A-602-156-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A602-156/2014

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3; 14.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. R. skundą atsakovams Jonavos rajono savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. S., V. S. dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 2007 m. vasario 1 d. tretieji suinteresuoti asmenys V. S. ir J. S. (toliau – ir tretieji suinteresuoti asmenys) kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorių su 2007 m. sausio 25 d. prašymu „Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo bei sutarties sudarymo“ pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties žemės į kitos paskirties mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (pagal patvirtintą (duomenys neskelbtini) gyvenamosios teritorijos specialųjį planą).

Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 13B-140 „Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties sudarymo“ nutarė perduoti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas V. S. ir J. S. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) detaliajam planui parengti. 2007 m. vasario 22 d. buvo sudaryta detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 07/03-46 (I t., b. l. 63-65). Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TP-560 Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius patikrino detalųjį planą ir pasiūlė jį tvirtinti (I t., b. l. 71).

Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 1TS-189 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo iš žemės ūkio į kitą, teritorijos tvarkymo, naudojimo ir statybos reglamentų nustatymo detalusis planas. Minėtas sprendimas buvo paskelbtas 2007 m. spalio 3 d. laikraštyje „Alio Jonava“ (I t., b. l. 68-69).

Kauno apskrities viršininko administracija 2007 m. lapkričio 13 d. priėmė įsakymą Nr. 02-03-12111 „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ir paskirties pakeitimo (Jonavos r.)“.

Pareiškėjas E. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. 1TS-189 ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. lapkričio 13 d. įsakymą Nr. 02-03-12111 (II t., b. l. 25-31).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2007 m. gegužės 15 d. raštu tretieji suinteresuoti asmenys V. S. ir J. S., kaip žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), detaliojo plano organizatoriai, informavo jį, kaip besiribojančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), savininką, apie rengiamą minėto žemės sklypo detalųjį planą bei apie galimybę susipažinti su rengiamu detaliuoju planu. Teigė, kad rengiamas detalusis planas pažeidė pareiškėjo teises, todėl pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į organizatorius su pastabomis ir pasiūlymais dėl rengiamo detaliojo plano. Detaliojo plano organizatorius atsižvelgė tiktai į vieną pateiktą pastabą – pasiūlymą, kitų pasiūlymų nesvarstė, į juos neatsižvelgė be jokių motyvų.

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančią instituciją – Kauno apskrities viršininko administraciją, kuri 2007 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. 11-R-847-909 informavo, kad teritorijų planavimo dokumento sprendiniai atitinka planavimo sąlygas bei teritorijų planavimo procedūras reglamentuojančius teisės aktus, todėl 2007 m. rugpjūčio 1 d. buvo išduotas teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP-560.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ, Teritorijų planavimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti pagrindiniai teritorijų planavimo tikslai, kurie akivaizdžiai pažeisti. TPĮ 22 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, rengiami, jei toks keitimas numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose, taip pat specialiuosiuose planuose, o jei bendrieji ar specialieji planai neparengti, detaliųjų planų planavimo organizatoriumi gali būti tik savivaldybės administracijos direktorius arba valstybinės žemės valdytojas. Ginčijamas sprendimas ir juo patvirtintas detalusis planas buvo rengiamas pagal patvirtintus gyvenamosios teritorijos (duomenys neskelbtini) specialiojo plano (toliau – ir Specialusis planas) sprendinius. Specialusis planas buvo panaikintas įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-84-353/09.

Ginčo detaliajame plane, remiantis Specialiojo plano sprendiniais, numatyta, kad įsigalioja naujas 20 m užstatymo nuo vandens telkinio linijos atstumo reglamentas. Kauno apygardos administracinis teismas išnagrinėtoje byloje dėl Specialiojo plano galiojimo pažymėjo, kad pagrįstas pareiškėjo teiginys, kad šiuo atveju privalu buvo laikytis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (toliau – ir Specialiosios sąlygos), 127.9 punkto reikalavimų. Vadovaujantis vien šiuo imperatyvių teisės aktų nuostatų pažeidimu, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ir ginčijamas detalusis planas pažeidžia Specialiųjų sąlygų 127.9 punktą. Todėl nesant teisinio pagrindo, ginčo detaliuoju planu negalėjo būti nustatytas tokio dydžio, t. y. tiktai 20 metrų atstumas nuo vandens telkinio linijos naujiems gyvenamiesiems namams statyti. Tuo yra pažeidžiamos ne tik Sąlygų nuostatos, bet taip pat ir pareiškėjo, kaip ir visų kitų gretimų sklypų savininkų, teisės į sveiką aplinką, išsaugotą, švarų tvenkinį bei kraštovaizdį. Toks pažeidimas yra glaudžiai susijęs su pareiškėjo teisėmis ir interesais, kadangi atsižvelgiant į Specialųjį planą, šiuo metu tarp pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ir tvenkinio yra formuojamas naujas 10 500 kv. m siaura juosta nusidriekiantis žemės sklypas su galimybe jame 20 metrų nuo vandens telkinio atstumu statyti naujus 7,5 metrų aukščio gyvenamuosius namus, taikant 0,2 užstatymo tankį bei intensyvumą. Akivaizdu, kad panaikinus Specialųjį planą, kaip išvestinis reikalavimas turi būti panaikintas ir ginčo detalusis planas, nes tik taip gali būti apgintos tiek imperatyvių teisės normų nuostatų įgyvendinimas, tiek pareiškėjo, tiek ir gretimų sklypų savininkų, gyventojų teisės į sveiką aplinką, išsaugotą kranto augmeniją, švarų tvenkinį, normalų priėjimą prie jo bei kraštovaizdį.

Taip pat ginčo detalusis planas negalėjo būti patvirtintas, kadangi jame nėra numatyta ir praktiškai negalės būti įrengtas įvažiavimas prie žemės sklype užstatyti leidžiamos teritorijos, esančios tarp taškų 2-18 (toliau – ir antroji užstatymo zona). Įvažiavimas į žemės sklypą yra numatytas tarp taškų 1 ir 28, tačiau ginčo žemės sklype yra didelis susiaurėjimas tarp taškų 1-2 ir 18-25, kuris praktiškai visas yra truputį daugiau nei 20 metrų pločio (iki 21 m) nuo tvenkinio vandens linijos iki pareiškėjo nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Pagal patvirtintą detalųjį planą bet koks užstatymas ginčo žemės sklype yra galimas ne arčiau nei 20 metrų nuo tvenkinio vandens linijos, o kelias yra statinys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ 1.1.2, 10.2, 26 punktais, prie kiekvieno gyvenamojo namo privalo būti privažiavimas. Iki šiol nėra pateikto (duomenys neskelbtini) kaimo inžinierinių tinklų plano, nors pačiame detaliajame plane yra numatytas prisijungimas prie bendrų (duomenys neskelbtini) kaimo inžinierinių tinklų.

Be to, detaliojo plano projekto aiškinamajame rašte yra aiškiai nurodyta, kad projektuojamame sklype nėra jokių inžinerinių tinklų, tačiau neatsižvelgiant į tai, nėra pateikta ir jokio inžinierinės infrastruktūros plėtros plano, taip pat nėra nurodyta, kad toks planas yra rengiamas kartu su detaliuoju planu. Tokiu būdu yra pažeidžiamos ne tik teisės aktų nuostatos, bet ir pareiškėjo teisės, kadangi detaliojo plano projekte taip pat aiškiai yra numatyta būtinybė planavimo organizatoriui tartis su kaimynais dėl suprojektuotų inžinierinių tinklų statybos ir finansavimo, be to, toks reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su švarios gamtos ir darnios aplinkos vystymosi išlaikymu.

Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad detaliojo plano rengimo metu buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų. Šiuo atveju nebuvo pateikta informacija apie tai, ar bus atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, taip pat nėra aiškūs šio vertinimo neatlikimo motyvai. Atsižvelgiant į strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tikslus, akivaizdu, kad strateginis pasekmių aplinkai vertinimas yra ypatingai svarbus rengiant skundžiamąjį detalųjį planą, kadangi: žemės sklypas yra rengiamas šalia tvenkinio, nesilaikant nustatytų atstumų nuo vandens telkinio linijos gyvenamiesiems namams statyti; sklype nėra jokios inžinerinės infrastruktūros, todėl jame planuojama įrengti, statyti inžinierinius statinius ir pan. Todėl rengiant skundžiamą detalųjį planą, strateginis pasekmių aplinkai vertinimas privalėjo būti atliktas.

Nurodė, kad Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. lapkričio 13 d. įsakymas Nr. 02-03-12111 priimtas atsižvelgiant į ginčijamą Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. 1TS-189, taigi teismui panaikinus Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. 1TS-189, Kauno apskrities viršininko įsakymas taip pat turi būti panaikintas, kaip priimtas vadovaujantis neteisėtu administraciniu dokumentu.

Atsakovas Jonavos rajono savivaldybė atsiliepimu į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti (II t., b. l. 51-54).

Atsiliepime bei teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad naikinti ginčo detalųjį planą nėra teisinio pagrindo, nes Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimas Nr. 1TS-189, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas, buvo priimtas galiojant specialiojo plano sprendiniams. TPĮ 22 straipsnio 6 dalis numato, kad detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, rengiami, jei toks keitimas numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose, taip pat specialiuosiuose planuose. Gyvenamosios teritorijos specialiajame plane buvo numatyta (duomenys neskelbtini) kaimo gyvenamosios vietovės urbanizuotos teritorijos plėtra gyvenamųjų namų kvartalo statybai. Žemės sklypo detaliojo plano sprendiniai atitiko planavimo sąlygas bei teritorijų planavimo procedūras reglamentuojančius teisės aktus, ir 2007 m. rugpjūčio 1 d. buvo išduotas teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP-560. Naikinti ginčo detaliojo plano patvirtinimą nėra teisinio pagrindo, nes Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimas Nr. 1TS-189, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas, buvo priimtas galiojant Specialiojo plano sprendiniams. Be to, patvirtintas detalus planas atitinka ir Jonavos rajono patvirtintą bendrąjį planą.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti (II t., b. l. 35-36).

Atsiliepime bei teismo posėdžio metu atstovė paaiškino, kad Kauno apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 13 d. įsakymas Nr. 02-03-1211 „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ir paskirties keitimo (Jonavos r.)“ yra teisėtas, kadangi priimtas atsižvelgiant į Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. 1TS-189, kuris yra galiojantis.

Tretieji suinteresuoti asmenys bei jų atstovai advokatai su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

Teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjo prašymas panaikinti sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo dėl to, kad detaliajame plane nebuvo įvertinti STR reikalavimai dėl privažiavimo kelio prie gyvenamojo namo, yra nepagrįsti, nes šie reikalavimai privalomai taikomi gyvenamojo namo ir jo sklypo projektui, o ne žemės sklypo detaliajam planui rengti. Detaliojo plano tvirtinimo metu galiojusio TPĮ 23 straipsnio 1 dalyje ir punkte buvo numatytas reikalavimas detaliajame plane suplanuoti įvažiavimą į sklypą, kas ir yra atlikta detaliajame plane t. y. detaliojo plano grafinėje dalyje sutartiniu ženklu „įvažiavimo į sklypą vieta“ pažymėtas įvažiavimas į žemės sklypą, o aiškinamojo rašto 7 skyriuje „Transporto ir pėsčiųjų eismo organizavimas“ nurodyta, kad įvažiavimas į sklypą numatomas iš gretimam gyvenamųjų namų kvartalui projektuojamos bendro naudojimo gatvės, kuri šiuo metu atlieka lauko keliuko funkciją. Pradėjus rengti gyvenamojo namo ir jo sklypo projektą ir paaiškėjus, kad vadovaujantis STR reikalavimais techniškai sudėtinga suprojektuoti privažiavimo kelią prie gyvenamojo namo, detaliajame plane nurodytoje antroje „užstatyti leidžiamoje teritorijoje“, šis detaliojo plano pažeidimas ir/ar trūkumas galės būti pašalintas ir ištaisytas, o paaiškėjus, kad apskritai nėra jokios galimybės suprojektuoti privažiavimo kelio, gyvenamasis namas tiesiog nebus projektuojamas. TPĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra įtvirtinta žemės sklypo savininko teisė, esant poreikiui, nustatyta tvarka patikslinti patvirtintame detaliajame plane nustatytą kitą teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimą – statinių statybos zoną techninio projekto rengimo metu, nenaikinant galiojančio detalaus plano ir jo nekeičiant. Konkreti statinių vieta yra numatoma tik po detalaus plano patvirtinimo parengus gyvenamojo namo ir jo sklypo projektą.

Pažymėjo, kad Specialiajame plane Užusalių tvenkiniui buvo nustatyta 200 m apsaugos zona ir nurodyta, kad pastatų ir statinių užstatymo nuo vandens telkinio linijos atstumas 20 m. Atsižvelgiant į tai, kad Specialusis planas, kurio pagrindu buvo parengtas, suderintas ir patvirtintas ginčo detalusis planas, galiojo ir nebuvo panaikintas bei į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 patvirtintą sąrašą, Užusalių tvenkinio plotas yra 28,5 ha, o pagal Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklių 13.2 punktą tvenkiniams, kurių plotas 0,5-100 ha, numatyta apsaugos zona – 200 m., todėl Užusalių tvenkiniui išlieka galioti 200 m apsaugos zona. Specialiųjų sąlygų 127.9 punkte nustatyti apribojimai (draudimas statyti naujus statinius arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos) taikomas tik tuo atveju, kai žemės sklypai yra už miestų, miestelių ir kaimų ribų. Gyvenamąsias vietoves nustato ir panaikina, jų teritorijų ribas nustato ir keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į savivaldybės tarybos siūlymą, pateiktą įvertinus vietos gyventojų nuomonę. Lietuvos Respublikos seniūnijos ir gyvenamosios vietovės registruojamos, o jų teritorijų arba pavadinimų pakeitimai apskaitomi Lietuvos Respublikos adresų registre Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 10, 12 straipsniai). Pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas laikytinas tinkamu patvirtinti, jog pastarasis žemės sklypas patenka į gyvenamosios vietovės (šiuo atveju (duomenys neskelbtini) kaimo) teritoriją. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, šios aplinkybės nepaneigia ir negali paneigti net ir tas faktas, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės nėra nustačiusi konkrečių gyvenamosios vietovės ribų. Sąlygų 127.9 punkte nustatyti apribojimai taikomi tik teritorijoms, esančioms už miestų, miestelių ir kaimų ribų, o šiuo atveju, žemės sklypas, kuriam parengtas ginčo detalusis planas, yra (duomenys neskelbtini)kaimo teritorijoje, o ne už jos ribų.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 24 d. sprendimu atmetė prašymą atnaujinti praleistą terminą paduoti skundui dėl Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 1TS-189 panaikinimo ir šią administracinės bylos dalį nutraukė. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-1483/2012 atnaujino terminą skundui dėl Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 1TS-189 panaikinimo paduoti. Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

III. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad ginčo esmė yra žemės sklypo, esančios (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties žemės pakeitimo į kitą paskirtį teisėtumas bei pagrįstumas. Specialusis planas, pagal kurį buvo rengiamas ir patvirtintas ginčo detalusis planas, yra panaikintas. Patvirtintame bendrajame plane minėtoje teritorijoje numatyta galimybė keisti žemės ūkio paskirtį į kitą paskirtį, t. y. ginčo teritorija yra plėtros teritorija. TPĮ 22 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, rengiami, jei toks keitimas numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose planuose. Jonavos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas tokią galimybę numato. Todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, jog patvirtinus 2007 m. rugsėjo 20 d. ginčo detalųjį planą, tuo metu specialusis planas galiojo (buvo panaikintas tik Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimu (įsiteisėjo 2010 m. kovo 29 d.)), kai tuo tarpu 2008 m. spalio 23 d. buvo patvirtintas bendrasis planas, kuris numato galimybę keisti žemės naudojimo žemės ūkio paskirtį į kitą, nėra tikslinga naikinti Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 1TS-189 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano patvirtinimo“ vadovaujantis TPĮ 22 straipsnio 6 dalimi.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog ginčo detalusis planas negalėjo būti patvirtintas, kadangi jame nėra numatyta ir praktiškai negalės būti įrengtas įvažiavimas prie žemės sklype užstatyti leidžiamos teritorijos, esančios tarp taškų 2-18. TPĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas inter alia susisiekimo sistemos organizavimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisykės) 43.7 punktu rengiant detaliuosius planus turi būti nustatomas susisiekimo sistemos organizavimas, transporto srautai (įvažiavimas, automobilių stovėjimo vietos ir kt.). Detaliojo plano tvirtinimo metu galiojusio TPĮ 23 straipsnio 1 dalyje ir Taisyklių 43.7 punkte buvo numatytas reikalavimas detaliajame plane suplanuoti įvažiavimą į sklypą, kas ir yra atlikta detaliajame plane. Detaliojo plano grafinėje dalyje sutartiniu ženklu „įvažiavimo į sklypą vieta“ pažymėtas įvažiavimas į žemės sklypą, o aiškinamojo rašto 7 skyriuje „Transporto ir pėsčiųjų eismo organizavimas“ nurodyta, kad įvažiavimas į sklypą numatomas iš gretimam gyvenamųjų namų kvartalui projektuojamos bendro naudojimo gatvės, kuri šiuo metu atlieka lauko keliuko funkciją ir kerta (duomenys neskelbtini) kaimą. Detaliajame plane nustatyta „užstatyti leidžiama teritorija“ nurodo sklypo vietą, kurioje statiniai galės būti statomi, tačiau neapibrėžia konkrečios būsimų statinių vietos ir jų ribų, nes konkreti statinių vieta yra numatoma tik po detalaus plano patvirtinimo parengus gyvenamojo namo ir jo sklypo projektą. Todėl neesant galimybės suformuoti vidaus keliui prie užstatyti leidžiamos teritorijos, bus galima tikslinti ar keisti detalųjį planą ir jo sprendinius. Taip pat detaliojo plano sprendinių, susijusių su susisiekimo sistemos organizavimu, pažeidimai gali būti ištaisyti nustatyta tvarka techninio projekto rengimo metu nenaikinant ir nekeičiant patvirtinto detalaus plano, todėl pareiškėjo argumentas dėl negalimumo suformuoti kelio (vidaus) prie „užstatyti leidžiamos teritorijos” atmestinas.

Teismas nurodė, kad inžineriškai neparengtose teritorijose, kuriose numatoma statyti komunalinius inžinerinius tinklus, detalieji planai pastatų ir statinių statybai rengiami tais atvejais, jeigu jų planavimo tikslams įgyvendinti yra parengti būtinos inžinerinės infrastruktūros plėtros planai. Jei šie planai neparengti, jie gali būti rengiami vienu metu su detaliaisiais planais (TPĮ 24 str. 3 d., Taisyklių 24 p.). Byloje pateiktas žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) inžinerinės infrastruktūros prijungimo prie suprojektuotų kvartalo tinklų planas (I t., b. l. 89A) bei detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyti paaiškinimai dėl inžinerinių tinklų (II t., b. l. 69-88), bendrojo plano sprendinių konkretizavimo aiškinamojo rašto paaiškinimai (III t., b. l. 16-36), t. y. inžinerinės infrastruktūros objektai sprendžiami kompleksiškai visai (duomenys neskelbtini) kaimo gyvenamajai teritorijai ir projektuojant mažaaukščių gyvenamųjų namų kvartalus piliečiams nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje, kur neišvystyta inžinerinė infrastruktūra, pirmiausia turi būti parengtas tos teritorijos išvystymo specialusis planas, kuris finansuojamas savininkų, atitinka TPĮ 24 straipsnio 3 dalyje bei Taisyklių 24 punkte išdėstytą reikalavimą. Įstatymas numato tik galimybę (teisę), bet ne privalomumą (pareigą) kartu su detaliuoju planu parengti ir komunalinių inžinerinių tinklų planus.

Teismas pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu galiojusi TPĮ 23 straipsnio 6 dalis numatė, jog detaliajame plane išnagrinėjami galimi teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis būdai, o konkretus teritorijos aprūpinimas inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis nustatomas statinių techninių projektų sprendiniais. Taigi teismas sprendė, kad įstatymai nenumato imperatyvių reikalavimų detaliuoju planu nustatyti konkrečius ir galutinius teritorijos prijungimo prie inžinerinių tinklų būdus, bet įpareigoja išnagrinėti galimus variantus, detaliau šiuos klausimus numatant spręsti techninio projektavimo metu.

Teismas nurodė, kad draudimas statyti naujus statinius arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos taikomas tik tuo atveju, kai žemės sklypai yra už miestų, miestelių ir kaimų ribų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1415/2008 ir 2011 m. sausio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-337/2011 pasisakė, jog Specialiųjų sąlygų 127.9.1 punkto norma negali būti aiškinama plečiamai, nes plečiamasis jos aiškinimas ribotų asmenų teises. Kaimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi (2007 m. birželio 28 d. redakcija), apibrėžiamas kaip kitos gyvenamosios vietovės, neturinčios miesto ir miestelio požymių. Pagal byloje pateiktą Nekilnojamojo turto registro išrašą (I t., b. l. 51-52) ginčo žemės sklypo adresas nurodytas – (duomenys neskelbtini) kaimas. Šis įrodymas laikytinas tinkamu patvirtinti, jog pastarasis žemės sklypas patenka į Lietuvos Respublikos adresų registre įregistruotos gyvenamosios vietovės – (duomenys neskelbtini) kaimo – teritoriją. Pripažinus, jog ginčo žemės sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) kaimo teritoriją, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo argumentas dėl Specialiųjų sąlygų 127.9 punkto nesilaikymo ruošiant detalųjį planą pripažintinas nepagrįstu.

Teismas konstatavo, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, jog žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano sprendinių poveikio vertinimo ataskaita, kaip tai numato Taisyklių 40 punktas, yra surašyta bei pridėta prie ginčo detalaus plano (I t., b. l. 86). Taip pat pateikti komentarai ir tolimesnių veiksmų planas, kuriame aptarta ginčo žemės sklypo status quo situacija bei sprendinių poveikio vertinimas teritorijos vystymosi darnos ir planuojamos veiklos, ekonominės aplinkos, socialinės aplinkos, gamtinės aplinkos ir kraštovaizdžio aspektais bei numatyti tolimesni veiksmai įsisavinant sklypą (I t., b. l. 87-88). Atsižvelgiant į tai teismas konstatavo, jog strateginis pasekmių aplinkai vertinimas buvo atliktas, todėl pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

Teismas sprendė, jog tvirtinant ginčo detalųjį planą, nebuvo pažeistos įstatymų nuostatos ir pareiškėjo teisės bei teisėti interesai, todėl konstatavo, jog ginčijamas Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimas Nr. 1TS-189 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano patvirtinimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, o nepanaikinus minėto sprendimo, nėra pagrindo naikinti ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. lapkričio 13 d. įsakymo Nr. 02-03-12111 „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ir paskirties pakeitimo (Jonavos r.)“, todėl skundas atmestas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 1 d.).

IV. Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą ir rašytinius paaiškinimus, kuriais prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose dėsto tokius pagrindinius argumentus:

1. (duomenys neskelbtini) kaimo, kaip urbanizuotos teritorijos, ribos Jonavos rajone nėra nustatytos ir atitinkamai byloje nėra pateikti tai patvirtinantys įrodymai, todėl teismas privalėjo vadovautis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9.1, 127.9.2 papunkčiuose nurodytais atstumais sprendžiant dėl detaliojo plano sprendinių, numatančių tiktai 20 metrų atstumą nuo vandens telkinio linijos naujiems gyvenamiesiems namams statyti.

2. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas res judicata principą, visiškai nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-650/2010. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartimi buvo konstatuota, kad ginčo atvejui taikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 punktas. Teismas taip pat aiškiai nutartyje nurodė, kad iš gyvenamosios teritorijos specialiojo plano preliminarios schemos ir specialiojo plano matyti, kad planuojama teritorija į (duomenys neskelbtini) kaimo ribas nepatenka (Specialiojo plano bylos I t., b. l. 17-18, 86, 124, 161-162).

3. Pažymi, kad byla dėl detaliojo plano buvo sustabdyta, tol kol bus išspręsta administracinė byla dėl ginčo teritorijos specialiojo plano galiojimo, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys.

4. Vadovaujantis teismo aiškinimu dėl Nekilnojamojo turto registro išrašo, patvirtinančio ginčo žemės sklypo patekimą į (duomenys neskelbtini) kaimo teritoriją, akivaizdu, kad Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 punktu apibrėžta situacija negalima iš viso, nes Lietuvos Respublikoje visi nekilnojamojo turto objektai atliekant teisinę registraciją valstybės įmonės Registrų centro duomenų bazėje yra įtraukiami nurodant miestą, miestelį ar kaimą. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad nei Specialiuoju planu, nei detaliuoju planu suplanuota teritorija nepatenka į (duomenys neskelbtini) kaimo ribas. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju ir Kauno apygardos administracinis teismas, priimdamas sprendimą, privalėjo vadovautis Specialiųjų sąlygų 127.9 punktu bei panaikinti ginčijamus sprendimus.

5. Administracinis aktas, kuriuo buvo patvirtintas Jonavos rajono savivaldybės bendrasis planas, negali būti taikomas sprendžiant dėl ginčo detaliojo plano, priimto anksčiau nei bendrasis planas, galiojimo, nes administracinis aktas orientuojamas į ateitį, tačiau negali galioti sprendimams priimtiems iki jo įsigaliojimo. Specialusis planas, kurio pagrindu buvo parengtas, suderintas ir patvirtintas ginčo žemės sklypo detalusis planas buvo panaikintas įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimu jau po to, kai buvo patvirtintas Jonavos rajono savivaldybės bendrasis planas.

6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje konstatavo, kad rengiant ir tvirtinant specialųjį planą, nebuvo kitokių tos teritorijos suplanavimo dokumentų, todėl pagrįstas pareiškėjo teiginys, kad šiuo atveju privalu buvo laikytis Specialiųjų sąlygų 127.9 punkto reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylą dėl specialiojo plano, taip pat pripažino, kad 20 m neužstatymo zona pažeidžia pareiškėjo teisėtus interesus bei imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Ginčo teritorijoje po šio teismo sprendimo nebuvo atliktos jokios teritorijų planavimo procedūros, priimti administraciniai aktai ar sprendimai, pakeičiantys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatytas aplinkybes dėl teritorijų planavimo sprendinių neteisėtumo, todėl nesant kitų (duomenys neskelbtini) kaimo suplanavimo dokumentų, numatančių kitokią nei 20 m neužstatymo zoną (jokio kito atstumo nenumato ir teismo nurodomas Jonavos rajono savivaldybės bendrasis planas, o specialiajame plane numatyta 20 m neužstatymo zona pripažinta neteisėta), teismas neturėjo pagrindo pripažinti detaliojo plano sprendinių, numatančių 20 metrų neužstatymo zoną bei priimtų atsižvelgiant tik į panaikinto Specialiojo plano sprendinius, teisėtais ir galiojančiais.

7. Papildomai pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad yra svarbu nepainioti kaimo kaip teritorinio vieneto (kaimo teritorija) ir kaimo kaip gyvenamosios vietovės (kompaktiškai užstatyta teritorija) apibrėžčių, nes kitu atveju Specialiųjų sąlygų 127.9 punktas būtų apskritai netaikytinas, nes akivaizdu, kad Nekilnojamo turto registre registruojant žemės sklypus yra nurodomas arba miestas, arba miestelis, arba kaimas.

8. Specialusis planas, kurio pagrindu buvo parengtas, suderintas ir patvirtintas ginčo žemės sklypo detalusis planas, buvo panaikintas įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-84- 353/09 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-650/2010 teismo sprendimas paliktas nepakeistas) jau po to, kai buvo patvirtintas Jonavos rajono savivaldybės bendrasis planas. O bylą dėl Specialiojo plano galiojimo nagrinėję teismai taip pat vertino ir bendrojo plano sprendinius, bei konstatavo, kad šis dokumentas taip pat įrodo, planuojama teritorija į (duomenys neskelbtini) kaimo ribas nepatenka.

Tretieji suinteresuoti asmenys 2013 m. birželio 21 d. (pagal pašto spaudą ant voko) pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime dėsto tokius pagrindinius argumentus:

1. Nesutinka su apelianto pozicija, kad ginčo žemės sklypas nepatenka į kaimo ribas, dėl to turi būti taikomos Specialiųjų sąlygų nuostatos. Pažymi, kad žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje ir šioje teritorijoje pagal bendrąjį planą numatyta galimybė keisti žemės naudojimo paskirtį į kitą, ši teritorija pripažinta plėtros teritorija. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas laikytinas pakankamu patvirtinti, jog ginčo žemės sklypas patenka į gyvenamosios vietovės teritoriją. Į registrą įrašyti duomenys laikytini teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.

2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenagrinėjo ir netyrė, ar (duomenys neskelbtini) kaimo ribos, nurodytos specialiajame plane ir minimos tarybos sprendimo aiškinamajame rašte, buvo nustatytos teisingai ir teisėtai, todėl siekiant išvengti bet kokių galimų abejonių dėl duomenų teisingumo, šioje byloje neturėtų būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime, kuriuo buvo panaikintas (duomenys neskelbtini) k. specialusis planas, konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su Specialiųjų sąlygų 127.9 punkto taikymu. Minėtoje byloje teismas sprendė klausimą dėl visai kitos rūšies (specialiojo, o ne detaliojo plano) dokumento, kuriam keliami skirtingi tikslai, uždaviniai ir reikalavimai negu detaliajam planui, o specialiuoju planu planuojama teritorija nėra teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Be to, Specialusis planas buvo patvirtintas 2005 m. gruodžio 22 d., o žemės sklypo kadastriniai matavimai ginčo žemės sklypui atlikti 2006 metais. Atlikus kadastrinius matavimus, buvo nustatyta, jog sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) kaimo ribas, ką patvirtina ir valstybės įmonės Registrų centro pažymoje užfiksuoti duomenys, kurie yra galiojantys ir nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

3. 2008 m. spalio 23 d. buvo patvirtintas Jonavos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, kuris numato galimybę keisti žemės naudojimo žemės ūkio paskirtį į kitą, ginčo teritorija pažymėta kaip plėtros teritorija. Šiuo atveju Specialiojo plano panaikinimas negali turėti lemiamos reikšmės ginčijant detalųjį planą, kai yra 2008 m. patvirtintas bendrasis planas.

4. Pabrėžia, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taigi šiuo atveju apelianto nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjama skirtinga situacija nei šioje byloje, negali būti laikoma precedentu.

5. Ginčijamas aktas niekaip nepažeidžia ir negali pažeisti pareiškėjo teisių ir savo teisių pažeidimo pareiškėjas neįrodė. Pareiškėjas ginčija analogišką kito asmens detalųjį planą, nors analogiški sprendiniai yra pažymėti ir jam priklausančiame plane. Pareiškėjo pagrindinis tikslas yra materialinės naudos gavimas, ką jis patvirtina elektroniniame laiške. Dar 2007 m. birželio mėnesį E. R. atsiuntė J. S. elektroninį laišką, kuriame nurodė taikaus sprendimo variantus: nupirkti iš pareiškėjo jam priklausantį ir šalia esantį 0,30 ha sklypą po 12 000 litų už 1 arą arba sudaryti susitarimą dėl servituto, t. y. iš pareiškėjo sklypo numatyti galimybę tiesiogiai patekti prie vandens telkinio.

6. TPĮ 22 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, rengiami, jei toks keitimas numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose planuose. Kaip minėta, Jonavos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas tokią galimybę numato. Patvirtinus 2007 m. rugsėjo 20 d. ginčo detalųjį planą, tuo metu Specialusis planas galiojo (buvo panaikintas tik Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimu), kai tuo tarpu 2008 m. spalio 23 d. buvo patvirtintas bendrasis planas, kuris numato galimybę keisti žemės naudojimo žemės ūkio paskirtį į kitą.

7. Apeliantas E. R. ginčija visą 2013 m. gegužės 25 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo nei vieno argumento, kurio pagrindu turėtų būti panaikintas Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. lapkričio 13 d. įsakymas Nr. 02-03-12111.

Atsakovas Jonavos rajono savivaldybė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodo tokius pagrindinius argumentus:

1. Ginčijamas detalusis planas buvo patvirtintas 2007 m. rugsėjo 20 d. Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1TS-189 galiojant Specialiojo plano sprendiniams. Jonavos rajono savivaldybės taryba 2008 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 1TS-236 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo” patvirtino Jonavos rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą. Bendrajame plane ginčo teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), pažymėta kaip plėtros teritorija (žemės ūkio paskirties keitimas į kitą paskirtį).

2. Atsižvelgiant į tai, kad patvirtinus 2007 m. rugsėjo 20 d. ginčo detalųjį planą tuo metu Specialusis planas galiojo (panaikintas tik Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2010 m. kovo 29 d.), kai tuo tarpu 2008 m. spalio 23 d. buvo patvirtintas bendrasis planas, kuris numato galimybę keisti žemės naudojimo žemės ūkio paskirtį į kitą, nėra tikslinga naikinti Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 1TS-189.

3. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 punkte įtvirtintas draudimas statyti naujus statinius arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos taikomas tik tuo atveju, kai žemės sklypai yra už miestų, miestelių ir kaimų ribų. Byloje buvo pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame nurodytas ginčijamo žemės sklypo adresas – Jonavos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaimas, todėl ginčo sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) kaimo ribas.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde nenurodė argumentų bei nepateikė duomenų, kaip Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. lapkričio 13 d. priimtas įsakymas Nr. 02-03-12111 „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ir paskirties pakeitimo (Jonavos r.)“ pažeidė jo, kaip gretimo žemės sklypo savininko teises. Taip pat pareiškėjo teiginys, kad teismas neapgynė viešo intereso, susijusio su teismų jau nustatytais pažeidimais teritorijų planavimo procese, yra atmestinas, kadangi viešojo intereso ginti teisės aktai pareiškėjui nesuteikia.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo patvirtintas detalusis planas, teisėtumo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 1TS-189 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo iš žemės ūkio į kitą, teritorijos tvarkymo, naudojimo ir statybos reglamentų nustatymo detalusis planas.

Ginčijamas detalusis planas buvo rengiamas pagal Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1 TS-268 patvirtinto gyvenamosios teritorijos (duomenys neskelbtini) specialiojo plano sprendinius. Minėtu Specialiu planu buvo numatyta (duomenys neskelbtini) kaimo gyvenamosios vietovės urbanizuotos teritorijos plėtra gyvenamųjų namų kvartalo statybai. Specialusis planas, kurio pagrindu buvo parengtas, suderintas ir patvirtintas ginčo žemės sklypo detalusis planas, buvo panaikintas įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-84-353/09 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-650/2010).

Jonavos rajono savivaldybės taryba 2008 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 1TS-236 “Dėl Jonavos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo” patvirtino Jonavos rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą. Bendrajame plane ginčo teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), pažymėta kaip plėtros teritorija (žemės ūkio paskirties keitimas į kitą paskirtį).

Pareiškėjas E. R. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė teismo panaikinti Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. 1TS-189 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), detaliojo plano patvirtinimo“; panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. lapkričio 13 d. įsakymą Nr. 02-03-12111; atnaujinti skundo pateikimo terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 24 d. sprendimu atmetė prašymą atnaujinti praleistą terminą paduoti skundui dėl Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 1TS-189 panaikinimo ir šią administracinės bylos dalį nutraukė. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-1483/2012 atnaujino terminą skundui dėl Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 1TS-189 panaikinimo paduoti. Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismas inter alia sprendė, kad Jonavos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas paskirties keitimo galimybę numato, todėl atsižvelgiant į tai, jog patvirtinus 2007 m. rugsėjo 20 d. ginčo detalųjį planą, tuo metu Specialusis planas galiojo (buvo panaikintas tik Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimu), kai tuo tarpu 2008 m. spalio 23 d. buvo patvirtintas bendrasis planas, kuris numato galimybę keisti žemės naudojimo žemės ūkio paskirtį į kitą, nėra tikslinga naikinti Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 1TS-189. Taip pat teismas pažymėjo, kad draudimas statyti naujus statinius arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos taikomas tik tuo atveju, kai žemės sklypai yra už miestų, miestelių ir kaimų ribų, o remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Nekilnojamojo turto registro išrašas yra tinkamas įrodymas patvirtinti, kad žemės sklypas patenka į kaimo teritoriją.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu vertinimu ir teigia, kad Specialusis planas, kurio pagrindu buvo parengtas, suderintas ir patvirtintas ginčo žemės sklypo detalusis planas, buvo panaikintas įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimu. Ginčo žemės sklypas nepatenka į (duomenys neskelbtini) kaimo ribas, todėl teismas privalėjo vadovautis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 punkte nurodytais atstumais.

VI. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (bylai aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2007 m. balandžio 5 d. iki 2008 m. kovo 1 d.), Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (akto redakcija, galiojusi nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (akto redakcija, galiojusi 2001 m. gruodžio 28 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d.), Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas (akto redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d. iki 2009 m. balandžio 4 d.), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintos Detaliųjų planų rengimo taisyklės (akto redakcija, galiojusi nuo 2007 m. balandžio 27 d. iki 2008 m. kovo 28 d.), Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (akto redakcijos, galiojusios nuo 2005 m. kovo 18 d. iki 2007 m. spalio 12 d. ir nuo 2007 m. spalio 12 d. iki 2008 m. kovo 21 d.).

Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų nustatymo tvarką tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija, o apsaugos reglamentus – Vyriausybė. Apsaugos reglamentuose nustatomi atstumai nuo vandens telkinio kranto įvairios paskirties statiniams statyti, želdinių tvarkymo reikalavimai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtino Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, kuriose inter alia nurodomi atstumai nuo vandens telkinio kranto įvairios paskirties statiniams statyti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčijamu detaliuoju planu, remiantis Specialiojo plano sprendiniais (pakeičiančiais Specialiosiose sąlygose nustatytus užstatymo nuo vandens telkinio linijos apribojimus), numatyta, kad taikomas 20 m užstatymo nuo vandens telkinio linijos atstumo reglamentas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytais argumentais nurodo, kad (duomenys neskelbtini) kaimo, kaip urbanizuotos teritorijos, ribos Jonavos rajone nėra nustatytos ir byloje nėra pateikti tai patvirtinantys įrodymai, todėl teismas, vertindamas ginčijamą detalųjį planą, privalėjo vadovautis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 punkte nurodytais atstumais. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas res judicata principą, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-650/2010 konstatuotu faktu, kad Specialiuoju planu suplanuota teritorija nepatenka į kaimo teritoriją, todėl jai taikytinas Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 punktas. Specialiųjų sąlygų 127.9.1 punkte nustatyta, kad pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų – nuo terasos šlaito briaunos (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje).

Byloje nėra ginčo, jog žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į vandens telkinio apsaugos zoną (tą patvirtina ir byloje esantis šio sklypo Nekilnojamojo turto registro išrašas (I t., b. l. 52)), tačiau tretieji suinteresuoti asmenys ir atsakovas Jonavos rajono savivaldybė teigia, jog minėta Specialiųjų sąlygų nuostata ginčo atveju netaikytina, nes iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ginčo žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) kaime. Pareiškėjas su šia pozicija nesutinka remdamasis tuo, kad planuojamas žemės sklypas nepatenka į kaimo ribas. Taigi byloje iš esmės keliamas ginčas dėl to, ar aptariamas žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra kaimo teritorijoje, ar nepatenka į jo ribas. Atsižvelgiant į tai, turi būti sprendžiama, ar šiam sklypui turi būti taikomos aptartos Specialiųjų sąlygų nuostatos (draudimas statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų – nuo terasos šlaito briaunos, numatytas žemės sklypams, esantiems už miestų, miestelių ir kaimų ribų).

Vertinant šiuos argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad Specialiosiose sąlygose nėra pateikiami „kaimo“ ir „kaimo ribų“ apibrėžimai, todėl aiškinant šias sąvokas, turi būti remiamasi įprastine jų reikšme nacionalinėje teisėje. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs iš su žemės naudojimu bei teritorijų planavimu susijusių teisinių santykių, tačiau jų (santykių) atsiradimo metu galiojęs Žemės įstatymas ar Teritorijų planavimo įstatymas nepateikė „kaimo“ sąvokos. Todėl nesant ginčo teisiniams santykiams taikytinų specialių teisės normų, atskleidžiant Specialiųjų sąlygų 127.9 punkte vartojamos „kaimo“ sąvokos reikšmę, būtina vadovautis bendrosiomis.

Kaimas, vadovaujantis ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo (toliau – ir Administracinių vienetų įstatymas) 3 straipsnio 5 dalimi, apibrėžiamas kaip kita gyvenamoji vietovė, neturinti miesto ir miestelio požymių. Šias gyvenamąsias vietoves nustato ir panaikina, jų teritorijų ribas nustato ir keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į savivaldybės tarybos siūlymą, pateiktą įvertinus vietos gyventojų nuomonę (Administracinių vienetų įstatymo 10 str.). Šios vietovės registruojamos, jų teritorijų arba pavadinimų pakeitimai apskaitomi Lietuvos Respublikos adresų registre Vyriausybės nustatyta tvarka (Administracinių vienetų įstatymo 12 str.).

Iš bylos duomenų matyti, kad Jonavos rajono savivaldybė pagal nustatytą tvarką nerengė (duomenys neskelbtini) kaimo gyvenamosios teritorijos ribų nustatymo procedūrų, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė nėra priėmusi nutarimų, kurie patvirtintų (duomenys neskelbtini) kaimo ribas. Administracinių teismų praktikoje tokiu atveju laikomasi pozicijos, jog Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytas ginčo žemės sklypo adresas laikytinas pakankamu patvirtinti, jog sklypas patenka į Lietuvos Respublikos adresų registre įregistruotos gyvenamosios vietovės – šiuo atveju kaimo – teritoriją (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-337/2011, 2011 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje A63-2278/2011).

Nors teisėjų kolegija sutinka, kad vien aplinkybė, jog Vyriausybė nėra nustačiusi konkrečių ginčo gyvenamosios vietovės ribų, atsižvelgiant į valstybės registrų duomenų teisingumo prezumpciją, nepaneigia ir negali paneigti išvados dėl tam tikro sklypo patekimo į kaimo ribas, tačiau nagrinėjamoje byloje svarbu tai, kad yra teismų išnagrinėta kita administracinė byla ir joje nustatyti faktai, aktualūs nagrinėjamoje byloje. Nors pagal aptartą teismų praktiką yra preziumuojama, kad Nekilnojamojo turto registre esanti informacija yra pakankama konstatuoti dėl tam tikro žemės sklypo patekimo ar nepatekimo į kaimo ribas, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčyta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-650/2010 konstatavo, kad specialiuoju planu suplanuota teritorija nepatenka į (duomenys neskelbtini) kaimo ribas, todėl nagrinėjamu atveju būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 punktu. Nors aptartoje teismo nutartyje buvo sprendžiamas Specialiojo plano teisėtumo klausimas, tačiau nagrinėjamoje byloje ginčijamas detalusis planas patenka į Specialiuoju planu suplanuotą teritoriją, detalusis planas priimtas remiantis administracinėje byloje Nr. A662-650/2010 ginčytu Specialiuoju planu.

Pažymėtina, kad prejudicinių faktų, nustatytų kitoje byloje, įsiteisėjus sprendimui, nebereikia įrodinėti, be to, šalys negali tokių faktų ginčyti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011, 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2636/2012). Atsižvelgiant į tai, kad minėtoje byloje buvo įvertinti tiek ginčyto Specialiojo plano, tiek vėliau patvirtinto bendrojo plano sprendiniai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje siekiant nurodyti, kad ginčo žemės sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) kaimo ribas, neužtenka remtis tik Nekilnojamojo turto registro išrašu, o turėtų būti remiamasi aptartoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nustatytais prejudiciniais faktais.

Teisėjų kolegija atmeta trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentus, kad konstatuojant, jog ginčo žemės sklypas nepatenka į (duomenys neskelbtini) kaimo ribas, būtų nesilaikoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (2008 m. vasario 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-267/2008, 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1415/2008, 2011 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-337/2011), atsižvelgiant į tai, kad nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos aplinkybės skiriasi (nurodytose byloje nebuvo jokių duomenų, kurie leistų abejoti daromos išvados dėl sklypo patekimo į gyvenamąją teritoriją teisingumu). Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje turi būti remiamasi administracinėje byloje Nr. A662-650/2010 nustatytais faktais, todėl tretieji suinteresuoti asmenys nepagrįstai teigia, jog užtenka remtis vien Nekilnojamojo turto registre nurodyta informacija apie ginčo žemės sklypą.

Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta imperatyvi norma, kad detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje taip pat nurodoma, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams. Todėl teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje sprendžiamas ginčas dėl detaliojo plano teisėtumo, kiekvienu atveju privalo įvertinti, ar byloje nagrinėjamas detalusis planas neprieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aplinkybę, kad Specialusis planas, kuris buvo pagrindas priimti ginčijamą detalųjį planą, buvo panaikintas inter alia dėl to, kad jame nebuvo laikomasi Specialiųjų sąlygų, taip pat tai, kad konstatuota, jog detaliuoju planu planuojamam ginčo sklypui turi būti taikomas Specialiųjų sąlygų 127.9 punktas, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas detalusis planas neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies nuostatų.

Teritorijų planavimo dokumentai (bendrieji, detalieji, specialieji planai) sudaro atitinkamą hierarchinę struktūrą, kurią apsprendžia dokumento teisinis statusas, planavimo lygmuo, įskaitant suplanuotos teritorijos dydį bei sprendinių konkretizavimo lygį. Įstatymų leidėjas yra aiškiai nustatęs, jog specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai neturi prieštarauti atitinkamiems bendriesiems planams (Teritorijų planavimo įstatymo 18 str. 2 d.), o detalieji planai – planuojamoje teritorijoje galiojantiems bendrojo ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams (Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 4 d.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Specialusis planas, kuris buvo pagrindas priimti ginčijamą detalųjį planą, buvo panaikintas Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutarties. Atkreiptinas dėmesys, kad Specialusis planas panaikintas, be kita ko, dėl neteisingo Specialių sąlygų taikymo, kas yra iš esmės pagrindinis pareiškėjo argumentas ginčijant detalųjį planą nagrinėjamoje byloje. Specialiajame plane nustačius 20 m užstatymo nuo vandens telkinio linijos atstumo ribą, ji buvo perkelta ir į detalųjį planą.

Panaikinus Specialųjį planą, specialaus reguliavimo, kuris nustatytų užstatymo nuo vandens telkinio linijos ribą, nebeliko. Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 1TS-236 patvirtintame Jonavos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane specialus reguliavimas taip pat nenustatytas. Byloje esančiame Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos rašte 2008 m. spalio 2 d. „Dėl Vyriausybės nutarime įtvirtintos teisės normos paaiškinimo“ nurodyta, kad teritorijose, kuriose nėra parengtų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, nustatant statinių atstumus iki vandens telkinio kranto linijos, taikytinas Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 punktas.

Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad net jei būtų konstatuota, kad ginčo žemės sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) kaimo ribas, nebūtų kito teritorijų planavimo dokumento, kuris nustatytų užstatymo nuo vandens telkinio linijos atstumo ribą, o detaliajame plane numatyta 20 m riba buvo įtvirtinta tik Specialiajame plane, kuris yra panaikintas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas administracinis aktas, kurio priėmimo pagrindas buvo kitas administracinis aktas, kuris vėliau buvo panaikintas. ABTĮ 89 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai, to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.

Taigi aplinkybė, kad ginčijamas detalusis planas buvo priimtas remiantis Specialiuoju planu, kuris panaikintas ir kurio tam tikri sprendiniai, kurie perkelti ir į ginčijamą detalųjį planą, buvo pripažinti neteisėtais, laikytina svarbiu pagrindu, kuriuo remiantis gali būti naikinamas administracinis aktas.

Pažymėtina ir tai, kad detaliųjų planų rengimo taisyklių 6 punkte yra numatyti detaliojo teritorijų planavimo uždaviniai. Vienas iš uždavinių, nustatytų minėtame punkte, yra detalizuoti bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus teritorijų tvarkymo ir naudojimo reglamentus (Detaliųjų planų rengimo taisyklių 6.1 p.). Panaikinus Specialųjį planą, kaip ginčijamo detaliojo plano priėmimo pagrindą, lieka neaišku, kaip būtų sprendžiama dėl numatytos inžinerinės infrastruktūros. Specialiajame plane buvo numatyta įvairi inžinerinė infrastruktūra: bendro naudojimo kelias, elektros ir ryšių linijos, nuotekų kanalizacija, vandentiekio tinklai. Ginčo detalusis planas parengtas atsižvelgiant būtent į Specialiajame plane numatytus sprendinius ir tai, kad bus sukurta numatyta infrastruktūra, detalizuojant Specialiojo plano sprendinius. Atsižvelgiant į tai, kad Specialusis planas buvo panaikintas, akivaizdu, kad detalusis planas negali atlikti numatytų uždavinių ir detalizuoti specialiajame teritorijų planavimo dokumente nustatytų teritorijos tvarkymo ir naudojimo reglamentų.

Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A662-650/2010 reikšmės šioje byloje, ir nesusiejo sprendimo kitoje byloje reikšmės su konkrečiomis procesinės teisės normomis. Procesinės teisės normos įtvirtina teismo sprendimo res judicata galią (ABTĮ 37 str. 2 d. 4 p., 96 str. 4 d., 101 str. 2 p.) arba nustato teismo sprendimu nustatytų faktų prejudicinę reikšmę (ABTĮ 58 str. 2 d.).

Bylą nagrinėjantis teismas, remdamasis teismo sprendimu, priimtu kitoje byloje, kurioje dalyvauja tos pačios šalys, visais atvejais turėtų remtis konkrečiomis proceso teisės normomis ir nurodyti, kokią procesinę reikšmę turi priimtas teismo procesinis sprendimas kitoje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-608/2013). Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti sprendžiama dėl teismo sprendimo res judicata galios, teisėjų kolegija nesutinka su šiuo argumentu.

Nagrinėjamu atveju aktuali ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Taigi iš esmės susiduriama su prejudiciniais faktais, kurie palengvina įrodinėjimo procesą kitoje byloje. Šią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad administracinėje byloje Nr. A662-650/2010, nors dalyvavo tie patys asmenys, kaip nagrinėjamoje byloje, tačiau skiriasi bylų dalykas – administracinėje byloje Nr. A662-650/2010 buvo ginčijamas specialusis planas, o nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl detaliojo plano teisėtumo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad pareiškėjas painioja du skirtingus dalykus – teismo sprendimo res judicata galią, kuri reiškia, kad ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalimas, ir prejudicinius faktus, kurie palengvina įrodinėjimą kitoje byloje, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl teismo sprendimo res judicata galios atmetami, tačiau pripažįstama, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesinės teisės normas neatsižvelgdamas į kitą administracinę bylą, kurioje nustatyti faktai laikytini prejudiciniais nagrinėjamos bylos kontekste.

Pareiškėjas skunde taip pat prašė panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. lapkričio 13 d. įsakymą Nr. 02-03-12111 „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ir paskirties pakeitimo (Jonavos r.)“, kuriuo buvo nustatyti ginčo žemės sklypo kadastro duomenys ir pakeista jo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje naikinamas Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimas Nr. 1TS-189, kuriuo patvirtintas detalusis planas, turėtų panaikintas ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. lapkričio 13 d. įsakymas Nr. 02-03-12111, nes jo priėmimo pagrindas buvo neteisėtu pripažįstamas 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimas Nr. 1TS-189.

Apibendrinant teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl detaliojo plano teisėtumo, privalėjo vertinti jo atitikimą įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams, tačiau to neatliko, nes padarė nepagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju suplanuotai teritorijai Specialiosios sąlygos netaikytinos. Atsižvelgiant į tai, kad buvo netinkamai aiškinamos ir taikomos materialinės teisės normos, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas (ABTĮ 143 str.) ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas tenkinamas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimas Nr. 1TS-189 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano patvirtinimo“ naikintinas atsižvelgiant į tai, kad juo patvirtintas detalusis planas, neatitinkantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, o Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimas Nr. 1TS-189 naikintinas, kaip priimtas remiantis panaikintu administraciniu aktu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo E. R. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo E. R. skundą tenkinti.

Panaikinti Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. 1TS-189 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano patvirtinimo“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. lapkričio 13 d. įsakymą Nr. 02-03-12111 „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ir paskirties pakeitimo (Jonavos r.)“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė