A-1230-520/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1230-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04020-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. N. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. N. (toliau – ir pareiškėja) 2014 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vidaus reikalų ministerijos, išmokėti 17 281,51 Lt neišmokėtos valstybinės pensijos.

Pareiškėja nurodė, kad teisės aktų nustatyta tvarka 2000 m. sausio 1 d. jai buvo paskirta 1 022,68 Lt valstybinė pareigūnų ir karių pensija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalimi, paskirta pensija buvo sumažinta iki 857,93 Lt. Kadangi pareiškėja turėjo draudžiamųjų pajamų, jos pensija buvo dar kartą perskaičiuota ir sumažinta pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnį. Nuo 2010 m. sausio iki 2012 m. rugsėjo mėnesio taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareiškėjai buvo neišmokėta 17 281,51 Lt pensijos dalis, todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, kuriuo Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pareiškėja prašė įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybę išmokėti jai 17 281,51 Lt pensijos nepriemokos.

Atsakovas Vidaus reikalų ministerija, atstovaudamas ir atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.

Atsakovas Vidaus reikalų ministerija pažymėjo, kad pareiškėja praleido skundo padavimo terminą dėl sumažintos valstybinės pensijos priteisimo, todėl administracinė byla turėtų būti nutraukta pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 7 punktą. Pareiškėja nepagrįstai ilgai – daugiau kaip ketverius metus – delsė kreiptis dėl sumažintos valstybinės pensijos priteisimo ir nenurodė svarbių, nuo jos valios nepriklausiusių, termino praleidimo priežasčių.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino ir priteisė pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 17 281,51 Lt neišmokėtos valstybinės pensijos dalį.

Pirmiausia teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai jos praleistas terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo atnaujintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, kurioje inter alia nurodyta, kad terminą, per kurį galimą kreiptis į teismą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos priteisimo, nustačius tik teismų praktikoje, teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas valstybinių pensijų gavėjams buvo pakankamai apsunkintas, ką teismas vertino kaip objektyvias kliūtis pareiškėjai laiku pateikti skundą teismui.

Vadovaudamasis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, teismas sprendė, kad pareiškėjos pensijos ribojimas, taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, buvo nepagrįstas ir prieštaravo Konstitucijai. Atsižvelgęs į tai, teismas nustatė, kad pagal į bylą pateiktus duomenis pareiškėjai paskirta pensija buvo mažinama taikant Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintas Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, todėl įpareigojo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vidaus reikalų ministerijos, išmokėti pareiškėjai 17 281,51 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.

III. Atsakovas Vidaus reikalų ministerija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir bylą nutraukti.

Atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai atnaujino pareiškėjai jos praleistą terminą kreiptis į teismą, taip pat pažymi, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos taikytinas trejų metų procesinis terminas, o nagrinėjamu atveju termino viršijimas pernelyg didelis (vieneri metai), termino praleidimą pateisinančios priežastys šiuo atveju nelaikytinos pagrindžiančiomis praleisto termino atnaujinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-354/2014). Termino, jei jis neatnaujintinas, praleidimo pasekmė – bylos nutraukimas.

Pareiškėja I. N. atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Pareiškėja pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir teisingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjai I. N. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino ir priteisė pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 17 281,51 Lt neišmokėtos valstybinės pensijos dalį.

Apeliacinis skundas grindžiamas ta aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino pareiškėjai jos praleistą terminą kreiptis į teismą. Pažymima, jog termino, jei jis neatnaujintas, praleidimo pasekmė – bylos nutraukimas.

Prieš pradedant analizuoti apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra ginčo dėl pareiškėjai priteistos dėl Konstitucijai prieštaraujančių Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies dydžio – 17 281,51 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos skunde reikalaujamos ir pirmosios instancijos teismo priteistos pensijos dalies dydį patvirtina į bylą pateikta Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. birželio 23 d. pažyma Nr. 11DP(P)-3279 apie pareiškėjos pensijos dydį 2010–2013 metais (b. l. 8– 9).

Pareiškėjai pirmą sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už 2010 m. sausio mėnesį gavus 2010 m. vasario mėnesį, į Vidaus reikalų ministeriją prašant išmokėti neteisėtai išskaičiuotą valstybinės pensijos dalį kreipusis 2014 m. birželio 11 d. (b. l. 6–7), Vidaus reikalų ministerijai prašymo netenkinus, skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikus 2014 m. rugsėjo 1 d. (b. l. 12), pirmosios instancijos teismas sprendė dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pareiškėjai jos praleistą terminą kreiptis į teismą atnaujino.

Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjai nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo. Nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. valstybinė pensija pareiškėjai buvo sumažinta dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, kuri Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, taikymo. Nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. valstybinė pensija pareiškėjai mažinta taikant Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatas, kuriomis šio įstatymo nuostatų galiojimas valstybinių pensijų gavėjams buvo pratęstas 2012 metams (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821).

Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją, Laikinojo įstatymo nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams turėjo būti taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau vėlesniais šio įstatymo pakeitimais jos galiojimas buvo du kartus pratęstas – nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92). Taigi pareiškėjos teisės į valstybinę pensiją pažeidimas, pareiškėjos skunde apibrėžtas bendru terminu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., iš esmės yra dviejų savarankiškų, t. y. skirtingais juridiniais pagrindais atsiradusių, pažeidimų visuma, todėl procesinių prielaidų kreiptis į teismą buvimo aspektu kiekvienas laikotarpis turi būti analizuojamas atskirai.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą nagrinėjant ginčus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013; 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013), reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra treji metai. Nustatant šio termino eigos pradžią, kiekvienu atveju būtina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiškėjas sieja savo reikalavimą, pobūdį ir bylos individualias faktines aplinkybes. Pažymėtina, jog pareiškėjai I. N. paskirtos valstybinės pensijos mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas nuo 2010 m. sausio 1 d. atsakovui Vidaus reikalų ministerijai kiekvieną mėnesį tiesiogiai taikant minėtas Laikinojo įstatymo nuostatas ir perskaičiuojant mokėtinos pensijos dydį. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės rodo, jog pareiškėja apie jos teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2010 m. vasario mėnesį, t. y. gavusi pirmą pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2010 m. sausio mėnesį. Į teismą pareiškėja kreipėsi tik 2014 m. rugsėjo 1 d. – praleidusi minėtą trejų metų terminą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apie Laikinojo įstatymo taikymo pratęsimą pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatas pareiškėja galėjo sužinoti tik priėmus atitinkamą įstatymo pakeitimą ir vadovaujantis juo išmokėjus pirmą sumažintą pensiją. Taigi pareiškėja apie jos valstybinės pensijos sumažinimą pagal 2011 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XI-1821, kuriuo Laikinojo įstatymo taikymas pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d., sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2012 m. vasario mėnesį, gavusi pirmą pagal aptartas nuostatas sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2012 m. sausio mėnesį. Šiuo atveju konstatuotina, jog trejų metų procesinis terminas dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo pagrindu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. susidariusios valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, 2014 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjai kreipusis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, dar nebuvo pasibaigęs (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-56-502/2015), todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti klausimo dėl praleisto termino atnaujinimo.

Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja skundą padavė praleidusi trejų metų procesinį terminą dėl dalies skunde keliamų reikalavimų, t. y. valstybinės pareigūnų ir karių pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., priteisimo, ir tai, jog pareiškėja prašė praleistą terminą atnaujinti, teisėjų kolegija nagrinėja apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja minėtą terminą praleido dėl svarbios priežasties ir šis terminas turi būti atnaujintas.

Vadovaudamasi ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija, viena vertus, nurodo, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog, sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta teisė spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme trejų metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl asmenys, kurie 2010 m. vasario mėnesį gavo pirmą sumažintą valstybinę pensiją, pagal galiojančius įstatymus pateko į teisinio neapibrėžtumo situaciją ir objektyviai negalėjo numatyti savo galbūt pažeistų teisių į paskirtą valstybinę pensiją (nuosavybę) gynimo procesinio termino, kuris pagal analogiją buvo nustatytas vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-169/2014, 2014 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-215/2014, 2014 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-205/2014, 2014 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-497/2014, 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-885/2014, 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-587/2014, 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS624-811/2014 ir kt.). Įvertinant tai, kad iki 2013 m. kovo mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas dėl kreipimosi į teismą procesinio termino dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, teismų praktikoje terminų atnaujinimo klausimai sprendžiami atsižvelgiant į šią aplinkybę ir kiekvienu atveju į pareiškėjo nurodytas individualias aplinkybes, dėl kurių jis praleido skundo padavimo terminą, be kita ko, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-912/2014).

Išanalizavusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, susiformavusią nagrinėjant administracines bylas dėl valstybinių pareigūnų ir karių pensijų nepriemokų priteisimo, teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad valstybinių pensijų gavėjų skundai, pateikti pernelyg ilgai uždelsus kreiptis į teismą, yra nepriimtini nagrinėti. Tokio pernelyg ilgo uždelsimo kreiptis dėl pažeistų teisių teisminės gynybos nebepateisina pareiškėjų nurodomos bendro pobūdžio aplinkybės dėl vyravusio teisinio neaiškumo ir neapibrėžtumo valstybinių pensijų kompensavimo ir teisminės gynybos srityje, kai kiekvienu konkrečiu atveju pareiškėjas negali nurodyti ir pagrįsti termino praleidimą lėmusių individualių išskirtinių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-128/2013, 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-1144/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-41-552/2015).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad administraciniame procese taikomi rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014).

Atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja į atsakovą Vidaus reikalų ministeriją, prašydama išmokėti neteisėtai išskaičiuotą valstybinės pensijos dalį, kreipėsi 2014 m. birželio 11 d. ir nedelsdama 2014 m. rugpjūčio 26 d. sudarė Atstovavimo sutartį su advokatu Mariumi Žėba (b. l. 5), bei įvertinusi tai, jog pareiškėjos skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui operatyviai po Atstovavimo sutarties sudarymo buvo surašytas 2014 m. rugpjūčio 27 d., tačiau pareiškėjos advokato paštu išsiųstas tik 2014 m. rugsėjo 1 d., teisėjų kolegija sprendžia, jog esant tokioms aplinkybėms, kai pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad būtų apgintos jos teisės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai tenkino pareiškėjos prašymą ir atnaujino kreipimosi į teismą terminą dėl pareiškėjai neišmokėtos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas pareiškėjai I. N., nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. taikant Konstitucijai prieštaraujančias Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, neišmokėtos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalį – 17 281,51 Lt, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė