A-354-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedPirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes. Tinkamai neįvertino Bendrovės darbuotojos ketinimų ir supratimo. Neįvertino aplinkybės, kad pardavėja, kaip supratingas, vidutiniškai protingas asmuo, nesuprato, kad alkoholis bus vartojamas ne patalpoje, o tai lemia, kad bet koks kitas asmuo taip pat pasielgtų, kas reiškia ne pardavėjos kaltę, neužtikrinant alkoholio vartojimo patalpoje, nereiškia Bendrovės prasto organizavimo, o reiškia paprasčiausią asmenų, perkančių alkoholį po 22.00 val., apatiškumą įstatymams bei nenorą jų laikytis.
Legislator headnote
AI generatedA-354-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus lobiai“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė UAB „Vilniaus lobiai“) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-2), prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) 2013 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 10-14-IL-399 ir 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 10-14-IL-418 (toliau – ir Nutarimai) Bendrovei paskirtas baudas.
Full text
Administracinė byla Nr. A-354-261/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00117-2014-9
Procesinio sprendimo kategorija 38
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus lobiai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus lobiai“ skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajam policijos komisariatui dėl nutarimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus lobiai“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė UAB „Vilniaus lobiai“) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-2), prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) 2013 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 10-14-IL-399 ir 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 10-14-IL-418 (toliau – ir Nutarimai) Bendrovei paskirtas baudas.
Paaiškino, kad atsakovo 2013 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 10-14-IL-399 Bendrovei buvo paskirta 1 700 Lt bauda už tai, kad 2013 m. lapkričio 13 d. apie 22.30 val. jai priklausančiame bare pardavėja V. O. pardavė du butelius alaus, pažeisdama draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22.00 val. iki 8.00 val., o 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 10-14-IL-418 buvo paskirta 1 750 Lt bauda už tai, kad 2013 m. lapkričio 30 d. apie 01.10 val. pareiškėjui priklausančiame bare pardavėja V. O. pardavė du butelius alaus, pažeisdama draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22.00 val. iki 8.00 val. Pardavėja paaiškino, kad alų pardavė jaunuoliams bare, laikydamasi teisės aktų reikalavimų, o pareigūnai atvedė jaunuolius iš lauko ir pasakė, kad alus buvo parduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Manė, kad baudos turi būti panaikintos, nes UAB „Vilniaus lobiai“ turi licenciją prekiauti alkoholiniais gėrimais visą parą.
Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse, remdamasis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutarimu, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, ne kartą yra išaiškinęs, kokiais vertinimo kriterijais bei taisyklėmis turi būti vadovaujamasi teismams, sprendžiant leistinų tyrimo veiksmų atribojimo nuo provokacijos klausimą, ir pažymėjęs, kad neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai turi atitikti reikalavimą, jog jie būtų atliekami iš esmės pasyviu būdu, t. y. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų dalyvis, taip pat kaip ir asmuo, veikiantis pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, naudojamą pagal Operatyvinės veiklos įstatymą (nuo 2013 m. sausio 1 d. Kriminalinės žvalgybos įstatymas), kuriame provokacijos sąvoka apibrėžiama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką, apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti, negali skatinti, įtikinėti ar kitokiais veiksmais kurstyti asmenį padaryti konkrečią nusikalstamą veiką, kad provokavimo faktas turi būti konstatuojamas, kai ištirtos bylos aplinkybės leidžia, t. y. jomis remiantis galima padaryti išvadą, jog atitinkama nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta be valstybės pareigūnų įsikišimo. Manė, kad pardavėja buvo provokuoja, nes su V. O. buvo kalbėta ir jai būtų nelogiška daryti pažeidimus. Atkreipė dėmesį, kad A. A. UAB nėra.
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 17-18) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Nutarimai, kuriais baudos paskirtos už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimus, yra pagrįsti ir teisėti. Pažymėjo, kad 2013 m. lapkričio 13 d. apie 22.30 val. A. A. UAB priklausančiame bare, esančiame Geležinkelio g., Vilniuje, pardavėja V. O. pardavė A. S. (A. S.) du butelius alaus „Kalnapilis 7.30“ išsinešti, pažeisdama Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą. 2013 m. lapkričio 30 d. apie 01.10 val. A. A. UAB priklausančiame bare, esančiame Geležinkelio g. 16, Vilniuje, pardavėja V. O. pardavė V. M. ir L. Š. dvi skardines alaus „Tauro tradicinis“ (6 proc. stiprumo) išsinešti, pažeisdama Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą. Atsakomybė už minėtą pažeidimą nustatyta Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje. Dėl minėto pažeidimo pardavėja V. O. patraukta atsakomybėn administracine tvarka. Pažymėjo, kad UAB „Vilniaus lobiai“ kaltė, pažeidus Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, visiškai įrodyta policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, paaiškinimais, kita surinkta rašytine medžiaga. Atsakovas tvirtino, kad priėmė teisingus ir pagrįstus Nutarimus taikyti ekonomines sankcijas Bendrovei. Manė, kad UAB „Vilniaus lobiai“ teiginius reikėtų vertinti kritiškai, kaip mėginimą išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, kadangi asmenys, pirkę alkoholinį gėrimą po 22.00 val., pažeidimą nustačiusiems pareigūnams nėra žinomi, objektyvių duomenų, kad jie buvo skatinami ar kurstomi padaryti pažeidimą, nėra.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 12 d. sprendimu (b. l. 63–68) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Pakeitė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2013 m. gruodžio 3 d. nutarimo taikyti ekonominę sankciją už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą Nr. 10-14-IL-399 rezoliucinę dalį ir išdėstė ją taip: „Skirti UAB „Vilniaus lobiai“ 1 250 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties litų) baudą. Šis nutarimas per mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti apskųstas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į Valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000 per vieną mėnesį nuo nutarimo įteikimo dienos. Įmokos kodas 6728, gavėjas – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.“. Pakeitė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimo taikyti ekonominę sankciją už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą Nr. 10-14-IL-418 rezoliucinę dalį ir išdėstė ją taip: „Skirti UAB „Vilniaus lobiai“ 1 250 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų ir penkiasdešimties litų) baudą. Šis nutarimas per mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti apskųstas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į Valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000 per vieną mėnesį nuo nutarimo įteikimo dienos. Įmokos kodas 6728, gavėjas – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.“. Kitą skundo dalį atmetė.
Teismas iš administracinėje byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjo A. S. 2013 m. lapkričio 21 d. tarnybinio pranešimo nustatė, kad jis 2013 m. lapkričio 21 d. apie 22.30 val. dirbdamas su tyrėju A. S., pastebėjo, kaip Geležinkelio g., Vilniuje esančiame UAB „Vilniaus lobiai“ priklausančiame bare pardavėja į barą įėjusiam asmeniui pardavė alkoholinio gėrimo – alaus. Asmuo prisistatė A. S. ir paaiškino, kad alkoholį išsinešti jam pardavė baro darbuotoja. Pardavėja padavė dvi neatidarytas alaus „Kalnapilis 7.30“ skardines (b. l. 39). A. S. paaiškinime Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriui nurodė, kad 2013 m. lapkričio 21 d. apie 22.30 val. Geležinkelio g. 16, Vilniuje, įėjęs į barą paprašė pardavėjos dviejų butelių alaus „Kalnapilis 7.30“. Pardavėja padavė neatidarytas alaus skardines, kurias pasiėmęs asmuo išėjo į lauką. Išėjus į lauką, priėjo policijos pareigūnai, įsivedė jį į barą ir apklausė (b. l. 43).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2013 m. lapkričio 29 d. protokole nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 21 d. apie 22.30 val. A. A. uždarajai akcinei bendrovei priklausančiame bare, esančiame Geležinkelio g. 16, Vilniuje, pardavėja V. O. pardavė A. S. dvi skardines alaus „Kalnapilis“ (7.30 proc. stiprumo) išsinešti, pažeisdama Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto draudimą prekiauti Lietuvos Respublikoje alkoholiniais gėrimais nuo 22.00 val. iki 8.00 val. mažmeninės prekybos įmonėse, už tai nustatyta juridinio asmens atsakomybė pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalį. Bendrovės vadovas šiame protokole paaiškino, kad dėl darbuotojos yra pasipiktinęs, nes jai buvo išaiškintos visos baro alkoholio prekybos taisyklės. Kol teismas neišnagrinės darbuotojos bylos, nemano, kad pareiškėjas turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn (b. l. 38). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas 2013 m. gruodžio 3 d. priėmė nutarimą Nr. 10-14-IL-399, kuriuo už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą A. A. uždarajai akcinei bendrovei paskyrė 1 700 Lt baudą (b. l. 36–37).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja J. S. 2013 m. lapkričio 30 d. tarnybiniu pranešimu informavo, kad 2013 m. lapkričio 30 d. apie 1.10 val. nustatė, jog bare „Pagrandukas“, esančiame Geležinkelio g. 16, Vilniuje, pirkėjams buvo parduotos išsinešti dvi 0,5 l talpos skardinės alaus „Tauro tradicinis“ (6 proc. stiprumo) (b. l. 22). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresnysis tyrėjas J. G. 2013 m. lapkričio 30 d. tarnybiniame pranešime dėl administracinio teisės pažeidimo nustatymo pranešė, kad dirbdamas pagal atskirą planą su tyrėju J. S., 2013 m. lapkričio 30 d. 1.10 val. Geležinkelio g. 16, Vilniuje, pastebėjo, kad prekybinio kiosko „Pagrandukas“ pardavėja pardavė dvi neatidarytas alaus „Tauro tradicinis“ skardines dviem vaikinams išsinešti. Šie vaikinai buvo sustabdyti už 20 metrų nuo kiosko (b. l. 23). V. M. 2013 m. lapkričio 30 d. paaiškinime nurodė, kad 2013 m. lapkričio 30 d. apie 1.20 val. su draugu L. Š. užsuko į barą „Pagrandukas“, esančio prie geležinkelio stoties, ir nusipirko dvi 0,5 l alaus skardinės „Tauro tradicinis“ (6 proc. stiprumo). Alus nebuvo atidarytas, kioske jo negėrė. Išėjus iš kiosko, sustabdė policijos pareigūnai (b. l. 24–25). L. Š. 2013 m. lapkričio 30 d. paaiškinime nurodė, kad 2013 m. lapkričio 30 d. apie 1.20 val. nuėjo į barą „Pagrandukas“ nusipirkti alaus. Kioske dirbusi pardavėja padavė dvi 0,5 l skardines alaus „Tauro tradicinis“ (6 proc. stiprumo). Išėjus iš kiosko, sustabdė policijos pareigūnai (b. l. 26–27). UAB „Vilniaus lobiai“ barmenė V. O. paaiškinime nurodė, kad 2013 m. lapkričio 30 d. dirbo UAB „Vilniaus lobiai“ priklausančiame bare, kuriame buvo daug klientų. Apie 01.10 į barą užėjo keletas policijos pareigūnų be uniformų. Jie parodė tarnybinius pažymėjimus ir pasakė, kad barmenė pardavė jaunuoliams dvi neatidarytas skardines alaus „Tauras“ (6 proc. stiprumo). Barmenė V. O. jaunuolių nepažino, nes tą dieną buvo daug lankytojų. Ji su pažeidimu nesutiko, kadangi neatsiminė, kad kam nors būtų pardavusi alkoholinių gėrimų neatidarytoje pakuotėje (b. l. 28–29).
V. O. 2013 m. gruodžio 5 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 14P-4502087-13 už tai, kad ji 2013 m. lapkričio 30 d. apie 01.10 val. dirbdama barmene UAB „Vilniaus lobiai“ priklausančiame bare, esančiame adresu: Geležinkelio g. 16, Vilniuje, pardavė dvi uždarytas skardines alaus „Kalnapilis“ (6 proc. stiprumo) bei neužtikrino, kad alus būtų vartojamas vietoje, nors tai privalėjo padaryti. Taip barmenė nesilaikė mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijoje Nr. A425-1(2.17.2.20-TR3) nurodyto alkoholinių gėrimų pardavimo būdo ir pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą bei padarė administracinį teisės pažeidimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 straipsnio 2 dalyje (b. l. 34).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2013 m. gruodžio 13 d. protokole nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 30 d. apie 01.10 val. A. A. uždarajai akcinei bendrovei priklausančiame bare, esančiame Geležinkelio g. 16, Vilniuje, barmenė V. O. pardavė V. M. ir L. Š. dvi skardines alaus „Kalnapilis“ (6 proc. stiprumo) išsinešti, pažeisdama Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto draudimą prekiauti Lietuvos Respublikoje alkoholiniais gėrimais nuo 22.00 val. iki 8.00 val. mažmeninės prekybos įmonėse, už tai nustatyta juridinio asmens atsakomybė pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalį. Bendrovės vadovas šiame protokole paaiškino, kad su medžiaga nėra susipažinęs, nėra informuotas apie tyrimo eigą (b. l. 21). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas 2013 m. gruodžio 17 d. priėmė nutarimą Nr. 10-14-IL-418, kuriuo už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą A. A. uždarajai akcinei bendrovei paskyrė 1 750 Lt baudą (b. l. 19–20).
Nutarimuose nurodyta, kad baudos skirtos A. A. uždarajai akcinei bendrovei, tačiau tokio juridinio asmens nėra. Įmonės kodas 302464917 yra suteiktas UAB „Vilniaus lobiai“ (b. l. 5), kurios direktorius yra A. A. (b. l. 4, 14). Nors Nutarimuose Bendrovės pavadinimas nurodytas neteisingai, tačiau atsižvelgiant į juose nurodytą įmonės kodą bei juridinio asmens adresą, akivaizdu, kad baudos buvo skirtos UAB „Vilniaus lobiai“.
Įvertinęs aptartus rašytinius įrodymus, teismas konstatavo, kad byloje įrodytas faktas, jog alkoholiniai gėrimai 2013 m. lapkričio 21 d. ir 2013 m. lapkričio 30 d. po 22.00 val. buvo parduoti išsinešti iš baro. Pažeidimo faktas yra įrodytas byloje esančiais rašytinais įrodymais: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 22, 23, 39), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2013 m. gruodžio 5 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 14P-4502087-13 nurodytais duomenimis (b. l. 34), alkoholinių gėrimų pirkėjų paaiškinimais (b. l. 24–25, 26–27, 43). Tarnybiniai pranešimai ir alkoholinio gėrimo pirkėjų paaiškinimai yra nuoseklūs, tarp jų nėra prieštaravimų. Byloje nebuvo surinkta įrodymų, kad barmenė būtų pirkėjams, pirkusiems alkoholinius gėrimus po 22.00 val., atidariusi alkoholinių gėrimų pakuotes ir sakiusi, kad alkoholį reikia išgerti bare. Tai, kad barmenė to nepadarė, rodo, jog pareiškėjas neskyrė pakankamo dėmesio tam, jog pardavėjai laikytųsi Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų. Aplinkybė, kad UAB „Vilniaus lobiai“ turi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. sausio 7 d. išduotą licenciją Nr. A425-1(2.17.2.20-TR3), suteikiančią teisę prekiauti alkoholiniais gėrimais visą parą (b. l. 30), nereiškia, kad Bendrovė gali nesilaikyti imperatyvios Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatos ir alkoholiniu gėrimus po 22.00 val. parduoti neatidarytose pakuotėse bei leisti juos išsinešti, o ne vartoti vietoje.
Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo teiginys, kad barmenė buvo provokuojama niekuo nepagrįstas. Europos Žmogaus Teisių Teismas, 1998 m. birželio 9 d. sprendime byloje Teixeira de Castro prieš Portugaliją aiškindamas provokacijos sampratą, yra pažymėjęs, kad ji sietina su tokio pobūdžio pareigūnų daroma įtaka, kuri sukurstytų asmenį (pareiškėją) padaryti nusikaltimą. Taigi, siekiant įvertinti, ar teisės pažeidimas buvo padarytas dėl provokacijos, būtina nustatyti, ar buvo daroma kokia nors išankstinė įtaka (poveikis) pažeidėjai, ar konkrečiais veiksmais buvo skatinama atlikti pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N438-137/2010). Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad policijos pareigūnai būtų atlikę kokius nors veiksmus. Alkoholinių gėrimų pirkėjų veiksmų taip pat negalima prilyginti provokacijai. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus.
Nutarimuose pažymėta, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl skiriama ekonominės sankcijos vidurkį atitinkanti bauda, tačiau iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2013 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 10-14-IL-399 matyti, kad pareiškėjui buvo paskirta 1 700 Lt bauda, o 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 10-14-IL-418 – 1 750 Lt bauda. Nesant Bendrovės atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, jai turėjo būti paskirtas baudos vidurkis, t. y. 1 250 Lt. Nutarimais paskirtos 1 700 Lt ir 1 750 Lt negali būti laikomos pagrįstomis ir proporcingomis padarytiems pažeidimams, todėl Nutarimų rezoliucinės dalys keistinos, sumažinant paskirtas baudas iki 1 250 Lt. Nors UAB „Vilniaus lobiai“ pažeidimą padarė pakartotinai, tačiau kadangi antrasis pažeidimas buvo padarytas dar nepaskyrus baudos už pirmąjį, nėra pagrindo UAB „Vilniaus lobiai“ už pakartotinį pažeidimą skirti didesnę baudą. 2014 m. kovo 4 d. rašte atsakovas nurodė, kad baro darbuotojos 5 kartus buvo patrauktos administracinėn atsakomybėn, tačiau iš pažymos apie V. O. baustumą (b. l. 33) matyti, kad ji bausta nebuvo. Kadangi atsakovas Nutarimuose nenurodė, o papildomų įrodymų teismui apie pakartotinį Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą nepateikė, tai laikyta, kad iki byloje ginčijamų Nutarimų priėmimo pareiškėjas nebuvo baustas už panašias veikas.
III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus lobiai“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 74-75), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes. Tinkamai neįvertino Bendrovės darbuotojos ketinimų ir supratimo. Neįvertino aplinkybės, kad pardavėja, kaip supratingas, vidutiniškai protingas asmuo, nesuprato, kad alkoholis bus vartojamas ne patalpoje, o tai lemia, kad bet koks kitas asmuo taip pat pasielgtų, kas reiškia ne pardavėjos kaltę, neužtikrinant alkoholio vartojimo patalpoje, nereiškia Bendrovės prasto organizavimo, o reiškia paprasčiausią asmenų, perkančių alkoholį po 22.00 val., apatiškumą įstatymams bei nenorą jų laikytis.
2. Apskritai nesuprantama, kodėl patikrinimai nuolat vykdomi būtent šioje Bendrovėje. Protokolai surašomi nepatikrinus tikrųjų aplinkybių. Jie surašomi šiai Bendrovei tik todėl, kad asmenys, besinešantys alkoholio, yra netoli Bendrovės ir tokiu atveju padaroma išvada, jog alkoholis pirktas, pažeidžiant įstatymus, būtent iš šios Bendrovės. Tokie dažnai pasikartojantys patikrinimai, protokolai rodo tik nusistatymą prieš Bendrovę. Akivaizdžiai matyti, kad yra noras ir dedamos visos valstybės tarnautojų pastangos sužlugdyti Bendrovės verslą. Būtent valstybės tarnautojai tokiais veiksmais trukdo Bendrovei konkuruoti, taip varžant jos teises į sąžiningą ir skaidrią konkurenciją. Viso to tikslas yra išstumti UAB „Vilniaus lobiai“ iš rinkos, padedant kitoms įmonėms užimti atlaisvintą rinkos dalį.
3. Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka būtina todėl, kad Bendrovės atstovas galėtų duoti išsamius paaiškinimus, kad teismas galėtų susidaryti teisingą nuomonę apie faktiškai susidariusią situaciją.
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 81-82) prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
Mano, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė teisingą bei objektyvų sprendimą, su kuriuo atsakovas visiškai sutinka. Teismo sprendime yra detaliai aprašyti bei pakomentuoti pareiškėjo skundžiami dalykai bei nurodyti argumentai, dėl kurių yra priimtas minėtas sprendimas. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius reikėtų vertinti kritiškai, kaip mėginimą išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 137 straipsnio 1 dalis numato bendrą taisyklę, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju prašymą dėl žodinio proceso grindė noru duoti teismui paaiškinimus žodžiu, nors tokius paaiškinimus jis turėjo teisę teikti raštu ir šia teise jis galėjo pasinaudoti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, jog pagrindo skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra, dėl ko pareiškėjo apeliacinį skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsniu nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas teisingam ginčo santykių kvalifikavimui. Todėl, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus), ir, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėjui sankcija dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatytų apribojimų nevykdymo paskirta pagrįstai.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu.
Dėl pareiškėjo nesutikimo su įrodymų vertinimu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Todėl teismai, nagrinėdami bylas, privalo vadovautis nustatyta teismų praktika panašiose bylose.
Dėl įrodymų vertinimo Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.). ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, šių nuostatų nepažeidė, tokiu atveju, šalis, nesutinkanti su pateiktų įrodymų vertinimu, turi teisę teikti naujus įrodymus, paneigiančius teismo padarytas išvadas. Pareiškėjas šio ginčo atveju naujų įrodymų, paneigiančių vertinimo teisingumą, nepateikė, todėl nėra pagrindo tirti įrodymus iš naujo.
Byloje nėra duomenų, kad valstybės tarnautojai, vykdydami patikrinimus, kaip laikomasi Alkoholio kontrolės įstatymu nustatytų prekybos alkoholiu ribojimų pareiškėjui priklausančioje prekybos vietoje, turėjo išankstinį nusistatymą ir buvo neobjektyvūs. Todėl nėra pagrindo abejoti surinktais įrodymais apie nustatytą pažeidimą.
Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą praktiką panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus lobiai“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Dainius Raižys