Įstatyme nustatytu atveju – kai jis pasibaigia, tuo tarpu įrašo panaikinimo atveju yra ginčijamas pats juridinio fakto įrašymo faktas, t. y. teigiama, kad toks įrašas apskritai negalėjo būti padarytas. Todėl pareiškėjo nurodyti argumentai, susiję su VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013 m. liepos 24 d. sprendimo panaikinimu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, jog atsakovas turėjo teisę spręsti dėl pareiškėjo namo valdymo formos teisėtumo. Teisėjų kolegija atmeta šį argumentą ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šio klausimo nesprendė. Teismas akcentavo priešingą dalyką – nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į NTR. Todėl aptartas apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Apibendrinant spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, iš esmės tinkamai patikrino viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą, teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytų materialinės teisės normų, teismas proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. I. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius